Šią gavėnią ne tik stenkimės kovoti prieš ydas ir ugdytis dorybes, bet ir daugiau dėmesio skirkime tam, kas yra tikra mūsų gyvenime – ar tai būtų poilsis gamtoje, ar laikas su šeima, ar bendravimas su draugais, ar meninė veikla, ar literatūra.
Gavėnios laikas yra puiki proga atnaujinti kovą prieš savo ydas ir prisiminti krikščioniško apsimarinimo principus.
Darydami atgailą žmonės parodo, kad gailisi dėl savo neištikimybės, ir sulaukia Dievo gailestingumo. Šiais laikais Bažnyčios vadovai, norėdami įtikti pasauliui, yra panaikinę beveik visas atgailos ir pasninko praktikas. Tačiau paprasti tikintieji, ypač per šį gavėnios laikotarpį, yra raginami prisiminti tai, ką jų protėviai praktikavo per amžius, ir, kiek galėdami, tai įgyvendinti.
Komunikatas dėl Šv. Pijaus X kunigų brolijos Generalinės tarybos atsakymo į Tikėjimo doktrinos dikasterijos pasiūlymą ir Kun. Pagliaranio laiškas kardinolui Fernándezui
Taip mūsų Išganytojas eina pirma mūsų šventu gavėnios keliu. Jis ištvėrė visą nuovargį ir sunkumus, kad mes, kai būsime pašaukti eiti siauru mūsų gavėnios atgailos keliu, turėtume jo pavyzdį, kuris nutildytų mūsų teisinimąsi, klaidingus samprotavimus, bjaurėjimąsi, kylančius iš mūsų savimeilės ir puikybės. Ši pamoka per daug aiški, kad jos nesuprastume, čia per daug aiškiai parodytas atsiteisimo už nuodėmę dėsnis, ir mes negalime tvirtinti, kad nežinojome.
Galime būti tikri, jog toks šventas laikas kaip gavėnia yra pilnas paslapčių. Bažnyčia ją padarė apmąstymų ir atgailos laiku ruošiantis pačiai svarbiausiai šventei; todėl į šį liturginį laikotarpį ji įtraukė viską, kas galėtų sužadinti jos vaikų tikėjimą ir paskatintų juos atlikti įtemptą atsilyginimo už savo nuodėmes darbą.
Rytų Europos distrikto vyresnysis kun. Karlas Stehlinas pamoksle paaiškina, kodėl Brolija nusprendė įšventinti naujus vyskupus.
Interviu su Šv. Pijaus X kunigų brolijos generaliniu vyresniuoju apie būsimus naujų vyskupų šventimus.
2026 m. vasario 2 d. pamokslas Šv. Jono Vianėjaus seminarijoje Flavinji (Prancūzija) įvilktuvių proga.
Malda yra vienintelis gailestingumo darbas, kurį galime atlikti visada, bet kokiomis aplinkybėmis. Ne visada turime galimybę pamaitinti alkstančius, aplankyti ligonius, patarti abejojantiems, sudrausti nusidėjėlius ir pan., bet visada galime melstis už gyvuosius ir mirusiuosius.