16. Kitos maldos

2007 05 01

MALDA UŽ TĖVYNĘ IR TAIKĄ

Ją galima kalbėti prieš sekmadienio šv. Mišias po apšlakstymo, taip pat Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (II. 16). 

 

V. Salvam fac pátriam nostram, Dómine. R. Et exáudi nos in die, qua invocavérimus te.

V. Mitte ei, Dómine, auxílium de sancto. R. Et de Sion tuére eam.

V. Fiat pax in virtúte tua. R. Et abundántia in túrribus tuis.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R .Et clamor meus ad te véniat.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, ædificátor et custos Ierúsalem, civitátis supérnæ, custódi die noctúque pátriam nostram cum habitatóribus eius, ut sit in eis domicílium incolumitátis et pacis.

Præténde, Dómine, fámulo tuo N. Prǽsidi Reipúblicæ déxteram cæléstis auxílii, ut te toto corde perquírat et quæ digne póstulat ássequi mereátur. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

V. Divínum auxílium máneat semper nobíscum. R. Amen.

V. Viešpatie, globok mūsų Tėvynę. R. Ir išklausyk mus, kai Tavęs šaukiamės.

V. Siųsk mums, Viešpatie, savo pagalbą. R. Ir maloningai mus saugok.

V. Tebūna taika mūsų miestams ir kaimams. R. O mūsų namams ramybė.

V. Viešpatie, išklausyk mūsų maldą. R. Ir mūsų šauksmas Tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Visagalis amžinasis Dieve, dangaus tėvynės Kūrėjau ir Valdove, dieną ir naktį saugok mūsų šios žemės Tėvynę bei jos žmones, kad jie visuomet gyventų taikoje ir gerovėje.

Ištiesk, Viešpatie, savo tarnui N., Respublikos Prezidentui, Tavo dangiškos pagalbos dešinę, kad jis Tavęs visa širdimi ieškotų ir Tai, ko vertai prašys, pelnytų gauti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

V. Telydi jus visada Dievo pagalba. R. Amen.

 

PALAIMINIMAS Į ŠV. VIETAS KELIAUJANTIEMS PILIGRIMAMS

 

Į šventąsias vietas eisiantys piligrimai tegu gauna vietos vyskupo ar klebono rekomendacinį laišką. Prieš kelionę jie turi atlikti išpažintį, dalyvauti šv. Mišiose (jose kalbama oracija už piligrimus) ir priimti šv. Komuniją. Po Mišių piligrimai klaupiasi, kunigas kalba šias maldas:

Ant. In viam pacis * et prosperitátis dírigat vos omnípotens et miséricors Dóminus, et Angelus Ráphael comitétur vobíscum in via, ut cum pace, salúte et gáudio revertámini ad própria.

Zacharijo giesmė (Lk 1, 68–79)

Pradžioje persižegnojama.

 

+ Benedíctus Dóminus, Deus Israel, * quia visitávit, et fecit redemptiónem plebis suæ:

Et eréxit cornu salútis nobis: * in domo David, púeri sui.

Sicut locútus est per os sanctórum, * qui a sǽculo sunt, prophetárum eius:

Salútem ex inimícis nostris, * et de manu ómnium, qui odérunt nos:

Ad faciéndam misericórdiam cum pátribus nostris: * et memorári testaménti sui sancti:

Iusiurándum, quod iurávit ad Abraham, patrem nostrum, * datúrum se nobis:

Ut sine timóre, de manu inimicórum nostrórum liberáti, * serviámus illi.

In sanctitáte, et iustítia coram ipso, * ómnibus diébus nostris.

Et tu, puer, Prophéta Altíssimi vocáberis: * præíbis enim ante fáciem Dómini paráre vias eius:

Ad dandam sciéntiam salútis plebi eius: * in remissiónem peccatórum eórum:

Per víscera misericórdiæ Dei nostri: * in quibus visitávit nos, óriens ex alto:

Illumináre his, qui in ténebris, et in umbra mortis sedent: * ad dirigéndos pedes nostros in viam pacis.

Glória Patri...

Ant. In viam pacis...

Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Pater noster (tyliai iki:)

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.

V. Salvos fac servos tuos. R. Deus meus, sperántes in te.

V. Mitte eis, Dómine, auxílium de sancto. R. Et de Sion tuére eos.

V. Esto eis, Dómine, turris fortitúdinis. R. A fácie inimíci.

V. Nihil profíciat inimícus in eis. R. Et fílius iniquitátis non appónat nocére eis.

V. Benedíctus Dóminus die quotídie. R. Prósperum iter fáciat nobis Deus salutárium nostrórum.

V. Vias tuas, Dómine, demónstra nobis. R. Et sémitas tuas édoce nos.

V. Utinam dirigántur viæ nostræ. R. Ad custodiéndas iustificatiónes tuas.

V. Erunt prava in dirécta. R. Et áspera in vias planas.

V. Angelis suis Deus mandávit de te. R. Ut custódiant te in ómnibus viis tuis.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Deus, qui fílios Israel per maris médium sicco vestígio ire fecísti, quique tribus Magis iter ad te stella duce pandísti: tríbue eis, quǽsumus, iter prósperum, tempúsque tranquíllum; ut Angelo tuo sancto cómite, ad eum, quo pergunt, locum, ac demum ad ætérnæ salútis portum felíciter váleant perveníre.

Deus, qui Abraham púerum tuum de Ur Chaldæórum edúctum, per omnes suæ peregrinatiónis vias illǽsum custodísti: quǽsumus, ut hos fámulos tuos custodíre dignéris; esto eis, Dómine, in procínctu suffrágium, in via solátium, in æstu umbráculum, in plúvia et frigóre teguméntum, in læsitúdine vehículum, in adversitáte præsídium, in lúbrico báculus, in naufrágio portus: ut te duce, quo tendunt, próspere pervéniant, et demum incólumes ad própria revertántur.

Adésto, quǽsumus, Dómine, supplicatiónibus nostris: et viam famulórum tuórum in salútis tuæ prosperitáte dispóne; ut inter omnes viæ et vitæ huius varietátes tuo semper protegántur auxílio.

Præsta, quǽsumus, omnípotens Deus: ut família tua per viam salútis incédat; et beáti Ioánnis Præcursóris hortaménta sectándo, ad eum, quem prædíxit, secúra pervéniat, Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum.

Exáudi, Dómine, preces nostras, et iter famulórum tuórum propítius comitáre, atque misericórdiam tuam, sicut ubíque es, ita ubíque largíre: quátenus a cunctis adversitátibus tua opitulatióne defénsi, gratiárum tibi réferant actiónem. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Pax et benedíctio Dei omnipoténtis, Patris, et Fílii, + et Spíritus Sancti, descéndat super vos, et máneat semper. R. Amen.

Ant. Ramiu * ir sėkmingu keliu teveda jus visagalis ir gailestingasis Viešpats, o angelas Rapolas telydi jus kelionėje, kad ramiai, saugiai ir džiaugsmingai sugrįžtumėte pas savuosius.

 

+ Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, * kad aplankė savo tautą ir ją atpirko.

Ir iškėlė mūsų išganymo ragą * savo tarno Dovydo namuose.

Kaip yra sakęs šventųjų lūpomis, * nuo amžių per savo pranašus:

Jis išgelbės mus nuo priešų, * ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.

Kad suteiktų mūsų tėvams gailestingumą * ir atsimintų savo šventą sandorą.

Priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, * jog leis mums.

Kad be baimės, iš priešų rankos išvaduoti, * jam tarnautume.

Šventumu ir teisumu jo akyse * per visas mūsų dienas.

O tu, vaikeli, vadinsies Aukščiausiojo pranašu, * nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti.

Kad duotum jo liaudžiai išganymo mokslą, * per nuodėmių atleidimą.

Dėl mūsų Dievo širdingo gailesčio, * kuris aplankė mus, aukštai patekėjęs.

Kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, * kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Ramiu...

Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Tėve mūsų (tyliai iki:)

 

V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.

V. Gelbėk savo tarnus. R. Mano Dieve, pasitikinčius Tavimi!

V. Siųsk jiems, Viešpatie, pagalbą iš šventovės. R. Ir iš Siono saugoki juos.

V. Būk mums, Viešpatie, stiprybės bokštas. R. Priešo akivaizdoje.

V. Nieko iš mūsų tenelaimi priešas. R. Ir nedorybės sūnus tenedrįsta mums kenkti.

V. Pagirtas Viešpats šiandien ir kasdien. R. Teparengia sėkmingą kelią mus Dievas, mūsų gelbėtojas.

V. Savo kelius, Viešpatie, mums parodyk. R. Ir išmokyk mus savo takų.

V. Kad mūsų keliai būtų nukreipti. R. Saugant Tavąjį teisumą.

V. Kreivi keliai taps tiesūs. R. O duobėti – lygiais vieškeliais.

V. Dievas įsakė savo angelams dėl tavęs. R. Kad tave sergėtų visuose tavo keliuose.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Dieve, Tu Izraelio vaikams leidai per jūros vidurį pereiti sausomis kojomis, o Tavo vedanti žvaigždė parodė kelią trims išminčiams. Suteik jiems, meldžiame, sėkmingą kelionę ir ramų orą, kad lydint Tavo šventajam angelui, jie galėtų sėkmingai pasiekti vietą, į kurią eina ir galiausiai amžinojo išganymo uostą.

Dieve, Tu savo tarną Abraomą, išvedęs iš Chaldėjos Uro, saugojai nepažeistą visuose jo klajonių keliuose. Meldžiame, teikis apsaugoti šiuos savo tarnus. Būk jiems, Viešpatie, pagalba ruošiantis, paguoda kelyje, pavėsis kaitroje, pastogė lietuje ir šaltyje, vežimas nuvargus, apsauga pavojuose, lazda kad nepaslystų, uostas sudužus laivui, kad Tavo vedami jie laimingai nuvyktų ten, kur ketina ir po to sveiki grįžtų pas savuosius.

 

Išgirsk, meldžiame, Viešpatie, mūsų prašymus ir savo tarnų kelionę nukreipk į Tavo išganingą gerovę, kad visuose kelio ir šio gyvenimo netikėtumuose juos visuomet saugotų Tavo globa.

Suteik, meldžiame, visagalis Dieve, kad Tavo šeima žengtų išganymo keliu ir, sekdama šventojo Pirmtako Jono raginimu, saugiai pasiektų Tą, kurį jis skelbė – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų.

 

Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas, maloningai lydėk Tavo tarnus kelionėje ir visur suteik jiems Tavo pasigailėjimą, nes visur esi, kad jie, Tavo pagalba apginti nuo visų priešingumų, skirtų Tau padėkos maldas. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Visagalio Dievo: Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios ramybė ir palaiminimas tenusileidžia ant jūsų ir visuomet tepasilieka. R. Amen.

Ir apšlaksto juos švęstu vandeniu.

 

GRĮŽUSIŲ PILIGRIMŲ PALAIMINIMAS

 

V. Adiutórium nostrum in nómine Dómini. R. Qui fecit cælum et terram.

Ant. Ecce, * sic benedicétur homo, qui timet Dóminum.

Ps 127:

 

Beáti omnes qui timent Dóminum, * qui ámbulant in vias eius.

Labóres mánuum tuárum quia manducábis: * beátus es, et bene tibi erit.

Uxor tua sicut vitis abúndans, * in latéribus domus tui.

Fílii tui sicut novéllæ olivárum, * in circúitu mensæ tuæ.

Ecce sic benedicétur homo, * qui timet Dóminum.

Benedícat tibi Dóminus ex Sion: * et vídeas bona Ierúsalem ómnibus diébus vitæ tuæ.

 

Et vídeas fílios filiórum tuórum, * pacem super Israel.

Glória Patri...

Ant. Ecce, sic...

 

Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Pater noster (tyliai iki:)

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.

V. Benedícti, qui véniunt in nómine Dómini. R. Benedícti vos a Dómino, qui fecit cælum et terram.

V. Réspice, Dómine, in servos tuos, et in ópera tua. R. Et dírige eos in viam mandatórum tuórum.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Largíre, quǽsumus, Dómine, fámulis tuis indulgéntiam placátus et pacem: ut páriter ab ómnibus mundéntur offénsis, et secúra tibi mente desérviant.

