Tai Lietuvos Vyskupų Konferencijos patvirtintas Naujųjų Mišių vertimas iš: Romos Mišiolas, II Vatikano Susirinkimo nutarimu reformuotas, popiežiaus Pauliaus VI įsakymu išleistas. I. Pagrindinis Mišiolas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys, Kaunas-Vilnius, 1987. Pateikiame visą Mišių eigą su žmonėmis bei I–IV Eucharistijos maldas, įterpiame II gavėnios sekmadienio kintamąsias dalis (skaitinių ciklas A, skaitiniai sutrumpinami) bei Visuotinę maldą gavėniai I. Kintamosios dalys iš: Romos Mišiolas visiems tikintiesiems. Sekmadienių ir svarbesnių švenčių Mišios, Amerikos lietuvių R. katalikų kunigų vienybės leidinys, Putnam, 1989.
MIŠIŲ EIGA SU ŽMONĖMIS
Pradžia
1. Atėjimas prie altoriaus
Žmonėms susirinkus, kunigas su patarnautojais eina prie altoriaus. Giedamas arba garsiai skaitomas įžangos giedojimas. Jei niekas negieda ir neskaito, pats kunigas, pasisveikinęs su žmonėmis, perskaito įžangos priegiesmį.
[Įžangos priegiesmis Ps 26, 8–9
Apie tave širdis man byloja: „Tu jo veido ieškoki“. Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau. Nuo manęs savo veido neslėpki.
Arba: Ps 24, 6. 2. 22
Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas, atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei. Tegul priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. Dieve, savąją tautą apsaugok nuo visokių nelaimių!]
2. Pasisveikinimas
Atėjęs prie altoriaus, su patarnautojais priklaupia ar nusilenkia, altorių pabučiuoja ir, jei numatyta[1], pasmilko. Paskui su patarnautojais eina prie kėdžių.
Įžangos giedojimą baigus, kunigas ir tikintieji stovėdami persižegnoja; kunigas, pasisukęs į žmones, taria:
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Žmonės atsako:
Amen.
Skėsdamas rankas, kunigas sveikina žmones:
Viešpats su jumis.
Žmonės atsako:
Ir su tavimi.
–– –– –– ––
Arba kunigas:
Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais.
Žmonės:
Ir su tavimi.
Arba kunigas:
Dievo, mūsų Tėvo, ramybė, Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir Šventosios Dvasios paguoda tebūna su jumis visais.
Žmonės:
Ir su tavimi.
Vyskupas, pirmą kartą Mišiose sveikindamas žmones, sako:
Ramybė jums.
Žmonės atsako:
Ir tau, Ganytojau.
–– –– –– ––
Kunigas, diakonas ar kitas įgaliotas patarnautojas gali tikinčiuosius trumpai supažindinti su tos dienos Mišiomis.
3. Gailesčio aktas
Kunigas paragina tikinčiuosius gailėtis dėl nuodėmių:
Broliai seserys, ruošdamiesi švęsti išganymo paslaptis, prisipažinkime nusikaltę ir melskime Dievą atleidimo.
Po trumpos tylos visi kartu kalba:
PRISIPAŽĮSTU visagaliam Dievui ir jums, broliai seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais.
(Mušdamiesi į krūtinę):
Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Todėl prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, visus angelus ir šventuosius, ir jus, broliai seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą.
Kunigas meldžia atleidimo:
Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir, atleidęs kaltes, tenuveda mus į amžinąjį gyvenimą.
Žmonės atsako:
Amen.
–– –– –– ––
Arba kunigas:
Broliai seserys, ruošdamiesi Dievo žodžio klausytis ir Kristaus aukoje dalyvauti, prašykime Dievą nuodėmių atleidimo.
Po trumpos tylos:
K. Viešpatie, esame tau nusidėję.
A. Pasigailėk mūsų!
K. Viešpatie, būk mums gailestingas.
A. Suteik mums išganymą.
K. Teatleidžia, tedovanoja ir tepanaikina mums nuodėmes visagalis ir gailestingas Viešpats.
A. Amen.
Arba kunigas:
Pradėdami šventąsias Mišias, prisiminkime savo kaltes ir melskime Dievą atleidimo.
Po trumpos tylos:
K. Siųstas gydyti nuodėmės sužeistų širdžių, Viešpatie, pasigailėk!
A. Viešpatie, pasigailėk!
K. Atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, Kristau, pasigailėk!
A. Kristau, pasigailėk!
K. Įžengęs pas Tėvą mūsų užtarti, Viešpatie, pasigailėk!
A. Viešpatie, pasigailėk!
K. Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir teatleidžia mums nuodėmes, kad tyra širdimi dalyvautume šioje šventoje aukoje.
A. Amen.
Po pastarosios gailesčio formulės praleidžiami maldavimai Kyrie, eleison – Viešpatie, pasigailėk.
–– –– –– ––
Gailesčio aktą (ir maldavimus) atstoja numirėlio atlydėjimas į bažnyčią, kitos apeigyne išvardytos apeigos ir liturginės Valandos.
4. Maldavimai
Kunigas su žmonėmis arba patys žmonės gieda ar kalba maldavimus (jeigu jie nebuvo įjungti į gailesčio aktą).
K. KYRIE, ELEISON! A. Kyrie, eleison!
K. Christe, eleison! A. Christe, eleison!
K. Kyrie, eleison! A. Kyrie, eleison!
Arba:
K. VIEŠPATIE, PASIGAILĖK! A. Viešpatie, pasigailėk!
K. Kristau, pasigailėk! A. Kristau, pasigailėk!
K. Viešpatie, pasigailėk! A. Viešpatie, pasigailėk!
5. Garbės himnas
Rubrikų įsakytomis dienomis ir leistomis progomis giedamas ar kalbamas garbės himnas:
[Garbės himno nėra.]
GARBĖ DIEVUI AUKŠTYBĖSE, o žemėje ramybė geros valios žmonėms! Šloviname tave, aukštiname tave, lenkiamės tau, garbiname tave; gėrimės tavo didžia garbe, Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve! Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau, Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau! Tu naikini pasaulio nuodėmes – pasigailėk mūsų! Tu naikini pasaulio nuodėmes – priimk mūsų maldavimus! Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje – pasigailėk mūsų! Tu vienas Šventas, tu – vienatinis Viešpats, tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau, su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen.
