06. Švč. Jėzaus Širdžiai

2007 05 01

ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES INTRONIZACIJA ŠV. PIJAUS X KUNIGŲ BROLIJOJE

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, mes su meile priimame Tavo kvietimą. Vienybėje su generaliniu vyresniuoju mes skelbiame Tave šios kunigų brolijos ir visų mūsų apaštalavimo darbų Karaliumi. Suklaupę meldžiame Tave, viešpatauk mums, o meilės Karaliau!

Viešpatie Jėzau, mes karštai maldaujam Tave, tegul Tavo Širdis lieka mūsų širdžių Karaliumi ir centru, tebūna Ji visų mūsų sumanymų įkvėpėja ir išeities tašku, kad visi darbai tarnautų Tavo karalystės kūrimui mumyse ir per mus.

Jėzaus Širdie, būk tad karaliumi ir draugu generaliniam vyresniajam, nuolankiai ir atkakliai prašančiam sau tų ypatingų malonių, kurių Tu pažadėjai Paray-le-Monialyje. Padaryk, kad jis būtų tikrai geru tėvu, išmintingu mokytoju bei teisėju, kad kaip paklusnus ir naudingas Tavo gailestingosios Širdies įrankis padėtų plačiau suspindėti Tavo dvasiai ir Tavo meilei. Įdėk savo Širdį, pilną karščio ir švelnumo, į jo širdį, kad ateityje Tu pats, o Jėzau, o ne jis, vestum savo kunigus teisingumo takais.

Būk taip pat Karaliumi ir draugu kunigams, kuriuos Tu apdovanojai savo rinktiniais turtais. Jiems juk patikėjai savo planus ir amžinąjį savo mylimos kaimenės išganymą. Duok, o Jėzaus Širdie, kad jie visi būtų tikintiesiems gyvu pavyzdžiu, druska ir šviesa. Duok, kad savo giliu dvasiniu gyvenimu jie taptų prisikėlimo šaltiniu tiems, kurie vis dar lieka už vienos avidės ribų.

Suteik, kad mes per Mariją, dvasininkų ir apaštalų Karalienę, nuo dabar būtume Kristaus atvaizdu dvasioje ir tiesoje, kad taptume liepsnojančiais deglais, kurie apšviečia ir sušildo uolumu, kad neliktume abejingais samdiniais. Pašventink mus savo garbei, kaip Tu pažadėjai Margaritai Marijai, pašventink mus vardan krikščionių ištvermės ir netikinčiųjų išganymo. Duok mums visiems aiškų suvokimą dieviškosios didybės ir tos išskirtinės malonės, kuri slypi mūsų kunigystėje, o taip pat antgamtinį savo pareigų ir atsakomybės supratimą.

Leisk mums per Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį kasdien vis labiau vertinti tą malonę, Tavo nuostabiausią dovaną – šventąją Mišių Auką. Padėk mums, visų pirma prie altoriaus, būti vertais kunigais ir tuo pačiu šventa atnaša, kurios Tu iš mūsų lauki savo ir mūsų Tėvo garbei.

Pripildyk mūsų širdis vieninteliu rūpesčiu – išsaugoti kunigystės šventumą. Duok mums visiems malonę, su įsitikinimu ir ištverme darbuotis katalikų kunigijos atstatymui, kad žadintume pašaukimus, juos lavintume, Tavąją Kunigo ir Aukos dvasią išsaugotume ir gaivintume širdyse tų, kurie ją prarado arba net gyvena neištikimybėje.

Su tokiu troškimu mes pažadame kruopščiai laikytis šv. Pijaus X-ojo kunigų brolijos statutų, ypač nuostatų apie bendruomeninį gyvenimą ir bendrą maldą.

Pamiršk ir atleisk, Viešpatie Jėzau, mūsų neištikimybę, priimdamas mus kaip savo numylėtą paveldą, atleisk mūsų drungnumą ir aplaidumą, dėl kurio mes, kunigai ir ganytojai, esame kalti. Kartu su mūsų klaidomis užmiršk ir atleisk taip pat ir mūsų avelių nuodėmes, pirmiausia tas, kurias jie padarė dėl mūsų kaltės, dėl šventumo ir uolumo trūkumo mūsų širdyse, o gerasis Jėzau.

