LDK gyventojų katalikų pagausėjimas nuo 20% XV a. pr. iki 80% vėliau buvo nulemtas 400 metų nuosekliai vykdytos misijos ir katalikiškos santvarkos diegimo politikos. Jau Aleksandras Vytautas Didysis ir Vladislovas Jogaila pradėjo didžiąją Lietuvos istorinę misiją: grąžinti Rusios žemes į Katalikų Bažnyčią, kuriai ji šimtmečius priklausė, o taip pat – atversti kitas Rytų šalis į katalikybę.

Šv. Povilas, skelbdamas Kristaus mokslą žmonėms, veikiai pajuto, kad jiems tas mokslas išrodydavęs vieniems paikas, kitiems nedoras: „Žydams papiktinimas, o stabmeldžiams kvailybė“ (1 Kor 1, 23). Apaštalo klausytojams nelengva būdavo suprasti, kad Dievas būtų tapęs žmogum ir dargi už žmones davęsis prikalti prie kryžiaus ir žudyti.

Spalio 7 d. minime 450-ąsias žymiosios jungtinio katalikų laivyno pergalės prieš turkų laivyną prie Lepanto metines. Lepanto mūšis krikščioniškai Europai tapo civilizacijos gynimo simboliu, įkvėpusiu daugybę krikščionių kartų. Šis mūšis įdomus bent dviem labai svarbiais aspektais: 1) kaip krikščioniškos ir islamiškos civilizacijų susidūrimas ir svarbi krikščionių pergalė stabdant musulmonų ekspansiją į Europą; 2) kaip pamoka, kad dvasinius dalykus reikia saugoti ir materialiomis kovomis, o materialios kovos tėra dvasinių kovų atspindys.

Nuo šių metų liepos mėnesio Šv. Pijaus X kunigų brolija Vienoje ėmė valdyti vieną seniausių ir garsiausių miesto bažnyčių – Pranciškonų Marijos Snieginės bažnyčią (Minoritenkirche).