|
Matth. 8, 5–13
In illo témpore: Cum introísset Iesus Caphárnaum, accéssit ad eum centúrio, rogans eum, et dicens: Dómine, puer meus iacet in domo paralýticus, et male torquétur. Et ait illi Iesus: Ego véniam, et curábo eum. Et respóndens centúrio, ait: Dómine, non sum dignus ut intres sub tectum meum; sed tantum dic verbo, et sanábitur puer meus. Nam et ego homo sum sub potestáte constitútus, habens sub me mílites, et dico huic: Vade, et vadit; et álii: Veni, et venit; et servo meo: Fac hoc, et facit. Audiens autem Iesus, mirátus est, et sequéntibus se dixit: Amen dico vobis, non ínveni tantam fidem in Israel. Dico autem vobis, quod multi ab oriénte, et occidénte vénient, et recúmbent cum Abraham, et Isaac, et Iacob in regno cælórum; fílii autem regni eiiciéntur in ténebras exterióres; ibi erit fletus, et stridor déntium. Et dixit Iesus centurióni: Vade, et sicut credidísti, fiat tibi. Et sanátus est puer in illa hora.
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, salus ætérna credéntium: exáudi nos pro infírmo fámulo tuo N. (infírma fámula tua N.), pro quo (qua) misericórdiæ tuæ implorámus auxílium; ut, réddita sibi sanitáte, gratiárum tibi in Ecclésia tua réferat actiónes. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Psalmus 15
Consérva me, Dómine, quóniam sperávi in te. * Dixi Dómino: Deus meus es tu, quóniam bonórum meórum non eges.
Sanctis, qui sunt in terra eius, * mirificávit omnes voluntátes meas in eis.
Multiplicátæ sunt infirmitátes eorum: * póstea acceleravérunt.
Non congregábo conventícula eórum de sanguínibus: * nec mémor ero nóminum eórum per lábia mea.
Dóminus pars hereditátis meæ, et cálicis mei: * tu es, qui restítues hereditátem meam mihi.
Funes cecidérunt mihi in præcláris: * étenim heréditas mea præclára est mihi.
Benedícam Dóminum, qui tríbuit mihi intelléctum: * ínsuper et usque ad noctem increpuérunt me renes mei.
Providébam Dóminum in conspéctu meo semper: * quóniam a dextris est mihi, ne commóvear.
Propter hoc lætátum est cor meum, et exsultávit lingua mea: * ínsuper et caro mea requiéscet in spe.
Quóniam non derelínques ánimam meam in inférno: * nec dabis sanctum tuum vidére corruptiónem.
Notas mihi fecísti vias vitæ, adimplébis me lætítia cum vultu tuo: * delectatiónes in déxtera tua usque in finem.
Glória Patri...
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. Sequéntia + sancti Evangélii secúndum Marcum. R. Glória tibi, Dómine.
Marc. 16, 14–18
In illo témpore: Recumbéntibus úndecim discípulis, appáruit illis Iesus, et exprobrávit incredulitátem eorum, et durítiam cordis; quia iis, qui víderant eum resurrexísse, non credidérunt. Et dixit eis: Eúntes in mundum univérsum, prædicáte Evangélium omni creatúræ. Qui credíderit, et baptizátus fúerit, salvus erit: qui vero non credíderit, condemnábitur. Signa autem eos, qui credíderint, hæc sequéntur: In nómine meo dæmónia eiícient: linguis loquéntur novis: serpéntes tollent: et si mortíferum quid bíberint, non eis nocébit: super ægros manus impónent, et bene habébunt.
Orémus. Virtútum cæléstium Deus, qui ab humánis corpóribus omnem languórem, et omnem infirmitátem præcépti tui potestáte depéllis: adésto propítius huic fámulo tuo N. (fámulæ tuæ N.); ut, fugátis infirmitátibus, et víribus recéptis, nomen sanctum tuum, instauráta prótinus sanitáte, benedícat. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Psalmus 19
Exáudiat te Dóminus in die tribulatiónis: * prótegat te nomen Dei Iacob.
Mittat tibi auxílium de sancto: * et de Sion tueátur te.
Memor sit omnis sacrifícii tui: * et holocáustum tuum pingue fiat.