„Cor Jesu, parce sacerdotibus tuis, parce populo tuo!“

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk savo kunigų, pasigailėk savosios tautos!

Įsakyk mums dabar, kad mes – daugiau, nei apaštalas Tomas – ne tik savo rankas, bet ir savo kunigiškas sielas sudėtume į šventojo Tavo šono žaizdą. Leisk mums ten apsigyventi dabar ir amžinybėje!

Teateinie Tavo karalystė, Jėzaus Širdie, per Mariją mumyse ir per mus!

PIRMIEJI MĖNESIŲ PENKTADIENIAI

Viešpats Jėzus, norėdamas, kad plačiau pasklistų Jo Švenčiausiosios Širdies garbinimas, nuo 1673 m. keliskart apsireiškė vizitietei vienuolei šv. Margaritai Marijai Alakok ir perdavė jai daug pažadų visiems Jo Švč. Širdies garbintojams. 1863 m. šie pažadai buvo išdėstyti dvylikoje punktų, taip juos išvardina ir popiežius Benediktas XV Margaritos Marijos kanonizacijos bulėje 1920 05 13.

V. Jėzaus pažadai Jo Švč. Širdies garbintojams

1. Aš duosiu jiems visų malonių, reikalingų jų luome.

2. Aš suteiksiu ramybę jų šeimoms.

3. Aš paguosiu juos visuose jų varguose.

4. Aš būsiu jiems saugus prieglobstis jų gyvenime ir ypač jiems mirštant.

5. Aš išliesiu gausių palaiminimų visiems jų sumanymams.

6. Nusidėjėliai ras mano Širdyje malonės šaltinį ir begalinį jos vandenyną.

7. Atšalusios sielos taps uolios.

8. Uolios sielos greitai pakils iki didelio tobulumo.

9. Aš laiminsiu namus, kuriuose bus išstatytas ir garbinamas mano Švenčiausiosios Širdies atvaizdas.

10. Aš suteiksiu kunigams galią sugraudinti net labiausiai užkietėjusias širdis.

11. Vardai tų, kurie platins šį pamaldumą, bus įrašyti mano Širdyje ir nebus iš jos ištrinti.

12. Iš savo Širdies gailestingumo pertekliaus aš tau pažadu, kad jos visagalė meilė suteiks galutinės atgailos malonę visiems, kurie devynis kartus iš eilės pirmąjį mėnesio penktadienį priims šv. Komuniją. Jie nemirs mano nemalonėje ar nepriėmę sakramentų, o mano dieviškoji Širdis tą paskutinę valandą bus jiems užtikrinta prieglauda.

Dvyliktąjį, „Didįjį pažadą“ Viešpats apreiškė šventajai 1688 metais. Jėzus žada, kad tie, kas atliks pirmuosius 9 penktadienius, prieš mirtį gaus nuoširdaus gailesčio už savo nuodėmes malonę, turės galimybę priimti šv. sakramentus: išpažintį, Paskutinį patepimą bei Viatiką (šv. Komuniją mirštančiajam) ir taip pasieks išganymą. Norint gauti šią didžiulę malonę, reikia:

- „Devynis kartus iš eilės pirmąjį mėnesio penktadienį priimti šv. Komuniją“. Šv. Komunija turi būti priimama būtinai pirmaisiais penktadieniais, o ne kitomis dienomis. Tai reikia atlikti devynis kartus be pertraukos – dėl kokių nors priežasčių praleidus Komuniją, reikia pradėti skaičiuoti iš naujo.

- Šv. Komuniją reikia priimti neturint sąžinėje neišpažintos mirtinos nuodėmės ir pamaldžiai. Jei suvokiame, kad mirtinai nusidėjome, reikia tuojau sužadinti tobulą gailestį, tačiau jo neužtenka norint priimti šv. Komuniją – būtina atlikti sakramentinę išpažintį kunigui. Jei sunkių nuodėmių nepadaryta, išpažintis nebūtina prieš kiekvieną pirmojo penktadienio šv. Komuniją.

