1251 metais anglų karmelitui šv. Simonui Stockui apsireiškė Marija su būriu šventųjų ir perdavė rudos gelumbės škaplierių kaip ypatingos malonės ženklą bei pažadėjo, kad kas mirs jį dėvėdamas, bus apsaugotas nuo pragaro liepsnų. Nuo to laiko šią „Marijos riterio uniformą“ karmelitai išplatino tikinčiųjų tarpe. Įprasta šį škaplierių gauti pirmosios šv. Komunijos dieną kaip pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai ženklą (taip škaplierių pavadino popiežius Pijus XII). Fatimoje Dievo Motina nurodė pamaldumą Jos Nekaltajai Širdžiai ir rožančių kaip paskutinį išsigelbėjimą nuodėmėse žūstančiam šiuolaikiniam pasauliui. Fatimos regėtojai ses. Liucijai Dievo Motina pasakė norinti, kad visi nešiotų škaplierių, kuris neatskiriamas nuo rožančiaus. Ne veltui paskutinį kartą (1917 m. spalio 13 d.) Švč. Mergelė Fatimoje pasirodė kaip Karmelio Dievo Motina. 1322 metais popiežiui Jonui XXII apsireiškusi Marija pažadėjo ateiti pas škaplierių dėvėjusius mirusius pirmąjį šeštadienį po mirties ir išvaduoti iš skaistyklos kančių. Šią „Šeštadienio privilegiją“ (Privilegium sabbatinum) vėliau patvirtino dar devyni popiežiai. Tiesa, privilegiją gauna tik tapę škaplieriaus brolijos nariais, t. y. gavę škaplierių iš kunigo tam tikromis apeigomis ir pasižadėję: dėvėti jį nuolat, dieną ir naktį; ypatingai saugoti skaistumą savo luomo sąlygose; kasdien kalbėti Švč. M. Marijos mažąsias valandas (Officium parvum) arba bent vieną rožančiaus dalį. Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo mėsiškų valgių šeštadieniais. Karmelio škaplierius – viena svarbiausių sakramentalijų, jau pačiu savo buvimu primenantis Marijos globą ir saugantis nuo daugelio nuodėmių.
Škaplieriaus palaiminimas ir uždėjimas (trumpoji forma)
Priimantieji škaplierių atsiklaupia. Kunigas kalba:
Kunigas apšlaksto škaplierius švęstu vandeniu. Po to uždeda juos, duodamas pabučiuoti ir kiekvienam atskirai kalbėdamas:
Po to kalba:
Ir apšlaksto priėmusius švęstu vandeniu, tardamas:
Malda į Škaplieriaus Švč. Mergelę Mariją
Švenčiausioji Dievo Motina, Karmelio karaliene ir papuošale, pažvelk į mus, vargšus nusidėjėlius, kurie, apsaugoti Tavo škaplieriaus rūbu, su viltimi slepiamės po Tavosios globos apsiaustu. Mūsų Motina, Tu matai, kokie mes vargšai, kiek priešų tyko mūsų sielos, kaip sunkiai kovojame su pagundomis, kokie esame silpni, akli ir palinkę į bloga. Mūsų laukia baisi pražūtis, bet Tu, nusidėjėlių gynėja, puolusiųjų viltie, paskubėk mums į pagalbą, apgink mus nuo visų pagundų bei pavojų ir saugiai vesk mus išganymo keliu. Saugok mus nuo visokio blogio, stiprink dorybę visų tų, kuriuos apvilkai šiuo savo malonės drabužiu ir padėk jiems ištverti ligi galo. Gelbėk mus mirties valandą, apsaugok mus nuo pragaro ugnies, sutrumpink skaistyklos kančias ir dėl Tavųjų nuopelnų kuo greičiau nuvesk į amžinąją garbę, kur visą amžinybę galėsime šlovinti Dievą ir Tave, maloningoji Motina, bei Tau už visas malones dėkoti.
Pasiaukojimas gavus škaplierių
Šlovingoji Mergele Marija, šventojo škaplieriaus Motina! Štai aš, nevertas vadintis Tavo tarnu, Tavojo gerumo padrąsintas, renkuosi Tave savo vienintele Motina ir Globėja. Švenčiausiosios Trejybės, mano šventųjų Globėjų ir mano Angelo Sargo akivaizdoje aš pasišvenčiu Tau, švenčiausioji Karmelio Karaliene. Aš trokštu ištikimai ir uoliai tarnauti Tau ir Tavo dieviškajam Sūnui, mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui. Dėkoju Tau, kad išsirinkai mane savo globotiniu ir įskaitei mane į būrį savo mylimųjų vaikų, kurie vilki Tavo škaplieriaus rūbą. Prisiekiu būti klusniu Tavo vaiku, visa širdimi Tave mylėti ir sekti Tavo dorybėmis bei Dievo meile. Maloningoji Motina, priimk šį mano pasiaukojimą ir duok, kad šventasis škaplierius, kurį nešioju, būtų ypatingos Tavo globos ženklu, patikima apsauga nuo pagundų, skydu nuo priešo puolimų, pagalba ugdant dorybes ir amžinojo išganymo laidu. To prašau per Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, mūsų Viešpatį. Amen. |