|
Kunigas užsidėjęs baltą stulą ir kapą, patarnautojai neša degančias žvakes ir kryžių. Netoli didžiojo altoriaus pastatytas indas su vandeniu. Patarnautojas su kryžiumi stoja prie altoriaus laiptų, veidu į žmones, patarnautojai su žvakėmis – abipus jo. Kunigas klaupiasi priešais kryžių, giedama Visų Šventųjų litanija iki „Pater noster“ imtinai. Joje po žodžių „Ut omnibus fidelibus defunctis...“ kunigas atsistojęs įterpia:
|
Ut hanc aquam bene+dícere dignéris, R. te rogámus, audi nos.
Ut hanc aquam bene+dícere et sancti+ficáre dignéris, R. te rogámus, audi nos.
|
Šį vandenį pa+laiminti teikis, R. Tave meldžiame, išklausyk mus!
Šį vandenį pa+laiminti ir pa+šventinti teikis, R. Tave meldžiame, išklausyk mus!
|
Po žodžių „Sed libera nos a malo“ kunigas gieda:
|
28 psalmė
Afférte Dómino, fílii Dei: * afférte Dómino fílios aríetum.
Afférte Dómino glóriam et honórem, afférte Dómino glóriam nómini eius: * adoráte Dóminum in átrio sancto eius.
Vox Dómini super aquas, Deus maiestátis intónuit: * Dóminus super aquas multas.
Vox Dómini in virtúte: * vox Dómini in magnificéntia.
Vox Dómini confringéntis cedros: * et confrínget Dóminus cedros Líbani:
Et commínuet eas tamquam vítulum Líbani: * et diléctus quemádmodum fílius unicórnium.
Vox Dómini intercidéntis flammam ignis: * vox Dómini concutiéntis desértum: et commovébit Dóminus desértum Cades.
Vox Dómini præparántis cervos, et revelábit condénsa: * et in templo eius omnes dicent glóriam.
Dóminus dilúvium inhabitáre facit: * et sedébit Dóminus rex in ætérnum.
Dóminus virtútem pópulo suo dabit: * Dóminus benedícet pópulo suo in pace.
Glória Patri...
45 psalmė
Deus noster refúgium, et virtus: * adiútor in tribulatiónibus, quæ invenérunt nos nimis.
Proptérea non timébimus dum turbábitur terra: * et transferéntur montes in cor maris.
Sonuérunt, et turbátæ sunt aquæ eórum: * conturbáti sunt montes in fortitúdine eius.
Flúminis ímpetus lætíficat civitátem Dei: * sanctificávit tabernáculum suum Altíssimus.
Deus in médio eius, non commovébitur: * adiuvábit eam Deus mane dilúculo.
Conturbátæ sunt Gentes, et inclináta sunt regna: * dedit vocem suam, mota est terra.
Dóminus virtútum nobíscum: * suscéptor noster Deus Iacob.
Veníte, et vidéte ópera Dómini, quæ pósuit prodígia super terram: * áuferens bella usque ad finem terræ.
Arcum cónteret, et confrínget arma: * et scuta combúret igni.
Vacáte, et vidéte quóniam ego sum Deus: * exaltábor in Géntibus, et exaltábor in terra.
Dóminus virtútum nobíscum: * suscéptor noster Deus Iacob.
Glória Patri...
146 psalmė
Laudáte Dóminum quóniam bonus est psalmus: * Deo nostro sit iucúnda, decóraque laudátio.
Aedíficans Ierúsalem Dóminus: * dispersiónes Israélis congregábit.
Qui sanat contrítos corde: * et álligat contritiónes eórum.
Qui númerat multitúdinem stellárum: * et ómnibus eis nómina vocat.
Magnus Dóminus noster, et magna virtus eius: * et sapiéntiæ eius non est númerus.
Suscípiens mansuétos Dóminus: * humílians autem peccatóres usque ad terram.
