04. Penkiagubas škaplierius

2007 05 02

Penkiagubas škaplierius – tai kartu susegti ir bendrai nešiojami penki svarbiausi Bažnyčios patvirtinti škaplieriai. Kiekvienas iš jų buvo įsteigtas ypatinga Dievo valia ir leidžia mums dalyvauti žymių vienuolių ordinų nuopelnuose, gauti Šv. Sosto dosniai suteiktus atlaidus.

1. Trinitorių ordino Švenčiausiosios Trejybės (baltasis) škaplierius. Šv. Jonas Matietis (1160–1213), aukodamas savo primicijų šv. Mišias, išvydo viziją: Kristų angelo pavidalu. Kristus vilkėjo baltu rūbu, ant jo krūtinės buvo kryžius iš mėlyno ir raudono skersinių. Jis laikė sukryžiuotas rankas ant baltojo ir negro belaisvių galvų. Jonas suprato, kad balta spalva reiškia Dievą Tėvą, mėlyna – Dievą Sūnų, raudona – Dievą Šv. Dvasią. Švč. Trejybė, neigiama ir niekinama musulmonų, norėjo, kad būtų įsteigtas ordinas musulmonų nelaisvėn patekusiems visų rasių krikščionims išpirkti. Jonas, norėdamas geriau suprasti Dievo valią, apsigyveno pas atsiskyrėlį šv. Feliksą Valua. Kartą jiems besimeldžiant, miške pasirodė baltas elnias, tarp kurio ragų švietė mėlynos ir raudonos spalvos kryžius. Supratę, kad tai Dievo ženklas, abu šventieji nuvyko pas popiežių Inocentą III, kuris 1198 m. leido jiems įsteigti Švč. Trejybės ordiną belaisvių vadavimui. Kristus balto angelo pavidalu pasirodė ir popiežiui, laikančiam šv. Mišias. Popiežius pats apvilko abu ordino steigėjus baltu rūbu su raudonos ir mėlynos spalvos kryžiumi. Tokį rūbą (škalpierių) ėmė dėvėti ir ordinui paremti įsteigtas pasauliečių Švč. Trejybės trečiasis ordinas.

2. Lazaristų ordino Kristaus Kančios (raudonasis) škaplierius. Misijos kunigų (lazaristų) ir Gailestingųjų seserų (vincentiečių) ordinus įsteigė šv. Vincentas Paulietis (1581–1660). 1846 m., šv. Vincento Pauliečio šventės oktavoje (liepos 26 d.), Viešpats Jėzus Kristus apsireiškė vienai vincentietei seseriai ir liepė platinti raudoną škaplierių, ant kurio vienos pusės pavaizduotas Nukryžiuotasis su žodžiais aplinkui: „Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šventoji Kančia, išgelbėk mus!“, ant kitos pusės – Jėzaus ir Marijos Širdys su žodžiais: „Švenčiausiosios Jėzaus ir Marijos Širdys, saugokite mus!“ Tų metų rugsėjo 14 d., Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventėje, vizija pasikartojo. Jos metu Jėzus kalbėjo: „Visi, kas nešios šį škaplierių, kiekvieną penktadienį patirs didelį tikėjimo, vilties ir meilės išaugimą“. Sesuo apie apsireiškimus papasakojo vincentiečių vyresniajai, kuri apie tai pranešė popiežiui Pijui IX. Šis 1847 m. patvirtino Kristaus Kančios škaplierių ir paskatino jį teikti tikintiesiems.

