2007 05 01 | |||||||||||
ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES INTRONIZACIJA ŠV. PIJAUS X KUNIGŲ BROLIJOJE
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, mes su meile priimame Tavo kvietimą. Vienybėje su generaliniu vyresniuoju mes skelbiame Tave šios kunigų brolijos ir visų mūsų apaštalavimo darbų Karaliumi. Suklaupę meldžiame Tave, viešpatauk mums, o meilės Karaliau! Viešpatie Jėzau, mes karštai maldaujam Tave, tegul Tavo Širdis lieka mūsų širdžių Karaliumi ir centru, tebūna Ji visų mūsų sumanymų įkvėpėja ir išeities tašku, kad visi darbai tarnautų Tavo karalystės kūrimui mumyse ir per mus. Jėzaus Širdie, būk tad karaliumi ir draugu generaliniam vyresniajam, nuolankiai ir atkakliai prašančiam sau tų ypatingų malonių, kurių Tu pažadėjai Paray-le-Monialyje. Padaryk, kad jis būtų tikrai geru tėvu, išmintingu mokytoju bei teisėju, kad kaip paklusnus ir naudingas Tavo gailestingosios Širdies įrankis padėtų plačiau suspindėti Tavo dvasiai ir Tavo meilei. Įdėk savo Širdį, pilną karščio ir švelnumo, į jo širdį, kad ateityje Tu pats, o Jėzau, o ne jis, vestum savo kunigus teisingumo takais. Būk taip pat Karaliumi ir draugu kunigams, kuriuos Tu apdovanojai savo rinktiniais turtais. Jiems juk patikėjai savo planus ir amžinąjį savo mylimos kaimenės išganymą. Duok, o Jėzaus Širdie, kad jie visi būtų tikintiesiems gyvu pavyzdžiu, druska ir šviesa. Duok, kad savo giliu dvasiniu gyvenimu jie taptų prisikėlimo šaltiniu tiems, kurie vis dar lieka už vienos avidės ribų. Suteik, kad mes per Mariją, dvasininkų ir apaštalų Karalienę, nuo dabar būtume Kristaus atvaizdu dvasioje ir tiesoje, kad taptume liepsnojančiais deglais, kurie apšviečia ir sušildo uolumu, kad neliktume abejingais samdiniais. Pašventink mus savo garbei, kaip Tu pažadėjai Margaritai Marijai, pašventink mus vardan krikščionių ištvermės ir netikinčiųjų išganymo. Duok mums visiems aiškų suvokimą dieviškosios didybės ir tos išskirtinės malonės, kuri slypi mūsų kunigystėje, o taip pat antgamtinį savo pareigų ir atsakomybės supratimą. Leisk mums per Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį kasdien vis labiau vertinti tą malonę, Tavo nuostabiausią dovaną – šventąją Mišių Auką. Padėk mums, visų pirma prie altoriaus, būti vertais kunigais ir tuo pačiu šventa atnaša, kurios Tu iš mūsų lauki savo ir mūsų Tėvo garbei. Pripildyk mūsų širdis vieninteliu rūpesčiu – išsaugoti kunigystės šventumą. Duok mums visiems malonę, su įsitikinimu ir ištverme darbuotis katalikų kunigijos atstatymui, kad žadintume pašaukimus, juos lavintume, Tavąją Kunigo ir Aukos dvasią išsaugotume ir gaivintume širdyse tų, kurie ją prarado arba net gyvena neištikimybėje. Su tokiu troškimu mes pažadame kruopščiai laikytis šv. Pijaus X-ojo kunigų brolijos statutų, ypač nuostatų apie bendruomeninį gyvenimą ir bendrą maldą. Pamiršk ir atleisk, Viešpatie Jėzau, mūsų neištikimybę, priimdamas mus kaip savo numylėtą paveldą, atleisk mūsų drungnumą ir aplaidumą, dėl kurio mes, kunigai ir ganytojai, esame kalti. Kartu su mūsų klaidomis užmiršk ir atleisk taip pat ir mūsų avelių nuodėmes, pirmiausia tas, kurias jie padarė dėl mūsų kaltės, dėl šventumo ir uolumo trūkumo mūsų širdyse, o gerasis Jėzau. „Cor Jesu, parce sacerdotibus tuis, parce populo tuo!“ Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk savo kunigų, pasigailėk savosios tautos! Įsakyk mums dabar, kad mes – daugiau, nei apaštalas Tomas – ne tik savo rankas, bet ir savo kunigiškas sielas sudėtume į šventojo Tavo šono žaizdą. Leisk mums ten apsigyventi dabar ir amžinybėje! Teateinie Tavo karalystė, Jėzaus Širdie, per Mariją mumyse ir per mus!
