03. Votyvinės šv. Mišios už sutuoktinius ir sutuoktinių palaiminimas

2007 05 02

INTROITAS Tob 7, 15; 8, 19

Deus Israel coniúngat vos: et ipse sit vobíscum, qui misértus est duóbus únicis: et nunc, Dómine, fac eos plénius benedícere te (T. P. Allelúia, allelúia).

Ps. 127, 1: Beáti omnes, qui timent Dóminum: qui ámbulant in viis eius. V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen. Deus Israel...

KOLEKTA

Exáudi nos, omnípotens et miséricors Deus: ut quod nostro ministrátur offício, tua benedictióne pótius impleátur. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

LEKCIJA Ef 5, 22–33

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios.

Fratres: Mulíeres viris suis súbditæ sint, sicut Dómino; quóniam vir caput est mulíeris, sicut Christus caput est Ecclésiæ: Ipse, salvátor córporis eius. Sed sicut Ecclésia subiécta est Christo, ita et mulíeres viris suis in ómnibus. Viri, dilígite uxóres vestras, sicut et Christus diléxit Ecclésiam, et seípsum trádidit pro ea, ut illam sanctificáret, mundans lavácro aquæ in verbo vitæ, ut exhibéret ipse sibi gloriósam Ecclésiam, non habéntem máculam, aut rugam, aut áliquid huiúsmodi, sed ut sit sancta et immaculáta. Ita et viri debent dilígere uxóres suas, ut córpora sua. Qui suam uxórem díligit, seípsum díligit. Nemo enim umquam carnem suam ódio hábuit, sed nutrit, et fovet eam, sicut et Christus Ecclésiam: quia membra sumus córporis eius, de carne eius et de óssibus eius. Propter hoc relínquet homo patrem et matrem suam, et adhærébit uxóri suæ: et erunt duo in carne una. Sacraméntum hoc magnum est, ego autem dico in Christo, et in Ecclésia. Verúmtamen et vos sínguli, unusquísque uxórem suam, sicut seípsum díligat: uxor autem tímeat virum suum.

TARPINĖS GIESMĖS

Gradualas ir Aleliuja Ps 127, 3

Uxor tua sicut vitis abúndans in latéribus domus tuæ. V. Fílii tui sicut novéllæ olivárum in circúitu mensæ tuæ.

Allelúia, allelúia. V. Ps. 19, 3: Mittat vobis Dóminus auxílium de sancto: et de Sion tueátur vos. Allelúia.

Po septuagezimos sekmadienio vietoj Aleliuja ir posmelio kalbamas

Traktas Ps 127, 4–6

Ecce, sic benedicétur omnis homo, qui timet Dóminum. V. Benedícat tibi Dóminus ex Sion: et vídeas bona Ierúsalem ómnibus diébus vitæ tuæ. V. Et vídeas fílios filiórum tuórum: pax super Israel.

Velykų laiku vietoj gradualo kalbama

Aleliuja

Allelúia, allelúia. V. Ps. 19, 3: Mittat vobis Dóminus auxílium de sancto: et de Sion tueátur vos. Allelúia. V. Ps. 133, 3: Benedícat vobis Dóminus ex Sion: qui fecit cælum et terram. Allelúia.

EVANGELIJA Mt 19, 3–6

Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthǽum.

In illo témpore: Accessérunt ad Iesum pharisǽi, tentántes eum et dicéntes: Si licet hómini dimíttere uxórem suam quacúmque ex causa? Qui respóndens, ait eis: Non legístis, quia qui fecit hóminem ab inítio, másculum et féminam fecit eos? et dixit: Propter hoc dimíttet homo patrem et matrem, et adhærébit uxóri suæ, et erunt duo in carne una. Itaque iam non sunt duo, sed una caro. Quod ergo Deus coniúnxit, homo non séparet.

OFERTORIUMAS Ps 30, 15–16

In te sperávi, Dómine: dixi: Tu es Deus meus: in mánibus tuis témpora mea (T. P. Allelúia).

SEKRETA

Súscipe, quǽsumus, Dómine, pro sacra connúbii lege munus oblátum: et, cuius largítor es óperis, esto dispósitor. Per Dóminum nostrum... R. Amen.

Izraelio Dievas jus tesujungia, ir tebūna su jumis Tasai, kuris jūsų pasigailėjo, kai buvote vieni. O dabar, Viešpatie, leisk jiems dar labiau Tave garbinti (Velykų laiku: Aleliuja, aleliuja).

Ps 127, 1: Palaiminti visi, kurie bijo Viešpaties, kurie vaikšto jo keliais. V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen. Izraelio Dievas...

Išgirsk mus, visagali ir gailestingasis Dieve, kad tai, ką savo tarnavimu vykdome, būtų gausiau pripildyta Tavo malonės. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams.

Broliai, moterys tebūna klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visur kur teklauso vyrų. Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir gyvenimo žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią. Mes gi esame jo kūno nariai, iš jo kūno ir jo kaulų. Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu. Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią. Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tebijo savo vyro.