- Nors tai neminima Didžiajame pažade, bet Viešpats nuolat ragindavo šv. Margaritą Mariją ypatingai aukoti pirmųjų penktadienių šv. Komunijas kaip atsiteisimą už žmonių abejingumą bei įžeidimus, daromus Jo Švč. Širdžiai Švč. Sakramente.

ŠV. BONAVENTŪROS MALDA ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI

Gerasis Jėzau, kaip nuostabu ir gera gyventi Tavo Širdyje! Ji yra neišsenkantis lobis, vertingas perlas, atrastas Tavo sužeisto Kūno paslaptyje, lyg suartoje dirvoje. Atradau Tavo Širdį, maloningasis Jėzau – Karaliaus Širdį, brolio ir draugo Širdį. Pasislėpęs Tavyje, argi galėčiau nesimelsti? Taip, aš daug prašysiu! Juk Tavo Širdis, drįstu tarti, yra ir mano širdis. Jeigu Tu, Jėzau, esi mano Galva, kaip tada tai, kas priklauso Galvai, galėtų nebūti ir mano dalimi? Koks didžiulis džiaugsmas man! Štai, Tu, Jėzau, ir aš turime tą pačią širdį. Saldžiausias Jėzau, atradęs tą dievišką Širdį, kuri priklauso Tau ir man, daug Tavęs prašysiu, mano Dieve! Savo šventovėje suteik mano maldoms priėmimą, patrauk mane visą prie savosios Širdies. Mano nuodėmių neteisumas norėtų užtverti man įėjimą, bet nesuvokiama meilė išplėtė ir padidino Tavo Širdį. Tu vienintelis gali padaryti švariu tą, kuris jau pradėtas iš nešvarios sėklos. Nuostabusis Jėzau, nuplauk mano prasižengimus, nuvalyk mano nuodėmes, kad Tavo apiplautas, galėčiau tyras artintis prie Tavęs, kad galėčiau įžengti į Tavo Širdį, gyventi joje visas mano gyvenimo dienas ir daryti vien tai, ko iš manęs reikalauji. Amen.

KITA ŠV. BONAVENTŪROS MALDA

O ineffábilis decor Dei excélsi et puríssima cláritas lucis ætérnæ, vita omnem vitam vivíficans, lux omne lumen illúminans et consérvans in splendóre perpétuo multifórmia lúmina fulgéntia, ante thronum divinitátis tuæ a primǽvo dilúculo!

O ætérnum et inaccessíbile, clarum et dulce proflúvium fontis abscónditi ab óculis ómnium mortálium, cuius amplitúdo incircumscriptíbilis, et cuius púritas imperturbábilis.

Ex quo flúvius procédit, qui lætíficat civitátem Dei, ut in voce exsultatiónis et confessiónis decantémus tibi cántica laudis, experiéntia teste probántes, quóniam apud te est fons vitæ, et in lúmine tuo vidébimus lumen. Amen.

O nenusakomas kilniojo Dievo groži ir tyriausias amžinosios šviesos ryškume, gyvenime, teikiantis gyvybę visam, kas gyva, šviesa, apšviečianti visokią šviesą ir išsauganti amžiname spindesyje visokiausius žibančius šviesulius, kurie švietė priešais Dievybės sostą jau pirmykščiu apyaušriu!

O amžina ir neprieinama, skaidri ir saldi srove, tekanti iš šaltinio, paslėpto nuo visų mirtingųjų akių, Tavo plotis nenusakomas, o tyrumas nesudrumsčiamas.

Iš čia teka upė, kuri džiugina Dievo miestą, kad džiugiais išpažinimo balsais giedotume Tau šlovės giesmes, iš patirties paliudydami, kad Tu turi gyvenimo šaltinį ir Tavo šviesoje matėme šviesą. Amen.