Omnípotens sempitérne Deus, nostrórum témporum, vitǽque dispósitor, fámulis tuis contínuæ tranquillitátis largíre subsídium: ut, quos incólumes própriis labóribus reddidísti, tua fácias protectióne secúros.

Deus, humílium visitátor, qui nos fratérna dilectióne consoláris: præténde societáti nostræ grátiam tuam; ut per eos, in quibus hábitas, tuum in nobis sentiámus advéntum. Per Dóminum nostrum Iesum Chrístum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte eiúsdem Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Pax et benedíctio Dei omnipoténtis, Patris, et Fílii, + et Spíritus Sancti, descéndat super vos, et máneat semper. R. Amen.

V. Mūsų pagalba – Viešpaties vardas. R. Jis padarė dangų ir žemę.

Ant. Štai * taip bus palaimintas žmogus, kuris bijo Viešpaties.

 

Laimingi visi, kurie bijo Viešpaties, * kurie vaikščioja jo keliais.

Tu valgysi iš savo rankų darbo, * laimingas būsi ir tau seksis.

Tavo žmona bus lyg vaisingas vynmedis * tavo namų viduje.

Tavo vaikai – lyg alyvų jaunuolynas * aplink tavo stalą.

Tegul bus palaimintas žmogus, * kuris bijo Viešpaties.

Telaimina tave Viešpats iš Siono, * ir tu regėsi Jeruzalę klestint visas savo gyvenimo dienas.

Matysi savo vaikų vaikus.* Tebus ramybė Izraeliui!

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Štai taip...

 

Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Tėve mūsų (tyliai iki:)

 

V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.

V. Palaiminti, ateinantys Viešpaties vardu. R. Palaiminti Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę.

V. Pažvelk, Viešpatie, į savo tarnus ir į savo kūrinius. R. Veski juos Tavo įsakymų keliu.

 

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Permaldautas suteik, meldžiame, Viešpatie, savo tarnams atleidimą ir ramybę, kad jie būtų ir apvalyti nuo visų prasižengimų, ir saugiomis sielomis Tau tarnautų.

Visagali amžinasis Dieve, mūsų laikų ir gyvenimo tvarkytojau, suteik savo tarnams nuolatinę ramybę ir pagalbą, kad tuos, kuriuos sveikus grąžini prie jų darbų, savo pagalba padarytum saugius.

Dieve, Tu lankai nuolankiuosius ir guodi mus broliška meile. Parodyk mūsų draugijai Tavo malonę, kad per tuos, kuriuose gyveni, mes pajustume mūsų tarpe Tavo atėjimą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja tos pačios Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Visagalio Dievo: Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios ramybė ir palaiminimas tenusileidžia ant jūsų ir visuomet tepasilieka. R. Amen.

Ir apšlaksto juos švęstu vandeniu.

 

ŠV. TOMO AKVINIEČIO MALDA PRAŠANT PAMALDUMO

 

Concéde mihi, miséricors Deus, quæ tibi sunt plácita, ardénter concupíscere, prudénter investigáre, veráciter agnóscere, et perfécte adimplére ad laudem et glóriam Nóminis tui. Ordina, Deus meus, statum meum et quod a me requíris, ut fáciam, tríbue ut sciam; et da éxsequi sicut opórtet et éxpedit ánimæ meæ. Da mihi, Dómine Deus meus, inter próspera et advérsa non defícere, ut in illis non extóllar, et in istis non déprimar. De nullo gáudeam vel dóleam, nisi quod ducat ad te, vel abdúcat a te. Nulli placére áppetam, vel displicére tímeam nisi tibi. Viléscant mihi, Dómine, ómnia transitória, et cara mihi sint ómnia ætérna. Tǽdeat me gáudii quod est sine te, nec áliud cúpiam quod extra te. Deléctet me, Dómine, labor, qui est pro te; et tædiósa sit mihi omnis quies, quæ est sine te. Da mihi, Deus meus, cor meum ad te dirígere, et in defectióne mea cum emendatiónis propósito constánter dolére.

Fac me, Dómine Deus meus, obœdiéntem sine contradictióne, páuperem sine deiectióne, castum sine corruptióne, patiéntem sine murmuratióne, húmilem sine fictióne, hilárem sine dissolutióne, matúrum sine gravédine, ágilem sine levitáte, timéntem te sine desperatióne, verácem sine duplicitáte, operántem bona sine præsumptióne, próximum corrípere sine elatióne, ipsum ædificáre verbo et exémplo sine simulatióne.

Da mihi, Dómine Deus, cor pérvigil, quod nulla abdúcat a te curiósa cogitátio: da nóbile, quod nulla deórsum trahat indígna afféctio; da rectum, quod nulla seórsum oblíquet sinístra inténtio: da firmum, quod nulla frangat tribulátio: da líberum, quod nulla sibi víndicet violénta afféctio.

Largíre mihi, Dómine Deus meus, intelléctum te cognoscéntem, diligéntiam te quæréntem, sapiéntiam te inveniéntem, conversatiónem tibi placéntem, perseverántiam fidénter te expectántem, et fidúciam te fináliter amplecténtem. Da tuis pœnis hic afflígi per pœniténtiam, tuis benefíciis in via uti per grátiam, tuis gáudiis in pátria pérfrui per glóriam: Qui vivis et regnas Deus per ómnia sǽcula sæculórum. Amen.

Suteik man, gailestingasis Dieve, karštai trokšti, išmintingai ieškoti, teisingai pažinti ir tobulai įvykdyti, kas Tau patinka, Tavojo Vardo šlovei ir garbei. Nustatyk, mano Dieve, mano pašaukimą ir leisk žinoti, ko nori, kad aš daryčiau; duok viską deramai atlikti, kaip naudingiau mano sielai. Duok man, Viešpatie, mano Dieve, nesuklupti sėkmėje ir nesėkmėje, kad neišpuikčiau, kai sekasi, ir nenusiminčiau, jei nesiseka. Tegul niekas manęs nedžiugina ir neliūdina, vien tai, kas mane prie Tavęs veda arba nuo Tavęs atitraukia. Tenetrokštu niekam kitam patikti ir tenebijau nepatikti, kaip tik Tau vienam. Noriu, Viešpatie, nieku laikyti visa, kas praeina, ir branginti visa, kas amžina. Noriu bjaurėtis džiaugsmu be Tavęs ir nieko negeisti, kas nesi Tu. Noriu mėgautis vargu, kuris yra dėl Tavęs, Viešpatie, ir bodėtis poilsiu, jei jame Tavęs nėra. Duok, mano Dieve, savo širdį kreipti į Tave, o suklupus nuolat liūdėti ir pasiryžti taisytis.

Padaryk mane, Viešpatie, paklusniu be prieštaravimų, neturtingu be nusiminimo, skaisčiu be sugedimo, kantriu be murmėjimo, nuolankiu be noro pasirodyti, linksmu be lengvabūdiškumo, rimtu be niūrumo, paslankiu be nepastovumo, bijančiu be nevilties, tiesiakalbiu be veidmainystės. Leisk daryti gera be puikybės, sudrausti artimą be išdidumo, jį pamokyti žodžiu ir pavyzdžiu be apsimetimo.

 

Duok man, Viešpatie Dieve, širdį budrią, kurios jokia smalsi mintis nenukreiptų nuo Tavęs; kilnią, kurios joks netikęs noras netrauktų žemyn; tiesią, kurios nenukreiptų joks klaidinantis ketinimas; stiprią, kurios nepalaužtų jokie sunkumai; laisvą, kad joks stiprus troškimas jos neužkariautų.

Suteik man, Viešpatie, mano Dieve, Tave pažįstantį protą, Tavęs ieškančią meilę, Tave randančią išmintį, Tau patinkantį elgesį, Tavęs ištikimai laukiančią ištvermę ir pasitikėjimą, kuris galiausiai Tave apkabins. Duok, kad mane Tavo bausmės dar čia ištiktų per atgailą, Tavo geradarybės kelyje padėtų per malonę, Tavo džiaugsmai tėvynėje džiugintų per šlovę. Tu būdamas Dievas, gyveni ir viešpatauji per visus amžių amžius, Amen.

 

ŠV. GERTRŪDOS MALDA KENČIANT PAGUNDAS

 

Meilingasis Tėve, palaimink mane šventojo kryžiaus ženklu, kad būčiau apsaugota nuo piktojo priešo puolimų, nuolat apsupta Tavo gailestingumo. Mano sielos Gelbėtojau, mano prieglobsti sunkiomis dienomis! Užstok mane nuo visų nuodėmės vilionių ir laikyk priešais mane savo tvirtąjį skydą! Tu pats būk šalia manęs, kai esu gundoma. Mano viltie, gelbėk mane nuo pavojų kūnui ir sielai ir po šios žemiškos kelionės parodyk man save, mano palaimingas išganyme!

Tikrasis tyrumo šaltini ir sergėtojau, Jėzau Kristau, Mergelės Sūnau! Tu drąsini žmones išsižadėti savęs, Tu esi skaisčiųjų viltis ir vainikas. Marijai, nekaltajai Motinai užtariant, saugok mano kūno ir sielos tyrumą. Noriu vien Tave mylėti, Viešpatie, mano stiprybe, mano sarge ir padėjėjau! Mylimasis Jėzau, neleisk man svyruoti! Tu niekada nemiegi, mano sielos sargybini. Mano Atpirkėjau, pasilik su manimi! Be Tavęs aš nieko neturiu, joks gėris man nepriklauso. Būk mano švyturys plačiojoje pasaulio jūroje ir geroji paguoda mirties valandą, kad laikyčiausi Tavęs, tikrasis mano sielos drauge, ir visoks blogis sudužtų į Tavo dievišką stiprybę. Amen.

 

MALDA Į ŠV. JUOZAPĄ NELAIMĖJE

 

Gerasis Juozapai, dar niekas nėra veltui tavęs šaukęsis! Tavo rankos visada atvertos tiems, kurie nelaimėje bėga pas Tave. Gailestingai pažvelk į mano didelį vargą! Tu viską žinai, tu matai, kokį sunkų išbandymą aš kenčiu ir kokios kartybės pilna mano širdis. Žinau, aš nusipelniau šio kentėjimo, šio sunkaus kryžiaus savo nuodėme. Gailiuosi dėl savo nuodėmių iš visos širdies.

Šventasis Juozapai, tavo galia pas Dievą didelė – prašau tave, užtark mane pas savo dieviškąjį Globotinį! Būk pas jį ir mano globėju. Jis niekad neatmes tavo maldos, jei už mane paprašysi. Aš tvirtai pasitikiu, kad man padėsi mano didžiame varge. Nuolankiai ir karštai maldauju, gerasis tėve Juozapai, pažvelk į mane ir išklausyk mano širdies raudą! Padėk man ir palaimink mane. Amen.

 

MALDA Į ŠV. APAŠTALĄ JUDĄ TADĄ PRAŠANT PAGALBOS SUNKIĄ VALANDĄ

 

Šventasis Judai Tadai, artimas Jėzaus Kristaus giminaiti, garbingasis apaštale ir kankiny, spindintis dorybėmis ir stebuklais, ištikimas ir greitas užtarėjau visų, kurie tave garbina ir tavimi pasitiki! Tu esi galingas globėjas ir padėjėjas sunkiose valandose. Todėl kreipiuosi į tave ir iš širdies gilumos maldauju: padėk man! Tu esi iš Viešpaties gavęs dovaną teikti pagalbą tiems, kurie beveik visai nustojo vilties. Maloningai pažvelk į mane: mano gyvenimas paženklintas kryžiumi, mano dienos pilnos sielvarto, mano širdis – kartybių jūra. Visi mano keliai iškloti erškėčiais, kiekviena gyvenimo valanda pilna liūdesio ir ašarų. Mano dvasią apniko juodos mintys: nerimas, neryžtingumas, pasitikėjimo stoka. Mano akys nebeįžiūri Dievo apvaizdos, tikėjimas ėmė svyruoti mano sieloje. Visą mane gaubia juodas nusiminimo debesis. Tu negali palikti manęs tokioje būklėje! Nesitrauksiu nuo tavęs, kol neišklausysi manęs ir neatskubėsi į pagalbą! Padėk man, ir aš visą gyvenimą dėkosiu tau, garbinsiu tave kaip savo ypatingą globėją, dėkodamas Dievui už tavo užtarimu gautą malonę. Amen.

