Bažnyčios apylinkėse įrengiami keturi altoriai, apdengti užtiesalais, su paaukštinimais Švč. Sakramentui ir bent keturiomis žvakėmis. Jie puošiami gėlėmis ir berželiais, priešais juos daromi gėlių kilimai. Kelias tarp altorių puošiamas gėlėmis, kilimais, vėliavomis.
Pradžia
Iškilmingos šv. Mišios laikomos priešais išstatytą Švč. Sakramentą. Jų pabaigoje diakonas gieda „Benedicamus Domino. R. Deo gratias“. Kunigas nusiima manipulą, užsideda baltą kapą ir grįžta priešais altorių. Jis įdeda smilkalus į du smilkytuvus, apsmilko Švč. Sakramentą, kaip įprasta, gauna veliumą ant pečių ir, užlipęs prie altoriaus, paima monstranciją. Kunigui atsigręžus, visi klaupiasi ant abiejų kelių ir nusilenkia, stojasi ir pradeda procesiją. Pradedamas himnas „Pange lingua“. Einant giedami nurodyti responsoriumai arba himnai „Sacris sollemniis“, „Verbum supernum“, „Salutis humanæ Sator“, „Aeterne Rex altissime“, giesmės lietuvių kalba, kalbamas rožančius.
Verbum supernum, O salutaris Hostia.
1. Žodis, kilęs iš aukštybių * ir nepalikęs Tėvo dešinės, * išėjęs atlikti savo darbo, * atėjo gyvenimo vakare.
2. Savo mokinio išduotas * tiems, kurie jam pavydi, * prieš tai save kaip valgį * atidavė mokiniams.
3. Jiems dvejopu pavidalu * davė kūną ir kraują, * kad pamaitintų visą * dvejopos prigimties žmogų.
4. Gimdamas davė save kaip draugą, * kartu valgydamas – kaip patiekalą, * mirdamas – kaip išpirką, * karaliaudamas – kaip atlygį.
5. O išganinga Ostija, * atverianti dangaus duris! * Mus vargina priešų puolimai, * duok jėgos, nešk pagalbą!
6. Vienam Trejybėj Viešpačiui * tebūna amžina garbė! * Jis gyvenimą be galo * mums teduoda tėvynėje. Amen.
Procesijos tvarka: patarnautojas su kryžiumi, šalia jo du patarnautojai su degančiomis žvakėmis; dvasininkai pagal laipsnius (diakonai ir kunigai su baltomis stulomis), rankose nešdami degančias žvakes; vaikai, visą kelią barstantys žiedlapius; du patarnautojai su varpeliais, kuriuos jie visą kelią pakaitomis skambina; du smilkytojai, kurie pakaitomis pusiau atsigręžę smilko Švenčiausiąjį; du patarnautojai su žibintais; celebrantas su Švenčiausiuoju, šalia jo diakonas ir subdiakonas, virš jų – keturių vyrų nešamas baldakimas; kiti du patarnautojai su žibintais; giedotojai, tikintieji, bažnytinių vėliavų nešėjai.
Pirmoji stotis
Giedamas responsoriumas:
|
Homo quidam fecit cenam magnam et missit servum suum hora cenæ dicere invitátis ut venírent: * Quia paráta sunt ómnia. V. Veníte, comédite panem meum, et bíbite vinum quod míscui vobis. * Quia... V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. * Quia...
|
Vienas žmogus surengė didelę vakarienę ir pasiuntė savo tarną puotos valandą pasakyti pakviestiesiems, kad ateitų, * nes jau viskas paruošta. V. Ateikite, valgykite mano duoną ir gerkite vyną, kurį jums sumaišiau, * nes jau... V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. * Nes jau...
|
Atėjus prie stoties, visi klaupiasi, celebrantas išstato Švč. Sakramentą, įdeda smilkalų į smilkytuvą ir apsmilko Švenčiausiąjį, kaip įprasta. Diakonas paima Evangelijų knygą ar apeigyną, atsiklaupęs kalba „Munda cor“ ir atsiklaupęs priešais celebrantą gauna palaiminimą, kaip šv. Mišiose. Diakonas su subdiakonu bei patarnautojais eina į Evangelijos vietą ir gieda:
|
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. + Inítium sancti Evangélii secúndum Matthǽum. R. Glória tibi, Dómine.
