Anksti Velykų rytą kunigas, užsidėjęs baltą stulą ir kapą, su patarnautojais eina prie Kristaus kapo. Atsiklaupęs tyliai pasimeldžia, po to pradeda antifoną:
Gloria tibi, Trinitas.
Garbė Tau, lygi Trejybe, viena Dievybe, ir prieš visus amžius, ir dabar, ir amžinai.
Giedama 116 psalmė:
|
Laudáte Dóminum omnes gentes; * laudáte eum omnes pópuli.
Quóniam confirmáta est super nos misericórdia eius: * et véritas Dómini manet in ætérnum.
Glória Patri, et Fílio, * et Spirítui Sancto.
Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, * et in sǽcula sæculórum. Amen.
|
Šlovinkite Viešpatį, visos tautos, * šlovinkite jį, visos šalys.
Nes tikrai mums duotas jo gailestingumas, * ir Viešpaties teisumas liks per amžius.
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžius. Amen.
|
Kartojama antifona „Gloria tibi“.
Kunigas kalba:
|
V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Precémur omnes Deum, sicut Dóminus noster Iesus Christus oráre nos dócuit, grátias pro eius Resurrectióne agéntes, et ut nos quoque ad ætérnam glóriam resurrectiónis perdúcat, implorántes.
|
V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Visi melskime Dievą, kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė, dėkodami už jo prisikėlimą, melsdami, kad jis ir mus nuvestų į amžinąją prisikėlimo garbę.
|
Visi kalba „Pater noster“ („Tėve mūsų“). Tuomet kunigas tęsia:
|
V. In resurrectióne tua, Christe, allelúia. R. Cælum et terra lætántur, allelúia.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, húmilis in passióne, potens in resurrectióne, mortis inferníque destrúctor, quod olim per Prophétas in Scriptúris promisísti, hódie, devícta morte, resurgéndo implésti; propter quod omnes cæléstis milítiæ spíritus, totus terrárum orbis, profúso mentis gáudio, exsultándo te resurgéntem adórant, et gloríficant: tartáreæ quoque nimírum formídant ac tremunt potestátes. Nos autem tuæ dignatiónis húmiles sérvuli, glóriæ resurrectiónis tuæ memóriam unánimi voto devotíssime celebrántes, ecce frequéntes ádsumus, et exuberántis tuæ in nos caritátis mémores, pias non continémus lácrimas. Réspice, quǽsumus, humilitátis nostræ obséquia: et præsta, ut, detérsis peccatórum nostrórum sórdibus, in his paschálibus solémniis tibi resúrgere, ac sanctíssimæ passiónis et resurrectiónis tuæ fructus capáces esse mereámur: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
V. Dėl Tavo prisikėlimo, Kristau, aleliuja. R. Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, paniekintas kančioje, didingas prisikėlime, mirties ir pragaro nugalėtojau. Ką esi kadaise pažadėjęs per pranašus Raštuose, šiandien įvykdei, nugalėdamas mirtį ir prisikeldamas. Todėl visos dangaus kareivijų dvasios ir visas pasaulis be galo linksmomis širdimis Tave prisikėlusį su džiaugsmu garbina, o pragaro galybės labai bijo ir dreba. Mes patys, Tavo didybės nuolankūs tarnai, štai gausiai susirinkome, vieningai ir pamaldžiai švęsdami Tavo garbingojo prisikėlimo atminimą. Mes nebesulaikome džiaugsmo ašarų, prisiminę beribę Tavo meilę. Pažvelk, meldžiame, į mūsų nuolankias maldas ir suteik, kad nusivalę mūsų nuodėmių purvą, mes būtume verti šiose Velykų šventėse su Tavimi prisikelti bei gauti Tavo švenčiausiosios kančios ir prisikėlimo vaisių. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
|
Kunigas apšlaksto Kristaus kapą, įdeda smilkalų į smilkytuvą, triskart apsmilko kapą. Tuomet kunigas paima ir perduoda patarnautojams procesijų kryžių su uždėta raudona stula bei prisikėlusio Kristaus statulą. Kunigas įdeda smilkalų į vieną ar du smilkytuvus ir apsmilko Švč. Sakramentą. Patarnautojas už deda jam veliumą, kunigas lipa prie Švč. Sakramento, nuima nuo monstrancijos šydą, paima monstranciją, atsigręžia į žmones ir pradeda giesmę:
Iš kapo kėlęs stebuklingai.
Ją baigus, kunigas pradeda giesmę „Linksma diena“ ir prasideda procesija: patarnautojas su kryžiumi, perjuostu raudona stula, kitas patarnautojas su Prisikėlusiojo statula, dvasininkai pagal laipsnius, po to vienas ar du smilkytojai (visą kelią smilko Švenčiausiąjį), celebrantas su Švenčiausiuoju po baldakimu, tikintieji. Einama triskart aplink bažnyčią. Atėjus prie pagrindinio altoriaus, Švč. Sakramentas išstatomas ir apsmilkomas, kaip įprasta.
Tuomet kunigas paima iš patarnautojo kryžių su stula, klaupiasi ant viršutinio altoriaus laipto ir, laikydamas kryžių atgręžtą į žmones, pradeda antifoną, kurią tęsia giedotojai:
Surrexit Dominus de sepulcro.
Prisikėlė Viešpats iš kapo, Tas, kuris dėl mūsų kabėjo ant medžio, aleliuja.
Taip gieda tris kartus, vis aukštesniu tonu ir vis aukščiau iškeldamas kryžių. Tuomet perduoda kryžių laikyti dešinėje šalia jo klūpančiam patarnautojui ir kalba:
|
V. In resurrectióne tua, Christe, allelúia. R. Cælum et terra lætántur, allelúia.
Orémus. Deus, qui nos resurrectiónis domínicæ ánnua solemnitáte lætíficas: concéde propítius; ut per temporália festa quæ ágimus, perveníre ad gáudia ætérna mereámur. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
|
V. Dėl Tavo prisikėlimo, Kristau, aleliuja. R. Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja.
Melskimės. Dieve, kuris mus kasmet džiugini Viešpaties prisikėlimo švente, maloningai suteik, kad mes, kurie švenčiame laikinas šventes, būtume verti pasiekti amžinuosius džiaugsmus. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
|
Tuomet kryžius pastatomas Epistolos, Prisikėlusiojo statula – Evangelijos pusėje. Kunigas nusileidžia prie altoriaus laiptų ir atsiklaupęs pradeda padėkos himną „Te Deum“. Po to kunigas apsirengia Mišių rūbais ir laiko šv. Mišias prie išstatyto Švenčiausiojo. Mišios prasideda nuo altoriaus pabučiavimo ir smilkymo. Po Mišių giedama „Tantum ergo“ ir suteikiamas palaiminimas Švč. Sakramentu, kaip įprasta. Uždarius tabernakulį, giedama „Šventuoju prisikėlimu“.
Kristaus kapas paliekamas iki Atvelykio: Kristaus kūno skulptūra išimama, stovi trys tušti kryžiai su permestomis baltomis drobulėmis.
Velykinė žvakė uždegama:
- visose giedotinėse ir bendruomeninėse Mišiose iki Atvelykio;
- giedotinėse ir bendruomeninėse Mišiose sekmadieniais bei privalomose šventėse iki Šeštinių imtinai;
- visų šių dienų giedamuose Mišparuose.
|
