|
Proficíscere, ánima christiána, de hoc mundo, in nómine Dei Patris omnipoténtis, qui te creávit: in nómine Iesu Christi Fílii Dei vivi, qui pro te passus est: in nómine Spíritus Sancti, qui in te effúsus est: in nómine gloriósæ et sanctæ Dei Genitrícis Vírginis Maríæ: in nómine beáti Ioseph, ínclyti eiúsdem Vírginis Sponsi: in nómine Angelórum et Archangelórum: in nómine Thronórum et Dominatiónum: in nómine Principátuum et Potestátum: in nómine Chérubim et Séraphim: in nómine Patriarchárum et Prophetárum: in nómine sanctórum Apostolórum et Evangelistárum: in nómine sanctórum Mártyrum et Confessórum: in nómine sanctórum Monachórum et Eremitárum: in nómine sanctárum Vírginum, et ómnium Sanctórum et Sanctárum Dei. Hódie sit in pace locus tuus, et habitátio tua in sancta Sion. Per eúmdem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Deus miséricors, Deus clemens, Deus, qui secúndum multitúdinem miseratiónum tuarum peccata poeniténtium deles, et præteritórum críminum culpas vénia remissiónis evácuas: réspice propítius super hunc fámulum tuum N. (hanc fámulam tuam N.), et remissiónem ómnium peccatórum suórum, tota cordis confessióne poscéntem, deprecátus exáudi. Rénova in eo (ea), piíssime Pater, quidquid terréna fragilitáte corrúptum, vel quidquid diabólica fraude violátum est: et unitáti córporis Ecclésiæ membrum redemptiónis annécte. Miserére, Dómine, gemítuum, miserére lacrimárum eius: et non habéntem fidúciam, nisi in tua misericórdia, ad tuæ Sacraméntum reconciliatiónis admítte. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Comméndo te omnipoténti Deo, caríssime frater (caríssima soror), et ei, cuius es creatúra, commítto: ut, cum humanitátis débitum morte interveniénte persólveris, ad auctórem tuum, qui te de limo terræ formáverat, revertáris. Egrediénti ítaque ánimæ tuæ de córpore spléndidus Angelórum coetus occúrrat: iudex Apostolórum tibi senátus advéniat: candidatórum tibi Mártyrum triumphátor exércitus óbviet: liliáta rutilántium te Confessórum turma circúmdet: iubilántium te Vírginum chorus excípiat: et beátæ quiétis in sinu Patriarchárum te compléxus astríngat: sanctus Ioseph, moriéntium Patrónus dulcíssimus, in magnam spem te érigat: sancta Dei Génitrix Virgo María suos benígna óculos ad te convértat: mitis, atque festívus Christi Iesu tibi aspéctus appáreat, qui te inter assisténtes sibi iúgiter interésse decérnat. Ignóres omne, quod horret in ténebris, quod stridet in flammis, quod crúciat in torméntis. Cedat tibi tetérrimus sátanas cum satellítibus suis: in advéntu tuo te comitántibus Angelis contremíscat, atque in ætérnæ noctis chaos immáne diffúgiat. Exsúrgat Deus, et dissipéntur inimíci eius: et fúgiant qui odérunt eum, a fácie eius. Sicut déficit fumus, defíciant: sicut fluit cera a fácie ignis, sic péreant peccatóres a fácie Dei: et iusti epuléntur, et exsúltent in conspéctu Dei. Confundántur ígitur et erubéscant omnes tartáreæ legiónes, et minístri sátanæ iter tuum impedíre non áudeant. Líberet te a cruciátu Christus, qui pro te crucifíxus est. Líberet te ab ætérna morte Christus, qui pro te mori dignátus est. Constítuat te Christus Fílius Dei vivi intra paradísi sui semper amoéna viréntia, et inter oves suas te verus ille Pastor agnóscat. Ille ab ómnibus peccátis tuis te absólvat, atque ad déxteram suam in electórum suórum te sorte constítuat. Redemptórem tuum fácie ad fáciem vídeas, et præsens semper assístens, manifestíssimam beátis óculis aspícias veritátem. Constitútus (-a) ígitur inter ágmina beatórum contemplatiónis divínæ dulcédine potiáris in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Súscipe, Dómine, servum tuum (ancíllam tuam) in locum sperándæ sibi salvatiónis a misericórdia tua. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ) ex ómnibus perículis inférni, et de láqueis poenárum, et ex ómnibus tribulatiónibus. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Henoch et Elíam de commúni morte mundi. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Noe de dilúvio. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Abraham de Ur Chaldæórum. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Iob de passiónibus suis. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Isaac de hóstia, et de manu patris sui Abrahæ. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Lot de Sódomis, et de flamma ignis. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Móysen de manu Pharaónis regis Aegyptiórum. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Daniélem de lacu leónum. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti tres púeros de camíno ignis ardéntis, et de manu regis iníqui. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Susánnam de falso crímine. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti David de manu regis Saul, et de manu Golíæ. R. Amen.