Tríbuat tibi secúndum cor tuum: * et omne consílium tuum confírmet.
Lætábimur in salutári tuo: * et in nómine Dei nostri magnificábimur.
Impleat Dóminus omnes petitiónes tuas: * nunc cognóvi quóniam salvum fecit Dóminus Christum suum.
Exáudiet illum de cælo sancto suo: * in potentátibus salus déxteræ eius.
Hi in cúrribus, et hi in equis: * nos autem in nómine Dómini Dei nostri invocábimus.
Ipsi obligáti sunt, et cecidérunt: * nos autem surréximus et erecti sumus.
Dómine, salvum fac regem: * et exáudi nos in die, qua invocavérimus te.
Glória Patri...
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. Sequéntia + sancti Evangélii secúndum Lucam. R. Glória tibi, Dómine.
Luc. 4, 38–40
In illo témpore: Surgens Iesus de synagóga, introívit in domum Simónis. Socrus autem Simónis tenebátur magnis fébribus: et rogavérunt illum pro ea. Et stans super illam, imperávit febri: et dimísit illam. Et contínuo surgens ministrábat illis. Cum autem sol occidísset, omnes, qui habébant infírmos váriis languóribus, ducébant illos ad eum. At ille síngulis manus impónens, curábat eos.
Orémus. Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus, qui fragilitátem humánæ conditiónis, infúsa virtútis tuæ dignatióne, confírmas, ut salutáribus remédiis pietátis tuæ córpora nostra et mentes vegeténtur: super hunc fámulum tuum (hanc fámulam tuam) propítius inténde; ut, omni necessitáte corpóreæ infirmitátis exclúsa, grátia in eo (ea) prístinæ sanitátis perfécte reparétur. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Psalmus 85
Inclína, Dómine, aurem tuam, et exáudi me: * quóniam inops et pauper sum ego.
Custódi ánimam meam, quóniam sanctus sum: * salvum fac servum tuum, Deus meus, sperántem in te.
Miserére mei, Dómine, quóniam ad te clamávi tota die: * lætífica ánimam servi tui, quóniam ad te, Dómine, ánimam meam levávi.
Quóniam tu, Dómine, suávis et mitis: * et multæ misericórdiæ ómnibus invocántibus te.
Auribus pércipe, Dómine, oratiónem meam: * et inténde voci deprecatiónis meæ.
In die tribulatiónis meæ clamávi ad te: * quia exaudísti me.
Non est símilis tui in diis, Dómine: * et non est secúndum ópera tua.
Omnes gentes quascúmque fecísti, vénient et adorábunt coram te, Dómine: * et glorificábunt nomen tuum.
Quóniam magnus es tu et fáciens mirabília: * tu es Deus solus.
Deduc me, Dómine, in via tua, et ingrédiar in veritáte tua: * lætétur cor meum ut tímeat nomen tuum.
Confitébor tibi, Dómine Deus meus, in toto corde meo, * et glorificábo nomen tuum in ætérnum:
Quia misericórdia tua magna est super me: * et eruísti ánimam meam ex inférno inferióri.
Deus, iníqui insurrexérunt super me, et synagóga poténtium quæsiérunt ánimam meam: * et non proposuérunt te in conspéctu suo.
Et tu, Dómine, Deus miserátor et miséricors, * pátiens, et multæ misericórdiæ, et verax,
Réspice in me et miserére mei, * da impérium tuum púero tuo: et salvum fac fílium ancíllæ tuæ.
Fac mecum signum in bonum, ut vídeant qui odérunt me, et confundántur: * quóniam tu, Dómine, adiuvísti me et consolátus es me.
Gloria Patri...
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. Sequéntia + sancti Evangélii secúndum Ioánnem. R. Glória tibi, Dómine.