3. Teatinų ordino Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo (mėlynasis) škaplierius. Teatinų ordino moterų šaką 1583 m. įsteigė Dievo tarnaitė Uršulė Beninkaza (1547–1618). Tais metais Grabnyčių šventėje jai apsireiškė Mergelė Marija su Kūdikiu, apsigobusi mėlynu rūbu, lydima būrio šventųjų mergelių. Marija paskatino teatines vilkėti mėlyną rūbą jos Nekaltojo prasidėjimo garbei. Uršulės prašomas Viešpats pažadėjo savo ypatingų malonių ir tiems pasauliečiams, kurie nešios šį mėlyną rūbą (škaplierių). Mėlynojo škaplieriaus brolijos nariai turi ypatingai saugoti skaistumą savo luome, kasdien sukalbėti tris „Sveika, Marija“ už nusidėjėlių atsivertimą ir dažnai melstis: „Tebus pagarbintas šventasis ir nekaltasis Švenčiausiosios Mergelės Marijos prasidėjimas“.

4. Servitų ordino Švč. M. Marijos Septynių sopulių (juodasis) škaplierius. Marijos tarnų (servitų) ordiną 1233 m. įsteigė septyni Florencijos miestiečiai, iš kurių žymiausias – šv. Aleksas Falkonieris (1200–1310). 1239 m. Didįjį penktadienį steigėjams apsireiškė Sopulingoji Dievo Motina ir liepė nešioti juodą abitą (škaplierių) jos ir Jėzaus Kristaus kančių atminimui.

5. Karmelitų ordino Karmelio kalno Dievo Motinos (rudasis) škaplierius.

V. Adiutórium nostrum in nómine Dómini. R. Qui fecit cælum et terram.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Dómine Iesu Christe, ómnium caput fidélium, et humáni géneris Salvátor, qui tégumen nostræ mortalitátis indúere dignátus es: obsecrámus imménsam largitátis tuæ abundántiam, ut induménta hæc in obséquium sanctíssimæ Trinitátis institúta, nec non in honórem et memóriam dolorosíssimæ Passiónis tuæ, in honórem beatíssimæ Vírginis Matris tuæ sub título immaculátæ Conceptiónis, Septem Dolórum et Montis Carméli, ita bene+dícere et sancti+ficáre dignéris; ut, qui (quæ) ea assúmpserint, éadem Genitríce tua intercedénte, te quoque salutáre nostrum, córpore et ánima indúere mereántur: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Apšlaksto škaplierius švęstu vandeniu. Po to juos kiekvienam uždeda ir visiems kartu kalba:

1. Accípite hábitum Ordinis sanctíssimæ Trinitátis in fídei, spei, et caritátis augméntum, ut induátis novum hóminem, qui secúndum Deum creátus est in iustítia et sanctitáte.

2. Accípite scapuláre Passiónis Dómini nostri Iesu Christi, ut véterem hóminem exúti novúmque indúti, ipsum digne perferátis, et ad vitam perveniátis sempitérnam.

3. Accípite scapuláre devotórum beatíssimæ Maríæ Vírginis sine labe concéptæ, ut eius intercessióne ab omni inquinaménto mundáti, ad vitam perveniátis ætérnam.

4. Accípite hábitum Servórum beatíssimæ Maríæ Vírginis septem Dolóres eius devóte recoléntium, ut dolóres ipsos assídue recogitántes, Passiónem Dómini nostri Iesu Christi in corde et córpore vestro impréssam iúgiter teneátis.

5. Accípite hábitum Societátis et Confraternitátis Beátæ Maríæ Vírginis de Monte Carmélo, precántes eámdem sanctíssimam Vírginem, ut eius méritis illum perferátis sine mácula et vos ab omni adversitáte deféndat atque ad vitam perdúcat ætérnam.

Ego ex facultáte Apostólica mihi delegáta, recípio vos in participatiónem bonórum spirituálium horum Ordinum seu Congregatiónum et indulgentiárum, quæ per Sanctæ Sedis privilégia prædíctis scapuláribus concéssæ sunt. In nómine Pa+tris, et Fí+lii, et Spíritus + Sancti. R. Amen.