Líbera, Dómine, ánimam servi tui (ancíllæ tuæ), sicut liberásti Petrum et Paulum de carcéribus. R. Amen.
Et sicut beatíssimam Theclam Vírginem et Mártyrem tuam de tribus atrocíssimis torméntis liberásti, sic liberáre dignéris ánimam huius servi tui (ancíllæ tuæ), et tecum fácias in bonis congaudére cæléstibus. R. Amen.
Commendámus tibi, Dómine, ánimam fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), precamúrque te, Dómine Iesu Christe, Salvátor mundi, ut, propter quam ad terram misericórditer descendísti, Patriarchárum tuórum sínibus insinuáre non rénuas. Agnósce, Dómine, creatúram tuam, non a diis aliénis creátam, sed a te solo Deo vivo et vero: quia non est alius Deus præter te, et non est secúndum ópera tua. Lætífica, Dómine, ánimam eius in conspéctu tuo, et ne memíneris iniquitátum eius antiquárum, et ebrietátum, quas suscitávit furor, sive fervor mali desidérii. Licet enim peccáverit, tamen Patrem, et Fílium, et Spíritum Sanctum non negávit, sed crédidit, et zelum Dei in se hábuit, et Deum, qui fecit ómnia, fidéliter adorávit.
Delícta iuventútis, et ignorántias eius, quǽsumus, ne memíneris, Dómine: sed secúndum magnam misericórdiam tuam memor esto illíus in glória claritátis tuæ. Aperiántur ei cæli, collæténtur illi Angeli. In regnum tuum, Dómine, servum tuum (ancíllam tuam) súscipe. Suscípiat eum (eam) sanctus Míchael Archángelus Dei, qui milítiæ cæléstis méruit principátum. Véniant illi óbviam sancti Angeli Dei, et perdúcant eum (eam) in civitátem cæléstem Ierúsalem. Suscípiat eum (eam) beátus Petrus Apóstolus, cui a Deo claves regni cæléstis tráditæ sunt. Adiuvet eum (eam) sanctus Paulus Apóstolus, qui dignus fuit esse vas electiónis. Intercédat pro eo (ea) sanctus Ioánnes sanctus Dei Apóstolus, cui reveláta sunt secréta cæléstia. Orent pro eo (ea) omnes sancti Apóstoli, quibus a Dómino data est potéstas ligándi, atque solvéndi. Intercédant pro eo (ea) omnes Sancti et Elécti Dei, qui pro Christi nómine torménta in hoc sǽculo sustinuérunt: ut, vínculis carnis exútus (-a), perveníre mereátur ad glóriam regni cæléstis, præstánte Dómino nostro Iesu Christo: Qui cum Patre et Spíritu Sancto vivit et regnat in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Clementíssima Virgo Dei Génitrix María, mæréntium piíssima consolátrix, fámuli N. (fámulæ N.) spíritum Fílio suo comméndet, ut, hoc matérno intervéntu, terróres mortis non tímeat; sed desiderátam cæléstis pátriæ mansiónem, ea cómite, lætus (-a) ádeat. R. Amen.