6. Pradžios malda
Kunigas, sudėjęs rankas, sako:
Melskimės.
Drauge su kunigu visi kurį laiką tyliai meldžiasi. Po to kunigas, rankas išskėtęs, gieda ar skaito pradžios maldą. Ją baigia taip:
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
–– –– –– ––
Arba (jei pabaigoje minimas Jėzus Kristus):
Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
Arba (jei kreipiamasi į Jėzų Kristų):
Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
–– –– –– ––
[Pradžios malda
Melskimės. – Dieve, įsakęs klausyti Tavo mylimojo Sūnaus, † prabilk į mūsų sąžines, nuskaidrink dvasios žvilgį, * kad galėtume išvysti dangiškąją tavo garbę ir ja džiaugtis. – Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, † kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia * gyvena ir viešpatauja per amžius.]
Pradžios maldą pabaigus, žmonės atsako:
Amen.
Žodžio liturgija
7. Pirmasis skaitinys
Skaitovas įlipa į sakyklą ir skaito pirmąjį skaitinį. Visi sėdėdami klausosi.
[Pirmasis skaitinys Pr 12, l–4a
Dievo tautos protėvio Abraomo pašaukimas
Iš Pradžios knygos.Viešpats bylojo [...] jam buvo paliepęs.]
Baigęs skaitovas priduria:
Tai Dievo žodis.
Visi atsako:
Dėkojame Dievui.
8. Atliepiamoji psalmė
Psalmininkas ar vienas iš giesmininkų gieda ar skaito psalmę, o žmonės kartoja priegiesmį.
[Atliepiamoji psalmė Ps 32, 4–5. 18–19. 20 ir 22 (P.: 22)
P. Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim.
4 Viešpaties žodis teisingas, tikras jo darbas kiekvienas.
5 Brangi jam teisė ir teisingumas, o jo malonių pilna yra žemė. – P.
18 Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo, kurie tikis jojo malonės.
19 Jis jų gyvybę nuo mirties saugo ir bado metu pamaitina. – P.
20 Mes jo didžiai išsiilgę, jis mūsų rėmėjas ir skydas.
22 Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim. – P.]
9. Antrasis skaitinys
Jei yra antras skaitinys, skaitovas jį skaito sakykloje, kaip pirmąjį.
[Antrasis skaitinys 2 Tim 1, 8b–10
Dievas mus pašaukia ir nušviečia
Iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo laiško Timotiejui. Mylimasis! Drauge su manimi [...] savo Evangelija.]
Baigęs skaityti, priduria:
Tai Dievo žodis.
Visi atsako:
Dėkojame Dievui.
10. Posmelis prieš evangeliją
Giedamas posmelis su Aleliuja ar koks kitas giedojimas.
[Posmelis prieš evangeliją Plg. Mt 17, 5
Iš spindinčio debesies pasigirdo Tėvo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus; jo klausykite!“]
11. Pasiruošimas evangelijai
Jei numatyta smilkyti, kunigas įberia į smilkytuvą smilkalų. Skaitysiantis evangeliją diakonas, pasilenkęs prieš kunigą, pusbalsiu prašo palaiminimo:
Tėve, palaimink mane.
Kunigas pusbalsiu taria:
Teatveria Viešpats tavo širdį ir lūpas, kad vertai skelbtum jo šventąją Evangeliją – vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios.
Diakonas atsako:
Amen.
Jei diakono nėra, kunigas, nusilenkęs prieš altorių, tyliai sukalba:
Visagali Dieve, nuvalyk mano širdį ir lūpas, kad vertai skelbčiau tavo šventąją Evangeliją.
12. Evangelija
Diakonas arba kunigas, lydimas patarnautojų su žvakėmis, o jei numatyta smilkyti, ir su smilkytuvu, įlipa į sakyklą ir taria:
Viešpats su jumis.
Žmonės atsako:
Ir su tavimi.
Diakonas arba kunigas:
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal ***
Tai sakydamas, nykščiu daro kryželius – po vieną ant knygos, savo kaktos, lūpų ir krūtinės.
Žmonės atsako:
Garbė tau, Viešpatie!
Diakonas arba kunigas pasmilko knygą, jeigu tai numatyta, ir garsiai skaito arba gieda evangeliją.
[Evangelija Mt 17, 1–9
Jo veidas sužibo kaip saulė
+ Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Jėzus pasiėmė [...] prisikels iš numirusių“.]
13. Po evangelijos
Baigęs diakonas arba kunigas taria:
Girdėjote Viešpaties žodį.
Visi atsako:
Šlovė tau, Kristau!
Bučiuoja knygą, tyliai sakydamas:
Evangelijos žodžiai tenaikina mūsų klaidas.
14. Pamokslas
Sakomas pamokslas. Sekmadieniais ir privalomomis šventėmis jis įsakytas, kitomis dienomis – pageidaujamas.
15. Tikėjimo išpažinimas
Sekmadieniais ir iškilmių dienomis po pamokslo atliekamas tikėjimo išpažinimas. Kunigas paskelbia:
[Tikėjimo išpažinimas yra.]
Giedame (kalbame) iškilmingąjį tikėjimo išpažinimą.
Visi su kunigu:
TIKIU (Į) VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją. Tikiu (į) vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(Visi nusilenkia[2])
Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
(Atsitiesia)
Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius. Tikiu (į) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
–– –– –– ––
Arba kunigas:
Giedame (kalbame) kasdienį tikėjimo išpažinimą.
Visi kartu su kunigu:
TIKIU (Į) DIEVĄ TĖVĄ visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir (į) Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį (visi nusilenkia[3]),
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos (atsitiesia);
kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu (į) Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
–– –– –– ––
16. Visuotinė malda
Toliau giedama ar kalbama liturginę dieną ar progą atitinkanti visuotinė (tikinčiųjų) malda.
[GAVĖNIAI I
Kun.: Brangūs broliai ir seserys, nuoširdžiai maldaukime Viešpatį atgailos malonės, kad Kristaus auka nuolat skaistintų Bažnyčią ir visiems padėtų laimėti išganymą.