 

MALDA Į ŠV. JUDĄ TADĄ

 

Šventasis apaštale Judai, ištikimas Jėzaus tarne ir drauge, visa Bažnyčia gerbia tave ir šaukiasi tavęs kaip globėjo atsidūrus beviltiškoje padėtyje, kai jau nebėra kitos vilties. Melski už mane, aš patekau į beviltišką nelaimę ir likau vienas!

Meldžiu tave, pasinaudok ta ypatinga privilegija atnešti regimą ir greitą pagalbą ten, kur niekas jos nebesitiki. Skubėk man padėti šioje bėdoje, kad gaučiau paguodos ir malonių iš dangaus visuose mano reikaluose, suspaudimuose ir kentėjimuose, o ypač..., kad galėčiau su tavimi ir visais išrinktaisiais šlovinti Dievą per amžius.

Aš pažadu, šventasis Judai, visuomet atsiminti šią didelę malonę, visada garbinti tave kaip ypatingą ir galingą savo globėją ir atsidėkodamas skatinti pamaldumą tau. Amen.

 

MALDA Į ŠV. RITĄ BEVILTIŠKOJE PADĖTYJE

 

Šventoji Rita, pašlovinta Dievo stebuklais, tu esi ypatinga globėja ir padėjėja atsidūrusiems beviltiškoje padėtyje. Tvirtai pasitikėdamas tavo užtarimo galia, bėgu pas tave ir šaukiuosi tavo pagalbos šiame reikale. Pasigailėk manęs! Teikis išklausyti mano maldą, nunešk ją prie dieviškojo gailestingumo sosto ir išprašyk savo užtarimu pagalbą. Dėl savo nuodėmių nesu vertas, kad mane išgirstum, tačiau pasitikiu tavimi ir tikiuosi, kad imsiesi mano reikalo. Juk tu žiūri ne prašančiojo nuopelnų, bet jo vargo ir maldų. Tegul mano atkakli malda pasiekia tavo širdį ir neleidžia man likti be paguodos. Aš pasižadu visą gyvenimą prisiminti tavo geradarybę ir visados garbinti tave kaip savo ypatingą globėją. Amen.

 

PAL. KLODO DE LA COLOMBIERE PASITIKĖJIMO DIEVU AKTAS

 

Mano Dieve, aš esu tvirtai įsitikinęs, kad Tu rūpiniesi Tavimi pasitikinčiais ir kad nieko negali trūkti tam, kuris visų dalykų laukia iš Tavęs. Todėl nusprendžiau ateityje gyventi be jokio rūpesčio ir pavesti Tau visus savo nerimavimus: „Kai einu ilsėtis, ramiai užmiegu, nes Tu vienas, Viešpatie, leidi be rūpesčio ilsėtis“ (Ps 4, 9). Žmonės gali iš manęs išplėšti ir turtus, ir garbę, sunki liga gali man atimti jėgas ir priemones Tau tarnauti, per nuodėmę aš netgi galiu prarasti Tavo malonę, bet aš niekada neprarasiu vilties, aš ją išsaugosiu iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos, ir visi pragaro demonai tą akimirką veltui stengsis, norėdami ją iš manęs atimti: „Kai einu ilsėtis, ramiai užmiegu“. Vieni gali tikėtis laimės iš savo turtų ar iš savo talentų, kiti kliautis savo gyvenimo nepriekaištingumu, savo atgailos griežtumu, duotų išmaldų skaičiumi ar maldų karštumu, bet „Tu vienas, Viešpatie, leidi be rūpesčio ilsėtis“. Viešpatie, pasitikėjimas Tavimi yra visa mano viltis. Šis pasitikėjimas niekada nieko nesuklaidino: „Ar kas nors, pasitikėjęs Viešpačiu, buvo apviltas?“ (Sir 2, 10).

Tad esu įsitikinęs, kad būsiu amžinai laimingas, nes to tvirtai tikiuosi ir viliuosi Tavimi, mano Dieve: „Tavimi, Viešpatie, pasitikiu, nebūsiu sugėdintas per amžius“ (Ps 31, 2). Deja, aš žinau, pernelyg gerai žinau, kad esu trapus ir nepastovus, žinau, ką gali pagundos prieš tvirčiausias dorybes. Aš mačiau žvaigždes, krintančias iš dangaus, ir stulpus, virstančius iš po dangaus skliauto, bet visa tai negali manęs išgąsdinti: kol turėsiu viltį, būsiu saugomas nuo visų nelaimių. Žinau, kad niekada nenusivilsiu, nes ši viltis, kurią tikiuosi visada turėti, yra labai tvirta.

Pagaliau, aš esu įsitikinęs, kad neįmanoma Tavimi viltis per daug, ir kad aš negaliu gauti mažiau, negu iš Tavęs tikiuosi. Todėl turiu viltį, kad mane sulaikysi pačiuose staigiausiuose nuopuoliuose, kad paremsi mane prieš stipriausius puolimus ir kad visa sutvarkysi taip, jog mano silpnumas triumfuos prieš pavojingiausius mano priešus. Tikiuosi, kad Tu mane visada mylėsi, o ir aš Tave mylėsiu be atvangos. Kad mano viltis jau dabar siektų taip toli, kaip tik gali, aš iš Tavęs tikiuosi Tavęs paties dėl Tavęs paties, o mano Sutvėrėjau, visiems laikams ir amžinybei. Amen.

 

PAL. KLODO DE LA COLOMBIERE MALDA

 

Jėzau, Tu esi vienintelis ir tikras draugas.

Tu daliniesi su manimi mano vargais, Tu juos sau prisiimi, Tu visuomet moki juos paversti į gera. Tu meiliai manęs klausaisi, kai pasakoju apie savo sielvartus, ir niekada neatsisakai man jų sušvelninti.

Aš Tave randu visada ir bet kurioje vietoje. Tu niekada neatsitolini, o jeigu man reikėtų pakeisti buveinę, aš tikrai Tave rasčiau ten, kur nueičiau.

Tu niekada nesibodi manęs išklausyti, niekada neatsisakai padaryti man gera. Jei Tave myliu, esu įsitikinęs, kad ir pats esu mylimas. Tau visai nereikia mano turtų, ir Tu nenuskursi, jei pasidalinsi su manimi savaisiais.

Nors ir koks vargšas esu, bet ir pats kilmingiausias, pats protingiausias, netgi pats švenčiausias žmogus neišardys mano draugystės su Tavimi. Mirtis, kuri mus atplėšia nuo visų kitų draugų, turi mane sujungti su Tavimi. Jokie senatvės vargai ar piniginiai rūpesčiai negali Tavęs nuo manęs atskirti – priešingai, aš niekada nevertinsiu Tavęs labiau ir Tu niekada nebūsi man artimesnis, kaip tada, kai visa kita man bus labiausiai nepalanku.

Tu pakenti mano trūkumus su pasigėrėtina kantrybe. Mano neištikimybė, mano nedėkingumas Tavęs neužgauna, Tu visada pasiruošęs sugrįžti, jei aš to noriu. O Jėzau, suteik malonę man to norėti, kad aš visas būčiau Tavo, visiems laikams ir amžinybei. Amen.

 

MALDA PRAŠANT IŠTVERMĖS

 

Dieviškasis Išganytojau, Tu perspėjai, kad siunti mus kaip avis tarp vilkų, kad mes būsime visų nekenčiami dėl Tavo vardo, ir tik tas, kuris ištvers iki galo, bus išganytas. Prašome Tave, teikis savo malone mus išsirinkti, mums padėti, palaikyti mus ir mūsų vadovus, bendradarbius, draugus bei geradarius ir visus krikščionis, kad per visas negandas, pavojus sielai, nesusipratimus, persekiojimus ir gundymus, drąsiai nešdami savo kryžių ir sekdami Tave, dieviškasis Karaliau, mes sėkmingai ištvertume iki mirties, garbingai užbaigdami savo kelionę. To prašome Tave dėl garbingosios Tavo Širdies ir dėl tos karštos meilės dangiškajam Tėvui ir mums, kuri liepsnoja joje. Amen.  

 

NUOLANKUMO LITANIJA

Kardinolas Merry de Val ją kasdien kalbėdavo po šv. Mišių.

 

Viešpatie, pasigailėk manęs!

Jėzau, romus ir nuolankios širdies, R. išgirsk mane!

Jėzau, romus ir nuolankios širdies, R. išklausyk mane!

Nuo troškimo būti vertinamu, R. išlaisvink mane, Jėzau!

Nuo troškimo būti mylimu,

Nuo troškimo būti aukštinamu,

Nuo troškimo būti gerbiamu,

Nuo troškimo būti giriamu,

Nuo troškimo būti mėgstamu labiau, negu kiti,

Nuo troškimo būti paklaustu patarimo,

Nuo troškimo būti pripažintu,

Nuo baimės būti pažemintu,

Nuo baimės būti paniekintu,

Nuo baimės būti atstumtu,

Nuo baimės būti apšmeižtu,

Nuo baimės būti užmirštu,

Nuo baimės būti išjuoktu,

Nuo baimės būti neteisingai pasmerktu,

Nuo baimės būti nepagrįstai įtartu,

Kad kiti būtų vertinami labiau negu aš, R. suteik man malonę to norėti, Jėzau!

Kad kiti būtų mylimi labiau negu aš,

Kad kitiems pasaulio pagarba augtų, o man mažėtų,

Kad kiti būtų naudingi, o aš nustumtas į šalį,

Kad kiti būtų laukiami, o aš visų apleistas,

Kad kiti visuose dalykuose būtų pripažinti pirmesniais už mane,

Kad kiti būtų šventesni už mane, o ir aš būčiau toks šventas, koks tik galiu tapti, R. duok man malonės to trokšti, Jėzau!

 

ŠV. MIKALOJAUS IŠ FLIUĖS MALDA

 

Mano Viešpatie ir mano Dieve, atimk viską iš manęs, kas man kliudo ateiti pas Tave.

Mano Viešpatie ir mano Dieve, duok man viską, kas man padėtų žengti pas Tave.

Mano Viešpatie ir mano Dieve, atplėšk mane nuo manęs paties ir visą mane paimk savo nuosavybėn.

 

EGZORCIZMAS PRIEŠ ŠĖTONĄ IR NUPUOLUSIAS DVASIAS

 

Šį egzorcizmą 1890 m. gegužės 18 d. įvedė popiežius Leonas XIII. Kaip ir kitus egzorcizmus, jį kalbėti taikant velnio apsėstiems ar varginamiems asmenims gali tik vyskupo įgalioti kunigai, kitiems tai daryti draudžiama ir pavojinga. Tačiau šio egzorcizmo maldas (kurios nėra laužtiniuose skliaustuose) galima kalbėti privačiai.

 

+ In nómine Patris, et Fílii, et Spíritus Sancti. Amen.

Ps. 67

 

Exsúrgat Deus et dissipéntur inimíci eius, * et fúgiant qui odérunt eum, a fácie eius.

 

Sicut déficit fumus, defíciant: * sicut fluit cera a fácie ignis, sic péreant peccatóres a fácie Dei.

Ps. 34

 

Iúdica, Dómine, nocéntes me: * expúgna impugnántes me.

Confundántur et revereántur, * quæréntes ánimam meam.

Avertántur retrórsum, et confundántur * cogitántes mihi mala.

Fiant tamquam pulvis ante fáciem venti: * et Angelus Dómini coárctans eos.

Fiat via illórum ténebræ, et lúbricum: * et Angelus Dómini pérsequens eos.

Quóniam gratis abscondérunt mihi intéritum láquei sui: * supervácue exprobravérunt ánimam meam.

Véniat illi láqueus quem ignórat: et cáptio, quam abscóndit, apprehéndat eum: * et in láqueum cadat in ipsum.

Anima autem mea exsultábit in Dómino: * et delectábitur super salutári suo.

