|
V. Adiutórium nostrum in nómine Dómini. R. Qui fecit cælum et terram.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Intróeat, Dómine Iesu Christe, domum hanc sub nostræ humilitátis ingréssu, ætérna felícitas, divína prospéritas, seréna lætítia, cáritas fructuósa, sánitas sempitérna: effúgiat ex hoc loco accéssus dǽmonum: adsint Angeli pacis, domúmque hanc déserat omnis malígna discórdia. Magnífica, Dómine, super nos nomen sanctum tuum; et bénedic nostræ conversatióni: sanctífica nostræ humilitátis ingréssum, qui sanctus et qui pius es, et pérmanes cum Patre et Spíritu Sancto in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Orémus. Réspice, Dómine, fámulum tuum (fámulam tuam) in infirmitáte córporis laborántem, et ánimam réfove quam creásti: ut castigatiónibus emendátus (-a), contínuo se séntiat tua miseratióne salvátum (-am). Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Orémus. Miséricors, Dómine, fidélium consolátor, quǽsumus imménsam pietátem tuam, ut ad intróitum humilitátis nostræ hunc fámulum tuum (hanc fámulam tuam) super lectum dolóris sui iacéntem, visitáre dignéris, sicut socrum Simónis visitásti: propítius adésto ei, Dómine, quátenus prístina sanitáte recépta, gratiárum tibi in Ecclésia tua réferat actiónes: Qui vivis et regnas Deus in sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
V. Mūsų pagalba – Viešpaties vardas. R. Jis padarė dangų ir žemę.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Teįžengia, Viešpatie Jėzau Kristau, į šiuos namus, mums nuolankiai atėjus, amžinoji laimė, dieviška gerovė, giedras džiaugsmas, vaisinga meilė, amžina sveikata. Tebėga iš šios vietos į ją įslinkę velniai, tebūna joje taikos angelai, o šiuos namus tepalieka visokia pikta nesantaika. Išaukštink, Viešpatie, virš mūsų savo šventąjį Vardą, ir palaimink mūsų bendravimą. Pašventink mūsų nuolankų atėjimą, Tu, kuris esi šventas ir geras bei lieki su Tėvu ir Šventąja Dvasia per amžių amžius. R. Amen.
Melskimės. Pažvelk, Viešpatie, į savo tarną (savo tarnaitę), kuris (-i) kenčia kūno negalavimą, ir atgaivink sielą, kurią sutvėrei, kad paauklėtas (-a) Tavo plakimu, greitai pasijustų Tavo gailestingumo išgelbėtas (-a).
Melskimės. Viešpatie, gailestingas tikinčiųjų guodėjau, meldžiam Tavo beribį gerumą, kad pas mus, vargšus, atėjęs, aplankytum šį savo tarną (šią savo tarnaitę), gulintį (-čią) kančios patale, kaip aplankei Simono uošvę. Maloningai jam (jai) padėk, Viešpatie, kad atgavęs (-usi) ankstesnę sveikatą, galėtų Tau padėkoti Tavo Bažnyčioje. Tu būdamas Dievas gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
|