Vad.: Maldaujame nuodėmių atleidimo ir pagalbos siekti gėrio savo sieloms ir pasauliui. –
Visi: Išklausyk mus, Viešpatie!
Vad.: Prašome pagalbos pataisyti blogus įpročius. –
Vad.: Maldaujame tikros atgailos visiems nusidėjėliams. –
Vad.: Prašome Viešpatį atgaivinti išganymo troškimą netikinčiųjų širdyse. –
Vad.: Meldžiame Viešpatį malonės ligoniams ir visiems kenčiantiems, kad jie mokėtų savo kentėjimus aukoti už pasaulio išganymą. –
Vad.: Meldžiame ištvermės siekiantiems gėrio. –
Kun.: Visagali Dieve, nė vieno neatstumk dėl nuodėmių daugybės ir jų sunkumo. Būdamas be galo geras ir gailestingas, atleisk kiekvienam, kas tik tave atsiprašo per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.]
Aukos liturgija
ATNAŠAVIMAS
17. Pasirengimas atnašavimui
Po visuotinės maldos pradedamas atnašų giedojimas. Jei nėra kam giedoti, jis visai praleidžiamas. Patarnautojai patiesia ant altoriaus korporalą ir purifikatorių, pastato taurę, padeda mišiolą.
18. Tikinčiųjų aukos
Dera, kad savo dalyvavimą tikintieji išreikštų atnašomis: duonos ir vyno – Mišioms laikyti arba kitokių aukų – Bažnyčiai ir vargšams išlaikyti.
19. Duonos atnašavimas
Kunigas, stovėdamas prie altoriaus, paima pateną su duona, laiko ją kiek pakeltą virš altoriaus ir tyliai kalba:
Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime duonos, kurią aukojame tau. Tas žemės ir žmogaus darbo vaisius taps mums gyvybės duona.
Pateną su duona padeda ant korporalo.
Jei negiedama, tuos žodžius kunigas gali tarti balsiai; žmonės gali atsakyti:
Garbė tau, Dieve, per amžius!
20. Taurės paruošimas
Diakonas arba kunigas įpila į taurę vyno ir truputį vandens, tyliai kalbėdamas:
Slėpiningu vandens ir vyno susiliejimu suvienyk mus, Viešpatie, su dievyste savo Sūnaus, kuris mūsų žmogiškąją prigimtį yra prisiėmęs.
21. Vyno atnašavimas
Kunigas paima taurę, laiko ją kiek pakeltą virš altoriaus ir tyliai kalba:
Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime vyno, kurį aukojame tau. Tas vynmedžio ir žmogaus darbo vaisius taps mums dvasiniu gėrimu.
Taurę pastato ant korporalo.
Jei negiedama, tuos žodžius kunigas gali tarti balsiai; žmonės gali atsakyti:
Garbė tau, Dieve, per amžius!
22. Prašymas priimti atnašas
Kunigas pasilenkęs tyliai kalba:
Priimk mus, Viešpatie, nusižeminusius ir gailesčio kupinus. Tegul tau, Dieve, patinka šiandienė mūsų auka.
23. Smilkymas
Jei numatyta smilkyti, kunigas pasmilko atnašas ir altorių. Paskui diakonas ar patarnautojas pasmilko kunigą ir žmones.
24. Rankų plovimas
Altoriaus šone kunigas nusiplauna rankas, tyliai sakydamas:
Nuplauk, Viešpatie, mano kaltybę, nuvalyk mano nuodėmes.
25. Raginimas melstis
Paskui, ties altoriaus viduriu atsisukęs į žmones, skėsdamas rankas, kunigas sako:
Melskitės, broliai seserys, kad visagalis Dievas Tėvas maloniai priimtų mano ir jūsų auką.
Žmonės atsako:
Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką. Tegul ji teikia jam garbę ir šlovę, o mums ir visai Bažnyčiai – dvasinę naudą.
26. Atnašų malda
Kunigas, rankas išskėtęs, skaito ar gieda atnašų maldą.
[Atnašų malda
Mišių auka, Viešpatie, tegul mums naikina kaltybes * ir pašventina tikinčiųjų kūną ir sielą Velykų šventėms. – Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.]
Pabaigoje rankas sudeda ir taria:
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
–– –– –– ––
Arba (kreipiantis į Kristų):
Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Arba (pabaigoje minint Kristų):
Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.
–– –– –– ––
Žmonės atsako:
Amen.
DĖKOJIMO GIESMĖS
Eucharistijos maldos pratarmės
27. Dėkojimo giesmė
Eucharistijos maldą kunigas pradeda dėkojimo giesme (prefacija).
Rankas skėsdamas, taria:
Viešpats su jumis.
Žmonės atsako:
Ir su tavimi.
Kunigas, keldamas rankas:
Aukštyn širdis!
Žmonės:
Keliame į Viešpatį.
Kunigas, išskėtęs rankas:
Dėkokime Viešpačiui Dievui.
Žmonės:
Verta ir teisinga.
Rankas išskėtęs, kunigas gieda ar skaito dėkojimo giesmę.
[Dėkojimo giesmė: Kristaus atsimainymas
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Jis, paskelbęs mokiniams apie jo laukiančią mirtį, ant švento kalno jiems leido išvysti savo didingumą, kai Įstatymas ir Pranašai paliudijo, kad per kančią einama į garbingą prisikėlimą.
Todėl mes drauge su dangaus galybėmis čia, žemėje, garbiname tavo didybę nepaliaujama giesme:]
Jos pabaigoje sudeda rankas ir kartu su žmonėmis gieda ar balsiai kalba:
Šventas, šventas, šventas Viešpats, galybių Dievas! Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės. Osana aukštybėse! Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!
28. Visada leidžiama celebrantui giedoti tas Eucharistijos maldos dalis, kurios gali būti giedamos koncelebruotinėse Mišiose.
Pastaba. Ženklai paraštėje liečia koncelebruotines Mišias ir reiškia:
P – koncelebracijos vadovas (praeses), 1, 2, 3, 4 – pirmasis, antrasis, trečiasis, ketvirtasis koncelebrantas, O – visi koncelebrantai su vadovu (omnes concelebrantes).