Glória Patri...

 

Malda į šv. Mykolą Arkangelą

 

Prínceps gloriosíssime cæléstis milítiæ, sancte Míchael Archángele, defénde nos in prǽlio et colluctatióne, quae nobis est adversus príncipes et potestátes, advérsus mundi rectóres tenebrárum harum, contra spirituália nequítiæ, in cæléstibus (Ephes. VI.). Veni in auxílium hóminum, quos Deus creávit inexterminábiles, et ad imáginem similitúdinis suæ fecit, et a tyránnide diáboli emit prétio magno (Sap. II. – I. Cor. VI.). Præliáre hódie cum beatórum Angelórum exércitu prælia Dómini, sicut pugnásti olim contra ducem supérbiæ lucíferum, et ángelos eius apostáticos; et non valuérunt, neque locus invéntus est eórum ámplius in cælo. Sed proiéctus est draco ille magnus, serpens antíquus, qui vocátur diábolus et sátanas, qui sedúcit univérsum orbem; et proiéctus est in terram, et ángeli eius cum illo missi sunt (Apoc. XII.). En antíquus inimícus et homicída veheménter eréctus est. Transfigurátus in ángelum lucis, cum tota malignórum spirítuum catérva late círcuit et invádit terram, ut in ea déleat nomen Dei et Christi eius, animásque ad ætérnæ glóriæ corónam destinátas furétur, mactet ac perdat in sempitérnum intéritum. Virus nequítiæ suæ, tamquam flumen imundíssimum, draco maléficus transfúndit in hómines depravátos mente et corrúptos corde; spíritum mendácii, impietátis et blasphémiæ; halitúmque mortíferum luxúriæ, vitiórum ómnium et iniquitátum. – Ecclésiam, Agni immaculáti sponsam, vaférrimi hostes replevérunt amaritudínibus, inebriárunt absínthio; ad ómnia desiderabília eius ímpias misérunt manus. Ubi sedes beatíssimi Petri et Cáthedra veritátis ad lucem géntium constitúta est, ibi thronum posuérunt abominatiónis impietátis suæ; ut percússo Pastóre, et gregem dispérdere váleant. – Adésto ítaque, Dux invictíssime, pópulo Dei contra irrumpéntes spiritáles nequítias, et fac victóriam. Te custódem et patrónum sancta venerátur Ecclésia; te gloriátur defensóre advérsus terréstrium et infernórum nefárias potestátes; tibi trádidit Dóminus ánimas redemptórum in supérna felicitáte locándas. Deprecáre Deum pacis, ut cónterat sátanam sub pédibus nostris, ne ultra váleat captívos tenére hómines, et Ecclésiæ nocére. Offer nostras preces in conspéctu Altíssimi, ut cito antícipent nos misericórdiæ Dómini, et apprehéndas dracónem, serpéntem antíquum, qui est diábolus et sátanas, ac ligátum mittas in abýssum, ut non sedúcat ámplius gentes (Apoc. XX.).

[Hinc tuo confísi præsídio ac tutéla, sacra ministérii nostri auctoritáte, ad infestatitiónes diabólicæ fraudis repelléndas in nómine Iesu Christi Dei et Dómini nostri fidéntes et secúri aggrédimur.]

V. Ecce Crucem Dómini, fúgite partes advérsæ. R. Vicit leo de tribu Iuda, radix David.

V. Fiat misericórdia tua, Dómine, super nos. R. Quemádmodum sperávimus in te.

V. Dómine exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

[V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.]

Orémus. Deus, et Pater Dómini nostri Iesu Christi, invocámus nomen sanctum tuum, et cleméntiam tuam súpplices expóscimus, ut per intercessiónem immaculátæ semper Vírginis Dei genitrícis Maríæ, beáti Michaélis Archángeli, beáti Ioseph eiúsdem beátæ Vírginis Sponsi, beatórum Apostolórum Petri et Pauli, et ómnium Sanctórum, advérsus sátanam, omnésque álios immúndos spíritus, quid ad nocéndum humáno géneri animásque perdéndas pervagántur in mundo, nobis auxílium præstáre dignéris. Per eúmdem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

 

Egzorcizmas

 

[Exorcizámus te, omnis immúnde spíritus, omnis satánica potéstas, omnis incúrsio infernális adversárii, omnis légio, omnis congregátio et secta diabólica, in nómine et virtúte Dómini nostri Iesu + Christi, eradicáre et effugáre a Dei Ecclésia, ab animábus ad imáginem Dei cónditis ac pretióso divíni Agni sánguine redémptis +. Non ultra áudeas, serpens callidíssime, decípere humánum genus, Dei Ecclésiam pérsequi, ac Dei eléctos excútere et cribráre sicut tríticum +. Imperat tibi Deus altíssimus +, cui in magna tua supérbia te símilem habéri adhuc præsúmis; qui omnes hómines vult sulvos fíeri, et ad agnitiónem veritátis veníre (I. Tim. II.). Imperat tibi Deus Pater +; ímperat tibi Deus Fílius +; ímperat tibi Deus Spíritus Sanctus +. Imperat tibi maiéstas Christi, ætérnum Dei Verbum caro factum +, qui pro salúte géneris nostri tua invídia pérditi, humiliávit semetípsum factus obédiens usque ad mortem (Phil. II.); qui Ecclésiam suam ædificávit supra firmam petram, et portas ínferi advérsus eam numquam esse prævalitúras edíxit, cum ea ipse permansúrus ómnibus diébus usque ad consummatiónem sǽculi (Matth. XXVIII. 20.). Imperat tibi sacraméntum Crucis +, omniúmque christiánæ fídei Mysteriórum virtus +. Imperat tibi excélsa Dei Génitrix Virgo María +, quæ superbíssimum caput tuum a primo instánti immaculátæ suæ conceptiónis in sua humilitáte contrívit. Imperat tibi fides sanctórum Apostolórum Petri et Pauli, et ceterórum Apostolórum +. Imperat tibi Mártyrum sanguis ac pia Sanctórum et Sanctárum ómnium intercéssio +.

Ergo, draco maledícte et omnis légio diabólica, adiurámus te per Deum + vivum, per Deum + verum, per Deum + sanctum, per Deum qui sic... diléxit mundum, ut Fílium suum unigénitum daret, ut omnis qui credit in eum non péreat, sed hábeat vitam ætérnam (Jo. III.): cessa decípere humánas creatúras, eísque ætérnæ perditiónis venénum propináre: désine Ecclésiæ nocére, et eius libertáti láqueos iniícere. Vade, sátana, invéntor et magíster omnis falláciæ, hostis humánæ salútis. Da locum Christo, in quo nihil invenísti de opéribus tuis; da locum Ecclésiæ uni, sanctæ, cathólicæ, et apostólicæ, quam Christus ipse acquisívit sánguine suo. Humiliáre sub poténti manu Dei; contremísce et effúge, invocáto a nobis sancto et terríbili nómine IESU, quem ínferi tremunt, cui Virtútes cælórum et Potestátes et Dominatiónes subiéctæ sunt; quem Chérubim et Séraphim indeféssis vócibus laudant, dicéntes: Sanctus, Sanctus, Sanctus Dóminus Deus Sábaoth.]

V. Dómine exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

[V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.]

Orémus. Deus cæli, Deus terræ, Deus Angelórum, Deus Archangelórum, Deus Patriarchárum, Deus Prophetárum, Deus Apostolórum, Deus Mártyrum, Deus Confessórum, Deus Vírginum, Deus qui potestátem habes donáre vitam post mortem, réquiem post labórem; quia non est Deus præter te, nec esse potest nisi tu creátor ómnium visibílium et invisibílium, cuius regni non erit finis: humíliter maiestáti glóriæ tuæ supplicámus, ut ab omni infernálium spirítuum potestáte, láqueo, deceptióne et nequítia nos poténter liberáre, et incólumes custodíre dignéris. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Ab insídiis diáboli, líbera nos Dómine.

Ut Ecclésiam tuam secúra tibi fácias libertáte servíre. Te rogámus audi nos.

 

Ut inimícos sanctæ Ecclésiæ humiliáre dignéris. Te rogámus audi nos.  

 

Ir vieta pašlakstoma švęstu vandeniu.

+ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Ps 67, 2–3

 

Tepakyla Dievas ir tebūna išsklaidyti jo priešai, * tegul bėga nuo jo veido visi, kurie jo neapkenčia.

Teišnyksta taip, kaip nyksta dūmai, * kaip teka vaškas ugnies akivaizdoje, taip tepražūna nusidėjėliai nuo Dievo veido.

Ps 34, 1. 4–9

 

Teisk, Viešpatie, tuos, kurie man kenkia, * kovok su kovojančiais prieš mane.

Tebūna sugėdinti ir tegul drovisi, * kas ieško mano gyvybės.

Tesitraukia atgal ir tebūna sugėdinti, * kas mąsto prieš mane pikta.

Tegul jie būna kaip dulkės vėjo akivaizdoje, * ir Viešpaties angelas tesutramdo juos.

Tebūna jų kelias tamsus ir slidus, * ir Viešpaties angelas tepersekioja juos.

Nes jie be priežasties paslėpė žabangus man pražudyti, * be pagrindo paniekino mano sielą.

Teateina jam kilpa, kurios jis nežino, o tinklas, kurį slapčia padėjo, tesugauna jį * ir tegul jis įkrenta į savo paties kilpą.

O mano siela džiaugsis Viešpatyje * ir gėrėsis savo išgelbėjimu.

Garbė Dievui Tėvui...

 

Šlovingasis dangaus kareivijų Vade, šventasis arkangele Mykolai, gink mus kovoje ir mūšyje „su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6, 12). Ateik į pagalbą žmonėms, kuriuos „Dievas sukūrė neišnaikinamus, padarė juos pagal savo paveikslą“ (Sap 2, 23) ir iš velnio tironijos „nupirko didele kaina“ (1 Kor 6, 20). Su šventųjų angelų armija kovok šiandien Viešpaties kovas, kaip kadaise kariavai prieš išpuikusiųjų vadą Liuciferį ir jo puolusius angelus. „Jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apr 12, 8–10). Štai senasis priešas ir „žmogžudys“ (Jn 8, 44) galingai pasikėlė. „Pasivertęs šviesos angelu“ (2 Kor 11, 14), su visa piktųjų dvasių gauja jis slankioja po visą žemę ir puola ją, kad joje ištrintų Dievo ir jo Pateptojo vardą, pagrobtų amžinosios garbės vainikui skirtas sielas, žudytų ir stumtų į amžinąją pražūtį. Savo piktybės nuodus, lyg purvo srautą, tas prakeiktasis slibinas lieja ant iškrypusio proto ir sugedusios širdies žmonių, tą melo, bedievystės ir piktžodžiavimo dvasią, paleistuvystės ir visų ydų bei nedorybių mirtiną kvapą. – Bažnyčią, Avinėlio be dėmės nuotaką, klastingi priešai pripildė kartybe, pagirdė pelynais. Jie begėdiškai ištiesė rankas į visas jos gėrybes. Ten, kur buvo pastatytas šventojo Petro sostas ir tiesos katedra, kad neštų šviesą tautoms, jie pastatė baisingos bedievystės sostą, kad ištikę Ganytoją, galėtų išvaikyti ir kaimenę. – Todėl padėk, nenugalimas Vade, Dievo tautai prieš įsiveržusiais dvasines negandas ir atnešk jai pergalę. Šventoji Bažnyčia tave gerbia kaip sargą ir globėją, tave šlovina kaip gynėją nuo nelabųjų žemės ir pragaro galybių. Tau Viešpats perdavė atpirktųjų sielas, kad nuvestum jas į laimę aukštybėse. Išmelski taikos Dievą, kad sunaikintų šėtoną po mūsų kojomis, kad daugiau nelaikytų žmonių nelaisvėje ir nebekenktų Bažnyčiai. Nunešk mūsų maldas į Aukščiausiojo akivaizdą, kad mus greitai pasiektų Viešpaties pasigailėjimai. Sučiupk slibiną, senąją gyvatę, vadinamą velniu ir šėtonu, ir supančiotą numesk į prarają, „kad nebegalėtų suvedžioti tautų“ (Apr 20, 3).

