Dažnai pasiduodame vienai klaidai: kūno reikmes statome aukščiau sielos, o tai yra neteisinga vertybių hierarchija.

Profesoriaus Jerome‘o Lejeune‘o [sk. Žeromas Ležionas] gyvenimas (1926-1994) vertas dėmesio, o jo kova su pažangiausių Amerikos mokslininkų remiama mirties kultūra yra pavyzdys, kaip katalikas privalėtų elgtis, net kai nėra vilties laimėti.

Straipsnyje aptariama Romos, arba lotyniškojo, Mišių rito raida per pirmuosius šešis šimtmečius ir parodyta, kad dabartinio tradicinio rito šaknys siekia labai seną apaštalinę tradiciją.

Krikščionims, kurie vis dar mėgina skelbti Evangeliją, svarbu suvokti, kokiomis prielaidomis remiasi jų pašnekovai. Deja, šiandien mūsų kultūrą apnuodijo daugybė klaidingų nuostatų bei pasaulėžiūrų, jos mūsų darbą padaro kur kas sunkesnį.

Artėjant adventui - susikaupimo ir pasirengimo Kalėdoms metui, kviečiame atsitraukti nuo televizorių, kompiuterių ekranų, išmanių telefonų ir daugiau laiko skirti dvasiniam skaitymui.

Buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Gerhardas Mülleris pasmerkė tai, kas vyko per pirmąją 2023 m. Vyskupų sinodo apie Bažnyčios sinodiškumą sesiją.

Šiandieniniame pasaulyje mažiausia užuomina apie tai, jog egzistuoja katalikiška teisingo karo teorija, sukelia karštas reakcijas. Daugelis krikščionių kritikuoja šią teoriją ir jos praktines išvadas kaip nesuderinamas su evangeline taikos žinia. Bažnyčios hierarchai nuolat ragina „stabdyti karinius veiksmus“, „sėsti prie derybų stalo“ ir siekti taikos, pabrėždami, kad „svarbiausia yra civilių gyvybės“. Tačiau ar tokia nuostata visada yra teisinga?

„Dainuoja tik tas, kas myli.“ Štai kodėl dainavimas yra toks natūralus katalikui, nes katalikiškas gyvenimas yra meilės gyvenimas, pasiaukojimo gyvenimas.

Norint žengti į priekį dvasinio tobulėjimo keliu, būtina visų pirma pažinti ir nugalėti savo pagrindinę ydą.