Ad te confúgio, sancte Ioseph, Patróne moriéntium, tibíque, in cuius beáto tránsitu vígiles adstitérunt Iesus et María, per hoc utrúmque caríssimum pignus, ánimam huius fámuli N. (fámulæ N.), in extrémo agóne laborántem, eníxe commendo, ut ab insidiis diaboli, et a morte perpétua, te protegénte, liberétur, et ad gáudia ætérna perveníre mereátur. Per eúmdem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Ioann. 17, 1–26
Sublevátis óculis in cælum, Iesus dixit: Pater, venit hora, clarífica Fílium tuum, ut Fílius tuus claríficet te: sicut dedísti ei potestátem omnis carnis, ut omne, quod dedísti ei, det eis vitam ætérnam. Hæc est autem vita ætérna: ut cognóscant te, solum Deum verum, et quem misísti Iesum Christum. Ego te clarificávi super terram: opus consummávi, quod dedísti mihi, ut fáciam, et nunc clarífica me tu, Pater, apud temetípsum, claritáte, quam hábui, priúsquam mundus esset, apud te. Manifestávi nomen tuum homínibus, quos dedísti mihi de mundo: tui erant, et mihi eos dedísti: et sermónem tuum servavérunt. Nunc cognovérunt, quia ómnia, quæ dedísti mihi, abs te sunt: quia verba, quæ dedísti mihi, dedi eis: et ipsi accepérunt, et cognovérunt vere quia a te exívi, et credidérunt quia tu me misísti. Ego pro eis rogo, non pro mundo rogo, sed pro his, quos dedísti mihi: quia tui sunt: et mea ómnia tua sunt, et tua mea sunt: et clarificátus sum in eis. Et iam non sum in mundo, et hi in mundo sunt, et ego ad te vénio. Pater sancte, serva eos in nómine tuo, quos dedísti mihi: ut sint unum, sicut et nos. Cum essem cum eis, ego servábam eos in nómine tuo. Quos dedísti mihi, custodívi: et nemo ex eis périit, nisi fílius perditiónis, ut Scriptúra impleátur. Nunc autem ad te vénio: et hæc loquor in mundo, ut hábeant gáudium meum implétum in semetípsis. Ego dedi eis sermónem tuum, et múndus eos ódio hábuit quia non sunt de mundo, sicut et ego non sum de mundo. Non rogo, ut tollas eos de mundo, sed ut serves eos a malo. De mundo non sunt, sicut et ego non sum de mundo. Sanctífica eos in veritáte. Sermo tuus véritas est. Sicut tu me misísti in mundum, et ego misi eos in mundum. Et pro eis ego sanctífico meípsum: ut sint et ipsi sanctificáti in veritáte. Non pro eis autem rogo tantum, sed et pro eis, qui creditúri sunt per verbum eórum in me: ut omnes unum sint, sicut tu, Pater, in me, et ego in te, ut et ipsi in nobis unum sint: ut credat mundus, quia tu me misísti. Et ego claritátem, quam dedísti mihi, dedi eis: ut sint unum, sicut et nos unum sumus. Ego in eis, et tu in me: ut sint consummáti in unum: et cognóscat mundus, quia tu me misísti, et dilexísti eos, sicut et me dilexísti. Pater, quos dedísti mihi, volo, ut ubi sum ego, et illi sint mecum: ut vídeant claritátem meam, quam dedísti mihi: quia dilexísti me ante constitutiónem mundi. Pater iuste, mundus te non cognóvit: ego autem te cognóvi, et hi cognovérunt, quia tu me misísti. Et notum feci eis nomen tuum, et notum fáciam: ut diléctio, qua dilexísti me, in ipsis sit, et ego in ipsis.