I EUCHARISTIJOS MALDA
Romos kanonas
Skliausteliais išskirtąsias vietas galima praleisti.
80. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
P GERASIS TĖVE, per Jėzų Kristų, tavo Sūnų, mūsų Viešpatį, karštai tave maldaujame:
sudeda rankas ir sako:
priimk
žegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
ir palaimink + šias dovanas ir atnašas, šias šventas, tyras aukas!
Rankas išskėtęs, tęsia:
Tau jas aukojame pirmiausia už šventąją visuotinę Bažnyčią. Teikis ją visame pasaulyje laimingą ir vieningą laikyti, saugoti ir valdyti. Globok savo tarną, mūsų popiežių *** mūsų vyskupą ***[4] ir visus, kurie ištikimai laikosi apaštalinio katalikų tikėjimo.
81. Gyvųjų paminėjimas
1 ATMINK, VIEŠPATIE, SAVO ŽMONES (*** ir ***), ir visus čia susirinkusius, kurių nuoširdus tikėjimas tau žinomas.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už gyvuosius, už kuriuos nori, paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Už juos tau mes aukojame, ir jie patys už save ir visus saviškius aukoja šią šlovinimo auką. Trokšdami savo sieloms atpirkimo, tikėdamiesi išganymo ir apsaugos, jie siunčia savo maldas tau, amžinasis, gyvasis, tikrasis Dieve.
82. Šventųjų paminėjimas
2 DRAUGE SU VISA BAŽNYČIA mes pagarbiai prisimename pirmiausia šlovingąją, nepalytėtąją Mergelę Mariją, Dievo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Motiną; † taipogi šventąjį Juozapą, jos Sužadėtinį; šventuosius apaštalus ir kankinius – Petrą ir Paulių, Andriejų (Jokūbą, Joną, Tomą, Jokūbą, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Simoną ir Tadą; Liną, Kletą, Klemensą, Sikstą, Kornelijų, Kiprijoną, Lauryną, Krizogoną, Joną ir Paulių, Kozmą ir Damijoną) – ir visus šventuosius. Dėl jų nuopelnų ir užtarimo visada ir visur mus stiprink savo globa ir pagalba. (Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
–– –– –– ––
SAVI ŠVENTŲJŲ PAMINĖJIMAI
Kalėdų aštuondienį
83. Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai garbingoji Mergelė Marija, nepalytėtoji Motina, pasauliui pagimdė Išganytoją, mes pagarbiai ir prisimename †
Per Tris Karalius
84. Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai tavo Sūnus, per amžius lygiai su tavimi garbingas, žmogaus kūno pavidalu mums regimas pasirodė, mes pagarbiai prisimename †
Velykų aštuondienį
85. Drauge su visa Bažnyčia minėdami (šventąją naktį) didžiąją dieną, kai mūsų Viešpats Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių, mes pagarbiai prisimename †
Per Šeštines
86. Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai mūsų Viešpats, vienatinis tavo Sūnus, prisiimtą mūsų trapiąją būtį iškėlė į tavo garbingąją dešinę, mes pagarbiai prisimename †
Per Sekmines
87. Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją Sekminių dieną, kai Šventoji Dvasia ugnies liežuviais apaštalams pasirodė, mes pagarbiai prisimename †
–– –– –– ––
88. Rankas išskėtęs, tęsia:
P VIEŠPATIE, MALONIAI PRIIMKI šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mūs nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
–– –– –– ––
Velykų aštuondienį
89. Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką, aukojamą taip pat ir už tuos, kuriuos Krikšto vandeniu ir Šventosios Dvasios galia išvadavai iš nuodėmės vergijos ir atgimdei malonės gyvenimui. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
–– –– –– ––
90. Rankas ištiesęs viršum atnašų, sako:
O ŠIAS ATNAŠAS, Dieve, teikis palaiminti ir pašventinti. Tebūna jos tobulos, tau priimtinos, kad mums taptų tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju.
Rankas sudeda.
91. Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
KANČIOS IŠVAKARĖSE
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną į savo šventas, garbingas rankas,
pakelia akis,
pakėlė akis į dangų – į tave, Dieve, savo visagalį Tėvą, – tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR VALGYKITE JOS VISI, NES TAI YRA MANO KŪNAS, KURIS UŽ JUS ATIDUODAMAS.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
92. Paskui sako:
LYGIAI TAIP PO VAKARIENĖS
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė šią brangiausiąją taurę į savo šventas, garbingas rankas, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR GERKITE IŠ JOS VISI, NES TAI YRA TAURĖ NAUJOSIOS IR AMŽINOSIOS SANDOROS, MANO KRAUJO, KURIS UŽ JUS IR VISUS IŠLIEJAMAS NUODĖMĖMS ATLEISTI. TAI DARYKITE MANO ATMINIMUI.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
93. Paskui taria:
P Tikėjimo paslaptis!
Žmonės atsako:
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
–– –– –– ––
Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, * Kristus kėlės, * Kristus vėl ateis!
–– –– –– ––
94. Kunigas, rankas išskėtęs, sako:
O TODĖL, VIEŠPATIE, mes, tavo tarnai ir visa tavo šventoji liaudis, minėdami tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus palaimingąją kančią, prisikėlimą iš numirusių ir garbingą įžengimą į dangų, aukojame šviesiausiajai tavo didybei tavo paties mums duotų dovanų auką – tyrą, šventą, be dėmės auką – šventąją gyvenimo Duoną ir amžinojo išganymo Taurę.
95. MEILIAI PAŽVELK į šią auką ir maloniai priimk, kaip kitados esi priėmęs savo tarno, teisiojo Abelio atnašas, mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auką ir savo vyriausiojo kunigo Melkizedeko šventąją auką – tyrąsias duonos ir vyno dovanas.