Præcínite Dómino in confessióne: * psállite Deo nostro in cíthara.
Qui óperit cælum núbibus: * et parat terræ plúviam.
Qui prodúcit in móntibus fœnum: * et herbam servitúti hóminum.
Qui dat iuméntis escam ipsórum: * et pullis corvórum invocántibus eum.
Non in fortitúdine equi voluntátem habébit: * nec in tíbiis viri beneplácitum erit ei.
Beneplácitum est Dómino super timéntes eum: * et in eis, qui sperant super misericórdia eius.
Glória Patri...
|
Atnašaukite Viešpačiui, Dievo sūnūs, * atnašaukite Viešpačiui jauniklius avinus.
Teikite Viešpačiui garbę ir šlovę, teikite garbę Viešpaties vardui, * garbinkit Viešpatį jo šventajame prieangyje.
Viešpaties balsas virš vandenų, didybės Dievas griaudžia, * Viešpats virš daugelio vandenų.
Viešpaties balsas galingas, * Viešpaties balsas pilnas didybės.
Viešpaties balsas trupina kedrus, * Viešpats trupina Libano kedrus.
Ir daužo juos kaip Libano veršį, * o mylimasis – lyg vienaragis jauniklis.
Viešpaties balsas išskelia ugnies liepsną, * Viešpaties balsas sukrečia tyrus, Viešpats sujudina Kadeso dykumą.
Viešpaties balsas padaro, kad stirnos gimdo, jis apšviečia tankumynus, * jo šventykloje visi sako: „Šlovė!“
Viešpats apsigyvena tvane, * Viešpats sėdi kaip karalius per amžius.
Tesuteikia Viešpats stiprybės savo tautai, * telaimina Viešpats savo tautą ramybe.
Garbė Dievui Tėvui...
Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, * gelbėtojas varguose, kurie mus užpuolė.
Todėl nebijokim, nors žemė drebėtų, * ir kalnai griūtų į jūros gelmę.
Nors jos vandenys ūžtų ir banguotų, * nors kalnai drebėtų nuo jos šėlsmo.
Veržlūs srautai tik juokina Dievo miestą, * nes Aukščiausiasis pašventino savo padangtę.
Dievas jos viduje, ji nebus pajudinta, * Dievas padės jai rytą švintant.
Sumišusios tautos, pažemintos karalystės, * jam sušukus, dreba žemė.
Su mumis galybių Viešpats, * Jokūbo Dievas – mūsų gynėjas.
Ateikite ir pamatysit Viešpaties darbus, jo žemėje padarytus stebuklus: * jis pašalino karus lig žemės pakraščių.
Sutrupino lankus, sulaužė ginklus, * skydus sudegino ugnyje.
Liaukitės kariavę, pamatykite, kad esu Dievas, * iškilęs tautose ir iškilęs žemėje.
Su mumis galybių Viešpats, * Jokūbo Dievas – mūsų gynėjas.
Garbė Dievui Tėvui...
Šlovinkite Viešpatį, gera jam giedoti, * mūsų Dievui tebus malonus ir gražus gyrimas.
Viešpats atstato Jeruzalę * ir surenka Izraelio tremtinius.
Jis gydo sužeistas širdis * ir aptvarsto jų žaizdas.
Jis suskaito žvaigždžių daugybę * ir kiekvieną jų vadina vardu.
Didis mūsų Viešpats ir didi jo galybė, * o jo išminčiai nėra ribų.
Viešpats palaiko romiuosius, * o nusidėjėlius palenkia iki žemės.
Giedokite Viešpačiui jį išpažindami, * grokite mūsų Dievui kitara.
Jis apdengia dangų debesimis * ir parūpina žemei lietaus.
Jis želdina kalnuose žolę * ir augalus žmonių reikalams.
Jis duoda pašaro gyvuliams * ir varnos jaunikliams, kurie jo šaukiasi.
Ne arklio jėga jis mėgaujasi, * ne vyro blauzdos jam teikia malonumo.