|
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. + Pradžia šventosios Evangelijos pagal Matą. R. Garbė Tau, Viešpatie.
|
Diakonas apsmilko Evangelijų knygą, po to gieda Evangeliją (Mt 1, 1–15):
|
Liber generatiónis Iesu Christi fílii David, fílii Abraham. Abraham génuit Isaac. Isaac autem génuit Iacob. Iacob autem génuit Iudam, et fratres eius. Iudas autem génuit Phares, et Zaram de Thamar. Phares autem genuit Esron. Esron autem génuit Aram. Aram autem génuit Amínadab. Amínadab autem génuit Naásson. Naásson autem génuit Salmon. Salmon autem génuit Booz de Rahab. Booz autem génuit Obed ex Ruth. Obed autem génuit Iesse. Iesse autem génuit David regem. David autem rex génuit Salomónem ex ea quæ fuit Uríæ. Sálomon autem génuit Róboam. Róboam autem génuit Abíam. Abías autem génuit Asa. Asa autem génuit Iósaphat. Iósaphat autem génuit Ioram. Ioram autem génuit Ozíam. Ozías autem génuit Ióatham. Ióatham autem génuit Achaz. Achaz autem génuit Ezechíam. Ezechías autem génuit Manássen. Manásses autem génuit Amon. Amon autem génuit Iosíam. Iosías autem génuit Iechoníam, et fratres eius in transmigratióne Babylónis. Et post transmigratiónem Babylónis: Iechonías génuit Saláthiel. Saláthiel autem génuit Zoróbabel. Zoróbabel autem génuit Abíud. Abíud autem génuit Elíacim. Elíacim autem génuit Azor. Azor autem génuit Sadoc. Sadoc autem génuit Achim. Achim autem génuit Eliud. Eliud autem génuit Eleázar. Eleázar autem génuit Mathan. Mathan autem génuit Iacob. Iacob autem génuit Ioseph virum Maríæ, de qua natus est Iesus, qui vocátur Christus. R. Laus tibi, Christe.
|
Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boazas iš Rachabos, Boazui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas, Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais. Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas. Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi. R. Šlovė Tau, Kristau.
|
Subdiakonas neša Evangelijų knygą celebrantui, kuris ją pabučiuoja, kalbėdamas „Per evangelica dicta“. Diakonas apsmilko celebrantą. Celebrantas gieda:
|
Per istos sermónes sancti Evangélii et per mérita ac intercessiónem sancti Matthǽi Apóstoli et Evangelístæ indúlgeat nobis Dóminus univérsa crímina atque delícta nostra. R. Amen.
|
Per šiuos šventosios Evangelijos žodžius ir dėl šventojo apaštalo ir evangelisto Mato nuopelnų bei užtarimo teatleidžia mums Viešpats visus nusikaltimus ir mūsų kaltes. R. Amen.
|
Tuomet, atsiklaupęs prieš Švenčiausiąjį, kalba eilutes, atsistojęs – oracijas:
|
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Mysteriórum tuórum, quǽsumus, Dómine, fidem in nobis confírma: ut Fílii tui, quem hic in venerábili Sacraménto præséntem verum Deum et hóminem adorámus, salutíferæ mortis et resurrectiónis virtúte ad contemplándam spéciem tuæ celsitúdinis perducámur. Per eúndem Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.
