31. Žolynų ir vaisių laiminimas per Žolines (VIII. 15)

2007 05 02

Prieš Mišias (jei šventė sekmadienį – po „Asperges“) kunigas, stovėdamas prie altoriaus laiptų, atsigręžęs į žmones, laimina žolynus ir vaisius, kuriuos jie laiko rankose:

V. Adiutórium nostrum in nómine Dómini. R. Qui fecit cælum et terram.

64 psalmė

 

Te decet hymnus, Deus, in Sion: * et tibi reddétur votum in Ierúsalem.

Exáudi oratiónem meam; * ad te omnis caro véniet.

Verba iniquórum prævaluérunt super nos: * et impietátibus nostris tu propitiáberis.

Beátus, quem elegísti, et assumpsísti: * inhabitábit in átriis tuis.

Replébimur in bonis domus tuæ: * sanctum est templum tuum, mirábile in æquitáte.

Exáudi nos, Deus, salutáris noster, * spes ómnium fínium terræ, et in mari longe.

Prǽparans montes in virtúte tua, accínctus poténtia: * qui contúrbas profúndum maris sonum flúctuum eius.

 

Turbabúntur Gentes, et timébunt qui hábitant términos a signis tuis: * éxitus matutíni, et véspere delectábis.

Visitásti terram, et inebriásti eam: * multiplicásti locupletáre eam.

Flumen Dei replétum est aquis, parásti cibum illórum: * quóniam ita est præparátio eius.

Rivos eius inébria, multíplica genímina eius: * in stillicídiis eius lætábitur gérminans.

Benedíces corónæ anni benignitátis tuæ: * et campi tui replebúntur ubertáte.

Pinguéscent speciósa desérti: * et exsultatióne colles accingéntur.

Indúti sunt aríetes óvium, et valles abundábunt fruménto: * clamábunt, étenim hymnum dicent.

Glória Patri...

V. Dóminus dabit benignitátem. R. Et terra nostra dabit fructum suum.

V. Rigans montes de superióribus suis. R. De fructu óperum tuórum satiábitur terra.

V. Prodúcens fœnum iuméntis. R. Et herbam servitúti hóminum.

V. Ut edúcas panem de terra. R. Et vinum lætíficet cor hóminis.

V. Ut exhílaret fáciem in óleo. R. Et panis cor hóminis confírmet.

V. Misit verbum suum, et sanávit eos. R. Et erípuit eos de ómnibus interitiónibus eórum.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui cælum, terram, mare, visibília et invisibília verbo tuo ex níhilo creásti, quique herbas, arborésque ad usus hóminum animaliúmque terram gígnere, et unumquódque iuxta seméntem in semetípso fructum habére præcepísti; atque non solum ut herbæ animántibus ad victum, sed ægris étiam corpóribus prodéssent ad medicaméntum, tua ineffábili pietáte concessísti: te súpplici mente et ore deprecámur, ut has divérsi géneris herbas et fructus tua cleméntia bene+dícas, et supra naturálem a te indítam virtútem, eis benedictiónis tuae novæ grátiam infúndas; ut ad usum hóminibus et iuméntis in nómine tuo applicátæ, ómnium morbórum et adversitátum efficiántur præsídium. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum: Qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Orémus. Deus, qui per Móysen fámulum tuum mandásti fíliis Israel, ut manípulos novórum frúctuum benedicéndos deférrent ad sacerdótes, tolleréntque fructus árboris pulchérrimæ, et lætaréntur coram te Dómino Deo suo: adésto propítius invocatiónibus nostris, et infúnde tuæ bene+dictiónis abundántiam super nos, et super manípulos novárum frugum, novárum herbárum, et frúctuum collectiónem, quæ cum gratiárum actióne tibi repræsentámus, et in nómine tuo in hac solemnitate bene+dicimus; et concede, ut homínibus, pecóribus, pecúdibus et iuméntis contra morbos, pestes, úlcera, malefícia, incantatiónes, venefícia serpéntum, et aliórum venenosórum animálium et bestiárum morsus, nec non quæcúmque venéna, remédium præstent; atque contra diabólicas illusiónes, et machinatiónes, et fraudes tutámen ferant, in quocúmque loco pósitum vel portátum aut hábitum áliquid ex eis fúerit: quátenus cum manípulis bonórum óperum, méritis beátæ Maríæ Vírginis, cuius Assumptiónis festum cólimus, quo ipsa assúmpta est, súscipi mereámur. Per Dóminum nostrum... R. Amen.

 

Orémus. Deus, qui virgam Iesse, Genitrícem Fílii tui Dómini nostri Iesu Christi, hodiérna die ad cælórum fastígia ídeo evexísti, ut per eius suffrágia et patrocínia fructum ventris illíus, eúmdem Fílium tuum, mortalitáti nostræ communicáres: te súpplices exorámus; ut eiúsdem Fílii tui virtúte, eiúsque Genitrícis glorióso patrocínio, istórum terræ frúctuum præsídiis per temporálem ad ætérnam salútem disponámur. Per eúmdem Dóminum nostrum... R. Amen.

Et benedíctio Dei omnipoténtis, Patris, et Fílii, + et Spíritus Sancti, descéndat super has creatúras, et máneat semper. R. Amen.

V. Mūsų pagalba – Viešpaties vardas. R. Jis padarė dangų ir žemę.

 

Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, * ir Tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje.