Viešpats gėrisi tais, kurie jo bijo, * ir tais, kurie viliasi jo gailestingumu.
Garbė Dievui Tėvui...
|
Tuomet kunigas gieda:
|
Exorcizámus te, omnis immúnde spíritus, omnis satánica potéstas, omnis incúrsio infernális adversárii, omnis légio, omnis congregátio et secta diabólica, in nómine et virtúte Dómini nostri Iesu + Christi, eradicáre et effugáre a Dei Ecclésia, ab ómnibus ad imáginem Dei cónditis ac pretióso divíni Agni sánguine redémptis +. Non ultra áudeas, serpens callidíssime, decípere humánum genus, Dei Ecclésiam pérsequi, ac Dei eléctos excútere et cribráre sicut tríticum +. Imperat tibi Deus altíssimus +, cui in magna tua supérbia te símilem habéri adhuc præsúmis; qui omnes hómines vult salvos fíeri, et ad agnitiónem veritátis veníre. Imperat tibi Deus Pater +. Imperat tibi Deus Fílius +: Imperat tibi Deus Spíritus Sanctus +. Imperat tibi maiéstas Christi, ætérnum Dei Verbum caro factum +, qui pro salúte géneris nostri tua invídia pérditi, humiliávit semetípsum factus obédiens usque ad mortem; qui Ecclésiam suam ædificávit supra firmam petram, et portas ínferi advérsus eam numquam esse prævalitúras edíxit et cum ea ipse permansúrus ómnibus diébus usque ad consummatiónem sǽculi. Imperat tibi sacraméntum Crucis +, omniúmque christiánæ fídei Mysteriórum virtus +. Imperat tibi excélsa Dei Génitrix Virgo María +, quæ superbíssimum caput tuum a primo instánti immaculátæ suæ conceptiónis in sua humilitáte contrívit. Imperat tibi fides Sanctórum Apostolórum Petri et Pauli, et ceterórum Apostolórum +. Imperat tibi Mártyrum sanguis, ac pia Sanctórum et Sanctárum ómnium intercéssio +.
Ergo, draco maledícte et omnis légio diabólica, adiurámus te per Deum + vivum, per Deum + verum, per Deum + sanctum, per Deum, qui sic diléxit mundum, ut Fílium suum unigénitum daret, ut omnis qui credit in eum non péreat, sed hábeat vitam ætérnam; cessa decípere humánas creatúras, eísque ætérnæ perditiónis venénum propináre: désine Ecclésiæ nocére, et eius libertáti láqueos iniícere. Vade, sátana, invéntor et magíster omnis falláciæ, hostis humánæ salútis. Da locum Christo, in quo nihil invenísti de opéribus tuis; da locum Ecclésiæ, uni, sanctæ, cathólicæ, et apostólicæ, quam Christus ipse acquisívit sánguine suo. Humiliáre sub poténti manu Dei; contremísce et effúge, invocáto a nobis sancto et terríbili nómine Iesu, quem ínferi tremunt, cui Virtútes et Potestátes et Dominatiónes subiéctæ sunt; quem Chérubim et Séraphim indeféssis vócibus laudant, dicéntes: Sanctus, Sanctus, Sanctus Dóminus Deus Sábaoth.