ŠV. MARGARITOS MARIJOS ALAKOK PASIAUKOJIMO ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI AKTAS

Aš N. aukoju ir perduodu save Švenčiausiajai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Širdžiai. Aš aukoju jai savo būtį ir gyvenimą, savo darbus, savo kančias ir skausmus. Visa, kas esu ir ką turiu, nuo dabar tetarnauja tik jo Širdies garbei, meilei ir šlovinimui.

Nuo šiandien tvirtai pasiryžtu priklausyti tik jai, viską daryti iš meilės jai. Iš visos širdies atsižadu visko, kas galėtų jai nepatikti.

Švenčiausioji Širdie, aš renkuosi Tave vieninteliu savo meilės tikslu. Būk mano apsauga gyvenime, būk mano išganymo laidas, mano atrama silpnumo ir nepastovumo valandomis. Ištrink visas mano gyvenimo nuodėmes, būk man saugiu prieglobsčiu mano mirties akimirką.

Geroji Širdie, būk mano užtarėja pas Dievą Tėvą ir nukreipk nuo manęs visas jo teisėto pykčio bausmes. Meilės Širdie, tik Tavimi aš pasitikiu, aš bijau savo blogybių ir silpnybių, bet viliuosi viską gauti iš Tavojo gerumo.

Tad pašalink iš manęs viską, kas Tau nepatinka ar galėtų būti Tau priešinga. Tavo tyroji meilė teįsispaudžia mano širdyje taip giliai, kad niekada nebegalėčiau Tavęs pamiršti ar Tavęs išsižadėti. Žinodamas Tavo begalinį gerumą, prašau Tavęs, kad mano vardas būtų giliai įrėžtas Tavojoje Širdyje. Mano visa laimė ir šlovė tebūna gyventi ir mirti Tau tarnaujant. Amen.

ATSILYGINIMO MALDA ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI

Kalbama Švč. Jėzaus Širdies šventėje ir pirmaisiais mėnesių penktadieniais.

Iesu dulcíssime, cuius effúsa in hómines cáritas, tanta oblivióne, negligéntia, contemptióne, ingratíssime repénditur, en nos, ante altária tua provolúti, tam nefáriam hóminum socórdiam iniuriásque, quibus úndique amantíssimum Cor tuum affícitur, peculiári honóre resarcíre conténdimus.

Attámen, mémores tantæ nos quoque indignitátis non expértes aliquándo fuísse, índeque vehementíssimo dolóre commóti, tuam in primis misericórdiam nobis implorámus, parátis, voluntária expiatióne compensáre flagítia non modo quæ ipsi patrávimus, sed étiam illórum, qui, longe a salútis via aberrántes, vel te pastórem ducémque sectári detréctant, in sua infidelitáte obstináti, vel baptísmatis promíssa conculcántes, suavíssimum tuæ legis iugum excussérunt. Quæ deploránda crímina, cum univérsa expiáre conténdimus, tum nobis síngula resarciénda propónimus: vitæ cultúsque immodéstiam atque turpitúdines, tot corruptélæ pedícas innocéntium ánimis instrúctas, dies festos violátos, exsecránda in te tuósque Sanctos iactáta maledícta atque in tuum Vicárium ordinémque sacerdotálem convícia irrogáta, ipsum dénique amóris divíni Sacraméntum, vel negléctum vel horréndis sacrilégiis profanátum, pública postrémo natiónum delícta, quæ Ecclésiæ a te institútæ iúribus magisterióque reluctántur.

Quæ útinam crímina sánguine ipsi nostro elúere possémus! Intérea ad violátum divínum honórem resarciéndum, quam Tu olim Patri in Cruce satisfactiónem obtulísti quamque quotídie in altáribus renováre pergis, hanc eámdem nos tibi præstámus, cum Vírginis Matris, ómnium Sanctórum, piórum quoque fidélium expiatiónibus coniúnctam, ex ánimo spondéntes, cum prætérita nostra aliorúmque peccáta ac tanti amóris incúriam firma fide, cándidis vitæ móribus, perfécta legis evangélicæ, caritátis potíssimum, observántia, quantum in nobis erit, grátia tua favénte, nos esse compensatúros, tum iniúrias tibi inferéndas pro víribus prohibitúros, et quam plúrimos potuérimus ad tui sequélam convocatúros.