96. Pasilenkęs, rankas sudėjęs, kalba toliau:
KARŠTAI MALDAUJAME tave, visagali Dieve: paliepk šventajam savo Angelui nunešti šią auką prie tavo aukštojo sosto – tavo dieviškosios didybės akivaizdon, kad, priėmę nuo šio altoriaus tavo Sūnaus švenčiausiąjį Kūną ir Kraują,
išsitiesia ir persižegnoja, tardamas:
mes taptume pilni dangaus palaimos ir malonės.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
97. Mirusiųjų paminėjimas
Rankas išskėtęs, sako:
3 ATMINK, VIEŠPATIE, MIRUSIUOSIUS (*** ir ***), kurie, pažymėti tikėjimo ženklu, pirma mūsų paliko pasaulį ir miega ramybės miegu.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už mirusiuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Juos, Viešpatie, ir visus, kurie mirė susijungę su Kristumi, priimk į šviesos, ramybės ir atilsio šalį.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
98. Dešine ranka mušdamasis į krūtinę:
4 TAIP PAT IR MUMS, NUSIDĖJĖLIAMS,
toliau kalba, rankas išskėtęs:
neapsakomu tavo gailestingumu pasitikintiems, suteik dalį su savo šventaisiais apaštalais ir kankiniais – su Jonu, Steponu, Motiejumi, Barnabu (Ignotu, Aleksandru, Marcelinu, Petru, Felicita, Perpetua, Agota, Liucija, Agniete, Cecilija, Anastazija) – ir visais šventaisiais. Priimk mus į jų bendriją ne dėl mūsų nuopelnų, o dėl savo atlaidumo.
99. Rankas sudeda ir kalba toliau:
P Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu, Dieve, visas šias gėrybes nuolat kuri, laimini, gaivini, šventini ir mums dovanoji.
100. Pakėlęs pateną su Ostija ir Taurę, sako:
O PER JĮ, SU JUO IR JAME tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Žmonės atsako:
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos.
II EUCHARISTIJOS MALDA
101. Dėkojimo giesmė. Kristus – žmogaus Atpirkėjas
K. Viešpats su jumis. A. Ir su tavimi.
K. Aukštyn širdis! A. Keliame į Viešpatį.
K. Dėkokime Viešpačiui Dievui. A. Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau, dangaus Tėve, dėkoti per tavo mylimąjį Sūnų Jėzų Kristų – tavąjį Žodį, per kurį tu visa sukūrei ir kurį atsiuntei mūsų atpirkti ir išganyti. Šventosios Dvasios veikimu jis priėmė kūną ir gimė iš Mergelės Marijos. Kad įvykdytų tavo valią ir įgytų tau šventą tautą, jis ištiesė rankas prikalti prie kryžiaus ir tuo būdu nugalėjo mirtį, apreiškė prisikėlimą. Todėl mes su visais angelais ir šventaisiais vienu balsu skelbiame tavo garbę:
Šventas, šventas, šventas Viešpats, galybių Dievas! Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės. Osana aukštybėse! Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!
102. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
P TIKRAI TU, VIEŠPATIE, ŠVENTAS! Tu – šventumo šaltinis!
103. Rankas sudeda ir, jas ištiesęs viršum atnašų, sako:
O TODĖL TAVE PRAŠOME: Šventosios Dvasios galia pašventink šias atnašas,
rankas sudeda ir peržegnoja pateną drauge su taure, tardamas:
kad jos mums taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir + Krauju.
Rankas sudeda.
104. Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
KAI SAVO NORU turėjo būti kančiai išduotas,
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną, dėkodamas ją laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR VALGYKITE JOS VISI, NES TAI YRA MANO KŪNAS, KURIS UŽ JUS ATIDUODAMAS.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
105. Paskui sako:
LYGIAI TAIP PO VAKARIENĖS
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis, paėmęs ir taurę vyno, vėl dėkodamas, davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR GERKITE IŠ JOS VISI, NES TAI YRA TAURĖ NAUJOSIOS IR AMŽINOSIOS SANDOROS, MANO KRAUJO, KURIS UŽ JUS IR VISUS IŠLIEJAMAS NUODĖMĖMS ATLEISTI. TAI DARYKITE MANO ATMINIMUI.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
106. Paskui taria:
P Tikėjimo paslaptis!
Žmonės atsako:
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
–– –– –– ––
Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, * Kristus kėlės, * Kristus vėl ateis!
–– –– –– ––
107. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
O MINĖDAMI JO MIRTĮ ir prisikėlimą, mes tau, Viešpatie, aukojame gyvenimo Duoną ir išganymo Taurę. Dėkojame tau, kad pašaukei mus tarnauti tavo akivaizdoje.
KARŠTAI MALDAUJAME, kad mus, Kristaus Kūno ir Kraujo aukos dalyvius, Šventoji Dvasia sutelktų vienybėn.
1 ATMINK, VIEŠPATIE, savo Bažnyčią plačiajame pasauly: ugdyk joje tobulą meilę, globok mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą ***[5] ir visa kunigiją.
–– –– –– ––
Čia galima įterpti:
Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) ***, kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio. Kaip jis (ji) Krikštu buvo suaugęs (-usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu.
–– –– –– ––
2 ATMINK MIRUSIUS mūsų tikėjimo brolius ir seseris, kurie užmigo su viltimi prisikelti. Ir visiems, tavo malonėje baigusiems žemės kelionę, leisk išvysti tavo šviesųjį veidą. Pasigailėk, meldžiame, mūsų visų ir leisk mums drauge su šventąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija, su palaimintaisiais apaštalais ir visais šventaisiais turėti dalį amžinajame gyvenime ir garbinti tave bei šlovinti
rankas sudeda
per tavo Sūnų Jėzų Kristų.
108. Pakėlęs pateną su Ostija ir Taurę, sako:
O PER JĮ, SU JUO IR JAME tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Žmonės atsako:
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos.
III EUCHARISTIJOS MALDA
109. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
P TIKRAI TU, VIEŠPATIE, ŠVENTAS, ir visi kūriniai vertai tave šlovina. Per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Šventosios Dvasios galia tu gaivini bei šventini visą pasaulį ir be paliovos telki savo tautą, kad nuo saulėtekio iki saulėlydžio tavo garbei aukotų tyrąją auką.
