Ištrauka iš knygos „Karti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia“, pagal pal. Onos Kotrynos Emerich regėjimus surašyta Klemenso Brentano.

Praėjusios keturios savaitės buvo tarsi pasirengimas giliam Bažnyčios liūdesiui Kančios laiku. Ji žino, kad žmonės ieško Jėzaus ir nori Jį nužudyti. Nepraėjus nė dvylikai dienų ji regės, kaip jie Jį šventvagiškai nužudys. Ji turės eiti paskui Jį į Kalvarijos kalną, išgirsti paskutinį Jo atodūsį; ji turės stebėti, kaip akmuo užritinamas ant kapo, kur guli Jo nebegyvas kūnas. Todėl neturime nustebti, kad Bažnyčia visus savo vaikus kviečia šias dvi savaites kontempliuoti Tą, kurį ji myli ir dėl kurio liūdi.

Kas vyksta ant katalikų bažnyčios altoriaus? Kas yra altorius? Aišku, kad altorius, kruvina auka, kunigystė, ceremonijos, apeigos gali atrodyti gana keistai šiuolaikiniams žmonėms. Šiais laikais žmonės nebekalba apie altorių. Jie sako, kad yra šiuolaikiniai žmonės, todėl altorius ir aukos jiems tik senoviniai ir beprasmiai dalykai. Bet, brangieji, mums reikia giliai suprasti Kristaus aukos ir altoriaus svarbumą ir būtinybę mūsų gyvenime.

Mūsų Atpirkėjo beveik prie Jeruzalės vartų padarytas stebuklas, kuriuo Jis prikėlė Lozorių iš numirusių, sukėlė didžiausią Jo priešų įniršį. Liaudies entuziazmas smarkiai padidėjo matant tą, kuris keturias dienas išbuvo kape, vaikščiojantį jų miesto gatvėmis.

Bažnyčiai reikia vyrų ne tik dvasininkijos gretoms papildyti. Apskritai, tėvai turi žymiai didesnę įtaką perduodant tikėjimą savo vaikams negu motinos.