Excípias, quǽsumus, benigníssime Iesu, beáta Vírgine María Reparatríce intercedénte, voluntárium huius expiatiónis obséquium nosque in offício tuíque sérvito fidíssimos ad mortem usque velis, magno illo perseverántiæ múnere, continére, ut ad illam tandem pátriam perveniámus omnes, ubi Tu cum Patre et Spíritu Sancto vivis et regnas in sǽcula sæculórum. Amen.

Gerasis Jėzau! Už Tavo begalinę meilę žmonės labai dažnai atsimoka didžiausiu abejingumu, užmiršimu ir net panieka. Todėl mes, suklaupę prieš Tavo altorių (paveikslą), norime ypatingu Tavęs garbinimu atsilyginti Tau už tą nelemtą atšalimą ir įžeidimus, kurių tiek daug patiria meilingoji Tavo Širdis.

Atsimindami, kad ir mes patys kartais esame panašiai nedorai pasielgę, labai gailimės ir susigraudinę prašome, kad pirmiausia mums būtum gailestingas. Mes trokštame ir esame pasiryžę atsilyginti tiek už savo nusižengimus, tiek ir už kitų, kurie, toli nuklydę nuo išganymo kelio, arba visiškai nenori Tavęs pripažinti savo ganytoju ir vadu, arba, užmiršę Krikšto pažadus, nebeklauso maloniųjų Tavo įsakymų. Už visas šias smerktinas nedorybes mes norime atsilyginti ir kiekvieną jų atitaisyti: elgesio ir aprangos nepadorumą ir begėdiškumą, nekaltų sielų sugadinimui paruoštas žabangas, šventų dienų nesilaikymą, keiksmus ir piktžodžiavimus, taikomus Tau ir Tavo šventiesiems, šmeižimus prieš Tavo Vietininką ir kunigų luomą, dieviškosios meilės Sakramento apleidimą ir jo niekinimą baisiomis šventvagystėmis, galiausiai viešuosius nusikaltimus tautų, kurios priešinasi Tavo įsteigtos Bažnyčios teisėms ir mokymui.

O kad galėtume tuos nusikaltimus nuplauti savo pačių krauju! Dabar gi, kad atsiteistume už visus Dievo garbės įžeidimus ir žmonių papiktinimus, mes Tau skiriame tą pačią atlyginimo auką, kurią Tu Dievui Tėvui paaukojai prikaltas prie kryžiaus, o dabar kasdien atnaujini ant mūsų altorių šventosiose Mišiose; prie jos jungiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos, visų šventųjų ir visų dorų tikinčiųjų permaldavimus. Už savo praeities ir už kitų nuodėmes, už Tavo didžios meilės nepaisymą, Tavo malonės remiami, nuoširdžiai ryžtamės, kiek tik pajėgsime, atsilyginti tvirtu tikėjimu, tyru gyvenimu, tiksliu Evangelijos įsakymų, ypač meilės įsakymo, vykdymu. Be to, visomis jėgomis stengsimės neleisti, kad kas vėl Tave įžeidinėtų, ir rūpinsimės, kad kuo daugiau žmonių Tave išpažintų.

Meldžiame Tave, maloningasis Jėzau, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, žmonijos kalčių Atitaisytojai ir mūsų Tarpininkei, priimk šį laisvos valios atsilyginimo norą ir didžiąja ištvermės malone padėk mums, kad ligi pat mirties būtume Tau ištikimi ir pagaliau visi nueitume į Tėvynę, kur Tu su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

ŽMONIJOS PASIAUKOJIMO ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI AKTAS

Kalbamas Kristaus Karaliaus šventėje ir per birželines pamaldas.

Iesu dulcíssime, Redémptor humáni géneris, réspice nos ad altáre tuum humíllime provolútos. Tui sumus, tui esse vólumus; quo autem tibi coniúncti fírmius esse possímus, en hódie Sacratíssimo Cordi tuo se quisque nostrum sponte dédicat.