Išklausyk mano maldą, * pas Tave tenueina kiekvienas kūnas.

Nedorėlių žodžiai įveikė mus, * bet Tu atleisi mūsų bedievystes.

Palaimintas, kurį Tu išsirenki ir priimi, * jis gyvens Tavo kiemuose.

Sotinsimės Tavo namų gėrybėmis, * šventa Tavo šventykla, nuostabiai teisinga.

Išklausyk mus, Dieve, mūsų Gelbėtojau, * viltie visuose žemės pakraščiuose ir tolimoje jūroje!

Tu savo galia pastatai kalnus, Tu apsijuosęs galybe * sujudini jūros gelmes, jos bangų ūžimą.

Sudreba tautos ir pakraščių gyventojai išsigąsta Tavo ženklų, * Tu teiki linksmybę ten, kur prasideda rytas ir vakaras.

Tu lankai žemę ir pagirdai ją, * Tu gausiai daugini jos turtus.

Dievo upė pilna vandens, Tu gamini jiems maistą, * ir taip yra prirengiama žemė.

Girdydamas jos vagas, Tu daugini jos augalus, * lietaus lašais džiaugiasi jos daigai.

Tu laimini metų vainiką savo malone, * o Tavo laukai darosi pilni gausumo.

Dykumos gražiai sužaliuoja, * o kalvos apsijuosia džiugesiu.

Bandų avinai apsivelka, o slėniuose pilna javų, * visi šūkauja ir gieda giesmę.

 

Garbė Dievui Tėvui...

V. Viešpats duos gerą orą. R. Ir mūsų žemė išaugins derlių.

V. Tu laistai kalnus iš savo aukštos buveinės. R. Tavo darbų vaisiumi pasisotina žemė.

V. Tu želdai žolę galvijams. R. Ir augalus žmonių reikalams.

V. Išaugini duonos iš žemės. R. Ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį.

V. Kad veidai nušvistų nuo aliejaus. R. Ir duona sutvirtintų žmogaus širdį.

V. Jis pasiuntė žodį ir pagydė juos. R. Ir išgelbėjo juos iš tikros pražūties.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu savo žodžiu iš nieko sukūrei dangų, žemę, jūrą, regimus ir neregimus dalykus bei įsakei žemei, kad ji žmonėms ir gyvuliams išaugintų žolynų bei medžių ir kad jie, kiekvienas pagal savo rūšį, neštų savo vaisius. Tu dėl savo nenusakomo gerumo leidai, kad žolynai tiktų ne tik gyvulių pašarui, bet ir ligonių kūnams kaip vaistas. Todėl nuolankia siela ir lūpomis maldaujame Tave, kad šias įvairių rūšių žoles ir vaisius dėl Tavo gerumo pa+laimintum ir kartu su Tavo duotuoju prigimtiniu jų veiksmingumu įlietum į juos Tavo naujo palaiminimo malonę, kad dėl Tavo vardo jie, duoti žmonėms ir gyvuliams, teiktų pagalbą nuo visokių ligų ir priešingumų. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

 

Melskimės. Dieve, Tu per savo tarną Mozę įsakei Izraelio vaikams, kad jie naujo derliaus pėdus neštų palaiminti kunigams, atsineštų gražiausio medžio vaisius ir džiūgautų Tavo, Viešpaties Dievo, akivaizdoje. Maloningai išgirsk mūsų maldavimus ir išliek gausų Tavo pa+laiminimą mums, naujo derliaus pėdams, naujai surinktiems žolynams ir vaisiams, kuriuos Tau dėkodami atnešame bei šioje šventėje lai+miname Tavuoju vardu. Suteik, kad jie būtų naudingi žmonėms, galvijams, ganomiems ir kinkomiems gyvuliams prieš ligas, užkrėtimus, votis, kerus, burtus, gyvačių nuodus, kitų nuodingų gyvūnų ar žvėrių įkandimus bei visokius apsinuodijimus, kad teiktų apsaugą nuo velnio apgaulių, apžavų bei klastų, kai jų bus kokioje nors vietoje padėta, nunešta ar turima. Meldžiame, kad būtume verti dėl Švenčiausiosios Mergelės Marijos, kurios Ėmimo į dangų šventę minime, nuopelnų kada nors būti priimti ten, kur ir ji buvo paimta. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

 

 

 

Melskimės. Dieve, Tu Jesės atžalą, Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimdytoją, šiandien taip pakylėjai į dangaus aukštumas, kad dėl jos užtarimo ir globos mums, mirtingiesiems suteiktum jos įsčių vaisių, Tavąjį Sūnų. Nuolankiai meldžiame Tave, kad to Tavo Sūnaus galia bei dėl jo Gimdytojos šlovingos globos, padedami šių žemės vaisių, mes būtume laikinosios sveikatos paruošti amžinajam išganymui. Per Per tąjį mūsų Viešpatį... R. Amen.

Visagalio Dievo: Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios palaiminimas tenužengia ant šių kūrinių ir visuomet tepasilieka. R. Amen.

Tuomet, eidamas per bažnyčią, apšlaksto žolynus ir vaisius švęstu vandeniu. Grįžęs prie altoriaus laiptų, įdeda smilkalų į smilkytuvą ir stovėdamas prie grotelių apsmilko.