Kovo 22 d. Bažnyčia liturgiškai mini šventąją Jėzaus Kristaus drobulę - audeklą, į kurį, pasak tradicijos, po mirties buvo įvyniotas mūsų Viešpats.

Neretai restorane galima išvysti tokį vaizdelį: pora arba šeima pietauja kartu, tačiau visų akys nukreiptos ne vienas į kitą, o į savo telefono ekraną.

Šią gavėnią ne tik stenkimės kovoti prieš ydas ir ugdytis dorybes, bet ir daugiau dėmesio skirkime tam, kas yra tikra mūsų gyvenime – ar tai būtų poilsis gamtoje, ar laikas su šeima, ar bendravimas su draugais, ar meninė veikla, ar literatūra.

Galime būti tikri, jog toks šventas laikas kaip gavėnia yra pilnas paslapčių. Bažnyčia ją padarė apmąstymų ir atgailos laiku ruošiantis pačiai svarbiausiai šventei; todėl į šį liturginį laikotarpį ji įtraukė viską, kas galėtų sužadinti jos vaikų tikėjimą ir paskatintų juos atlikti įtemptą atsilyginimo už savo nuodėmes darbą.

Pareiškimu reaguojama į popiežius Pranciškaus ir Kairo Didžiojo imamo pasirašytą bendrą deklaraciją „Apie žmonių brolybę“.

Tokį vertinimą pateikia Prancūzų liturgijos asociacija „Paix liturgique“.