Ioann. 5, 1–14
In illo témpore: Erat dies festus Iudæórum, et ascéndit Iesus Ierosólymam. Est autem Ierosólymis Probática piscína, quæ cognominátur hebráice Bethsáida, quinque pórticus habens. In his iacébat multitúdo magna languéntium, cæcórum, claudórum, aridórum exspectántium aquæ motum. Angelus autem Dómini descendébat secúndum tempus in piscínam, et movebátur aqua. Et qui prior descendísset in piscínam post motiónem aquæ, sanus fiébat a quacúmque detinebátur infirmitáte. Erat autem quidam homo ibi, trigínta et octo annos habens in infirmitáte sua. Hunc cum vidísset Iesus iacéntem, et cognovísset quia iam multum tempus habéret, dicit ei: Vis sanus fíeri? Respóndit ei lánguidus: Dómine, hóminem non hábeo, ut cum turbáta fúerit aqua, mittat me in piscínam: dum vénio enim ego, álius ante me descéndit. Dicit ei Iesus: Surge, tolle grábatum tuum, et ámbula. Et statim sanus factus est homo ille: et sústulit grábatum suum, et ambulábat. Erat autem sábbatum in die illo. Dicébant ergo Iudǽi illi, qui sanátus fúerat: Sábbatum est, non licet tibi tóllere grábatum tuum. Respóndit eis: Qui me sanum fecit, ille mihi dixit: Tolle grábatum tuum, et ámbula. Interrogavérunt ergo eum: Quis est ille homo, qui dixit tibi: Tolle grábatum tuum, et ámbula? Is autem, qui sanus fúerat efféctus, nesciébat quis esset. Iesus enim declinávit a turba constitúta in loco. Póstea invénit eum Iesus in templo, et dixit illi: Ecce sanus factus es: iam noli peccáre, ne detérius tibi áliquid contíngat.
Orémus. Réspice, Dómine, fámulum tuum (fámulam tuam) in infirmitáte sui córporis laborántem, et ánimam réfove, quam creásti: ut, castigatiónibus emendátus (-a), contínuo se séntiat tua medicína salvátum (-am). Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Psalmus 90
Qui hábitat in adiutório Altíssimi, * in protectióne Dei cæli commorábitur.
Dicet Dómino: Suscéptor meus es tu, et refúgium meum: * Deus meus sperábo in eum.
Quóniam ipse liberávit me de láqueo venántium, * et a verbo áspero.
Scápulis suis obumbrábit tibi: * et sub pennis eius sperábis.
Scuto circúmdabit te véritas eius: * non timébis a timóre noctúrno.
A sagítta volánte in die, a negótio perambulánte in ténebris: * ab incúrsu, et dæmónio meridiáno.
Cadent a látere tuo mille, et decem míllia a dextris tuis: * ad te autem non appropinquábit.
Verúmtamen óculis tuis considerábis: * et retributiónem peccatórum vidébis.
Quóniam tu es, Dómine, spes mea: * Altíssimum posuísti refúgium tuum.
Non accédet ad te malum * et flagéllum non appropinquábit tabernáculo tuo.
Quóniam Angelis suis mandávit de te: * ut custódiant te in ómnibus viis tuis.
In mánibus portábunt te: * ne forte offéndas ad lápidem pedem tuum.
Super áspidem, et basilíscum ambulábis: * et conculcábis leónem et dracónem.
Quóniam in me sperávit, liberábo eum: * prótegam eum, quóniam cognóvit nomen meum.
Clamábit ad me, et ego exáudiam eum: * cum ipso sum in tribulatióne: erípiam eum, et glorificábo eum.
Longitúdine diérum replébo eum: * et osténdam illi salutáre meum.
Glória Patri...
Orémus. Omnípotens, sempitérne Deus, infirmitátem fámuli tui (fámulæ tuæ) propítius réspice: atque ad protegéndum eum (eam) déxteram tuæ maiestátis exténde. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
|
Mt 8, 5–13
Anuo metu: Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas , maldaudamas: „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi“. Jėzus jam tarė: „Einu pagydysiu jį“. Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: „Eik!“, ir jis eina; sakau kitam: „Ateik čionai!“, ir jis ateina; sakau tarnui: „Daryk tai!“, ir jis daro“. Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“. Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, nuolatinis tikinčiųjų išganyme, išklausyk mus dėl Tavo sergančio tarno (tarnaitės) N., kuriam (kuriai) meldžiame Tavo gailestingumo pagalbos, kad atgavęs (-usi) sveikatą, jis (ji) Tavo Bažnyčioje atsilygintų Tau padėka. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
15 psalmė
Apsaugok mane, Viešpatie, nes pasitikiu Tavimi. * Tariau Viešpačiui: „Esi mano Dievas, Tau nereikia mano gėrybių“.