Te quidem multi novére numquam; Te, spretis mandátis tuis, multi repudiárunt. Miserére utrorúmque, benigníssime Iesu; atque ad sanctum Cor tuum rape univérsos. Rex esto, Dómine, nec fidélium tantum qui nullo témpore discéssere a te, sed etiam prodigórum filiórum, qui te reliquérunt: fac hos, ut domum patérnam cito réperant, ne miséria et fame péreant.

Rex esto eórum, quos aut opiniónum error decéptos habet, aut discórdia separátos, eósque ad portum veritátis atque ad unitátem fídei révoca, ut brevi fiat unum ovíle et unus pastor. Rex esto eórum ómnium, qui in ténebris idololatríæ aut Islamísmi adhuc versántur, eósque in lumen regnúmque tuum vindicáre ne rénuas. Réspice dénique misericórdiæ óculis illíus gentis fílios, quæ támdiu pópulus eléctus fuit; et sanguis, qui olim super eos invocátus est, nunc in illos quoque, redemptiónis vitǽque lavácrum, descéndat.

Largíre, Dómine, Ecclésiæ tuæ secúram cum incolumitáte libertátem; largíre cunctis géntibus tranquilitátem órdinis: pérfice, ut ab utróque terræ vértice una résonet vox: Sit laus divíno Cordi, per quod nobis parta salus: ipsi glória et honor in sǽcula. Amen.

Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau, pažvelk į mus, nuolankiai suklaupusius prieš Tavo altorių (paveikslą). Mes Tavo esame ir norime Tavo būti. Kad dar tvirčiau galėtume su Tavimi susijungti, šiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Švenčiausiajai Tavo Širdžiai.

Gerasis Jėzau! Daugelis Tavęs visiškai nepažįsta; daugelis, paniekinę Tavo įsakymus, nuo Tavęs nusigręžė. Pasigailėk jų ir visus patrauk prie savo Švenčiausios Širdies. Būk, Viešpatie, Karalius ne vien ištikimųjų, kurie niekada nuo Tavęs nepasitraukia, bet ir sūnų palaidūnų, kurie Tave paliko. Padėk jiems greitai sugrįžti į Tėvo namus, kad nežūtų dvasios skurde.

Būk Karalius tų, kuriuos apgavo klaidingos nuomonės ar atskyrė nesantaika, pašauk juos atgal į tiesos uostą ir į tikėjimo vienybę, kad greitai būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas. Būk Karalius visų tų, kurie dar tebeklaidžioja stabmeldystės ar islamo tamsybėse, nedelsk ir juos išvaduoti savo šviesos karalystei. Galiausiai pažvelk gailestingomis akimis ir į vaikus tos tautos, kuri taip ilgai yra buvusi išrinktoji, ir Kraujas, kurio jie kitados ant savęs šaukėsi, tenužengia dabar ant jų kaip atpirkimo ir gyvybės srovė.

Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai tikrą klestėjimą, duok visoms tautoms taiką ir ramybę. Padaryk, kad visoje žemėje skambėtų vienas balsas: „Tebūna šlovė mūsų Išganytojo dieviškajai Širdžiai, per kurią mums duotas išganymas, jai garbė per amžius!“ Amen.

KASDIENIS PASIAUKOJIMAS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI

Dómine Iesu Christe, in unióne illíus divínæ intentiónis, qua in terris per sanctíssimum Cor tuum laudes Deo persolvísti et nunc in Eucharistíæ Sacraménto ubíque terrárum persólvis usque ad consummatiónem sǽculi, ego per hanc diem íntegram, ad imitatiónem sanctíssimi Cordis beátæ Maríæ semper Vírginis immaculátæ, tibi libentíssime óffero omnes meos intentiónes et cogitatiónes, omnes meos afféctus et desidéria, ómnia mea ópera et verba. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, aš vienijuosi su ta šlovinimo auka, kurią Tavo Švenčiausioji Širdis kadaise skyrė Dievui ir kurią ligi pasaulio pabaigos visur žemėje aukos Eucharistijos Sakramente. Visą šią dieną aš trokštu sekti Nekaltąja Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdimi, todėl laisva valia aukoju Tau visus savo ketinimus ir mintis, visus jausmus ir norus, visus darbus ir žodžius. Amen.