|
Keliauk, krikščionio siela, iš šio pasaulio, vardan Dievo Tėvo visagalio, kuris tave sutvėrė, vardan Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus, kuris už tave kentėjo, vardan Šventosios Dvasios, kuri buvo tau išlieta, vardan garbingosios ir šventosios Dievo Gimdytojos Mergelės Marijos, vardan šventojo Juozapo, kilniojo tos Mergelės Sužadėtinio, vardan angelų ir arkangelų, vardan sostų ir viešpatysčių, vardan kunigaikštysčių ir valdžių, vardan galybių, kerubinų ir serafinų, vardan patriarchų ir pranašų, vardan šventųjų apaštalų ir evangelistų, vardan šventųjų kankinių ir išpažinėjų, vardan šventųjų vienuolių ir atsiskyrėlių, vardan šventųjų mergelių ir visų Dievo šventųjų. Tegul šiandien pasieksi ramybės vietą, o tavo būstas tebus šventame Sione. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Gailestingasis Dieve, maloningasis Dieve, Dieve, kuris dėl savo pasigailėjimų daugybės ištrini atgailautojų nuodėmes ir atlaidžiu dovanojimu panaikini praėjusių nusikaltimų kaltes, maloningai pažvelk į šį savo tarną (šią savo tarnaitę) N. ir permaldautas išgirsk, kaip jis (ji) meldžia visų savo nuodėmių, išpažintų iš visos širdies, atleidimo. Atnaujink jame (joje), gerasis Tėve, tai, ką sugadino žemiškas trapumas ar ką pažeidė velnio klasta, bei prijunk jį kaip atpirktą narį prie Bažnyčios kūno vienybės. Pasigailėk, Viešpatie, jo (jos) raudų, pasigailėk ašarų, ir jį, pasitikintį (ją, pasitikinčią) vien Tavo gailestingumu, prileisk prie Tavojo susitaikinimo sakramento. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Pavedu tave visagaliam Dievui, brangus broli (brangi sese), palieku tave tam, kurio kūrinys esi, kad atėjus mirčiai, atidavęs (-usi) žmogiškos prigimties skolą, sugrįžtum pas savo Tvėrėją, kuris tave padarė iš žemės dulkių. Iš kūno išeinančią tavo sielą tegul pasitinka švytintis angelų būrys, tegul sutinka apaštalų teismo taryba, triumfuojanti baltai apsirengusių kankinių armija, tegul apsupa lyg aušra žėrinti išpažinėjų minia, tepriima tave giedančių mergelių choras, tegul palaimingoje ramybėje tave apkabina patriarchai, tegul šventasis Juozapas, gerasis mirštančiųjų globėjas, gausiai išpildo tavo viltį, tegul šventoji Dievo Gimdytoja Mergelė Marija į tave meilingai atgręžia akis, tegul Jėzus Kristus tau parodo savo švelnų ir džiaugsmingą veidą ir nusprendžia tave priimti į savo palydą. Tegul tau neteks pažinti siaubingos tamsos, dantų griežimo liepsnose ir kankinančių skausmų. Tegul traukiasi nuo tavęs baisusis šėtonas su savo palydovais, tau atėjus, teišsigąsta tave lydinčių angelų ir skubiai tepradingsta amžinos nakties chaose. Pakyla Dievas ir išblaško savo priešus, ir bėga nuo jo veido visi, kas jo nekenčia. Išsisklaido lyg dūmai, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta – taip pražūsta nusidėjėliai nuo Dievo žvilgsnio. Todėl tesusigėsta ir tegu parausta visi pragaro legionai, šėtono tarnai tenedrįsta trukdyti tavo kelionės. Teišgelbsti tave nuo kančių Kristus, kuris buvo dėl tavęs nukryžiuotas. Tegelbsti tave nuo amžinosios mirties Kristus, kuris teikėsi už tave numirti. Tegul Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, tave apgyvendina amžinai žaliuojančiame rojaus sode, tegul tikrasis Ganytojas tave įskaito tarp savo avių. Tegul jis tave išriša iš visų nuodėmių ir pasodina tave savo dešinėje kartu su savo išrinktaisiais. Tegul regėsi savo Atpirkėją veidu į veidą, ir nuolat su juo būdamas (-a), tematysi palaimintomis akimis giliausią tiesą. Šventųjų būriui priskirtas (-a), teragausi Dievo regėjimo saldybę per amžių amžius. Amen.
Priimk, Viešpatie, savo tarną (tarnaitę) į išganymo vietą, kurios jis (ji) tikėjosi iš Tavo gailestingumo. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą iš visų pragaro pavojų, iš bausmių pančių ir nuo visokių vargų. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Enochą ir Eliją nuo visam pasauliui bendros mirties. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Nojų nuo tvano. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Abraomą iš Chaldėjos Uro. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Jobą iš jo kentėjimų. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Izaoką nuo paaukojimo ir jo tėvo Abraomo rankos. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Lotą iš Sodomos ir iš ugnies liepsnų. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Mozę nuo faraono, egiptiečių karaliaus, rankos. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Danielių iš liūtų duobės. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai tris bernelius iš degančios ugnies krosnyje ir nuo nedoro karaliaus rankos. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Suzaną nuo melagingo kaltinimo. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Dovydą nuo karaliaus Sauliaus rankos ir Galijoto rankos. R. Amen.
