| 2007 05 02 | |||
|
Sunkėjant ligai, klebonas turi dažniau lankyti ligonį ir raginti jį gailėtis už nuodėmes, dažnai šauktis Švenčiausiojo Jėzaus Vardo, nuolat atlikti tikėjimo, vilties, meilės ir gailesčio aktus, iš širdies atleisti visiems kaltininkams ir pačiam prašyti atleidimo, aukoti ligos kentėjimus kaip atgailą už savo nuodėmes, pasiryžti, jei pasveiks, vengti nuodėmės ir vykdyti Dievo įsakymus. Kunigas ar artimieji turi kalbėti mirštančiajam trumpas maldeles ir raginti jį, kad jas kalbėtų pats bent mintimis:
|
|||
Knygos turinys
- 05. Sakramentai ligoniams
- 01. Paskutinis patepimas
- 02. Šv. Komunija ligoniui
- 03. Kunigo apsilankymas pas ligonį
- 04. Suaugusio ligonio palaiminimas
- 05. Sergančio vaiko palaiminimas
- 06. Drobulių, neštuvų, vyno ligoniams ir vaistų palaiminimas
- 07. Pagalba mirštančiajam
- 08. Apaštalinis palaiminimas, suteikiant visuotinius atlaidus mirštančiajam
- 09. Mirštančiojo sielos pavedimas Dievui
- 10. Maldos mirštant