2007 05 02 | |
II. 1 – Šv. Ignotas, vysk. ir kank.
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (Rom 8, 35–39)
Broliai: Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? Parašyta: „Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis“. Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 12, 24–26)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 2 – Švč. M. Marijos Apsivalymas (Grabnyčios)
S. Skaitinys iš pranašo Malachijo knygos. (Mal 3, 1–4)
Štai ką sako Viešpats Dievas: „Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio. Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina“, – kalbėjo Galybių Viešpats. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir jis valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų Viešpačiui. Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus taip malonios Viešpačiui, kaip senovės dienomis ir praeities metais, sako visagalis Viešpats.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 2, 22–32)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms Marijos apsivalymo dienoms, jie nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“.
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 3 – Šv. Blažiejaus, vysk. ir kank., minėjimas. Sacerdotes.
II. 4 – Šv. Andriejus Korsinis, vysk. ir išp. Statuit ei.
II. 5 – Šv. Agota, merg. ir kank.
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško korintiečiams. (1 Kor 1, 26–31)
Broliai: Tik pažvelkite, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą. Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo valia mums tapo išmintimi, teisumu, pašventimu ir atpirkimu, kad, anot Rašto, „kas giriasi, girtųsi Viešpačiu“.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 19, 3–12)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Pas Jėzų atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“. Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą atleidžiant žmoną?“ Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja“.
Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“. Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 6 – Šv. Titas, vysk. ir išp.
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 44, 16–27; 45, 3–20)
Štai didis kunigas, kuris savo dienomis patiko Dievui ir buvo rastas teisus. Pykčio metu jis tapo sutaikytoju. Nebuvo rasta panašaus į jį, kuris saugotų Aukščiausiojo įstatymą. Todėl Viešpats prisiekęs padarė, kad iš jo išaugtų Jam tauta. Davė jam visų tautų palaiminimą ir patvirtino savo sandorą virš jo galvos. Jis pažymėjo jį savo palaiminimais, išsaugojo savo gailestingumą jam, ir jis rado malonę Viešpaties akyse. Išaukštino jį karalių akivaizdoje ir suteikė jam garbės vainiką. Sudarė su juo amžiną sandorą, davė jam didžią kunigystę ir palaimino jį šlovėje, kad jis būtų kunigu, šlovintų Jo vardą ir vertai aukotų Jam malonų smilkalų kvapą.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 1–9)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‚Ramybė šiems namams!‘ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‚Jums čia pat Dievo karalystė!‘“
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 6 – Šv. Daratos, merg. ir kank., minėjimas. Me exspectaverunt.
II. 7 – Šv. Romualdas, abatas. Os iusti.
II. 8 – Šv. Jonas Matietis, išp. Os iusti.
II. 9 – Šv. Kirilas Aleksandrietis, vysk., išp. ir Bažn. mok. In medio.
II. 9 – Šv. Apolonijos, merg. ir kank., minėjimas. Loquebar.
II. 10 – Šv. Skolastika, merg. Dilexisti.
II. 11 – Nekaltosios Mergelės Marijos Apsireiškimas (Lurdo Marija)
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos. (Apr 11, 19; 12, 1 ir 10)
Atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša.
Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia“.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 1, 26–31)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 12 – Šv. Septyni Švč. M. Marijos Tarnų Ordino Steigėjai, išp.
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 44, 1–15)
Nūn šlovinkime garbingus vyrus, savo protėvius – kiekvieną savo kartoje. Daug garbės Viešpats išdalijo, daug iš savo didybės, nuo senų jų laikų. Kai kurie valdė savo karalystes ar įgijo gerą vardą savo žygiais; kiti davė patarimų, nes buvo įžvalgūs; dar kiti regėjo visa pranašystėje. Kai kurie vedė tautą savo patarimais ir tautos Įstatymo žinojimu, – jie buvo išminčiai savo mokymu. Kai kurie sukūrė melodijų giesmėms ar parašė giesmių žodžius. Kiti buvo apdovanoti turtais ir jėgomis, gyvendami ramiai savo ūkiuose. Visi jie įgijo vardą savo kartoje ir buvo savo meto pasididžiavimas. Kai kurie paliko vardą, kad kiti skelbtų jų šlovę.
Betgi apie kitus neliko atminimo, nes jie tapo užmiršti lyg niekad nebūtų buvę, tartum jie nebūtų gimę, lygiai kaip ir jų vaikai. Tačiau ir šie buvo teisūs žmonės, kurių dori darbai nebus užmiršti. Jų šeimose lieka jų turtas, jų palikuonims – jų paveldas. Jų dėka palikuonys laikosi Sandoros, kaip ir jų vaikai per savo tėvus. Amžinai išsilaikys jų palikuonys, ir jų šlovė niekad nebus išdildyta. Jų kūnai palaidoti ramybėje, bet jų vardas gyvas kartų kartose. Sueigose bus pasakojama apie jų išmintį ir bendrija skelbs jų šlovę.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 19, 27–29)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu Petras paklausė Jėzų: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 14 – Šv. Valentino, kun. ir kank., minėjimas. In virtute.
II. 15 – Šv. Faustino ir Jovitos, kankinių, minėjimas. Salus autem.
II. 18 – Šv. Simeono, vysk. ir kank., minėjimas. Statuit.
II. 22 – Šv. Apaštalo Petro Sostas
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro pirmojo laiško. (1 Pt 1, 1–7)
Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, pakeleiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje, išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventimu, kad būtų klusnūs ir pašlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tebūnie jums keleriopai padauginta malonė ir ramybė! Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris skirtas jums danguje. Jus Dievo galybė ir sergsti tikėjimu išganymui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu metu. Tuomet jūs džiaugsitės, nors dabar ir reikia truputį paliūdėti įvairiuose išmėginimuose. Taip jūsų nuoširdus tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, kuris ugnimi ištiriamas, bus pripažintas vertas pagyrimo, šlovės bei pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus, mūsų Viešpats.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 16, 13–19)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 23 – Šv. Petras Damijanis, vysk., išp. ir Bažn. mok. In medio.
II. 24 – Šv. Motiejus, apaštalas
S. Skaitinys iš Apaštalų darbų. (Apd 1, 15–26)
Anomis dienomis: Petras, atsistojęs tarp brolių, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, tarė: „Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje. Bet jis niekšybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, plyšo pusiau, ir visi jo viduriai išėjo. Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamach, – tai reiškia: ‚Kraujo Sklypas‘. Beje, Psalmių knygoje parašyta: ‚Jo kiemas dykviete tepavirsta, ir tegul niekas tenai nebegyvena‘, ir: ‚Tegul kitas perima jo tarnystę‘. Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų, pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju“.
Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų. Paskui meldėsi: „Tu, Viešpatie, kuris visų širdis pažįsti, parodyk, katrą iš šių dviejų pasirenki, kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią“. Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 11, 25–30)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
II. 27 – Šv. Sopulingosios Mergelės Gabrielius, išp.
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono pirmojo laiško. (1 Jn 2, 14–17)
Mylimieji: Parašiau jums, vaikeliai, nes jūs pažįstate Tėvą. Parašiau ir jums, tėvai, nes pažįstate tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, tai parašiau, nes jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis,
ir jūs nugalėjote piktąjį. Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų. (Mk 10, 13–21)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Jėzui nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją“. Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas. Turtingas jaunuolis Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: ‚Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną‘“. Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį. R. Šlovė Tau, Kristau.
|