Orémus. Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus: te supplíciter deprecámur; ut, sanctíssimi Córporis et Sánguinis Fílii tui hóstia placátus, a pópulo tuo nóxia cuncta amóveas eíque méssium cópiam, frúctuum abundántiam et omnímodam benedictiónem propítius largiáris. Per eúndem Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.
|
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Meldžiame Tave, Viešpatie, sustiprink mumyse tikėjimą Tavo paslaptimis. Mes garbiname Tavo Sūnų, tikrai esantį čia, garbingajame Sakramente, tikrą Dievą ir žmogų – tegul jis savo išganingos mirties ir prisikėlimo galia mus nuveda ten, kur regėsime Tavo aukštybės grožį. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Melskimės. Šventasis Dieve, visagali Tėve, amžinasis Dieve, nuolankiai Tave meldžiame, kad permaldautas Tavo švenčiausiojo Sūnaus Kūno ir Kraujo auka, atitrauktum nuo savo tautos visa kas kenkia ir maloningai suteiktum jai gausų derlių, daug vaisių ir visokį palaiminimą. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
|
Giedama „Tantum ergo“, tuo metu kunigas įdeda smilkalų į smilkytuvą, smilko Švenčiausiąjį. Tuomet kalba:
|
V. Panem de cælo præstitísti eis, allelúia. R. Omne delectaméntum in se habéntem, allelúia.
Orémus. Deus, qui nobis sub Sacraménto mirábili passiónis tuae memóriam reliquísti: tríbue, quǽsumus, ita nos Córporis et Sánguinis tui sacra mystéria venerári; ut redemptiónis tuæ fructum in nobis iúgiter sentiámus: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
V. Pateikei jiems duonos iš dangaus, aleliuja. R. Turinčios savyje visokio gardumo, aleliuja.
Melskimės. Dieve, nuostabiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus, prašome, taip garbinti šventąsias Tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad savyje nuolat jaustume Tavo atpirkimo vaisių. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
|
Kunigas gauna veliumą, suteikia palaiminimą su Švč. Sakramentu, po to tęsiama procesija. Giedamas responsoriumas:
|
Immolábit hedum multitúdo filiórum Israel ad vésperam Paschæ: * Et edent carnes et ázymos panes. V. Pascha nostrum immolátus est Christus ítaque epulémus in ázymis sinceritátis et veritátis. * Et edent...
|
Teaukoja ožį Izraelio vaikų daugybė Velykų vakarą, * ir tevalgo mėsą bei neraugintą duoną. V. Jau paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus, tad švęskime su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona. * Ir tevalgo...
|
Antroji stotis
|
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. + Inítium sancti Evangélii secúndum Marcum. R. Glória tibi, Dómine.
Mk 1, 1–8
Inítium Evangélii Iesu Christi, Fílii Dei. Sicut scriptum est in Isaia propheta: Ecce ego mitto Angelum meum ante fáciem tuam, qui præparábit viam tuam ante te. Vox clamántis in desérto: Paráte viam Dómini, rectas fácite sémitas eius. Fuit Ioánnes in desérto baptízans, et prǽdicans baptísmum pœniténtiæ in remissiónem peccatórum. Et egrediebátur ad eum omnis Iudǽæ régio, et Ierosolymítæ univérsi, et baptizabántur ab illo in Iordánis flúmine, confiténtes peccáta sua. Et erat Ioánnes vestítus pilis caméli, et zona pellícea circa lumbos eius, et locústas et mel silvéstre edébat. Et prædicábat dicens: Venit fórtior post me, cuius non sum dignus procúmbens sólvere corrígiam calceamentórum eius. Ego baptizávi vos aqua, ille vero baptizábit vos Spíritu Sancto. R. Laus tibi, Christe.
|
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. + Pradžia šventosios Evangelijos pagal Morkų. R. Garbė Tau, Viešpatie.
Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta: „Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią. Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje. Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“. R. Šlovė Tau, Kristau.
|
|
Per istos sermónes sancti Evangélii et per mérita ac intercessiónem sancti Marci Evangelístæ indúlgeat nobis Dóminus univérsa crímina atque delícta nostra. R. Amen.
V. Hic est panis, qui de cælo descéndit, allelúia. R. Qui mandúcat hunc panem, vivet in ætérnum, allelúia.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, qui nobis in sanctíssimi Córporis et Sánguinis tui mystério passiónis tuæ memóriam, peregrinatiónis nostræ solácium, grátiæ subsídium et futúræ glóriæ pignus reliquísti: præsta, quǽsumus; ut, tantis freti auxíliis, fiduciáliter tua sacra vestígia sequéntes, ad tuam glóriam felíciter pertíngere valeámus. Per eúndem Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.