110. Rankas sudeda ir, jas ištiesęs virs atnašų, sako:
O TODĖL NUOLANKIAI tave, Viešpatie, prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias paaukotas tau atnašas,
rankas sudeda ir, peržegnodamas pateną drauge su taure, taria:
kad jos mums taptų Kūnu ir + Krauju tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kurio liepiami šias paslaptis švenčiame.
111. Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
TĄ NAKTĮ, kurią turėjo būti išduotas,
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR VALGYKITE JOS VISI, NES TAI YRA MANO KŪNAS, KURIS UŽ JUS ATIDUODAMAS.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
112. Paskui sako:
LYGIAI TAIP PO VAKARIENĖS
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis, paėmęs taurę vyno, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR GERKITE IŠ JOS VISI, NES TAI YRA TAURĖ NAUJOSIOS IR AMŽINOSIOS SANDOROS, MANO KRAUJO, KURIS UŽ JUS IR VISUS IŠLIEJAMAS NUODĖMĖMS ATLEISTI. TAI DARYKITE MANO ATMINIMUI.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
113. Paskui taria:
P Tikėjimo paslaptis!
Žmonės atsako:
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
–– –– –– ––
Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, * Kristus kėlės, * Kristus vėl ateis!
–– –– –– ––
114. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
O MINĖDAMI, VIEŠPATIE, tavo Sūnaus išganingąją kančią, didį prisikėlimą iš numirusių ir įžengimą į dangų, laukdami jo garbingojo atėjimo, dėkinga širdimi aukojame tau šią gyvą ir šventą auką.
PAŽVELK MEILINGAI į savo Bažnyčios atnašą – į tą Avinėlį, kurio aukojimu permaldautas būti norėjai. Tegul, stiprinami tavo Sūnaus Kūno ir Kraujo, gaivinami jo Šventosios Dvasios, mes būsime Kristuje vienas kūnas ir viena siela.
1 TEĮTEIKIA JIS tau mus kaip amžiną dovaną, kad laimėtume dalį su tavo išrinktaisiais – su Mergele Marija, šventąja Dievo Gimdytoja, su šventaisiais apaštalais ir garbingais kentėtojais, (su šventuoju ***[6]) ir su visais šventaisiais, kurių užtarimas, kaip tikime, nuolat mums teikia pagalbą.
2 DĖL ŠITOS AUKOS, kuri mus sutaikina su tavimi, gailestingasis Dieve, visam pasauliui duoki gerovę ir taiką. Keliaujančiai žemėje savo Bažnyčiai sustiprink tikėjimą, viltį ir meilę. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą ***[7], visus vyskupus, kunigus ir visą atpirktąją žmoniją. Gerasis Tėve, tu gi norėjai, kad ši bendrija čionai susirinktų, todėl išklausyk jos maldas. Visur išsisklaidžiusius savo vaikus apie save gailestingai suvienyk.
Čia galima imti Nr. 115a–116a.
3 115. TAIP PAT MIRUSIUS mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis
rankas sudeda:
per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.
116. Pakėlęs patena su Ostija ir Taurę, sako:
PER JĮ, SU JUO IR JAME tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Žmonės atsako: Amen.
Toliau eina komunijos apeigos.
–– –– –– ––
Nr. 115–116 galima pakeisti taip:
3 115a. ATMINK SAVO TIKINTĮJĮ (tikinčiąją) *** kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio; kaip jis (ji) Krikštu buvo suaugęs (-usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu, kada jis žadins numirusius keltis iš žemės ir mūsų gendantį kūną padarys panašų į savo garbingąjį kūną.TAIP PAT MIRUSIUS mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis. Ten nušluostysi mums nuo akių kiekvieną ašarą, o mes, tave, Dieve, regėdami veidas į veidą, per amžius būsime į tave panašūs ir nesiliaudami tave šlovinsime
rankas sudeda:
per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.
116a. Pakėlęs pateną su Ostija ir Taurę, sako:
O PER JĮ, SU JUO IR JAME tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Žmonės atsako: Amen.
–– –– –– ––
Toliau eina komunijos apeigos.
IV EUCHARISTIJOS MALDA
117. Dėkojimo giesmė. Amžinoji Kūrėjo didybė
K. Viešpats su jumis. A. Ir su tavimi.
K. Aukštyn širdis! A. Keliame į Viešpatį.
K. Dėkokime Viešpačiui Dievui. A. Verta ir teisinga.
Tikrai verta tau dėkoti, teisinga tave, dangaus Tėve, garbinti! Tu vienatinis Dievas, gyvas ir tikras, esi nuo amžių ir būsi per amžius, neprieinamoje šviesoje gyveni ir gyvensi. Tu vienas – meilė, gyvybės šaltinis; tu visa sukūrei, visiems teiki dosnią palaimą, visus džiugini skaisčiąja savo šviesybe. Tau dieną ir naktį tarnauja angelų nesuskaitomos minios. Jie gėrisi spindinčio tavo veido grožybe ir be paliovos tave garbina. Su jais tad ir mes tave išpažįstame, o mūsų balsu – visi kūriniai džiaugsmingai tau gieda: Šventas, šventas, šventas Viešpats, galybių Dievas! Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės, Osana aukštybėse! Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!
118. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
P TAU ŠLOVĘ MES TEIKIAME, Tėve šventasis, nes didis esi. Visuose tavo darbuose išmintis spindi ir meilė. Pagal savo paveikslą tu žmogų sukūrei ir visą pasaulį davei jam tvarkyti, kad jis, tau vienam, Kūrėjui, tarnaudamas, visiems kūriniams viešpatautų.
KAI PER NEKLUSNUMĄ jis tavo draugystę prarado, jo nepalikai mirties valdžioje. Gailėdamasis žmonių, juos skatinai tavęs ieškoti ir ieškantiems padėdavai rasti.
ŽMONĖMS TU SANDORĄ siūlei ne kartą, per pranašus mokei juos laukti išganymo. Ir taip tu mylėjai pasaulį, Tėve šventasis, jog, laiko pilnatvei atėjus, mūsų gelbėti atsiuntei savo vienatinį Sūnų.