 

[Todėl, pasitikėdami tavo pagalba ir apsauga, mūsų šventosios tarnystės autoritetu, vardan Jėzaus Kristaus, mūsų Dievo ir Viešpaties, su viltimi ir saugūs imamės nuvyti klastingus velnio puolimus.]

V. Štai Viešpaties Kryžius, bėkite, priešo šalininkai. R. Nugali liūtas iš Judo giminės, Dovydo šaknis.

V. Tebūna Tavo, Viešpatie, gailestingumas virš mūsų. R. Nes mes pasitikime Tavimi.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

[V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.]

 

 
Melskimės. Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, mes šaukiamės Tavo šventojo vardo ir nuolankiai meldžiame Tavo gerumą, kad užtariant nekaltajai visuomet Mergelei, Dievo Gimdytojai Marijai, šventajam arkangelui Mykolui, šventajam Juozapui, tos Švenčiausiosios Mergelės Sužadėtiniui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui ir visiems šventiesiems, teiktumeisi duoti pagalbą prieš šėtoną ir kitas netyrąsias dvasias, kurios slankioja pasaulyje kenkdamos žmonių giminei ir pražudydamos sielas. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

 
 
[Egzorcizuoju tave, visokia netyra dvasia, visokia šėtono galia ir pragariškojo priešo puolime, visoks legione, visoks velnių susibūrime ir gauja: mūsų Viešpaties Jėzaus + Kristaus vardu ir galia išeik ir pasitrauk nuo Dievo Bažnyčios, nuo sielų, sukurtų pagal Dievo paveikslą ir atpirktų dieviškojo Avinėlio Krauju +. Daugiau nebedrįsk, klastingasis žalty, apgaudinėti žmonių giminės, persekioti Dievo Bažnyčios bei Dievo išrinktųjų kulti ir sijoti kaip kviečių +. Tesudraudžia tave aukščiausiasis Dievas +, su kuriuo dėl tavo didžios puikybės dar bandai save lyginti, kuris „nori, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2, 4). Tesudraudžia tave Dievas Tėvas +. Tesudraudžia tave Dievas Sūnus +. Tesudraudžia tave Dievas Šventoji Dvasia +. Tesudraudžia tave Kristaus didybė, amžinasis Dievo Žodis, tapęs kūnu +, kuris, norėdamas išganyti mūsų giminę, pražuvusią dėl tavo pavydo, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2, 8). Jis pastatė savo Bažnyčią ant tvirtos uolos, nutarė, kad pragaro vartai jos niekuomet nenugalės ir kad jis pats pasiliks su ja per visas dienas iki pasaulio pabaigos (Mt 28, 20). Tesudraudžia tave Kryžiaus + paslaptis bei visų krikščionių tikėjimo slėpinių galybė +. Tesudraudžia tave kilnioji Dievo Gimdytoja Mergelė Marija +, kuri tavo išdidžią galvą nuo pirmosios savo Nekaltojo Prasidėjimo akimirkos sutraiškė savo nuolankumu. Tesudraudžia tave šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bei kitų apaštalų + tikėjimas. Tesudraudžia tave kankinių kraujas bei pamaldus visų šventųjų vyrų ir moterų užtarimas +.

 

 
Taigi, prakeiktasis slibine ir visoks velnių legione, įsakome tau dėl gyvojo + Dievo, dėl tikrojo + Dievo, dėl šventojo + Dievo, dėl Dievo, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16): liaukis apgaudinėti žmones ir juos girdyti amžinosios pražūties nuodais! Liaukis kenkti Bažnyčiai ir rengti pinkles jos laisvei! Eik šalin, šėtone, visokios apgavystės išradėjau ir mokytojau, žmonių išganymo prieše! Užleisk vietą Kristui, kuriame nieko neradai iš savo darbų! Užleisk vietą vienai, šventai, visuotinei ir apaštalinei Bažnyčiai, kurią pats Kristus įsigijo savo Krauju! Nusižemink po galinga Dievo ranka, sudrebėk ir pabėk, išgirdęs mus šaukiantis švento ir baisaus JĖZAUS vardo, nuo kurio dreba pragaras, kuriam pasiduoda jėgos, galybės ir viešpatystės, kurį nenuilstančiais balsais šlovina kerubinai ir serafinai, sakydami: „Šventas, Šventas, Šventas, Viešpats Galybių Dievas!“]

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

[V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.]

 

Melskimės. Dangaus Dieve, žemės Dieve, angelų Dieve, arkangelų Dieve, patriarchų Dieve, pranašų Dieve, apaštalų Dieve, kankinių Dieve, išpažinėjų Dieve, mergelių Dieve, Dieve, Tu turi galią suteikti gyvybę po mirties, atilsį po vargo. Nėra kito Dievo be Tavęs ir negali būti kito nei Tu, visų regimų ir neregimų daiktų Kūrėjas, kurio viešpatavimui nebus galo. Nuolankiai meldžiame Tavo garbės didybės, kad teiktumeisi mus galingai išvaduoti nuo visokios pragaro dvasių galios, pinklių, apgavysčių ir nedorybių bei išlaikyti sveikus. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

 
Nuo velnio žabangų gelbėk mus, Viešpatie!

Savo Bažnyčiai saugioje laisvėje Tau tarnauti leiski, Tave meldžiame, išklausyk mus!

Šventosios Bažnyčios priešus pažeminti teikis, Tave meldžiame, išklausyk mus!

 

MALDA ATIDARANT VIEŠĄ SUSIRINKIMĄ (Iš Pontifikalo)

 

Adsumus, Dómine Sancte Spíritus, ádsumus peccáti quidem immanitáte deténti, sed in nómine tuo speciáliter congregáti. Veni ad nos et esto nobíscum et dignáre illábi córdibus nostris; doce nos quid agámus, quo gradiámur et osténde quid effícere debeámus, ut, te auxiliánte, tibi in ómnibus placére valeámus. Esto solus suggéstor et efféctor iudiciórum nostrórum, qui solus cum Deo Patre et eius Fílio nomen possídes gloriósum.

Non nos patiáris perturbatóres esse iustítiæ qui summam díligis æquitátem; non in sinístrum nos ignorántia trahat, non favor infléctat, non accéptio múneris vel persónæ corrúmpat; sed iunge nos tibi efficáciter solíus tuæ grátiæ dono, ut simus in te unum et in nullo deviémus a vero; quátenus in nómine tuo collécti, sic in cunctis teneámus cum moderámine pietátis iustítiam, ut et hic a te in nullo disséntiat senténtia nostra et in futúrum pro bene gestis consequámur prǽmia sempitérna. Amen.

Atėjome, Viešpatie Šventoji Dvasia, atėjome, nors ir varžomi baisių nuodėmių, bet susibūrę kaip tik dėl Tavo vardo. Ateik pas mus, būk su mumis ir teikis nusileisti į mūsų širdis. Mokyk mus, ką turime daryti ir kur eiti, parodyk, kuo turėtume tapti, kad galėtume, Tau padedant, visu kuo Tau patikti. Būk vienintelė mūsų sprendimų įkvėpėja ir įgalintoja, nes turi vieną šlovingąjį vardą su Dievu Tėvu ir jo Sūnumi.

Neleisk, kad mes nusižengtume teisingumui, nes Tu myli tobulą teisybę. Tegul nežinojimas neišveda mūsų iš kelio, tegul nepalenkia palankumas kam nors, tegul nesugadina priimtos dovanos ar atsižvelgimas į asmenis. Veiksmingai sujunk mus su savimi vien Tavo malonės dovana, kad Tavyje būtume viena ir niekur nenukryptume nuo tiesos. Kadangi susirinkome Tavo vardu, visur tesilaikome teisingumo, sušvelninto gerumu, kad ir čia mūsų sprendimai visuomet sutartų su Tavimi, ir ateityje už gerus darbus pasiektume amžiną atlygį. Amen.

 

PRAŠANT TIKRO ATSIVERTIMO MALONĖS (Baldwinas, Kenterberio vyskupas, †1191)

 

Aufer a me, Dómine, cor lapídeum, aufer cor coagulátum, aufer cor incircumcísum; da mihi cor novum, cor cárneum, cor mundum! Tu cordis mundátor et mundi cordis amátor, pósside cor meum et inhábita, cóntinens et implens, supérior summo meo et intérior íntimo meo! Tu forma pulchritúdinis et signáculum sanctitátis, signa cor meum in imágine tua: signa cor meum sub misericórdia tua, Deus cordis mei, et pars mea Deus in ætérnum. Amen.

Pašalink iš manęs, Viešpatie, akmens širdį, išimk sustingusią, išmesk neapipjaustytą širdį. Duok man naują, gyvą ir tyrą širdį! Tu apvalai širdis ir myli jų švarumą – pasiimk mano širdį kaip nuosavybę, gyvenk joje, palaikydamas ir pripildydamas ją, nes esi aukštesnis už didžiausias mano aukštumas ir labiau vidinis, nei mano giliausias vidus! Tu esi grožio pavyzdys ir šventumo antspaudas – paženklink mano širdį savuoju atvaizdu, įspausk į ją savo gailestingumą, mano širdies Dieve, Dieve – mano dalie per amžius. Amen.

 

SAVOS VALIOS ATIDAVIMAS DIEVUI

 

Concéde mihi, benigníssime Iesu, grátiam tuam, ut mecum sit et mecum labóret mecúmque in finem usque persevéret. Da mihi hoc semper desideráre et velle, quod tibi magis accéptum est cárius placet. Tua volúntas mea sit, et mea volúntas tuam semper sequátur, et óptime ei concórdet. Sit mihi unum velle et nolle tecum, nec áliud posse velle aut nolle, nisi quod Tu vis et nolis. Amen.

Suteik man, gerasis Jėzau, savo malonę, kad ji būtų pas mane, veiktų su manimi ir ištvertų kartu su manimi iki galo. Leisk man visuomet trokšti ir norėti to, kas Tau atrodys labiau priimtina ir brangu. Tavo valia tebūna mano valia, o mano valia tegul visuomet seka Tavąją bei tobulai su ja sutinka. O kad aš norėčiau ir nenorėčiau tų pačių dalykų kaip Tu ir netgi nepajėgčiau ko nors norėti ar nenorėti, jei Tu to nenorėtum ar norėtum! Amen.

 

PRAŠANT PERGALĖS KOVOJE (XI amžiaus malda)

 

Dómine Deus Omnípotens, Rex regum et Dóminus dominántium, in cuius manu omnis victória consístit et omne bellum contéritur, concéde mihi ut tua manus cor meum corróboret ut in virtúte tua in mánibus viribúsque meis bene pugnáre virilitérque ágere váleam ut inimíci mei in conspéctu meo cadent et córruant sicut córruit Golías ante fáciem púeri tui David, et sicut pópulus Pharaónis coram Móysi in mare rubro, et sicut Philistíni coram populo Israel cæsi sunt, et Amalech coram Móysi et Chananéi coram Iesu corruérunt, sic cadant inimíci mei sub pédibus meis, et per viam unam convéniant advérsum me et per septem fúgiant a me; et cónteret Deus arma eórum et confrínget frámea eórum, et liquéscent in conspéctu meo sicut cera a fácie ignis ut sciant omnes pópuli terræ quia invocátum est nomen Dómini nostri Iesu Christi super me et magnificétur nomen tuum Dómine, in adversáriis meis, Dómine Deus Israel.

Visagali Viešpatie Dieve, karalių Karaliau ir viešpačių Viešpatie, Tavo rankoje yra visokia pergalė, Tu sutriuškini bet kokį karą. Suteik man, kad Tavoji ranka sutvirtintų mano širdį, kad Tavo galybės sustiprintos mano rankos ir galia pajėgtų gerai kovoti ir vyriškai veikti, o mano priešai mano akivaizdoje kristų ir griūtų, kaip pargriuvo Galijotas Tavo tarno Dovydo akivaizdoje, kaip pražuvo faraono tauta Mozės akyse Raudonojoje jūroje, kaip filistinai buvo sumušti Izraelio tautos, o Amalekas buvo parblokštas Mozės bei kanaaniečiai – Jozuės. Taip mano priešai tekrinta po mano kojomis, tegul vienu keliu ateina prieš mane, o septyniais keliais bėga nuo manęs. Tesutraiško Dievas jų ginklus ir tesulaužo jų ietis. Tesutirpsta jie mano akyse kaip vaškas nuo ugnies, kad visos pasaulio tautos žinotų, kad šaukiausi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo, o Tavo vardas, Viešpatie, būtų išaukštintas virš mano priešų, Viešpatie, Izraelio Dieve.