Orémus. Parce, Dómine, parce pópulo tuo: et nullis patiáris adversitátibus, bellis, morbis, tempestátibus et perículis infestári; quos pretióso Fílii tui Córpore et Sánguine redemísti. Per eúndem Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.
|
Per šiuos šventosios Evangelijos žodžius ir dėl šventojo apaštalo ir evangelisto Morkaus nuopelnų bei užtarimo teatleidžia mums Viešpats visus nusikaltimus ir mūsų kaltes. R. Amen.
V. Tai duona, nužengusi iš dangaus, aleliuja. R. Kas valgo šios duonos, gyvens per amžius, aleliuja.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, Tu mums Tavo švenčiausiojo Kūno ir Kraujo paslaptyje palikai Tavo kančios atminimą, paguodą mūsų žemiškoje kelionėje, malonės palaikymą ir būsimos garbės laidą. Suteik, meldžiame, kad mes, pasikliaudami tokia pagalba, su viltimi eitume Tavo šventomis pėdomis ir pajėgtume laimingai pasiekti Tavo garbę. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Melskimės. Atleisk, Viešpatie, atleisk Tavo tautai ir neleisk jai kęsti jokių priešingumų, karų, ligų, audrų ir pavojų, juk ją atpirkai Tavo Sūnaus brangiausiuoju Kūnu ir Krauju. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
|
„Tantum ergo“ ir palaiminimas kaip pirmoje stotyje.
Pakeliui giedamas responsoriumas:
|
Respéxit Elías ad caput suum subcinerícium panem: qui surgens comédit et bibit: * Et ambulávit in fortitúdine cibi illíus usque ad montem Dei. V. Si quis manducáverit ex hoc pane vivet in ætérnum. * Et ambulávit... V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. * Et ambulávit...
|
Pamatė Elijas prie savo galvos pelenuose keptą duoną, atsikėlęs pavalgė ir atsigėrė. * Tuo maistu pasistiprinęs, jis ėjo iki pat Dievo kalno. V. Kas valgys šios duonos, gyvens per amžius. * Tuo maistu... V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. * Tuo maistu...
|
Trečioji stotis
|
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. + Inítium sancti Evangélii secúndum Lucam. R. Glória tibi, Dómine.
Lk 1, 5–17
Fuit in diébus Heródis, regis Iudǽæ, sacérdos quidam nómine Zacharías de vice Abía, et uxor illíus de filiábus Aaron, et nomen eius Elísabeth. Erant autem iusti ambo ante Deum, incedéntes in ómnibus mandátis et iustificatiónibus Dómini sine queréla. Et non erat illis fílius, eo quod esset Elísabeth stérilis, et ambo processíssent in diébus suis. Factum est autem, cum sacerdótio fungerétur in órdine vicis suæ ante Deum, secúndum consuetúdinem sacerdótii, sorte éxiit ut incénsum póneret, ingréssus in templum Dómini: et omnis multitúdo pópuli erat orans foris hora incénsi. Appáruit autem illi ángelus Dómini, stans a dextris altáris incénsi. Et Zacharías turbátus est videns, et timor írruit super eum. Ait autem ad illum ángelus: Ne tímeas, Zacharía, quóniam exaudíta est deprecátio tua: et uxor tua Elísabeth páriet tibi fílium, et vocábis nomen eius Ioánnem: et erit gáudium tibi, et exsultátio, et multi in nativitáte eius gaudébunt: erit enim magnus coram Dómino: et vinum et síceram non bibet, et Spíritu Sancto replébitur adhuc ex útero matris suæ: et multos filiórum Israel convértet ad Dóminum Deum ipsórum: et ipse præcédet ante illum in spíritu et virtúte Elíæ: ut convértat corda patrum in fílios, et incrédulos ad prudéntiam iustórum, paráre Dómino plebem perféctam. R. Laus tibi, Christe.
|
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. + Pradžia šventosios Evangelijos pagal Luką. R. Garbė Tau, Viešpatie.
Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijo skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elzbieta, iš Aarono vaikaičių. Abu jie buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus. Juodu neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga ir abu sulaukę senyvo amžiaus. Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir, pagal kunigų paprotį, burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir daugybę Izraelio sūnų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą“. R. Šlovė Tau, Kristau.
|
|
Per istos sermónes sancti Evangélii et per mérita ac intercessiónem sancti Lucæ Evangelístæ indúlgeat nobis Dóminus univérsa crímina atque delícta nostra. R. Amen.
V. Cibávit illos ex ádipe fruménti, allelúia. R. Et de petra, melle saturávit eos, allelúia.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, qui nobis in sanctíssimo Sacraménto imménsæ dilectiónis tuæ monuméntum et arctíssimæ tecum coniunctiónis vínculum tribuísti: concéde propítius; ut, tanta benignitáte inflammáti, in caritáte tua iúgiter proficiámus et ad beátam tecum uniónem perveníre mereámur: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Orémus. Cleméntiam tuam, Dómine, supplíciter deprecámur: ut fidéles tuos, quos cæléstibus sanctíssimi Córporis et Sánguinis tui munéribus ditásti; terrénis quoque non destítuas donis et auxíliis: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
Per šiuos šventosios Evangelijos žodžius ir dėl šventojo apaštalo ir evangelisto Luko nuopelnų bei užtarimo teatleidžia mums Viešpats visus nusikaltimus ir mūsų kaltes. R. Amen.
V. Maitino juos rinktiniais kviečiais, aleliuja. R. Ir pasotino juos uolos medumi, aleliuja.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, Tu mums švenčiausiame Sakramente suteikei neišmatuojamos savo meilės paminklą ir glaudžiausios vienybės su Tavimi ryšį. Maloningai suteik, kad uždegti tokio gerumo, mes nuolatos darytume pažangos Tavo meilėje ir būtume verti pasiekti palaimintąją vienybę su Tavimi. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
Melskimės. Nuolankiai meldžiame Tavo gerumą, Viešpatie, kad Tavo tikintieji, kuriuos pasotinai dangiškomis Tavo švenčiausiojo Kūno ir Kraujo dovanomis, gautų ir žemiškų malonių bei pagalbos. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
|
„Tantum ergo“ ir palaiminimas kaip pirmoje stotyje.
Pakeliui giedamas responsoriumas:
|
Misit me vivens Pater, et ego vivo propter Patrem. * Et qui mandúcat me vivit propter me. V. Cibávit illum Dóminus pane vitæ et intelléctus. * Et qui... V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. * Et qui...
|
Mane pasiuntė gyvasis Tėvas, ir aš gyvenu dėl Tėvo. * Ir kas valgo mane, gyvens dėl manęs. V. Pamaitino jį Viešpats gyvybės ir supratimo duona. * Ir kas... V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. * Ir kas...
|
Ketvirtoji stotis
|
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. + Inítium sancti Evangélii secúndum Ioánnem. R. Glória tibi, Dómine.
Jn 1, 1–14
In princípio erat Verbum, et Verbum erat apud Deum, et Deus erat Verbum. Hoc erat in princípio apud Deum. Omnia per ipsum facta sunt: et sine ipso factum est nihil, quod factum est: in ipso vita erat, et vita erat lux hóminum: et lux in ténebris lucet, et ténebræ eam non comprehendérunt. Fuit homo missus a Deo, cui nomen erat Ioánnes. Hic venit in testimónium, ut testimónium perhibéret de lúmine, ut omnes créderent per illum. Non erat ille lux, sed ut testimónium perhibéret de lúmine. Erat lux vera, quæ illúminat omnem hóminem veniéntem in hunc mundum. In mundo erat, et mundus per ipsum factus est, et mundus eum non cognóvit. In propria venit, et sui eum non recepérunt. Quotquot autem recepérunt eum, dedit eis potestátem filios Dei fíeri, his, qui credunt in nómine eius: qui non ex sanguínibus, neque ex voluntáte carnis, neque ex voluntáte viri, sed ex Deo nati sunt. (Visi priklaupia link Švenčiausiojo) Et Verbum caro factum est, et habitávit in nobis: (stoja) et vídimus glóriam eius, glóriam quasi Unigéniti a Patre, plenum grátiæ et veritátis. R. Laus tibi, Christe.
|
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. + Pradžia šventosios Evangelijos pagal Luką. R. Garbė Tau, Viešpatie.