ŠVENTOSIOS DVASIOS VEIKIMU priėmęs kūną ir gimęs iš Mergelės Marijos, jis viskuo buvo į mus panašus, išskyrus nuodėmę. Vargdieniams jis skelbė išganymą, belaisviams – išvadavimą, nuliūdusiems – džiaugsmą. Paklusdamas tavajai valiai, jis savo noru ryžosi mirti, o prisikeldamas iš numirusių, sunaikino mirtį ir atkūrė gyvenimą, kad nebe sau mes gyventume, bet jam, už mus numirusiam ir prisikėlusiam. Kaip pirmąją dovaną savo tikintiesiems, jis atsiuntė nuo tavęs, o Tėve, Šventąją Dvasią, kuri išbaigia jo darbą, pašventindama pasaulį.
119. Rankas sudeda ir, jas ištiesęs virš atnašų, sako:
O TODĖL MES, VIEŠPATIE, PRAŠOME, kad Šventoji Dvasia teiktųsi pašventinti šias dovanas,
rankas sudeda
idant jos taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
ir vieną kartą peržegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
Kūnu ir + Krauju
rankas sudeda
švęsti tai didžiajai paslapčiai, kurią jis paliko mums amžinai sandorai.
120. Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
ATĖJUS VALANDAI, kurią tu, Tėve šventasis, turėjai Jėzų pašlovinti, jis, mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR VALGYKITE JOS VISI, NES TAI YRA MANO KŪNAS, KURIS UŽ JUS ATIDUODAMAS.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
121. Paskui sako:
LYGIAI TAIP
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis, paėmęs taurę, pripiltą vyno, jis tau dėkojo ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
IMKITE IR GERKITE IŠ JOS VISI, NES TAI YRA TAURĖ NAUJOSIOS IR AMŽINOSIOS SANDOROS, MANO KRAUJO, KURIS UŽ JUS IR VISUS IŠLIEJAMAS NUODĖMĖMS ATLEISTI. TAI DARYKITE MANO ATMINIMUI.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
122. Paskui taria:
P Tikėjimo paslaptis!
Žmonės atsako:
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
–– –– –– ––
Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, * Kristus kėlės, * Kristus vėl ateis!
–– –– –– ––
123. Rankas išskėtęs, kunigas sako:
O TO DĖLEI, VIEŠPATIE, dabar švęsdami atpirkimo minėjimą, mes prisimename Kristaus mirtį ir nužengimą į pragarus; išpažįstame jo prisikėlimą ir įžengimą į dangų, kur sėdi tavo dešinėje. Laukdami jo garbingojo atėjimo, aukojame tau priimtiną, visam pasauliui išganingą, šventą jo Kūno ir Kraujo auką.
PAŽVELK MEILINGAI, Viešpatie, į Auką, kurią pats esi davęs Bažnyčiai. Suteik malonę, kad visi, kurie ta viena Duona dalysis ir iš tos Taurės gers, Šventosios Dvasios jungiami į vieną kūną, subręstų į gyvą atnašą Kristuje tavo garbei ir šlovei.
1 DABAR TAD, VIEŠPATIE, ATMINK visus tuos, už kuriuos mes šią auką aukojame: atmink savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą ***[8], visus vyskupus, kunigus, aukotojus, patarnautojus – visus šios aukos dalyvius ir visą savąją tautą, taip pat tuos, kurie nuoširdžiai tavęs ieško.
2 ATMINK IR TUOS, kurie numirė Kristaus ramybėje, ir visus mirusiuosius, kurių tikėjimą vienas tu pažinai.
VISIEMS MUMS, SAVO VAIKAMS, maloningasis Tėve, suteik stiprybės laimėti tą dalį, kurią jau turi Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, apaštalai ir tavo šventieji dangaus karalystėje. Su visa kūrinija, išvaduota iš nuodėmės ir mirties sunaikinimo, tenai tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį,
rankas sudeda
per kurį pasauliui teiki visokias gėrybes.
124. Pakėlęs pateną su Ostija ir Taurę, sako:
O PER JĮ, SU JUO IR JAME tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Žmonės atsako:
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos.
KOMUNIJA
125. Taurę ir pateną padėjęs ant korporalo, rankas sudėjęs, kunigas sako:
IŠGANYTOJO PAMOKYTI ir jo liepiami, drįstame tarti:
Arba:
Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė:
Rankas išskečia ir kartu su žmonėmis tęsia:
TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje! Teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.
126. Rankas tebelaikydamas išskėtęs, kunigas tęsia vienas:
GELBĖK MUS, VIEŠPATIE, nuo visokio blogio. Suteik ramybę mūsų laikams. Gailestingai padėk, kad mes, iš nuodėmių išvaduoti ir nuo neramumų apsaugoti, su palaiminga viltimi lauktume mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus atėjimo.
Rankas sudeda. Maldą užbaigia žmonės:
Tavo valdžia, ir galybė, * ir garbė per amžius!
127. Rankas išskėtęs, kunigas balsiai kalba:
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“. Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo, ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę.
Rankas sudeda.
Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Žmonės atsako:
Amen.
128. Atsisukęs į žmones, skėsdamas ir sudėdamas rankas, kunigas priduria:
Viešpaties ramybė visada telydi jus.
Žmonės atsako:
Telydi ir tave.
129. Paskui, jei numatyta, diakonas ar kunigas dar sako:
Palinkėkite vieni kitiems ramybės.
Visi pareiškia vieni kitiems santaiką ir meilę pagal vietos papročius priimtu ženklu; kunigas tai daro diakonui arba patarnautojui.
130. Kunigas paima Ostiją, viršum patenos sulaužo ir vieną dalelę įleidžia į Taurę, tyliai kalbėdamas:
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas, čia sujungti, tebrandina mus amžinajam gyvenimui.
131. Tuo metu giedama ar kalbama:
DIEVO AVINĖLI, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę!
Jei Duonos laužymas užtrunka, galima šį kreipinį giedoti ar kalbėti ir daugiau kartų. Paskutinį kartą visuomet sakoma: suteik mums ramybę.