Išgelbėk, Viešpatie, savo tarno (tarnaitės) sielą, kaip išgelbėjai Petrą ir Paulių iš kalėjimų. R. Amen.
Ir kaip išgelbėjai savo šventąją mergelę ir kankinę Teklę iš trijų žiauriausių kankinimų, taip teikis išgelbėti šio savo tarno (šios savo tarnaitės) sielą bei leisk jai su Tavimi džiaugtis dangiškomis gėrybėmis. R. Amen.
Patikime Tau, Viešpatie, Tavo tarno (tarnaitės) N. sielą ir prašome Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, pasaulio Išganytojau, kad tą, dėl kurio (kurios) gailestingai nusileidai į žemę, neatsisakytum perduoti į Tavo patriarchų glėbį. Pripažink, Viešpatie, savo kūrinį, padarytą ne svetimų dievų, bet Tavo, vienintelio tikro ir gyvo Dievo. Juk nėra kito Dievo be Tavęs ir nėra, kas prilygtų Tau darbais. Pradžiugink, Viešpatie, jo (jos) sielą Tavo akivaizdoje ir neprisimink jo (jos) senų nusikaltimų, apsvaigimo, kurį jam (jai) sukėlė pyktis ar blogo geismo karštis. Nors jis (ji) nusidėjo, bet nepaneigė Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, jis (ji) tikėjo, turėjo savyje uolumo dėl Dievo ir ištikimai garbino viską sutvėrusį Dievą.
Neprisimink jo jaunystės nusikaltimų ir nuodėmių iš nežinojimo, meldžiame, Viešpatie, bet dėl savo didžio gailestingumo atmink jį (ją) Tavo spindinčioje garbėje. Teatsiveria jam (jai) dangūs, tesidžiaugia su juo (ja) angelai. Priimk, Viešpatie, savo tarną (tarnaitę) į Tavo karalystę. Tepriima jį (ją) šventasis Mykolas, Dievo arkangelas, kuris pelnė vadovavimą dangaus kareivijoms. Teateina jo (jos) pasitikti Dievo angelai ir tenuveda jį (ją) į dangiškąjį Jeruzalės miestą. Tepriima jį (ją) šventasis apaštalas Petras, kuriam Dievas perdavė dangaus karalystės raktus. Tepadeda jam (jai) šventasis apaštalas Paulius, kuris buvo vertas tapti rinktiniu įrankiu. Teužtaria jį (ją) šventasis Jonas, šventasis Dievo apaštalas, kuriam buvo apreikštos dangiškos paslaptys. Tesimeldžia už jį (ją) visi šventieji apaštalai, kuriems Viešpats yra suteikęs galią surišti ir atrišti. Teužtaria jį (ją) visi Dievo šventieji ir išrinktieji, kurie dėl Kristaus vardo šiame pasaulyje patyrė kankinimus, kad jis, išvilktas (ji, išvilkta) iš kūno pančių, pelnytų nueiti į dangaus karalystės garbę, padedant mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.
Meilingoji Mergele, Dievo Gimdytoja Marija, geroji nuliūdusiųjų guodėja, pavesk tarno (tarnaitės) N. sielą savo Sūnui, kad pajutusi Tavo motinišką globą, ji neišsigąstų mirties baisumo ir tavo lydima laimingai pasiektų ilgai trokštą dangaus tėvynės būstą. R. Amen.
Prie tavęs bėgu, šventasis Juozapai, mirštančiųjų Globėjau, tau nuolankiai pavedu šią agoniją kenčiančią tarno (tarnaitės) N. sielą. Perduok ją savo globotiniams Jėzui ir Marijai, kurie, tau palaimingai mirštant, budėjo prie tavęs. Saugok ją, kad ji būtų išgelbėta nuo velnio žabangų bei amžinosios mirties ir pasiektų amžinąjį džiaugsmą. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Jn 17, 1–26
Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir – tavo duota galia į visus žmones – teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją. Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo – tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – taip išsipildė Raštas. Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs. Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“.
|