Tavo žmona kaip vaisingas vynmedis prie tavo namų sienų. V. Tavo vaikai lyg alyvų atžalos aplink tavo stalą.

Aleliuja, aleliuja. V. Ps 19, 3: Tesiunčia jums Viešpats pagalbą iš šventovės, iš Siono tepalaiko jus. Aleliuja.

Taip bus palaimintas kiekvienas žmogus, kuris bijo Viešpaties. V. Tepalaimina tave Viešpats iš Siono, ir regėsi Jeruzalės gerovę visas savo gyvenimo dienas. V. Ir matysi savo vaikų vaikus, ir bus ramybė Izraeliui.

Aleliuja, aleliuja. V. Ps 19, 3: Tesiunčia jums Viešpats pagalbą iš šventovės, iš Siono tepalaiko jus. Aleliuja. V. Ps 133, 3: Tepalaimina jus Viešpats iš Siono, kuris padarė dangų ir žemę. Aleliuja.

Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Matą.

Anuo metu pas Jėzų atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.

Aš pasitikiu Tavimi, Viešpatie, ir sakau: Tu mano Dievas, Tavo rankose mano laikai (Velykų laiku: Aleliuja).

Priimk, prašome Tave, Viešpatie, dėl šventojo santuokos įstatymo atneštą dovaną ir vadovauk tam darbui, kurį leidi atlikti. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

SUTUOKTINIŲ PALAIMINIMAS

Po „Pater noster“, prieš kalbėdamas „Libera“, kunigas stovi Epistolos pusėje atsisukęs į jaunavedžius ir kalba klūpantiems sutuoktiniams:

Orémus. Propitiáre, Dómine, supplicatiónibus nostris, et institútis tuis, quibus propagatiónem humáni géneris ordinásti, benígnus assíste: ut, quod te auctóre iúngitur, te auxiliánte servétur. Per Dóminum nostrum... R. Amen.

Orémus. Deus, qui potestáte virtútis tuæ de níhilo cuncta fecísti: qui dispósitis universitátis exórdiis, hómini, ad imáginem Dei facto, ídeo inseparábile mulíeris adiutórium condidísti, ut femíneo córpori de vírili dares carne princípium, docens, quod ex uno placuísset instítui, numquam lícere disiúngi: Deus, qui tam excellénti mystério coniugálem cópulam consecrásti, ut Christi et Ecclésiæ sacraméntum præsignáres in foédere nuptiárum: Deus, per quem múlier iúngitur viro, et socíetas principáliter ordináta ea benedictióne donátur, quæ sola nec per originális peccáti poenam nec per dilúvii est ablata senténtiam: réspice propítius super hanc fámulam tuam, quæ, maritáli iungénda consórtio, tua se éxpetit protectióne muníri: sit in ea iugum dilectiónis et pacis: fidélis et casta nubat in Christo, imitatríxque sanctárum permáneat feminárum: sit amábilis viro suo, ut Rachel: sápiens, ut Rebbéca: longǽva et fidélis, ut Sara: nihil in ea ex áctibus suis ille auctor prævaricatiónis usúrpet: nexa fídei mandatísque permáneat: uni thoro iuncta, contáctus illícitos fúgiat: múniat infirmitátem suam róbore disciplínæ: sit verecúndia gravis, pudóre venerábilis, doctrínis cæléstibus erudíta: sit fecúnda in sobóle, sit probáta et ínnocens: et ad Beatórum réquiem atque ad cæléstia regna pervéniat: et vídeant ambo fílios filiórum suórum, usque in tértiam et quartam generatiónem, et ad optátam pervéniant senectútem. Per eúndem Dóminum nostrum... R. Amen.

Melskimės. Viešpatie, leiskis permaldaujamas mūsų prašymų ir maloningai pagelbėk savo įsteigtai šeimai, kuriai nurodei tęsti žmonių giminę, kad ji, Tavo paties sujungta, Tau padedant ir išliktų. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