 

MALDA PRAŠANT TAIKOS

 

Dómine Iesu Christe, qui dixísti Apóstolis tuis: „Pacem relínquo vobis, pacem meam do vobis, non quómodo mundus dat ego do vobis“, ne respícias peccáta nostra sed mérita tua, et concéde ómnibus fámulis tuis, ut quos creávit Pater omnípotens atque gubérnat, quosque Tu pretióso Sánguine redemísti et ad vitam ætérnam destinásti, omnes altérutrum toto corde propter te diligéntes, cor unum fiant et perénni tua pace læténtur.

 

Dómine Iesu Christe, de quo cécinit Prophéta: „Et adorábunt eum omnes reges terræ, omnes gentes sérvient ei“, regnum tuum ad genus humánum univérsum exténde. Super omnes hómines fídei tuæ lumen immítte, a passiónum illécebris vinculísque eos líbera, atque ad cæléstia dírige: et concéde propítius, ut civitátes nationésque per immaculátam Sponsam tuam Ecclésiam sanctam coniúnctæ, beatíssima Vírgine María Regína Pacis intercedénte, tibi humíllime famuléntur; et ex ómnibus linguis et pópulis unus exístat chorus, qui, die ac nocte, te laudet, te benedícat, te exáltet, o Rex géntium et dominátor eárum, o Princeps pacis, o sæculórum Rex immortális. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu kalbėjai savo apaštalams: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27). Nežiūrėk mūsų nuodėmių, bet savo nuopelnų ir suteik visiems Tavo tarnams, kad tie, kuriuos visagalis Tėvas sukūrė ir veda, kuriuos Tu atpirkai Brangiausiuoju Krauju ir paskyrei amžinajam gyvenimui, vienas kitą visa širdimi dėl Tavęs mylėtų, taptų vienos širdies ir džiaugtųsi amžinąja Tavo taika.

Viešpatie Jėzau Kristau, apie Tave pranašas giedojo: „Jį garbins visi žemės karaliai, visos tautos jam tarnaus“ (Ps 71, 11). Išplėsk savo karalystę visoje žmonijoje, išliek Tavo tikėjimo šviesą visiems žmonėms, išvaduok juos iš aistrų vilionių bei pančių ir nukreipk į dangiškus dalykus. Maloningai suteik, kad valstybės ir tautos, suvienytos Tavo nekaltosios Sužadėtinės, šventosios Bažnyčios, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, taikos Karalienei, pradėtų Tau nuolankiai tarnauti. Tegul iš visų kalbų ir tautų suskamba vienas choras, kuris Tave dieną naktį šlovintų, garbintų, aukštintų, o tautų Karaliau ir Valdove, taikos Kunigaikšti, nemirtingasis amžių Karaliau. Amen.

 

MALDA JUNGIANTIS PRIE INTERNETO

 

1999 m. organizacija „Servicio de Observación sobre Internet“ (SOI) pasiūlė šv. Izidorių Sevilietį (†636) paskelbti interneto globėju. Šv. Izidorius parašė didžiulę visų tuometinių mokslų enciklopediją – „Etimologijas“, kuri primena šiuolaikinio interneto duomenų bazes. Ta proga kun. Johnas T. Zuhlsdorfas sukūrė šią maldą.

 

Omnípotens ætérne Deus, qui nos secúndum imáginem Tuam plasmásti, et ómnia bona, vera, pulchra, præsértim in divína persóna Unigéniti Fílii Tui Dómini nostri Iesu Christi, quǽrere iussísti, præsta quǽsumus ut, per intercessiónem Sancti Isidóri, Epíscopi et Doctóris, in peregrinatiónibus per interréte factis et manus oculósque ad quæ Tibi sunt plácita intendámus et omnes quos convénimus cum caritáte ac patiéntia accipiámus. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Visagali amžinasis Dieve, Tu sukūrei mus pagal savo paveikslą ir liepei ieškoti viso, kas gera, teisinga ir gražu, ypač dieviškajame Tavo viengimio Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus asmenyje. Suteik, meldžiame, kad užtariant šventajam vyskupui ir mokytojui Izidoriui, naršydami internete kreiptume savo rankas ir akis į tai, kas Tau patinka, bei visus, su kuriais bendraujame internete, priimtume su meile ir kantrumu. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

ŠV. KOLUMBANO MALDA, PRAŠANT DIEVIŠKOS ŠVIESOS

 

Dómine, da mihi, rogo te, in nómine Iesu Christi Fílii tui, Dei mei, illam quæ nescit cádere caritátem, ut mea lucérna accéndi sciat, exstíngui nésciat; mihi árdeat, áliis lúceat.

 

Tu, Christe, lucérnas nostras accéndere dignéris, dulcíssime nobis salvátor noster, quo perpétuæ lúceant in templo tuo, ac perénne lumen a te perénni lúmine accípiant, ut ténebræ nostræ illuminéntur, mundi autem ténebræ a nobis fugéntur.

Sic lumen tuum meæ largiáris, rogo, Iesu mi, lucérnæ, ut illíus luce illa sancta sanctórum mihi appáreant, quæ te ætérnum Pontíficem æternórum in ántibus magni illíus tui templi illic intrántem hábeant, quo te iúgiter tantúmmodo vídeam, aspíciam, desíderem; tantum te amans conspíciam ac coram te mea semper lucérna lúceat, árdeat.

 

Tuum sit, quæso, te nobis pulsántibus monstráre, amantíssime Salvátor, ut te intelligéntes, tantum te amémus, te solum amémus, te solum desiderémus, te solum meditémur die ac nocte, semper te cogitémus; et in tantum nobis tuum inspiráre dignéris amórem, quantum te amári Deum decet ac díligi; ut ómnia interióra nostra tua óccupet diléctio, totósque nos tuus possídeat amor, totos nostros sensus tua ímpleat cáritas, ut præter te áliud amáre nesciámus, qui sempitérnus es; quo tanta cáritas aquis multis huius áeris et huius terræ et huius maris exstíngui in nobis néqueat iuxta illud: Et aquæ multæ non potuérunt extínguere caritátem.

Quod in nobis quoque compléri vel ex parte possit, te donánte Dómino nostro Iesu Christo, cui glória in sǽcula sæculórum. Amen.

Viešpatie, prašau Tave vardan Jėzaus Kristaus, Tavo Sūnaus, manojo Dievo, duok man tos meilės, kuri nežino saulėlydžio, kad mano žibintas visuomet užsidegtų ir niekuomet neužgestų, kad jis man degtų, o kitiems šviestų.

Tu, Kristau, mieliausiasis mūsų Išganytojau, teikis uždegti mano žibintą, kad jis amžinai šviestų Tavo šventovėje, kad iš Tavęs – amžinosios šviesos – jis gautų amžiną švytėjimą, kad mūsų tamsybės nušvistų, o pasaulio tamsumos bėgtų nuo mūsų.

Meldžiu Tave, mano Jėzau, suteik savo šviesos mano žibintui taip, kad jam spindint man pasirodytų ta Šventų Švenčiausioji, kurios amžinosios kolonų eilės regėjo Tave, amžinąjį Vyriausiąjį kunigą, įžengiantį į tą didžiąją Tavo šventyklą, kurioje kada nors Tave vieną regėsiu, stebėsiu ir Tavęs trokšiu. O kad aš mylėdamas tik Tave matyčiau ir Tavo akivaizdoje visuomet šviestų ir degtų mano žibintas!

Meldžiu, pasirodyk mums, kurie beldžiamės, mylimasis Išganytojau, kad Tave suprasdami, tik Tave mylėtume. Kad mylėtume vien Tave, vien Tavęs trokštume, dieną ir naktį apie Tave galvotume, visuomet apie Tave mąstytume. Teikis mums įkvėpti tokios meilės, kuri būtų verta, jog ja mylėtume Tave, Dievą. Tegul visą mūsų vidų užima Tavo meilė, tegul mus visiškai pasisavina Tavo draugystė, o Tavęs mylėjimas tepripildo visus mūsų jausmus, kad nieko daugiau nemylėtume be Tavęs, amžinojo. Tegul tokios meilės mumyse nepajėgia užgesinti jokie oro, žemės ar jūros vandenys, kaip sakoma: „Gilūs vandenys negali užgesinti meilės“ (Gg 8, 7).

Suteik, mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, kad tai mumyse būtų bent iš dalies atlikta. Tau tebus garbė per amžių amžius. Amen.

 

MOKINIO MALDA Į ŠV. TOMĄ AKVINIETĮ

 

O sancte Thoma, scholárum Patróne, fidem invíctam, caritátem férvidam, vitam castíssimam, sciéntiam veram a Deo nobis óbtine, per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Šventasis Tomai, besimokančiųjų globėjau, gauk mums iš Dievo nenugalimą tikėjimą, karštą meilę, skaistų gyvenimą, tikrą žinojimą, per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

ŠV. TOMO AKVINIEČIO MALDA STUDIJUOJANT 

 

Creátor ineffábilis, qui de thesáuris sapiéntiæ tuae tres Angelórum hierarchías designásti et eas super cælum empyréum miro órdine collocásti atque univérsi partes elegantíssime disposuísti; tu, inquam, qui verus fons lúminis et sapiéntiæ díceris ac superéminens princípium: infúndere dignéris super intelléctus mei ténebras tuæ rádium claritátis, dúplices, in quibus natus sum, a me rémovens ténebras, peccátum scílicet et ignorántiam. Tu, qui linguas infántium facis disértas, linguam meam erúdias atque in lábiis meis grátiam tuæ benedictiónis infúnde. Da mihi intelligéndi acúmen, retinéndi capacitátem, addiscéndi modum et facultátem, interpretándi subtilitátem, loquéndi grátiam copiósam; ingréssum ínstruas, progréssum dírigas, egréssum cómpleas, tu, qui es verus Deus et homo. Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. Amen.

Nenusakomos didybės Tvėrėjau, iš savo išminties lobyno Tu sukūrei tris angelų chorus ir nuostabioje darnoje paskyrei jiems vietą virš dangaus skliauto. Tu puikiausiai suderinai Visatos dalis. Tu esi tikrasis šviesos ir išminties šaltinis, giliausias visos būties pagrindas. Apšviesk savosios šviesos spinduliu mano proto tamsumas, pašalink dvigubą tamsą, kurioje aš gimiau – nuodėmės ir nežinojimo tamsą. Tu mokai kūdikių liežuvius kalbos – pamokyk ir mano liežuvį, išliek į mano lūpas savo palaimingą malonę! Duok man aštrų protą, gerą atmintį, mokymosi būdus ir gabumus, aiškinimo tikslumą, gausią iškalbos dovaną. Pamokyk mane pradžioje, nukreipk link pažangos, padėk užbaigti iki galo. Tu esi tikrasis Dievas ir žmogus, Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

 

MOKYTOJO MALDA Į ŠV. KOTRYNĄ ALEKSANDRIETĘ

 

Garbingoji mergele ir kankine šv. Kotryna, tu savo stebuklingu žinojimu, uoliu tikėjimu ir šlovinga kankinyste surinkai Jėzui Kristui gausų sielų derlių, mes renkamės Tave, kurios užtarimo taip dažnai meldė labiausiai mokyti žmonės, mūsų studijų ir mokytojavimo globėja. Gauk mums, savo globotiniams, kilniaširdę mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus meilę, degantį uolumą, kad siektume padaryti jį žinomą ir mylimą, nesvyruojantį prisirišimą prie katalikų tikėjimo ir prie šventosios Bažnyčios mokymo. Tegul mūsų Viešpats dėl tavo užtarimo teikiasi duoti visiems, kurie moko kitus, Šventosios Dvasios dovanų pilnatvę. Kartu su tikru žinojimu jie tegauna tikrų ir veiksmingų priemonių, tikėjimo grynumą, gyvenimo dorumą ir nuolankų nepasitikėjimą savimi. Prašyk Jėzų, tavo Sužadėtinį, pasigailėti ir visų mokinių, teapsaugo jis juos nuo netikinčių ar abejingų mokytojų, nuo iškreiptų ar klaidingų doktrinų. Tegul jis duoda jiems tiesią dvasią, širdį, pasirengusią mokytis, ir malonę daryti pažangą studijose, kaip tai atitinka jo aukščiausios išminties sprendimus. Galiausiai, šlovingoji šventoji, išmelsk iš šviesos Tėvo tokią malonės srovę jaunimo auklėjimo darbui, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai studijuotų, mylėtų bei vykdytų jo dieviškąjį įstatymą ir galiausiai ateitų į šventąjį kalną, kuris yra Jėzus Kristus. Amen.