Šventiesiems, esantiems jo žemėje, * jis nuostabiai įvykdė visą mano valią.
Padaugėjo negalių tiems, * kurie skuba iš paskos.
Nesibursiu su jais į kraujo atnašų sueigas, * savo lūpomis neminėsiu jų vardų.
Viešpatie, Tu mano paveldo ir mano taurės dalis, * Tu grąžini man mano paveldą.
Burtai krito man į nuostabų sklypą, * iš tiesų, mano paveldas yra nuostabus.
Šlovinu Viešpatį, kuris duoda man proto, * net iki nakties man tai primena mano vidus.
Nuolat matau Viešpatį savo akivaizdoje, * jis man iš dešinės, nesusvyruosiu.
Dėl to džiaugiasi mano širdis ir džiūgauja mano liežuvis, * o mano kūnas ilsisi su viltimi.
Nes nepaliksi mano sielos pragare, * neleisi savo šventajam regėti sugedimo.
Leidai man pažinti gyvenimo kelius, pripildei mane savo veido džiaugsmu, * Tavo dešinėje – linksmybės iki pat galo.
Garbė Dievui Tėvui...
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. Tęsinys + šventosios Evangelijos pagal Morkų. R. Garbė Tau, Viešpatie.
Mk 16, 14–18
Anuo metu: Galop Jėzus pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.
Melskimės. Dangaus galybių Dieve, savo paliepimo galia Tu nuveji visokią žmogaus kūno ligą ir visokią negalią. Maloningai padėk šiam savo tarnui N. (šiai savo tarnaitei N.), kad įveikęs (-usi) ligą ir atgavęs (-usi) jėgas, už buvusios sveikatos atstatymą šlovintų Tavo šventąjį vardą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
19 psalmė
Teišklauso tavęs Viešpats suspaudimo dieną, * tesaugo tave Jokūbo Dievo vardas.
Tesiunčia tau pagalbą iš šventyklos * ir iš Siono tesaugo tave.
Teprisimena visas tavo aukas, * o tavo deginamosios aukos tebūna riebios.
Tesuteikia tau pagal tavo širdį * ir tesustiprina kiekvieną tavo nutarimą.
Džiaugsimės dėl tavo išgelbėjimo * ir didžiuosimės mūsų Dievo vardu.
Teišpildo Viešpats visus tavo prašymus. * Dabar supratau, kad Viešpats gelbsti savo Pateptąjį.
Teišgirsta jį iš savo šventojo dangaus, * galinga jo dešinės pagalba.
Vieni pasitiki vežimais, kiti – žirgais, * o mes šaukiamės Viešpaties, mūsų Dievo vardo.
Jie susipainiojo ir krito, * o mes pakilome ir išsitiesėme.
Viešpatie, išgelbėk karalių * ir išklausyk mus dieną, kurią Tavęs šaukiamės.
Garbė Dievui Tėvui...
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. Tęsinys + šventosios Evangelijos pagal Luką. R. Garbė Tau, Viešpatie.
Lk 4, 38–40
Anuo metu: Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos. Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Tuojau atsikėlusi ji galėjo jiems patarnauti. Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.
Melskimės. Šventasis Dieve, visagali Tėve, amžinasis Dieve, Tu sustiprini žmogaus prigimties trapumą įliedamas savo meilingos galios, kad išganingi Tavo gerumo vaistai atgaivintų mūsų kūnus ir sielas. Maloningai pažvelk į šį savo tarną (šią savo tarnaitę), kad būtų pašalintas visoks kūno negalavimas ir jam (jai) tobulai grąžinta ankstesnė sveikata. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
85 psalmė
Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk mane, * nes esu beturtis ir vargšas.
Išsaugok mano gyvybę, nes esu pašvęstas, * išgelbėk savo tarną, mano Dieve, kuris viliasi Tavimi.
Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes Tavęs šaukiuosi visą dieną. * Pralinksmink savo tarno gyvastį, nes į Tave, Viešpatie, keliu savo sielą.
Juk Tu, Viešpatie, esi švelnus ir meilus, * gausus Tavo gailestingumas visiems Tavęs besišaukiantiems.