PIRMIEJI MĖNESIŲ PENKTADIENIAI
Viešpats Jėzus, norėdamas, kad plačiau pasklistų Jo Švenčiausiosios Širdies garbinimas, nuo 1673 m. keliskart apsireiškė vizitietei vienuolei šv. Margaritai Marijai Alakok ir perdavė jai daug pažadų visiems Jo Švč. Širdies garbintojams. 1863 m. šie pažadai buvo išdėstyti dvylikoje punktų, taip juos išvardina ir popiežius Benediktas XV Margaritos Marijos kanonizacijos bulėje 1920 05 13.
V. Jėzaus pažadai Jo Švč. Širdies garbintojams
1. Aš duosiu jiems visų malonių, reikalingų jų luome. 2. Aš suteiksiu ramybę jų šeimoms. 3. Aš paguosiu juos visuose jų varguose. 4. Aš būsiu jiems saugus prieglobstis jų gyvenime ir ypač jiems mirštant. 5. Aš išliesiu gausių palaiminimų visiems jų sumanymams. 6. Nusidėjėliai ras mano Širdyje malonės šaltinį ir begalinį jos vandenyną. 7. Atšalusios sielos taps uolios. 8. Uolios sielos greitai pakils iki didelio tobulumo. 9. Aš laiminsiu namus, kuriuose bus išstatytas ir garbinamas mano Švenčiausiosios Širdies atvaizdas. 10. Aš suteiksiu kunigams galią sugraudinti net labiausiai užkietėjusias širdis. 11. Vardai tų, kurie platins šį pamaldumą, bus įrašyti mano Širdyje ir nebus iš jos ištrinti. 12. Iš savo Širdies gailestingumo pertekliaus aš tau pažadu, kad jos visagalė meilė suteiks galutinės atgailos malonę visiems, kurie devynis kartus iš eilės pirmąjį mėnesio penktadienį priims šv. Komuniją. Jie nemirs mano nemalonėje ar nepriėmę sakramentų, o mano dieviškoji Širdis tą paskutinę valandą bus jiems užtikrinta prieglauda.
Dvyliktąjį, „Didįjį pažadą“ Viešpats apreiškė šventajai 1688 metais. Jėzus žada, kad tie, kas atliks pirmuosius 9 penktadienius, prieš mirtį gaus nuoširdaus gailesčio už savo nuodėmes malonę, turės galimybę priimti šv. sakramentus: išpažintį, Paskutinį patepimą bei Viatiką (šv. Komuniją mirštančiajam) ir taip pasieks išganymą. Norint gauti šią didžiulę malonę, reikia: - „Devynis kartus iš eilės pirmąjį mėnesio penktadienį priimti šv. Komuniją“. Šv. Komunija turi būti priimama būtinai pirmaisiais penktadieniais, o ne kitomis dienomis. Tai reikia atlikti devynis kartus be pertraukos – dėl kokių nors priežasčių praleidus Komuniją, reikia pradėti skaičiuoti iš naujo. - Šv. Komuniją reikia priimti neturint sąžinėje neišpažintos mirtinos nuodėmės ir pamaldžiai. Jei suvokiame, kad mirtinai nusidėjome, reikia tuojau sužadinti tobulą gailestį, tačiau jo neužtenka norint priimti šv. Komuniją – būtina atlikti sakramentinę išpažintį kunigui. Jei sunkių nuodėmių nepadaryta, išpažintis nebūtina prieš kiekvieną pirmojo penktadienio šv. Komuniją. - Nors tai neminima Didžiajame pažade, bet Viešpats nuolat ragindavo šv. Margaritą Mariją ypatingai aukoti pirmųjų penktadienių šv. Komunijas kaip atsiteisimą už žmonių abejingumą bei įžeidimus, daromus Jo Švč. Širdžiai Švč. Sakramente.
ŠV. BONAVENTŪROS MALDA ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI
Gerasis Jėzau, kaip nuostabu ir gera gyventi Tavo Širdyje! Ji yra neišsenkantis lobis, vertingas perlas, atrastas Tavo sužeisto Kūno paslaptyje, lyg suartoje dirvoje. Atradau Tavo Širdį, maloningasis Jėzau – Karaliaus Širdį, brolio ir draugo Širdį. Pasislėpęs Tavyje, argi galėčiau nesimelsti? Taip, aš daug prašysiu! Juk Tavo Širdis, drįstu tarti, yra ir mano širdis. Jeigu Tu, Jėzau, esi mano Galva, kaip tada tai, kas priklauso Galvai, galėtų nebūti ir mano dalimi? Koks didžiulis džiaugsmas man! Štai, Tu, Jėzau, ir aš turime tą pačią širdį. Saldžiausias Jėzau, atradęs tą dievišką Širdį, kuri priklauso Tau ir man, daug Tavęs prašysiu, mano Dieve! Savo šventovėje suteik mano maldoms priėmimą, patrauk mane visą prie savosios Širdies. Mano nuodėmių neteisumas norėtų užtverti man įėjimą, bet nesuvokiama meilė išplėtė ir padidino Tavo Širdį. Tu vienintelis gali padaryti švariu tą, kuris jau pradėtas iš nešvarios sėklos. Nuostabusis Jėzau, nuplauk mano prasižengimus, nuvalyk mano nuodėmes, kad Tavo apiplautas, galėčiau tyras artintis prie Tavęs, kad galėčiau įžengti į Tavo Širdį, gyventi joje visas mano gyvenimo dienas ir daryti vien tai, ko iš manęs reikalauji. Amen.