 

STUDENTO PASIAUKOJIMAS MARIJAI

 

Sub patrocínio tuo, Mater dulcíssima, et invocáto immaculátæ Conceptiónis tuæ mystério, stúdia mea laborésque litterários proséqui volo: quibus me protéstor hunc máxime ob finem incúmbere, ut mélius divíno honóri tuóque cúltui propagándo insérviam. Oro te ígitur, Mater amantíssima, sedes sapiéntiæ, ut labóribus meis benígne fáveas. Ego vero, quod iustum est, pie libentérque promítto, quidquid boni mihi inde succésserit, id me tuæ apud Deum intercessióni totum accéptum relatúrum. Amen.

Tavo globoje, o geroji Motina, šaukdamasis Tavo Nekaltojo Prasidėjimo paslapties, noriu imtis visų savo studijų ir rašto darbų. Pasižadu jais užsiimti ypač tam, kad geriau pasitarnaučiau Dievo garbei ir Tavo garbinimo plėtimui. Todėl meldžiu Tave, mylimoji Motina, Išminties Soste, maloningai globok mano pastangas. O aš teisingumo dėlei pamaldžiai ir laisva valia pažadu, kad visą gėrį, kuris iš jų kils, visiškai priskirsiu Tavo užtarimui pas Dievą. Amen.

 

MOKINIO MALDA MARIJAI

 

O sanctíssima Virgo María, quæ Salvatórem Iesum genuísti, Lumen ætérnum mundo effudísti, o Mater divínæ sciéntiæ, cuius pia intercéssio innúmeris méntibus incúltis et ignorántibus mirabíliter prógredi in sciéntia et pietáte obtínuit, te studiórum meórum prǽsidem ac patrónam elígo.

Per tuam intercessiónem, o Mater bonórum studiórum, Spíritus Sanctus ánimam meam ímpleat lúmine et fortitúdine, prudéntia et humilitáte; det mihi voluntátem rectam, intelligéntiam, memóriam, facilitátem sufficiéntem, docilitátem præsértim mentis et cordis, ut in ómnibus, secúndum divínæ Sapiéntiæ consília, prógredi possim.

Defénde me, o bone Mater, advérsus spíritum supérbiæ, præsumptiónis, vanæ curiositátis et inconstántiæ; præsérva me ab omni scándalo, ab erróre, ab iis ómnibus qui possent fidem meam corrúmpere, luciditátem intelléctus, puritátem cordis, pacem ánimæ meæ turbáre.

Fac, o María, ut, sub tuo patrocínio, semper missus directiónibus et doctrínis sanctæ Ecclésiæ, Matris meæ, cum securitáte, fortitúdine et constántia incédere possim in viam veritátis et virtútis, et tandem perveníre ad cognitiónem, amórem et ætérnam possessiónem Iesu Christi, Dómini nostri, Fílii tui. Amen.

O Švenčiausioji Mergele Marija, Tu pagimdei Išganytoją Jėzų, pasauliui išliejai amžinąją Šviesą. Dieviškojo pažinimo Motina, kurios meilingas užtarimas daugybei neišlavintų ir neišmanančių protų gavo nuostabios pažangos moksluose ir pamaldume malonę, aš pasirenku Tave savo studijų vadove ir globėja.

Dėl Tavo užtarimo, gerų moksleivių Motina, Šventoji Dvasia tepripildo mano sielą šviesa ir stiprybe, išmintimi ir nuolankumu, teduoda man teisingą valią, protą, atmintį, pakankamų gabumų, o ypač sielos ir širdies paklusnumą, kad visuose moksluose galėčiau daryti pažangos pagal dieviškosios Išminties patarimus.

Apgink mane, geroji Motina, nuo puikybės, nepagrįsto pasitikėjimo, tuščio smalsumo ir nepastovumo dvasios. Saugok mane nuo visokių papiktinimų, nuo klaidų, nuo visko, kas galėtų sugadinti mano tikėjimą, drumsti mano proto šviesumą, širdies tyrumą, sielos ramybę.

Padaryk, o Marija, kad Tavo globoje, visuomet vedamas šventosios mano Motinos Bažnyčios nurodymų ir mokymo, galėčiau saugiai, tvirtai ir nesvyruodamas žengti tiesos ir dorybės keliu bei kada nors pasiekti Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, Tavo Sūnaus pažinimą, meilę ir amžiną turėjimą. Amen.

 

KARDINOLO DŽONO HENRIO NJŪMENO PASIVEDIMAS DIEVUI

 

O mano Dieve, Tu, tik Tu vienas esi išmintingas ir visa žinantis. Aš tikiu, kad Tu žinai, kas yra man geriausia. Tikiu, kad Tu mane myli labiau, nei aš pats save, kad Tu esi pats išmintingiausias Tavo apvaizdoje ir visagalis, kai saugai. Dėkoju Tau iš visos širdies, kad atplėšei mane nuo manęs paties ir įsakei man atsiduoti į Tavo rankas. Negaliu norėti nieko geresnio, kaip tapti našta Tau, užuot buvęs našta pats sau. O Viešpatie, dėl Tavo malonės noriu Tave sekti, kur Tu beeitum, ir nenoriu Tavo kelyje užbėgti Tau už akių. Noriu laukti Tavęs, Tavojo vedimo, o kai jo sulauksiu, noriu veikti paprastai ir be baimės. Aš pažadu, kad nebūsiu nekantrus, jei kada nors paliksi mane tamsoje ir pasimetusį. Nesiskųsiu ir nesupyksiu, jei patirsiu nelaimę ar baimę. Amen.

 

ŠV. PRANCIŠKAUS SALEZO DIEVO MALONĖS PRAŠYMAS

 

Malonės, mano Dieve, malonės! Meldžiu Tave malonės ir visų mano nuodėmių atleidimo vardan Tavo Viengimio, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris dėl mano išganymo numirė ant kryžiaus. Į jį sudedu visą savo viltį. Šiandien, mano Dieve, aš atnaujinu ištikimybės priesaiką, kurią Tau daviau per savo Krikštą; dabar, kaip ir anuomet, atsižadu velnio, pasaulio ir kūno, visų blogų darbų, prabangos ir geidulių visą savo likusį gyvenimą, o mano be galo geras, gailestingas Dieve! Taip, šiuo ketinimu aš aukoju Tau, mano Dieve, savo sielą su visomis jos galiomis, savo širdį su visais jos jausmais, savo kūną su visomis jo juslėmis ir prižadu, kad jokia savo būties dalimi nesinaudosiu prieš Tavo dieviškosios didybės valią. O jei būsiu apgautas priešo klastos ar suvedžiotas savo žmogiško silpnumo, jei nepajėgsiu ištikimai bendradarbiauti su Tavo malone ir elgtis pagal šiuos savo pažadus, prisiekiu Tau nė akimirkos nedelsdamas su Šventosios Dvasios malone vėl atsikelti iš to nuopuolio. Tai yra mano nesikeičiantis sprendimas, mano neatšaukiama valia, be jokių išlygų ir išimčių.

Amžinasis, visagali, be galo geras Dieve – Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, teikis priimti šią meilaus kvapo visos mano esybės auką. Kadangi man davei malonę atnešti Tau šiuos nutarimus kaip auką, dėl savo begalinio gerumo suteik ir malonę juos įgyvendinti. O Dieve, Tu esi mano Dievas, manosios širdies Dievas, mano dvasios Dievas, mano sielos Dievas! Garbinu Tave, myliu Tave, noriu Tave šlovinti ir mylėti visą amžinybę. Tegyvuoja Jėzus! Amen.

 

 

ŠV. PETRO KANIZIJAUS MALDA VARGUOSE

 

Visagali amžinasis Dieve, Viešpatie, dangaus Tėve! Savo neišmatuojamo gailestingumo akimis pažvelk į mūsų vargą ir nelaimes. Pasigailėk visų krikščionių, už kuriuos Tavo vienatinis Sūnus, mūsų mylimasis Viešpats ir Išganytojas Jėzus Kristus laisva valia atsidavė į nusidėjėlių rankas ir ant šventojo kryžiaus medžio praliejo savo brangųjį Kraują.

Per šį Viešpatį Jėzų, maloningasis Tėve, atitrauk pelnytas bausmes, dabartinius ir būsimus pavojus, kenksmingus maištus, karus, brangmečius, ligas, vargo ir netekties laikus. Apšviesk ir visame gerame sustiprink dvasinius ir pasaulietinius vadovus ir karalius, kad jie skatintų viską, kas prisideda prie Tavo dieviškos garbės, mūsų išganymo, visuotinės taikos ir visos krikščionijos gerovės. Suteik mums, taikos Dieve, tikrą susivienijimą tikėjime, be jokių skilimų ir atsiskyrimų. Atversk mūsų širdis į tikrą atgailą ir mūsų gyvenimo gerinimą. Uždek mumyse savo meilės ugnį, suteik teisingumo alkį ir uolumą dėl jo, kad mes, kaip paklusnūs vaikai, gyvenime ir mirdami būtume Tau malonūs ir priimtini.

Prašome Tave, nes Tu, o Dieve, nori, kad prašytume, ir už mūsų draugus bei priešus, už sveikus ir ligonius, už visus nuliūdusius ir suvargusius krikščionis, už gyvuosius ir mirusius. Tau, Viešpatie, tebūna pavesti visi mūsų darbai ir susivaldymai, mūsų darbai ir elgesys, mūsų gyvenimas ir mirtis. Leisk mums mėgautis Tavo malone jau šioje žemėje ir tenai su visais išrinktaisiais pasiekti, kad amžiname džiaugsme ir palaimoje Tave šlovintume, garbintume ir girtume. Suteik mums tai, o Viešpatie, dangiškasis Tėve, per Jėzų Kristų, Tavo mylimą Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.

 

VIEŠAS KALČIŲ IŠPAŽINIMAS

 

Nuo senų laikų įvairiose šv. Mišių vietose kunigas kalbėdavo vad. „apologijas“ – kalčių išpažinimus Dievui su prašymu atleisti. Iš šių apologijų kilo laiptų maldose ir prieš Komuniją kalbamas „Confiteor“, taip pat viešas kalčių išpažinimas, liaudies kalbėtas po sekmadienio pamokslo, iki pat XX a. išlikęs vokiškai kalbančiuose kraštuose. Kunigas primindavo, kad šis išpažinimas neatstoja sakramentinės išpažinties, tik skirtas geriau pasiruošti Komunijai.