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį padaryta, ir be jo neatsirado nieko, kas padaryta. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė. Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį tikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, pasaulis per jį padarytas, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. (Visi priklaupia link Švenčiausiojo) Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, (stoja) mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos. R. Šlovė Tau, Kristau.
|
|
Per istos sermónes sancti Evangélii et per mérita ac intercessiónem sancti Ioánnis Apóstoli et Evangelístæ indúlgeat nobis Dóminus univérsa crímina atque delícta nostra. R. Amen.
V. Edúcas panem de terra, allelúia. R. Et vinum lætíficet cor hóminis, allelúia.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, qui sub mystérii velámine in templis nostris semper habitáre nostrúmque fíeri voluísti cotidiánum sacrifícium et spirituále nutriméntum: præsta, quǽsumus; ut, te in augustíssimo Sacraménto devotíssime adorántes, sacrifícium tuum studiosíssime participántes et sacram mensam digníssime frequentántes, amantíssimi Cordis tui intentiónes felíciter asséquimur: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Orémus. Deus, qui singulári Córporis et Sánguinis tui hóstia totíus mundi voluísti relaxári delícta: pópulum tuum, quǽsumus, propítius intuére; ut a cunctis córporis et ánimæ liberétur perículis, ab hóstium protegátur insídiis et largitátis tuæ semper lætétur benefíciis: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
Per šiuos šventosios Evangelijos žodžius ir dėl šventojo apaštalo ir evangelisto Jono nuopelnų bei užtarimo teatleidžia mums Viešpats visus nusikaltimus ir mūsų kaltes. R. Amen.
V. Išaugini duonos iš žemės, aleliuja. R. Ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį, aleliuja.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, Tu panorėjai po paslapties šydu nuolatos gyventi mūsų šventovėse bei tapti mūsų kasdiene auka ir dvasiniu maistu. Suteik, meldžiame, kad pamaldžiai garbindami Tave šiame kilniausiame Sakramente, uoliai dalyvaudami Tavojoje aukoje ir vertai eidami prie šventojo stalo, mes laimingai įvykdytume Tavo mylimosios Širdies norus. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
Melskimės. Dieve, Tu vienintele Tavo Kūno ir Kraujo auka norėjai išrišti viso pasaulio kaltes. Meldžiame, maloningai pažvelk į savo tautą, kad ji būtų išvaduota nuo visų kūno ir sielos pavojų, apsaugota nuo priešų klastos ir nuolat džiaugtųsi Tavo dosniomis geradarybėmis. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
|
Tuomet giedama antifona:
|
O sacrum convívium! * in quo Christus súmitur: recólitur memória passiónis eius: mens implétur grátia: et futúræ glóriæ nobis pignus datur, allelúia.
|
O šventasis pobūvi, * kuriame valgomas Kristus! Čia prisimenama jo kančia, siela prisipildo malonės, ir mums duodamas būsimos garbės laidas, aleliuja.
|
Po to kunigas kalba:
|
V. Posuit fines tuos pacem, allelúia. R. Et ádipe fruménti sátiat te, allelúia.
Orémus. Deus, qui per præséntiam arcæ foéderis dómui, et univérsæ substántiæ Obédedom fidélis tui largam benedictiónem contulísti: concéde propítius; ut arca redemptiónis nostræ, Christus Iesus, Fílius tuus, hodiérno Córporis sui mystério nos vísitans, temporáli et ætérna nos benedictióne munerétur. Qui tecum vivit et regnat in sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
V. Jis dovanojo taiką tavo sienoms, aleliuja. R. Ir pasotino tave rinktiniais kviečiais, aleliuja.
Melskimės. Dieve, Tu dosniai palaiminai savo ištikimo tarno Obededomo namus ir visą jo turtą, kai pas jį buvo saugoma Sandoros skrynia. Maloningai suteik, kad mūsų atpirkimo skrynia – Kristus Jėzus, Tavo Sūnus, šiandien mus aplankęs savo Kūno paslaptimi, apdovanotų mus laikinąja ir amžinąja palaima. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.
|
„Tantum ergo“ ir palaiminimas kaip pirmoje stotyje.