KITA ŠV. BONAVENTŪROS MALDA
ŠV. MARGARITOS MARIJOS ALAKOK PASIAUKOJIMO ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI AKTAS
Aš N. aukoju ir perduodu save Švenčiausiajai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Širdžiai. Aš aukoju jai savo būtį ir gyvenimą, savo darbus, savo kančias ir skausmus. Visa, kas esu ir ką turiu, nuo dabar tetarnauja tik jo Širdies garbei, meilei ir šlovinimui. Nuo šiandien tvirtai pasiryžtu priklausyti tik jai, viską daryti iš meilės jai. Iš visos širdies atsižadu visko, kas galėtų jai nepatikti. Švenčiausioji Širdie, aš renkuosi Tave vieninteliu savo meilės tikslu. Būk mano apsauga gyvenime, būk mano išganymo laidas, mano atrama silpnumo ir nepastovumo valandomis. Ištrink visas mano gyvenimo nuodėmes, būk man saugiu prieglobsčiu mano mirties akimirką. Geroji Širdie, būk mano užtarėja pas Dievą Tėvą ir nukreipk nuo manęs visas jo teisėto pykčio bausmes. Meilės Širdie, tik Tavimi aš pasitikiu, aš bijau savo blogybių ir silpnybių, bet viliuosi viską gauti iš Tavojo gerumo. Tad pašalink iš manęs viską, kas Tau nepatinka ar galėtų būti Tau priešinga. Tavo tyroji meilė teįsispaudžia mano širdyje taip giliai, kad niekada nebegalėčiau Tavęs pamiršti ar Tavęs išsižadėti. Žinodamas Tavo begalinį gerumą, prašau Tavęs, kad mano vardas būtų giliai įrėžtas Tavojoje Širdyje. Mano visa laimė ir šlovė tebūna gyventi ir mirti Tau tarnaujant. Amen.
ATSILYGINIMO MALDA ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI Kalbama Švč. Jėzaus Širdies šventėje ir pirmaisiais mėnesių penktadieniais.
ŽMONIJOS PASIAUKOJIMO ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI AKTAS Kalbamas Kristaus Karaliaus šventėje ir per birželines pamaldas.
KASDIENIS PASIAUKOJIMAS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI
MALDA Į DIEVIŠKĄJĄ JĖZAUS ŠIRDĮ
PASIAUKOJIMAS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI (Pop. Leonas XIII)
Mano mylimiausias Jėzau, šiandien iš naujo ir visiškai pasiaukoju Tavo dieviškajai Širdžiai. Aukoju Tau savo kūną ir jo pojūčius, savo sielą su visomis jos jėgomis – visą save. Aukoju Tau visas savo mintis, žodžius ir darbus, visus savo kentėjimus ir vargus, visas savo viltis, paguodas ir džiaugsmus. Ypač pašvenčiu Tau šią varganą savo širdį, kad ji nieko kito nemylėtų, tik Tave ir sudegtų kaip auka Tavosios meilės liepsnoje. Priimk, Jėzau, brangiausias mano sielos Sužadėtini, mano troškimą paguosti Tavo dieviškąją Širdį ir amžinai priklausyti Tau. Užvaldyk mane, kad nuo šios dienos neturėčiau jokios kitos laisvės, tik laisvę Tave mylėti, ir jokio kito gyvenimo, tik kentėti ir mirti dėl Tavęs. Aš visiškai pasitikiu Tavimi ir turiu viltį, kad Tavo beribis gerumas atleis mano nuodėmes. Sudedu į Tavo rankas visus savo rūpesčius ir baimes, ypač dėl mano amžinojo išganymo. Pasižadu Tave mylėti ir garbinti iki paskutinės gyvenimo akimirkos ir kiek pajėgdamas skleisti Tavo Švenčiausiosios Širdies garbinimą. Valdyk mane, mano Jėzau, kaip Tau patinka – netrokštu jokio didesnio atlygio, kaip didesnės Tavo garbės ir Tavo šventosios meilės. Suteik malonę, kad rasčiau savo namus Tavo dieviškoje Širdyje – čia noriu praleisti visas savo gyvenimo dienas, čia noriu iškvėpti savo sielą. Įrenk mano širdyje sau būstą, savo atilsio sostą, kad mes būtume neperskiriamai susivieniję, kad vieną dieną aš galėčiau Tave šlovinti, mylėti ir amžiams turėti dangaus karalystėje, kur be galo giedosiu apie Tavo Švenčiausiosios Širdies begalinį gailestingumą. Amen.
ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES PASVEIKINIMAS
Sveikinu Tave, Švenčiausioji Jėzaus Širdie, gyvasis ir gyvybę teikiantis amžinojo gyvenimo šaltini, begalinis dievybės lobyne, liepsnojantis dieviškos meilės židiny! Tu esi mano poilsio vieta ir mano saugiausias prieglobstis. Mano brangiausias Išganytojau, uždek mano širdį ta degančia meile, kuria liepsnoja Tavoji Širdis. Išliek į mano širdį tą daugybę malonių, kurių šaltinis yra Tavoji Širdis. Tegul Tavo Širdis būna manąja, o manoji tebūna amžinai paklusni Tavajai Širdžiai. Amen.
ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES APLANKYMAS ŠVČ. SAKRAMENTE (Pop. Leonas XIII, 1899 02 06 brevė)
Jėzaus Širdie Švenčiausiame Sakramente! Tu meilingai daliniesi su mumis mums tekusį ištrėmimą, aš garbinu Tave. Jėzaus Širdie Švenčiausiame Sakramente, Tu esi tokia vieniša, tokia pažeminta, tokia apleista, pamiršta ir negerbiama. Žmonės taip Tave niekina ir nenori Tavęs pažinti. Tu myli mūsų širdis ir ieškai mūsų meilės. Tu kantriai lauki mūsų ir nori mus išklausyti. Tu trokšti, kad mes melstumės į Tave ir atsiveri mums kaip vis naujų malonių šaltinis. Esi tokia tyli, bet taip trokšti kalbėti sieloms. Tu – geriausia apsauga vidiniam gyvenimui, Tu mokai mus susivienijimo su Dievu paslapčių. Esi Širdis kiekvieno, kas miega ir vis dėlto budi. Jėzaus Širdie šventajame Sakramente, pasigailėk mūsų! Jėzau, aukos Avinėli, noriu Tave paguosti. Vienijuosi su Tavimi, aukoju save kartu su Tavimi, nusižeminu prieš Tave. Norėčiau save pamiršti, kad galėčiau mąstyti vien apie Tave, iš meilės Tau norėčiau būti pamirštas ir niekinamas. Noriu, kad tik Tu mane suprastum ir mylėtum. Noriu tylėti ir tik Tavęs klausytis. Noriu atsisakyti savęs ir visai pasinerti į Tave. Tu vienintelis gyvenk manyje. Duok, kad tapčiau tyras, padovanočiau Tau gryną, tikrą meilę ir taip numalšinčiau Tavo troškimą mane išganyti, Tavo deginantį troškimą pašventinti mane. Nenoriu versti Tave dar ilgiau laukti – pasiimk mane, dovanoju save Tau! Tau paaukoju visus savo veiksmus, Tau perduodu savo dvasią, kad ją apšviestum, savo širdį, kad ją vestum, savo valią, kad ją sustiprintum, savo vargą, kad jį numaldytum, savo sielą ir kūną, kad juos maitintum. Mano Jėzaus Širdie Švenčiausiajame Sakramente, Tavo Kraujas yra mano sielos gyvybė. Nebenoriu gyventi sau, tik Tu viena turi gyventi manyje. Amen.
AUKSO VAINIKĖLIS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES GARBEI
Pradžioje:
Amžinasis Tėve, aukoju Tau Brangiausiąjį Jėzaus Kristaus Kraują kaip atsilyginimą už mano nuodėmes, kaip užtarimą už vėles skaistykloje ir už šventosios Bažnyčios reikalus.
Kiekviename rožančiaus dešimtuke ant didžiųjų karoliukų vietoj „Tėve mūsų“:
Jėzau romusis ir nuolankiaširdi, padaryk mano širdį panašią į Tavo Širdį!
Ant mažųjų karoliukų vietoj „Sveika, Marija“:
Saldžiausioji Jėzaus Širdie, būk mano meilė!
Dešimtuko pabaigoje vietoj „Garbė Dievui Tėvui“:
Saldžiausioji Marijos Širdie, būk mano išganymas!
Po penkių dešimtukų, vainikėlio pabaigoje:
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk manęs!
Nekaltoji Marijos Širdie, melski už mus! Jėzaus Širdies Motina, melski už mus! Būk visur mylima, Švenčiausioji Jėzaus Širdie! |