|
Egzorcizuoju tave, visokia netyra dvasia, visokia šėtono galia ir pragariškojo priešo puolime, visoks legione, visoks velnių susibūrime ir gauja: mūsų Viešpaties Jėzaus + Kristaus vardu ir galia išeik ir pasitrauk nuo Dievo Bažnyčios, nuo visų, kurie yra sutverti pagal Dievo paveikslą ir atpirkti dieviškojo Avinėlio krauju +. Daugiau nebedrįsk, klastingasis žalty, apgaudinėti žmonių giminės, persekioti Dievo Bažnyčios bei Dievo išrinktųjų kulti ir sijoti kaip kviečių +. Tesudraudžia tave aukščiausiasis Dievas +, su kuriuo dėl tavo didžios puikybės dar bandai save lyginti – jis nori, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. Tesudraudžia tave Dievas Tėvas +. Tesudraudžia tave Dievas Sūnus +. Tesudraudžia tave Dievas Šventoji Dvasia +. Tesudraudžia tave Kristaus didybė, amžinasis Dievo Žodis, tapęs kūnu +, kuris, norėdamas išganyti mūsų giminę, pražuvusią dėl tavo pavydo, nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties. Jis pastatė savo Bažnyčią ant tvirtos uolos, nutarė, kad pragaro vartai jos niekuomet nenugalės ir kad jis pats pasiliks su ja per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Tesudraudžia tave Kryžiaus + paslaptis bei visų krikščionių tikėjimo slėpinių galybė +. Tesudraudžia tave kilnioji Dievo Gimdytoja Mergelė Marija +, kuri tavo išdidžią galvą nuo pirmosios savo Nekaltojo Prasidėjimo akimirkos sutraiškė savo nuolankumu. Tesudraudžia tave šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bei kitų apaštalų + tikėjimas. Tesudraudžia tave kankinių kraujas bei pamaldus visų šventųjų vyrų ir moterų užtarimas +.
Taigi, prakeiktasis slibine ir visoks velnių legione, įsakome tau dėl gyvojo + Dievo, dėl tikrojo + Dievo, dėl šventojo + Dievo, dėl Dievo, kuris taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą: liaukis apgaudinėti žmones ir juos girdyti amžinosios pražūties nuodais! Liaukis kenkti Bažnyčiai ir rengti pinkles jos laisvei! Eik šalin, šėtone, visokios apgavystės išradėjau ir mokytojau, žmonių išganymo prieše! Užleisk vietą Kristui, kuriame nieko neradai iš savo darbų! Užleisk vietą vienai, šventai, visuotinei ir apaštalinei Bažnyčiai, kurią pats Kristus įsigijo savo Krauju! Nusižemink po galinga Dievo ranka, sudrebėk ir pabėk, išgirdęs mus šaukiantis švento ir baisaus Jėzaus vardo, nuo kurio dreba pragaras, kuriam pasiduoda jėgos, galybės ir viešpatystės, kurį nenuilstančiais balsais šlovina kerubinai ir serafinai, sakydami: „Šventas, Šventas, Šventas, Viešpats Galybių Dievas!“
|
Toliau giedama antifona:
Hodie caelesti Sponso.
Šiandien su dangiškuoju Sužadėtiniu susijungė Bažnyčia, nes Jordane Kristus nuplovė jos nusikaltimus. Skuba Išminčiai su dovanomis į karališkas vestuves, ir vynu tapusiu vandeniu džiaugiasi svečiai, aleliuja.
Jei vanduo šventinamas priešpiet, giedama „Benedictus“, jei popiet – „Magnificat“. Pradėjus giedoti persižegnojama. Po giesmės pakartojama antifona „Hodie“.
Kunigas kalba:
|
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, qui hodiérna die Unigénitum tuum Géntibus stella duce revelásti: concéde propítius; ut, qui iam te ex fide cognóvimus, usque ad contemplándam spéciem tuæ celsitúdinis perducámur. Per eúmdem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum: Qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, kuris šiandien vedančia žvaigžde apreiškei savo Viengimį pagonims, maloningai suteik, kad mes, kurie jau pažinome Tave tikėjimu, būtume nuvesti į Tavo aukštybės regėjimą. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
|
Tuomet laiminama druska ir vanduo, kaip įprasta.
Baigus kunigas apšlaksto žmones pašventintu vandeniu. Po to giedama „Te Deum“ su „Dominus vobiscum“ (be kitų eilučių) ir oracija.
Tikintieji gali pasiimti pašventinto vandens į namus, duoti ligoniams.
|