Pakeliui giedamas responsoriumas:
|
Melchísedech * Rex Salem, týpicum panem et vinum óbtulit: pátribus in desérto mana pluit: Isáac immolátur. Elías pane subcinerício roborátur. Agno Paschæ hic panis cæléstis declarátur. O Iesu pie, nos isto pane dignos éffice. O Iesu, rex, lex, dux cleméntiæ, in huius panis laude nos pérfice. O Iesu, Pater misericórdiæ, nos peccátis solútos, grátia solátos, et solidátos, hereditátis patérnæ consórtes éxhibe.
|
Melkizedekas, * Salemo karalius, paaukojo duoną ir vyną kaip provaizdį. Taip ir tėvams tyruose lijo mana, buvo aukojamas Izaokas, Elijas pastiprintas pelenuose kepta duona. Velykų avinėlis skelbė šią dangaus duoną. O gerasis Jėzau, padaryk mus vertus šios duonos! O Jėzau, Karaliau, Įstatyme, maloningas Vade, leisk mums tobulai šlovinti šią duoną. O Jėzau, gailestingumo Tėve, mus, išrištus iš nuodėmių, malone paguostus ir sustiprintus, padaryk Tėvo paveldo dalininkais!
|
Grįžimas ir pabaiga
Prieš grįžtant į bažnyčią, kunigas pradeda himną „Te Deum“. Įėjus į bažnyčią, kunigas išstato monstranciją. Baigus „Te Deum“, iškart pradedama giedoti „Tantum ergo“. Įdedami smilkalai ir smilkomas Švenčiausiasis, kaip įprasta. Tada kunigas kalba:
|
V. Benedicámus Patrem et Fílium cum Sancto Spíritu. R. Laudémus et superexaltémus eum in sǽcula.
V. Panem de cælo præstitísti eis, allelúia. R. Omne delectaméntum in se habéntem, allelúia.
Orémus. Deus, qui nobis sub Sacraménto mirábili, passiónis tuæ memóriam reliquísti: tríbue, quǽsumus, ita nos Córporis et Sánguinis tui sacra mystéria venerári; ut redemptiónis tuæ fructum in nobis iúgiter sentiámus.
Orémus. Deus, cuius misericórdiæ non est númerus et bonitátis infinítus est thesáurus: piíssimæ maiestáti tuæ pro collátis donis grátias ágimus, tuam semper cleméntiam exorántes; ut, qui peténtibus postuláta concédis, eósdem non déserens ad prǽmia futúra dispónas. Per Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.
|
V. Šlovinkime Tėvą ir Sūnų su Šventąja Dvasia. R. Girkime ir labai aukštinkime jį per amžius.
V. Pateikei jiems duonos iš dangaus, aleliuja. R. Turinčios savyje visokio gardumo, aleliuja.
Melskimės. Dieve, nuostabiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus, prašome, taip garbinti šventąsias Tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad savyje nuolat jaustume Tavo atpirkimo vaisių.
Melskimės. Dieve, Tavo pasigailėjimams nėra skaičiaus, o Tavo gerumo lobynas neišsemiamas. Dėkojame Tavo maloningai didybei už suteiktas dovanas, nuolatos melsdami Tavo gerumą, kad Tu, kuris suteiki žmonėms visa, ko jie prašo, jų neapleistum ir paruoštum būsimajam atlygiui. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
|
Tuomet kunigas laimina Švč. Sakramentu ir padeda jį į tabernakulį.
Septynias sekančias dienas galima laikyti votyvines Mišias Švč. Sakramento garbei (II klasė) prie išstatyto Švenčiausiojo, po to rengti paprastas eucharistines procesijas.
|