MALDA Į DIEVIŠKĄJĄ JĖZAUS ŠIRDĮ

O divínum Cor Iesu, præsta, quæso, animábus purgántibus réquiem ætérnam, hódie moritúris grátiam finálem, peccatóribus veram pœniténtiam, pagánis fídei lucem, mihi meísque ómnibus tuam benedictiónem. Tibi ergo, Cor Iesu piíssimum, omnes has ánimas comméndo et pro ipsis tibi óffero ómnia tua mérita una cum méritis beatíssimæ Matris tuæ omniúmque Sanctórum et Angelórum atque ómnibus Missárum sacrifíciis, sacris Communiónibus, oratiónibus et bonis opéribus, quæ hódie in toto christianórum orbe peragúntur. Amen.

O dieviškoji Jėzaus Širdie, meldžiu Tave, suteik skaistyklos sieloms amžinąjį atilsį, šiandien turintiems mirti – paskutinę malonę, nusidėjėliams – tikrą atgailą, pagonims – tikėjimo šviesą, o man ir mano artimiesiems – Tavo palaiminimą. Todėl Tau, geroji Jėzaus Širdie, pavedu visas šias sielas ir už jas Tau aukoju visus Tavo nuopelnus bei Tavo Švenčiausiosios Motinos bei visų šventųjų ir angelų nuopelnus, kartu su visomis Mišių aukomis, šventosiomis Komunijomis, maldomis ir gerais darbais, atliekamais šiandien visame krikščioniškame pasaulyje. Amen.

PASIAUKOJIMAS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI (Pop. Leonas XIII)

Mano mylimiausias Jėzau, šiandien iš naujo ir visiškai pasiaukoju Tavo dieviškajai Širdžiai. Aukoju Tau savo kūną ir jo pojūčius, savo sielą su visomis jos jėgomis – visą save. Aukoju Tau visas savo mintis, žodžius ir darbus, visus savo kentėjimus ir vargus, visas savo viltis, paguodas ir džiaugsmus. Ypač pašvenčiu Tau šią varganą savo širdį, kad ji nieko kito nemylėtų, tik Tave ir sudegtų kaip auka Tavosios meilės liepsnoje. Priimk, Jėzau, brangiausias mano sielos Sužadėtini, mano troškimą paguosti Tavo dieviškąją Širdį ir amžinai priklausyti Tau. Užvaldyk mane, kad nuo šios dienos neturėčiau jokios kitos laisvės, tik laisvę Tave mylėti, ir jokio kito gyvenimo, tik kentėti ir mirti dėl Tavęs. Aš visiškai pasitikiu Tavimi ir turiu viltį, kad Tavo beribis gerumas atleis mano nuodėmes. Sudedu į Tavo rankas visus savo rūpesčius ir baimes, ypač dėl mano amžinojo išganymo. Pasižadu Tave mylėti ir garbinti iki paskutinės gyvenimo akimirkos ir kiek pajėgdamas skleisti Tavo Švenčiausiosios Širdies garbinimą. Valdyk mane, mano Jėzau, kaip Tau patinka – netrokštu jokio didesnio atlygio, kaip didesnės Tavo garbės ir Tavo šventosios meilės. Suteik malonę, kad rasčiau savo namus Tavo dieviškoje Širdyje – čia noriu praleisti visas savo gyvenimo dienas, čia noriu iškvėpti savo sielą. Įrenk mano širdyje sau būstą, savo atilsio sostą, kad mes būtume neperskiriamai susivieniję, kad vieną dieną aš galėčiau Tave šlovinti, mylėti ir amžiams turėti dangaus karalystėje, kur be galo giedosiu apie Tavo Švenčiausiosios Širdies begalinį gailestingumą. Amen.

ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES PASVEIKINIMAS

Sveikinu Tave, Švenčiausioji Jėzaus Širdie, gyvasis ir gyvybę teikiantis amžinojo gyvenimo šaltini, begalinis dievybės lobyne, liepsnojantis dieviškos meilės židiny! Tu esi mano poilsio vieta ir mano saugiausias prieglobstis. Mano brangiausias Išganytojau, uždek mano širdį ta degančia meile, kuria liepsnoja Tavoji Širdis. Išliek į mano širdį tą daugybę malonių, kurių šaltinis yra Tavoji Širdis. Tegul Tavo Širdis būna manąja, o manoji tebūna amžinai paklusni Tavajai Širdžiai. Amen.

ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES APLANKYMAS ŠVČ. SAKRAMENTE (Pop. Leonas XIII, 1899 02 06 brevė)

Jėzaus Širdie Švenčiausiame Sakramente! Tu meilingai daliniesi su mumis mums tekusį ištrėmimą, aš garbinu Tave. Jėzaus Širdie Švenčiausiame Sakramente, Tu esi tokia vieniša, tokia pažeminta, tokia apleista, pamiršta ir negerbiama. Žmonės taip Tave niekina ir nenori Tavęs pažinti. Tu myli mūsų širdis ir ieškai mūsų meilės. Tu kantriai lauki mūsų ir nori mus išklausyti. Tu trokšti, kad mes melstumės į Tave ir atsiveri mums kaip vis naujų malonių šaltinis. Esi tokia tyli, bet taip trokšti kalbėti sieloms. Tu – geriausia apsauga vidiniam gyvenimui, Tu mokai mus susivienijimo su Dievu paslapčių. Esi Širdis kiekvieno, kas miega ir vis dėlto budi. Jėzaus Širdie šventajame Sakramente, pasigailėk mūsų!

Jėzau, aukos Avinėli, noriu Tave paguosti. Vienijuosi su Tavimi, aukoju save kartu su Tavimi, nusižeminu prieš Tave. Norėčiau save pamiršti, kad galėčiau mąstyti vien apie Tave, iš meilės Tau norėčiau būti pamirštas ir niekinamas. Noriu, kad tik Tu mane suprastum ir mylėtum. Noriu tylėti ir tik Tavęs klausytis. Noriu atsisakyti savęs ir visai pasinerti į Tave. Tu vienintelis gyvenk manyje. Duok, kad tapčiau tyras, padovanočiau Tau gryną, tikrą meilę ir taip numalšinčiau Tavo troškimą mane išganyti, Tavo deginantį troškimą pašventinti mane. Nenoriu versti Tave dar ilgiau laukti – pasiimk mane, dovanoju save Tau! Tau paaukoju visus savo veiksmus, Tau perduodu savo dvasią, kad ją apšviestum, savo širdį, kad ją vestum, savo valią, kad ją sustiprintum, savo vargą, kad jį numaldytum, savo sielą ir kūną, kad juos maitintum.

Mano Jėzaus Širdie Švenčiausiajame Sakramente, Tavo Kraujas yra mano sielos gyvybė. Nebenoriu gyventi sau, tik Tu viena turi gyventi manyje. Amen.

AUKSO VAINIKĖLIS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES GARBEI

Pradžioje:

Amžinasis Tėve, aukoju Tau Brangiausiąjį Jėzaus Kristaus Kraują kaip atsilyginimą už mano nuodėmes, kaip užtarimą už vėles skaistykloje ir už šventosios Bažnyčios reikalus.

Kiekviename rožančiaus dešimtuke ant didžiųjų karoliukų vietoj „Tėve mūsų“:

Jėzau romusis ir nuolankiaširdi, padaryk mano širdį panašią į Tavo Širdį!

Ant mažųjų karoliukų vietoj „Sveika, Marija“:

Saldžiausioji Jėzaus Širdie, būk mano meilė!

Dešimtuko pabaigoje vietoj „Garbė Dievui Tėvui“:

Saldžiausioji Marijos Širdie, būk mano išganymas!

Po penkių dešimtukų, vainikėlio pabaigoje:

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk manęs!

Nekaltoji Marijos Širdie, melski už mus!

Jėzaus Širdies Motina, melski už mus!

Būk visur mylima, Švenčiausioji Jėzaus Širdie!