132. Rankas sudėjęs, kunigas tyliai kalba:
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, gyvojo Dievo Sūnau! Tėvo valią vykdydamas, Šventajai Dvasiai bendradarbiaujant, tu savo mirtimi atgaivinai pasaulį. Šiuo švenčiausiuoju savo Kūnu ir Krauju išvaduok mane iš nuodėmių ir visokių blogybių; padėk man visuomet laikytis tavo įsakymų ir neleisk niekuomet nuo tavęs atsiskirti.
Arba:
TAVO KŪNO IR KRAUJO PRIĖMIMAS, Viešpatie Jėzau Kristau, tegul neužtraukia man teismo ir pasmerkimo, bet dėl tavo gerumo tegul gydo ir saugo mano dvasią ir kūną.
133. Kunigas priklaupia, paima Ostiją ir, ją laikydamas truputį pakeltą viršum patenos, atsisukęs į žmones, balsiai sako:
Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą!
Ir kartu su žmonėmis sukalba vieną kartą:
VIEŠPATIE, NESU VERTAS, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.
134. Atsisukęs į altorių, kunigas tyliai sako:
Kristaus Kūnas tesaugo mane amžinajam gyvenimui.
Pagarbiai priima Kristaus Kūną.
Paskui paima Taurę ir tyliai sako:
Kristaus Kraujas tesaugo mane amžinajam gyvenimui.
Pagarbiai priima Kristaus Kraują.
135. Po to ima pateną ar komuninę, eina prie priimsiančiųjų Komuniją ir, kiekvienam jų rodydamas truputį pakeltą Ostiją, taria:
Kristaus Kūnas.
Priimantysis atsako:
Amen.
ir priima.
Tokiu pat būdu dalija Komuniją ir diakonas.
136. Jeigu yra priimančių Komuniją abiem pavidalais, laikomasi savo vietoje aprašytų apeigų (žr. Bendrieji Romos mišiolo nuostatai, 244–252 str.).
137. Kunigui priimant Kristaus Kūną, pradedamas komunijos giedojimas.
[Komunijos priegiesmis Mt 17, 5
„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ – skelbia dangaus Tėvas.]
138. Baigus dalyti Komuniją, pats kunigas ar diakonas nuvalo pateną, trupinėlius nubraukdamas į taurę, kurią paskui išplauna. Plaudamas kunigas tyliai kalba:
Ką lūpomis priėmėm, Viešpatie, tebūna priimta tyra širdimi. Ši laikina dovana tepadeda mums laimėti amžinąjį gyvenimą.
139. Kunigas gali grįžti prie kėdės. Norint dabar galima kurį laiką pasimelsti tylomis arba pagiedoti šlovinimo psalmę ar giesmę.
140. Paskui, stovėdamas prie kėdės arba altoriaus, kunigas sako:
Melskimės.
Drauge su kunigu visi trumpai pasimeldžia tylomis, jeigu tylos valandėlės nebuvo prieš tai. Paskui, rankas išskėtęs, kunigas gieda ar skaito komunijos maldą.
[Komunijos malda
Melskimės. – Priėmę garbingus sakramentus, visa širdimi dėkojame tau, Viešpatie, † kad mums, dar gyvenantiems žemėje, * jau leidi ragauti dangaus gėrybių. – Per Kristų, mūsų Viešpatį.]
Ją baigia taip pat, kaip atnašų maldą (Nr. 26).
Žmonės atsako:
Amen.
Pabaiga
141. Trumpai paskelbiami pranešimai žmonėms.
142. Po jų žmonės laiminami, ir atsisveikinama. Kunigas, atsisukęs į juos, skėsdamas rankas, sako:
Viešpats su jumis.
Žmonės atsako:
Ir su tavimi.
Kunigas peržegnoja žmones, sakydamas:
Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus, + ir Šventoji Dvasia.
Žmonės atsako:
Amen.
Vietoj šios palaiminimo formulės įvairioms iškilmingoms progoms rubrikos numato kitą, iškilmingesnę palaiminimo formulę ar maldą už tikinčiuosius.
143. Paskui diakonas arba pats kunigas, rankas sudėjęs ir atsisukęs į žmones, sako:
Telydi jus Viešpaties malonė.
–– –– –– ––
Arba:
Kristaus aukos vaisiai jus visur telydi.
Arba:
Mišios baigtos. Eikite ramybėje.
–– –– –– ––
Žmonės atsako:
Dėkojame Dievui.
144. Kaip ir Mišių pradžioje, kunigas pagarbiai pabučiuoja altorių. Drauge su patarnautojais priklaupęs ar nusilenkęs, grįžta į zakristiją.
145. Jeigu tuoj pat po Mišių atliekamos kokios nors liturginės pamaldos, visa Mišių pabaiga (Nr. 142–143) praleidžiama.
[1] Posakis „jei numatyta“ šioje ir kitose vietose reiškia pageidavimą, kad taip būtų daroma, kur ir kada yra tinkamos sąlygos.
[2] Kalėdų I dieną (XII. 25) ir Viešpaties Apreiškimo iškilmėje (III. 25) įprastinio nusilenkimo vietoje klaupiama vienu keliu, jei kalbama, abiem keliais, jei giedama.
[3] Kalėdų I dieną (XII. 25) ir Viešpaties Apreiškimo iškilmėje (III. 25) įprastinio nusilenkimo vietoje klaupiama vienu keliu, jei kalbama, abiem keliais, jei giedama.
[4] Čia galima paminėti vyskupus pagalbininkus ir padėjėjus: ir jo pagalbininką (padėjėją) vyskupą *** ar ir jo bendradarbius vyskupus (***, *** ir ***).
[5] Čia galima paminėti vyskupus pagalbininkus ir padėjėjus: ir jo pagalbininką (padėjėją) vyskupą *** ar ir jo bendradarbius vyskupus (***, *** ir ***).
[6] Dienos šventuoju ar globėju.
[7] Čia galima paminėti vyskupus pagalbininkus ir padėjėjus: ir jo pagalbininką (padėjėją) vyskupą *** ar ir jo bendradarbius vyskupus (***, *** ir ***).
[8] Čia galima paminėti vyskupus pagalbininkus ir padėjėjus: ir jo pagalbininką (padėjėją) vyskupą *** ar ir jo bendradarbius vyskupus (***, *** ir ***).