Marijonų vienuolija Lietuvoje, norėdama pasitarnauti mūsų visuomenei, pasiryžo išleisti garbingojo Alfonso Rodriguezo (1526-1616) veikalo „Krikščioniškojo tobulumo kelias“ vertimą. Tad jau 1928 m. išleido vieną to veikalo dalį („Nuolankumas“), o šiais metais, Dievo padedama, tęsia pradėtą darbą ir leidžia kitą jo dalį. Naujai leidžiamoji knyga yra pirmutinė to didžiulio veikalo dalis. Ji yra kaip ir įžanga į patį „Krikščioniškojo tobulumo kelią“, dėl to ši knyga ir pavadinta: „Tobulumas, jo reikalingumas ir priemonės jį įsigyti“.
Šios knygos pradžioje autorius (A. Rodriguezas) kalba apie tobulumo reikalingumą ir branginimą. Ir iš tikrųjų, ką gi labiau turėtume branginti, jei ne tobulumą. Tiesa, žmonės brangina ne tik tai. Kur kas labiau už krikščioniškąjį tobulumą jie brangina šios žemės turtus, pasaulio garbę ir t. t. Tačiau, proto ir tikėjimo akimis į visa tai geriau pažvelgus, norom nenorom turime pripažinti, kad daugelis elgiasi tikrai neprotingai, visa savo siela paskęsdami rūpesčiuose, kurie kyla siekiant susikrauti kuo daugiau turtų per šį gyvenimą. Ir kokia jiems nauda iš tų turtų, kai juos vagys išvogs, paslėptus kandys ar rūdys sugadins arba palikuonys lengvapėdiškai iššvaistys? Bet koks bus jų pačių likimas, kai stos savo gyvybės Davėjo akivaizdoje tuščiomis rankomis, be gerų darbų ir nuodėmių apsunkinta sąžine? Kokia nauda būti net viso pasaulio valdovais, visų gerbiamiems ir laimingais laikomiems? Kur dabar senovės didvyrių ir laurų vainikais vainikuotųjų garbė? Perniek puikūs kapai ir paminklai, jeigu juos Dievas pasmerkė amžinai kentėti!
Be to, kai po mirties ateis teismas, nepaklaus mūsų Dievas, ar mes buvome turtingi, mokyti, ar gražiai vilkėjom, ar gerbė mus pasaulis. Nepaklaus, nes ne tiems dalykams mus leido į pasaulį, bet paklaus mus, ar uoliai ir sąžiningai ėjome savo pareigas, ar stropiai rūpinomės sielos išganymu, ar mums labiau rūpėjo puoštis dorybėmis, negu vainikuotis tuščios pasaulio garbės vainikais? O ką į tai atsakys žmogus? Ir kiek daug yra tokių, kurie susilaukė tokio keblaus likimo!
Nežiūrėdami Viešpaties įsakymo: „plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui“ (Jn 6, 27), „būkite tad tobuli kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48), jie, godžiomis akimis ir iš pavydo drebančiomis rankomis, graibstė ūmai pranykstančius šios žemės blizgučius, nė kiek nesirūpindami tikraisiais perlais, kurie dabar amžinajame gyvenime tik vieni turi vertę.
Neišmintingas būtų pirklys, kuris krautų į laivą brangiausius savo daiktus, tikrai žinodamas, kad kelionėje laivas su visomis jo brangenybėmis nuskęs. Bepročiu laikytume ir keleivį, kuris važiuodamas į svetimą šalį uoliai rinktų tuos pinigus, kurie tenai neturės jokios vertės. Neišmintingai elgiamės ir mes, mylėdami pasaulį ir jo gėrybes, ieškodami laimės jau šiame pasaulyje, o užmiršdami, kad vien tik gerus darbus po trumpos šios žemės kelionės nusinešime į amžinybę, ir kad tik jie vieni galės mus padaryti laimingus.
Toliau autorius, parodęs tų dvasios turtų, būtent tobulumo, brangumą, stengiasi į tobulumą palenkti žmogaus valią, kalbėdamas apie širdingą bei karštą tobulumo troškimą. O kai žmogus, geriau pažinęs tobulumą, iš tikrųjų ima jo siekti, tada nurodomos jam ir priemonės, kuriomis jis įgyjamas ir išlaikomas.
Toks, trumpai suglaudus, būtų šios knygos turinys. Nors, tiesa, pats veikalo turinys labiau yra taikomas vienuoliams, bet tinka ir pasauliečiams, nes čia dėstomi dalykai yra bendri beveik visiems žmonėms. Kitaip tariant, ši Rodriguezo knyga tinka tiek paprastam darbininkui (kaimiečiui), tiek ir inteligentui. Paprastas darbo žmogus joje ras daug širdingų tėviškų paraginimų, nurodymų ir perspėjimų, o inteligentas, ar tai dvasininkas ar pasaulietis – daugybę šventųjų Tėvų ir šiaip garsių vyrų posakių, įvairių pamokymų, „daugybę smulkių ir stambių pavyzdžių, parodančių, kaip reikia įprasti prie dorybių arba kaip reikia saugotis kliūčių, pasitaikančių dvasiniame gyvenime“ (iš J. E. vysk. Petro Būčio „Nuolankumo“ prakalbos). Nors knygoje esama gana dažnų pasikartojimų, bet autoriaus kalbos gyvumas ir vaizdingumas kompensuoja tuos trūkumus, ir todėl knyga yra įdomi bei nenuobodi skaityti.
Tikimės, kad ir lietuviškasis vertimas mūsų skaitytojams nemažiau pasitarnaus nei pats originalas. Juo labiau, kad pats vertimas iš lenkų kalbos yra palygintas su vokiečių bei lotynų kalbų verstiniais tekstais.
Leidėjai