Savo ausimis, Viešpatie, priimk mano maldą, * ir pasilenk link mano maldavimo balso.
Suspaudimo dieną šaukiausi Tavęs, * ir Tu išklausei mane.
Nėra panašaus į Tave tarp dievų, Viešpatie, * nėra, kas lygintųsi su Tavo darbais.
Visos tautos, kurias sukūrei, ateis ir pagarbins Tave, Viešpatie, * ir pašlovins Tavo vardą.
Nes Tu didis ir darantis nuostabius darbus, * Tu – vienintelis Dievas.
Išvesk mane, Viešpatie, į Tavąjį kelia, ir žingsniuosiu Tavo teisybėje, * mano širdis džiaugsis bijodama Tavo vardo.
Išpažinsiu Tave, Viešpatie, mano Dieve, iš visos širdies * ir garbinsiu Tavo vardą per amžius.
Nes Tavo gailestingumas man didis, * Tu ištraukei mano sielą iš giliausio pragaro.
Dieve, nedorėliai sukilo prieš mane ir galingųjų sinagoga ieško mano gyvybės, * jie nenori atsižvelgti į Tave.
Bet Tu, Viešpatie, esi pasigailintis ir gailestingas Dievas, * kantrus, didžiai gailestingas ir teisus.
Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, * duok galią savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų.
Padaryk mane sėkmės ženklu, kad manęs nekentusieji matytų ir susigėstų, * nes Tu, Viešpatie, padėjai man ir paguodei mane. Garbė Dievui Tėvui...
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. Tęsinys + šventosios Evangelijos pagal Joną. R. Garbė Tau, Viešpatie.
Jn 5, 1–14
Anuo metu: Buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių, kurie laukė vandens sujudant. Mat kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui sujudus, pirmas įlipdavo į tvenkinį, pagydavo, kad ir kokia liga būtų sirgęs. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“. Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“. Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: „Imk savo gultą ir eik!““ Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: „Imk ir eik“?“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje. Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“
Melskimės. Pažvelk, meldžiam Tave, Viešpatie, į savo tarną (tarnaitę), kuris (-i) kenčia kūno negalavimą, ir atgaivink sielą, kurią sukūrei, kad paauklėtas (-a) Tavo plakimu, greitai pasijustų Tavo vaistų išgelbėtas (-a). Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
90 psalmė
Kas gyvena Aukščiausiojo padedamas, * pasilieka dangaus Dievo apsaugoje.
Jis tars Viešpačiui: „Esi mano globėjas ir mano prieglauda, * mano Dieve, turiu viltį Tavyje!“
Juk jis gelbsti mane nuo medžiotojų pinklių * ir nuo šiurkštaus žodžio.
Savo nugara pridengs tave, * turėsi viltį, glausdamasis po jo sparnais.
Lyg skydais apsups tave jo teisybė, * nebijosi nakties baimės.
Nuo dieną skriejančios strėlės, nuo tamsybėse slenkančios nelaimės, * nuo antpuolio ir vidudienio demono.
Nors prie tavo šono kristų tūkstantis, o tavo dešinėje – dešimt tūkstančių, * prie tavęs neprisiartins.
Iš tiesų, stebėsi savo akimis * ir regėsi atlyginimą nusidėjėliams.
Nes Tu, Viešpatie, esi mano viltis. * Tu padarei Aukščiausiąjį savo prieglobsčiu.
Neištiks tavęs blogis, * plakimas nesiartins prie tavo padangtės.
Nes jis įsakė savo angelams dėl tavęs, * kad sergėtų tave visuose tavo keliuose.
Tave nešios rankomis, * kad neužsigautum į akmenį savo kojos.
Mindžiosi angį ir baziliską, * sutrypsi liūtą ir drakoną.
Kadangi pasitikėjo manimi, išgelbėsiu jį, * saugosiu jį, nes pažino mano vardą.
Šauksis manęs, ir išklausysiu jį, * būsiu su juo varge, išgelbėsiu jį ir išaukštinsiu.
Dovanosiu jam ilgas dienas, * parodysiu jam savo išganymą.
Garbė Dievui Tėvui...
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, meilingai pažvelk į savo tarno (tarnaitės) ligą ir ištiesk savo galingą ranką jam (jai) apsaugoti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
|