 

Aš, vargšas nusidėjėlis, išsižadu piktojo priešo, visų jo vilionių, jo patarimų ir darbų. Tikiu Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią. Taip pat tikiu visa, ką tikėti liepia visuotinė Bažnyčia. Šiame šventame katalikų tikėjime aš išpažįstu ir prisipažįstu visagaliam Dievui, Marijai, jo kilniajai Motinai, visiems šventiesiems savo kaltę, kad nuo pat savo vaikystės iki šios valandos dažnai ir daug nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais daugelyje gerų darbų. Tai yra atsitikę slaptoje ir viešai, žinant ir nepagalvojus, prieš dešimt Dievo Įsakymų, septyniose pagrindinėse ydose, penkiais mano kūno pojūčiais, prieš Dievą, prieš mano artimą ir prieš mano vargšės sielos išganymą. Aš gailiuosi už šias ir visas savo nuodėmes ir dėl jų širdingai atgailauju. Todėl nuolankiai meldžiu Tave, amžinasis ir gailestingasis Dieve, suteik man savo dievišką malonę ir pratęsk mano gyvenimą tiek, kad dar čia galėčiau išpažinti ir apgailėti visas savo nuodėmes, įgyti Tavo dievišką palankumą ir po šio vargingo gyvenimo pasiekčiau amžinąjį džiaugsmą ir palaimą. Todėl mušuosi sau į nuodėmingą širdį ir kalbu kartu su viešais nusidėjėliais: Viešpatie Dieve, būk gailestingas man, vargšui nusidėjėliui. Amen.

 

ŠV. ARSO KLEBONO MALDA SUNKUMUOSE

 

O Jėzaus Motina, dėl Tavo neišmatuojamų skausmų, kuriuos patyrei kenčiant ir mirštant Tavo dieviškajam Sūnui, ir dėl tų karčių ašarų, kurias praliejai, prašau Tave, vienybėje su Tavo skausmais ir ašaromis paaukok dangiškajam Tėvui žaizdotą ir kruviną šventąjį mūsų dieviškojo Atpirkėjo kūną, kad būtų išgelbėtos sielos ir kad gaučiau tą malonę, kurios prašau... Amen.

 

PAL. RUPERTO MAYERIO S.J. MALDA

 

Viešpatie, kaip Tu nori, taip ir tebūna, kaip Tu nori, taip aš darysiu, tik padėk suprasti Tavo valią!

Viešpatie, kada Tu nori, tada ir laikas, kai Tu nori, esu pasiruošęs, šiandien ir per amžius.

Viešpatie, ko Tu nori, viską priimu, ko tik Tu nori, viskas yra mano naudai, o man gana, kad esu Tavo.

Viešpatie, kadangi Tu nori, tai yra gerai, kadangi Tu nori, esu drąsus, o mano širdis ilsisi Tavo rankose. Amen.

 

ŠV. PIJAUS X ATGAILOS MALDA

 

Jėzau, mūsų Išganytojau ir Atpirkėjau, gyvojo Dievo Sūnau, puolame ant kelių prieš Tave, norėdami Tave permaldauti, ir trokštame atsilyginti už visus piktžodžiavimus prieš Tavo šventąjį Vardą, už visus įžeidimus, daromus Tau Švenčiausiame Sakramente, už visą pašaipą ir pajuokimus prieš Tavo Motiną, nekaltąją Mergelę Mariją, už visus Tavo nuotakos, šventosios Romos Katalikų Bažnyčios šmeižimus ir paniekinimus. Jėzau, Tu esi pasakęs: „Ko tik prašysite Tėvą mano vardu, jums bus suteikta“. Mes prašome ir maldaujame už mūsų brolius, kurie yra nuodėmės pavojuje: apsaugok juos nuo vilionių atkristi nuo tikrojo tikėjimo, gelbėk tuos, kurie jau stovi ant bedugnės krašto, visiems duok šviesą ir tiesos pažinimą, drąsos ir jėgų kovoje prieš blogį, ištvermės tikėjime ir veiklią meilę. Tavo vardu, gerasis Jėzau, to prašome Dievą Tėvą, su kuriuo Tu gyveni ir viešpatauji Šventosios Dvasios vienybėje per amžių amžius. Amen.

 

ŠV. TOMO AKVINIEČIO MALDA PRAŠANT SKAISTUMO

 

Mano mylimasis Jėzau, aš gerai žinau, kad kiekviena tobula dovana, o ypač skaistumas, visiškai priklauso nuo Tavo malonės galingo veikimo ir kad be Tavęs joks kūrinys nieko negali. Todėl meldžiu Tave, savo malone nuolat gink mano sielos ir kūno skaistumą. Jei priimčiau į save kokį nors juslišką įspūdį, kuris galėtų sutepti tyrumą ir skaistumą, išvyk jį iš manęs, Tu, kuris esi aukščiausias mano sielos galių Viešpats, kad aš be dėmės širdyje daryčiau pažangą Tave mylėdamas ir Tau tarnaudamas, kad kiekvieną savo gyvenimo dieną save skaistų aukočiau ant tyrų Tavo dievystės altorių. Amen.

 

GEROS ŠIRDIES PRAŠYMAS (Leonce de Grandmaison, †1927)

 

Šventoji Marija, Dievo Motina, išsaugok mano širdį vaikišką, skaidrią ir tyrą kaip šaltinis. Sukurk manyje paprastą širdį, kuri nepasiduotų liūdesiui. Duok didžiadvasišką širdį, kuri save dovanoja, meiliai užjaučiančią širdį, ištikimą ir kilnią širdį, kuri nepamirštų nei vienos geradarybės ir nesinešiotų jokio patirto blogio. Duok man draugišką ir kuklią širdį, kuri myli pati nereikalaudama meilės, kuri draugiškai susijungia su kitomis širdimis dėl Tavo dieviškojo Sūnaus. Suteik plačią ir neįveikiamą širdį, kurios neužvertų joks nedėkingumas, nenuvargintų joks abejingumas. Duok širdį, sužeistą Jėzaus Kristaus šlovės, sergančią iš meilės jam, kurios žaizdas gali pagydyti tik dangus.

 

MALDA Į SEPTYNIS ŠV. GLOBĖJUS

 

1. Telaimina mane dangiškojo Tėvo visagalybė +, dieviškojo Sūnaus išmintis + ir Šventosios + Dvasios meilė. Amen.

2. Telaimina mane nukryžiuotasis Jėzus savo Brangiausiuoju Krauju. Vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

3. Telaimina mane Jėzus iš tabernakulio savo dieviškosios Širdies meile, vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

4. Telaimina mane iš dangaus Marija, dangiškoji Motina ir Karalienė, ir tepripildo mano sielą vis didesnės meilės Jėzui. Vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

5. Telaimina mane mano Angelas Sargas, teateina man į pagalbą visi šventieji angelai, kad apsaugotų mane nuo piktojo priešo žabangų. Vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

6. Telaimina mane mano šventieji gobėjai, mano šventasis Krikšto Gobėjas N. ir visi dangaus šventieji. Vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

7. Telaimina mane mano mylimų mirusių artimųjų ir net tolimiausių giminaičių vargšės vėlės skaistykloje. Tegul jos būna mano užtarėjomis prie Dievo sosto, kad ir aš pasiekčiau amžinąjį tikslą. Vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

Telaimina mane mūsų motina šventoji Bažnyčia, mūsų Šventasis Tėvas popiežius N., mūsų vyskupas N., visi vyskupai ir kunigai. Ir ta palaima, kuri teka iš visų aukojamų šventųjų Mišių, tegul kiekvieną dieną pasiekia mane, teikia man laimę, sveikatą ir visas galimas malones, saugo mane nuo visų nelaimių, duoda man ištvermės malonę ir palaimingą mirties valandą. Vardan Dievo Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios + Dvasios. Amen.

 

MALDA RENKANTIS GYVENIMO PADĖTĮ

 

O mano Dieve, Tu esi išminties ir gerojo patarimo Dievas, Tu skaitai mano širdyje nuoširdų norą patikti Tau vienam ir kreipti savo žingsnius renkantis gyvenimo padėtį, visuose dalykuose sutinkant su Tavo šventąja valia. Švečiausiajai Mergelei, mano Motinai, ir mano šventiesiems globėjams užtariant, suteik malonę suprasti, kokį luomą Tu šauki mane pasirinkti, ir kai suvoksiu, priimti jį. Taip noriu siekti Tavo garbės ir jos padidinimo, pelnyti sau išganymą ir užsitarnauti dangiškąjį atlygį, kurį pažadėjai tiems, kurie vykdo Tavo šventąją valią. Amen.

 

SENO ŽMOGAUS MALDA

 

Kantrią ir atsidavusią senatvę, R. duok mums, Viešpatie!

Atgailaujančią ir atsilyginančią senatvę,

Nuolankią ir dėkingą senatvę,

Taikią ir kitus guodžiančią senatvę,

Išganingą Tavojo teismo baimę,

Paskutiniuosius sakramentus sąmoningai priimti,

Nuo savimeilės senatvėje, R. apsaugok mus, Viešpatie!

Nuo irzlios ir piktos senatvės,

Nuo nereikalingo skundimosi,

Nuo nerimą keliančių prisiminimų,

Nuo baimės ir nevilties,

Nuo staigios ir netikėtos mirties,

Mūsų kūno ir sielos kančias kaip auką priimk, Viešpatie!

Nuostabiu tikėjimu mūsų senatvę apšviesk, Viešpatie!

Mūsų prisikėlimo viltimi mus perkeisk, Viešpatie!

Melskimės. Dieve, Tu leidai man sulaukti senatvės. Suteik malonę kantriai pakelti jos išbandymus, kad mano gyvenimas artimiesiems būtų ne našta, bet pamokantis pavyzdys. To prašau Tave per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

ŠV. PRANCIŠKAUS SALEZO MALDA SENATVĖJE

 

Viešpatie, geriau už mane žinai, kad senstu ir jau artėja mano saulėlydžio diena. Apsaugok mane nuo pasipūtimo, kad neimčiau kiekviena proga ir reikalu mokinti kitus. Išlaisvink mane nuo tos didelės silpnybės – noro tvarkyti kitų žmonių gyvenimą. Išmokyk mane būti išmintingu, bet ne gudragalviu, išmokyk skubėti pagelbėti kitiems, bet nebūti jų atžvilgiu valdingu. Man atrodo, kad sukaupiau taip daug išminties ir noriu ją perteikti kitiems, bet Tu, Visagali, žinai, kad man taip reikia išsaugoti bent kelis bičiulius. Išmokyk mane tylėti apie savo vis dažnėjančias ligas ir negalias, nes noras kalbėti apie jas manyje kasmet auga. Nedrįstu prašyti Tavo malonės, kad galėčiau su atjauta išklausyti kitų pasakojimus apie tai, tačiau išmokyk mane bent jau daryti tai kantriai.

Nedrįstu Tavęs prašyti geresnės atminties, bet prašau Tave suteikti man nors truputį daugiau saikingumo ir mažiau pasitikėjimo savimi, nes manoji atmintis jau prasilenkia su kitų atmintimi. Išmokyk mane tos įstabios išminties suvokti, kad aš taip pat galiu klysti. Leisk man visomis aplinkybėmis švelniai elgtis su kitais. Senas, kitus mokantis niurgzlys – tai geriausias šėtono kūrinys. Išmokyk mane pamatyti netikėtus kitų žmonių privalumus. Leisk man, Viešpatie, tuos privalumus iškelti ir puoselėti.

Mano veidas jau raukšlėtas, o plaukai žili. Nenoriu skųstis, bet pasakysiu Tau apie tai, Viešpatie. Bijau senatvės. Jaučiuosi taip, tarsi turėčiau atsisveikinti, negaliu sulaikyti tekančio gyvenimo ir turiu pripažinti, kad mano jėgos kas dieną senka ir nyksta išorinis grožis. Taip didžiavausi, kad iki šiol galėjau varžytis su jaunais. Dabar jaučiu ir pripažįstu, kad nebepajėgiu šito daryti. Būčiau juokingas, jei to norėčiau. Bet Tu, Viešpatie, kalbi: „Kas tiki manimi, tam išaugs sparnai, kaip ereliui“. Suteik mano širdžiai jėgų priimti gyvenimą taip, kaip Tu nori. Be niurzgėjimo, ne apgailėtinos atsiskyrimo ir vakaro nuotaikos, bet su dėkingumu ir pasiruošus viskam, ką Tu man skirsi. Duok mano širdžiai daug jėgų tai padaryti!

 

DIEVIŠKOSIOS RAMYBĖS MALDA (šv. Teresė Avilietė)

 

Niekas tavęs tenegąsdina,

tegul niekas tavęs nebaugina,

viskas praeina.

Dievas visuomet lieka tas pats,

kantrybė viską pasiekia.

Kas turi Dievą, turi viską.

Vien Dievo gana.