Melskimės. Dieve, Tu savo galybių jėga viską sukūrei iš nieko. Tu davei pradžią visatai ir žmogui, kurį sutvėrei pagal savo paveikslą, sukūrei neatskiriamą pagalbininkę moterį, iš vyro kūno duodamas pradžią moters kūnui, bei pamokei, kad niekados nebus leista atskirti tų kūnų, kuriuos panorėjai iš vieno padaryti. Dieve, Tu pašventinai kilnią santuokinės sąjungos paslaptį, santuokos sutartimi nurodęs Kristaus ir Bažnyčios sakramentą. Dieve, Tu sujungi moterį su vyru ir nuo pradžių įsteigtą bendrystę apdovanoji tokiu palaiminimu, kurio vienintelio nepanaikino nei gimtosios nuodėmės bausmė, nei tvano nuosprendis. Meilingai pažvelk į šią savo tarnaitę, kuri, jungdamasi bendram likimui su vyru, trokšta Tavo saugančios globos. Teima ji meilės ir ramybės jungą, tegul ji teka ištikima ir skaisti Kristuje, tegul visuomet lieka šventųjų moterų sekėja. Tegul ji būna savo vyro mylima kaip Rachelė, išmintinga kaip Rebeka, ilgaamžė ir ištikima kaip Sara. Tegul tasai veidmainiautojas velnias nepanaudoja jos jokiam savo darbui, teišlieka ji paklusni tikėjimui ir įsakymams. Sujungta vienu guoliu, tebėga ji nuo neleistinų santykių, tesaugo savąjį silpnumą droviu drausmingumu. Tebūna rimta ir kukli, gerbiama dėl skaistumo, išsilavinusi dangiškuose moksluose. Tebūna vaisinga palikuonimis, išmėginta ir nekalta. Tegul pasiekia šventųjų atilsį ir dangaus karalystę, tegul abudu regi savo vaikų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos, ir tesulaukia norimos senatvės. Per tąjį mūsų Viešpatį... R. Amen.

Tuomet kunigas grįžta prie altoriaus vidurio ir tęsia Mišias malda „Libera nos“. Priėmęs Brangiausiąjį Kraują, pirmiausia duoda Komuniją jauniesiems.

KOMUNIJOS ANTIFONA Ps 127, 4 ir 6

Ecce, sic benedicétur omnis homo, qui timet Dóminum: et vídeas fílios filiórum tuórum: pax super Israel (T. P. Allelúia).

POSTKOMUNIJA

Quǽsumus, omnípotens Deus: institúta providéntiæ tuæ pio favóre comitáre; ut, quos legitíma societáte connéctis, longǽva pace custódias. Per Dóminum nostrum... R. Amen.

Taip bus palaimintas kiekvienas žmogus, kuris bijo Viešpaties. Ir matysi savo vaikų vaikus, ir bus ramybė Izraeliui (Velykų laiku: Aleliuja).

Prašome Tave, visagalis Dieve, kad savo apvaizdos įsteigtą šeimą lydėtum meiliu palankumu ir tuos, kuriuos sujungei į teisėtą bendrystę, išsaugotum ilgaamžėje ramybėje. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

MIŠIŲ PABAIGA

Po „Ite, missa est“ kunigas atsigręžia į jaunuosius ir kalba:

Deus Abraham, Deus Isaac et Deus Iacob sit vobíscum: et ipse adímpleat benedictiónem suam in vobis: ut videátis fílios filiórum vestrórum usque ad tértiam et quartam generatiónem, et póstea vitam ætérnam habeátis sine fine: adiuvánte Dómino nostro Iesu Christo, qui cum Patre et Spíritu Sancto vivit et regnat Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas tebūna su jumis ir tepripildo jus savo palaiminimu, kad matytumėte savo vaikų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos, o po to turėtumėte amžinąjį gyvenimą be galo, padedant mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris būdamas Dievas su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per visus amžių amžius. R. Amen.

Po to kunigas paragina jaunuosius pasilikti Dievo baimėje ir tarpusavio meilėje, išlaikyti ištikimybę vienas kitam ir santuokinį tyrumą, taip pat katalikiškai auklėti vaikus. Tada jis duoda jauniesiems pabučiuoti krucifiksą ar pacifikalą, apšlaksto juos bei susirinkusiuosius švęstu vandeniu ir kalba:

Ite in pace, et Dóminus sit vobíscum. R. Amen.

Eikite ramybėje, ir Viešpats tebūna su jumis. R. Amen.

Tada kunigas grįžta prie altoriaus. Sukalbėjęs „Placeat“, suteikia palaiminimą ir kalba Evangelijos pagal Joną pradžią.

Tuoj po šv. Mišių sutuoktiniai ir liudininkai pasirašo bažnytinėse knygose.

Jaunavedžių pasiaukojimas Nekaltajai Marijos Širdžiai

Sutuoktiniai eina prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus ir suklaupę kalba pasiaukojimą:

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien mes pašvenčiame Tavo Nekaltajai Širdžiai mūsų naująją šeimą, mūsų bendrus džiaugsmus ir vargus. Tegul mūsų namai būna panašūs į Nazareto namus, kuriuose Tu gyvenai su savo Sužadėtiniu šventuoju Juozapu ir savo Sūnumi, mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Mes norime sekti Šventosios Šeimos pavyzdžiu, kad mūsų namai būtų pilni ramybės ir santarvės, kad juose būtų vykdoma Dievo valia ir nuolankiai priimami Jo Apvaizdos siunčiami išbandymai.

Nekaltai pradėtoji Mergele ir mūsų Motina Marija, globoki mus, padėk mums visuomet gyventi krikščioniškai, laikytis visų Dievo ir Bažnyčios įsakymų, kad visi mūsų šeimos nariai pasiektų šventumo ir su Tavo pagalba patektų į Tavojo Sūnaus karalystę danguje. Amen.