Mūsų Atpirkėjo beveik prie Jeruzalės vartų padarytas stebuklas, kuriuo Jis prikėlė Lozorių iš numirusių, sukėlė didžiausią Jo priešų įniršį. Liaudies entuziazmas smarkiai padidėjo matant tą, kuris keturias dienas išbuvo kape, vaikščiojantį jų miesto gatvėmis.

Jei kentėjimai ilgai truktų, nesiduok jų nugalimas, bet būk kaip Mozės krūmas, kuris liepsnodamas nesudegė. Jei pats savaime esi labai silpnas, tai pasislėpk Išganytojo žaizdose ir sujunk savo kančias su Jo kentėjimais.

Mažylių šurmulys, prasta vyresnėlių nuotaika, tėvų nuovargis... Šeimos malda kartais panaši į kliūčių ruožą. Kaip galėtumėte ramiai ir tvarkingai melstis su savo vaikais?

Praėjusios keturios savaitės buvo tarsi pasirengimas giliam Bažnyčios liūdesiui Kančios laiku. Ji žino, kad žmonės ieško Jėzaus ir nori Jį nužudyti. Nepraėjus nė dvylikai dienų ji regės, kaip jie Jį šventvagiškai nužudys. Ji turės eiti paskui Jį į Kalvarijos kalną, išgirsti paskutinį Jo atodūsį; ji turės stebėti, kaip akmuo užritinamas ant kapo, kur guli Jo nebegyvas kūnas. Todėl neturime nustebti, kad Bažnyčia visus savo vaikus kviečia šias dvi savaites kontempliuoti Tą, kurį ji myli ir dėl kurio liūdi.

Jei žmonės pažintų kryžių vertybę ir juos neštų kaip Dievas nori, jų gyvenimas atrodytų kitaip.

Kantriai iškęsti kentėjimai yra tikriausias būdas sielai pašventinti, „tai greitasis traukinys į dangų“, kaip juos pavadino vienas šių laikų rašytojų.

Kun. Davide Pagliarani‘o, Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinio vyresniojo laiškas, skirtas visiems tikintiesiems, dėl koronaviruso izoliuotiems namuose ir nebegalintiems priimti šv. Komunijos.