V. Salvos fac servos tuos. R. Deus meus, sperántes in te.

V. Mitte eis, Dómine, auxílium de sancto. R. Et de Sion tuére eos.

V. Esto nobis, Dómine, turris fortitúdinis. R. A fácie inimíci.

V. Nihil profíciat inimícus in nobis. R. Et fílius iniquitátis non appónat nocére nobis.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Adésto, Dómine, supplicatiónibus nostris, et quibus in tuo nómine sacros hábitus imposúimus, ita bene+dícere dignéris, ut tuæ grátiæ cooperántes, vitam cónsequi mereántur ætérnam. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Benedíctio Dei omnipoténtis, Patris, et Fílii, + et Spíritus Sancti, descéndat super vos, et máneat semper. R. Amen.

V. Mūsų pagalba – Viešpaties vardas. R. Jis padarė dangų ir žemę.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, visų tikinčiųjų Galva ir žmonijos Išganytojau, Tu teikeisi apsivilkti mūsų mirtingumo rūbu. Maldaujame Tavo gausų ir neišmatuojamą dosnumą: šiuos rūbus, įsteigtus Švenčiausiosios Trejybės garbinimui, taip pat Tavo sopulingosios Kančios garbei ir atminimui bei Švenčiausiosios Mergelės, Tavo Motinos, garbinamos Nekaltojo prasidėjimo, Septynių sopulių ir Karmelio kalno titulais, šlovei, teikis taip pa+laiminti ir pa+šventinti, kad tie, kas juos priims, užtariant tai Tavo Gimdytojai, būtų verti kūnu ir siela apsivilkti Tave – mūsų išganymą. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

1. Priimkite Švenčiausiosios Trejybės ordino rūbą, kad jis padidintų tikėjimą, viltį ir meilę, kad apsivilktumėte nauju žmogumi, kuris sukurtas pagal Dievo valią teisume ir šventume.

2. Priimkite mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios škaplierių, kad nusivilkę senąjį žmogų ir apsivilkę nauju, jį vertai dėvėtumėte ir pasiektumėte amžinąjį gyvenimą.

3. Priimkite Švenčiausiosios Mergelės Marijos, be dėmės pradėtosios, garbintojų škaplierių, kad, jai užtariant apvalyti nuo bet kokio sutepimo, pasiektumėte amžinąjį gyvenimą.

4. Priimkite Švenčiausiosios Mergelės Marijos Tarnų, pamaldžiai mininčių jos septynis sopulius, rūbą, kad uoliai mąstydami apie tuos sopulius, kartu laikytumėtės jūsų širdyje ir kūne įspaustos mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios.

5. Priimkite Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos draugijos ir brolijos rūbą, melsdami tą Švenčiausiąją Mergelę, kad dėl jos nuopelnų jį dėvėtumėte nesuteptą, kad jis jus gintų nuo visų priešingumų ir nuvestų į amžinąjį gyvenimą.

Aš, man suteikta apaštaline galia, priimu jus į bendrystę šių ordinų ar kongregacijų dvasinių gėrybių bei atlaidų, suteiktų Šventojo Sosto privilegija minėtiems škaplieriams. Vardan Tė+vo, ir Sū+naus, ir Šventosios + Dvasios. R. Amen.

V. Gelbėk savo tarnus. R. Mano Dieve, pasitikinčius Tavimi.

V. Siųsk jiems, Viešpatie, pagalbą iš šventyklos. R. Ir iš Siono gink juos.

V. Būk mums, Viešpatie, stiprybės bokštas. R. Priešo akivaizdoje.

V. Nieko iš mūsų tenelaimi priešas. R. Ir nedorybės sūnus tenedrįsta mums kenkti.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Priimk, Viešpatie, mūsų maldavimus ir tuos, kam Tavo vardu uždėjome šventuosius rūbus, taip teikis pa+laiminti, kad bendradarbiaudami su Tavo malone, jie būtų verti pasiekti amžinąjį gyvenimą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Visagalio Dievo, Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios palaima tenužengia ant jūsų ir visuomet tepasilieka. R. Amen.