14. Pelenų laiminimas ir užbėrimas Pelenų dieną

2007 05 02

PELENŲ LAIMINIMAS

 

Pelenų trečiadienį prieš Mišias laiminami pelenai, padaryti sudeginus praėjusių metų Verbų sekmadienį palaimintas verbas ar kitas šakas. Kunigas, užsidėjęs violetinę stulą ir kapą, eina prie altoriaus. Tuo metu giedama antifona:

Ps. 68, 17: Exáudi nos, Dómine, quóniam benígna est misericórdia tua: secúndum multitúdinem miseratiónum tuárum réspice nos, Dómine. Ps. ibid., 2: Salvum me fac, Deus: quóniam intravérunt aquæ usque ad ánimam meam. V. Glória Patri... Repetitur: Exáudi nos...

Ps 68, 17: Išgirsk mus, Viešpatie, nes Tavo gailestingumas geras. Dėl savo didžio gailestingumo pažvelk į mus, Viešpatie. Ps 68, 2: Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys jau siekia mano sielą. V. Garbė Tėvui... Išgirsk mus...

 

Kunigas, stovėdamas prie altoriaus Epistolos pusėje, atsigręžęs į altorių, laimina pelenus, padėtus inde ant altoriaus:

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, parce pœniténtibus, propitiáre supplicántibus: et míttere dignéris sanctum Angelum tuum de cælis, qui bene+dícat et sanctí+ficet hos cíneres, ut sint remédium salúbre ómnibus nomen sanctum tuum humíliter implorántibus, ac semetípsos pro consciéntia delictórum suórum accusántibus, ante conspéctum divínæ cleméntiæ tuæ facínora sua deplorántibus, vel sereníssimam pietátem tuam supplíciter obnixéque flagitántibus: et præsta per invocatiónem sanctíssimi nóminis tui; ut, quicúmque per eos aspérsi fúerint, pro redemptióne peccatórum suórum, córporis sanitátem et ánimæ tutélam percípiant. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Deus, qui non mortem, sed pœniténtiam desíderas peccatórum: fragilitátem condiciónis humánæ benigníssime réspice; et hos cíneres, quos, causa proferéndæ humilitátis atque promeréndæ véniæ, capítibus nostris impóni decérnimus, bene+dícere pro tua pietáte dignáre: ut, qui nos cínerem esse, et ob pravitátis nostræ deméritum in púlverem reversúros cognóscimus; peccatórum ómnium véniam, et prǽmia pœniténtibus repromíssa, misericórditer cónsequi mereámur. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Deus, qui humiliatióne flécteris, et satisfactióne placáris: aurem tuæ pietátis inclína précibus nostris; et capítibus servórum tuórum, horum cínerum aspersióne contáctis, effúnde propítius grátiam tuæ benedictiónis: ut eos et spíritu compunctiónis répleas et, quæ iuste postuláverint, efficáciter tríbuas; et concéssa perpétuo stabilíta et intácta manére decérnas. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui Ninivítis, in cínere et cilício pœniténtibus, indulgéntiæ tuæ remédia præstitísti: concéde propítius; ut sic eos imitémur hábitu, quátenus véniæ prosequámur obténtu. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, atleisk atgailaujantiems, pasigailėk meldžiančių ir teikis pasiųsti savo šventąjį Angelą iš dangaus, kad jis pa+laimintų ir pa+šventintų šiuos pelenus ir kad jie taptų išganingu vaistu visiems, kurie nuolankiai meldžia Tavo šventąjį vardą, sąžiningai save kaltina dėl savo prasižengimų, Tavo dieviškojo gerumo akivaizdoje apverkia savo piktadarystes ir nusižeminę bei atkakliai prašo Tavo meilų gailestingumą. Besišaukiantiems švenčiausiojo Tavo vardo suteik, kad visi, kam jų bus užbarstyta nuodėmių išpirkimui, gautų kūno sveikatą ir sielos apsaugą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Melskimės. Dieve, kuris trokšti ne nusidėjėlių mirties, bet atgailos, meilingai pažvelk į žmogaus būklės trapumą ir dėl savo gerumo teikis pa+laiminti šiuos pelenus, kuriuos nutarėme užsiberti ant savo galvų, kad jie sužadintų nuolankumą ir pelnytų atleidimą. Mes žinome, kad patys esame pelenai ir savo nedorumu nusipelnėme grįžti atgal į dulkes. Padaryk, kad būtume verti gauti visų nuodėmių atleidimą ir gailestingai leisk pasiekti atlygį, pažadėtą atgailaujantiems. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Melskimės. Dieve, kurį suminkština nuolankumas ir numaldo atsilyginimas, palenk savo gerumo ausį į mūsų maldas ir ant savo tarnų galvų, pažymėtų šių pelenų užbėrimu, maloningai išliek Tavo palaiminimo malonę. Pripildyk juos atgailos dvasia, veiksmingai suteik visa, ko jie teisingai prašo ir amžiams įtvirtink bei išlaikyk tai, ką suteikei. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, kuris Ninevės gyventojams, atgailaujantiems su pelenais ir ašutine, davei Tavo atleidimo vaistų, maloningai suteik, kad taip juos sektume savo laikysena, jog ir mes sulauktume pasigailėjimo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Kunigas įdeda smilkalų į smilkytuvą, po to triskart apšlaksto pelenus švęstu vandeniu, kalbėdamas:

Aspérges me, Dómine, hyssópo, et mundábor: lavábis me, et super nivem dealbábor.

Apšlakstyk mane, Viešpatie, yzopu, ir būsiu tyras, nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.

 

Tuomet pelenus triskart apsmilko.

 

PELENŲ UŽBĖRIMAS

 

Tuomet atėjęs vyresnis kunigas užberia pelenus stovinčiam celebrantui. (Jei kito kunigo nėra, celebrantas pats užsiberia pelenų ant galvos, nieko nesakydamas.) Tada celebrantas užberia pelenų kitam kunigui, po to levitams, dvasininkams pagal laipsnius ir tikintiesiems. Visi, išskyrus prelatus, priima pelenus klūpėdami. Berdamas pelenus, kunigas kalba:

Gen. 3, 19: Meménto, homo, quia pulvis es, et in púlverem revertéris.

Pr 3, 19: Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi.

 

Tuo metu giedama:

Antiphona (Ioel. 2, 13)

 

Immutémur hábitu, in cínere et cilício: ieiunémus, et plorémus ante Dóminum: quia multum miséricors est dimíttere peccáta nostra Deus noster.

Alia antiphona (Ibid., 17 et Esth. 13, 17)

 

Inter vestíbulum et altáre plorábunt sacerdótes minístri Dómini, et dicent: Parce, Dómine, parce pópulo tuo: et ne cláudas ora canéntium te, Dómine.

Responsorium (Esther 13; Ioel. 2)

 

Emendémus in mélius, quæ ignoránter peccávimus: ne, súbito præoccupáti die mortis, quærámus spátium pœniténtiæ, et inveníre non possímus. * Atténde, Dómine, et miserére: quia peccávimus tibi. V. Ps. 78, 9: Adiuva nos, Deus, salutáris noster: et propter honórem nóminis tui, Dómine, líbera nos. Atténde, Dómine... V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Atténde, Dómine...

 

 

 

Pakeiskime apdarą į pelenus ir ašutinę, pasninkaukime ir melskimės Viešpaties akivaizdoje, nes mūsų Viešpats labai gailestingas ir linkęs atleisti mūsų nuodėmes.

 

Tarp prieangio ir altoriaus teverkia kunigai, Viešpaties tarnai, ir kalba: „Pasigailėk, Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neužverk burnos tiems, kas gieda Tau, Viešpatie!“

 

Keiskimės į gera, nes nusidėjome iš nežinojimo, kad nebūtume staiga užklupti mirties dienos, kai ieškosime valandėlės atgailai ir negalėsime rasti. * Pažvelk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes Tau nusidėjome. V. Ps 78, 9: Padėk mums, Dieve, mūsų Gelbėtojau, ir dėl Tavojo vardo garbės, Viešpatie, išvaduoki mus. Pažvelk, Viešpatie... V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Pažvelk, Viešpatie...

 

Baigus berti, kunigas prie Mišiolo Epistolos pusėje kalba:

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Concéde nobis, Dómine, præsídia milítiæ christiánæ sanctis inchoáre ieiúniis: ut, contra spiritáles nequítias pugnatúri, continéntiæ muniámur auxíliis. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Suteik mums, Viešpatie, pagalbą, kad su šventu pasninku pradėtume krikščionių karo tarnybą ir, kaudamiesi su dvasinėmis nedorybėmis, sulauktume gelbstinčios susilaikymo paramos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Po pelenų užbėrimo sekančios Mišios prasideda altoriaus pabučiavimu ir apsmilkymu.