Kovas

2007 05 02
III. 4 – Šv. Kazimieras, išp., pirmasis Lietuvos globėjas. Os iusti.
III. 4 – Šv. Liucijaus I, pop. ir kank., minėjimas. Si diligis.
III. 6 – Šv. Perpetua ir Felicita, kankinės Me exspectaverunt.
 
III. 7 – Šv. Tomas Akvinietis, išp. ir Bažn. mok.
 
S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 7, 7–14)
 
Meldžiausi, ir man buvo suteiktas supratimas, šaukiausi pagalbos, ir atėjo pas mane išminties dvasia. Ją vertinau labiau, negu skeptrą ir sostą, o turtus palyginti su ja laikiau niekais. Nelyginau jos net su brangakmeniu, nes visas auksas prieš ją tėra tik žiupsnis smilčių,
o sidabras prieš ją vien tik molis. Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį, vertinau ją daugiau negu dienos šviesą, nes jos spindesys niekad negęsta. Drauge su ja atėjo man visa, kas gera, ir iš jos rankų – nesuskaičiuojami turtai. Visa tai mane džiugino, nes išmintis mokė juos tinkamai panaudoti,  nors ir nesupratau, kad ji buvo jų ištaka. Atvira širdimi mokiausi ir norom dalijuosi, – jos turtų neslepiu. Juk ji – neišsemiamas lobis mirtingiesiems, – visi, kas įgyja šį lobį, laimi draugystę su Dievu, jos mokymo dovanomis geriau jį pažįsta.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 13–19)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.“
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 8 – Šv. Dievo Jonas, išp.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 31, 8–11)
 
Laimingas vyras, rastas be dėmės, nevergaująs savo turtams! Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! Kas yra buvęs išmėgintas auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas! Kas yra galėjęs nusižengti ir nenusižengęs, galėjęs daryti pikta ir nepadaręs? Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta, ir šventųjų bendrija skelbs jo dosnumą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 22, 34–46)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Atėjo pas Jėzų fariziejai ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „‚Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu‘. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: ‚Mylėk savo artimą kaip save patį‘. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“.
Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė: „Ką jūs manote apie Mesiją? Kieno jis sūnus?“ Jie atsakė: „Dovydo“. Jis tarė jiems: „O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina jį Viešpačiu, sakydamas: ‚Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų‘. Jei tad Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būti jo sūnus?!“ Ir nė vienas negalėjo jam atsakyti nė žodžio, nei kas nors drįso nuo tos dienos jį klausinėti.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 9 – Šv. Pranciška Romietė, našlė. Cognovi. 
 
III. 10 –Keturiasdešimt Šv. Kankinių
 
S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 11, 33–39)
 
Broliai: Šventieji tikėdami užkariavo karalystes, vykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. Ir jie visi, dėl tikėjimo gerai įvertinti, yra Jėzuje Kristuje, mūsų Viešpatyje.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 6, 17–23)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Nusileidęs nuo kalno, Jėzus apsistojo lygumoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji. Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.
Tuomet, pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo: „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė. Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės. Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 12 – Šv. Grigalius I, pop., išp. ir Bažn. mok. Si diligis. 
III. 17 – Šv. Patrikas, vysk. ir išp. Statuit ei. 
 
III. 18 – Šv. Kirilas Jeruzalietis, vysk., išp. ir Bažn. mok.
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 39, 6–14)
 
Teisusis mėgsta anksti keltis, norėdamas ieškoti Viešpaties, savo Kūrėjo, ir melstis Aukščiausiajam. Jis garsiai meldžiasi, prašydamas atleisti jam nuodėmes. Tada, jeigu Viešpats – Visagalis – nori, jis bus pripildytas supratimo dvasios, – bers savo išminties žodžius ir šlovins Viešpatį malda. Viešpats parodys kelią, ką patarti ir ką žinoti, mąstant apie Dievo paslaptis. Užtat jis skelbs išmintį to, ką yra išmokęs, ir didžiuosis Viešpaties Sandoros įstatymu. Daugelis girs jo supratimą, niekad jis nebus užmirštas. Neišblės jo atminimas, – per kartų kartas bus gyvas jo vardas. Tautos kalbės apie jo išmintį ir bendrija skelbs jam pagyrimus.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 10, 23–28)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus. Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Tad jei šeimos galvą jie praminė Belzebulu, tai ką kalbėti apie namiškius!“
„Taigi nebijokite jų. Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų. Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 19 – Šv. Juozapas, Švč. M. Marijos Sužadėtinis ir visuotinės Bažnyčios globėjas
 
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 45, 1–6)
 
Jis brangus Dievui bei žmonėms, palaiminimu tebūna jo atminimas! Dievas padarė jį garbe prilygstantį šventiesiems ir stiprino jį klaiką keliančia jėga. Aukštai iškėlė jį karalių akyse, per jį davė įsakymus savo tautai ir apreiškė jam savo šlovę. Už jo patikimumą ir kuklumą jį pašventino, išsirinkdamas iš visos žmonijos. Leido jam išgirsti savo balsą, įvedė jį į tamsų debesį ir veidas į veidą davė jam įsakymus – gyvenimo ir supratimo įstatymą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 1, 18–21)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Kai Jėzaus motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu, dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 21 – Šv. Benediktas, abatas. Os iusti. 
 
III. 24 – Šv. Gabrielius, arkangelas
 
S. Skaitinys iš pranašo Danieliaus knygos. (Dan 9, 21–26)
 
Anomis dienomis: Štai vyras Gabrielius, kurį buvau anksčiau matęs regėjime, atskrido prie manęs vakaro aukos metu. Jis pamokė mane, kalbėdamas ir tardamas man: „Danieliau, atėjau duoti tau išminties ir supratimo. Kai tu pradėjai savo maldavimus, išėjo žodis, ir aš atėjau tau jį pasakyti, nes tu esi labai brangus žmogus. Taigi įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą!
Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventajam miestui. Tuomet baigsis nusižengimas, ateis galas nuodėmei, bus išpirkta kaltė, įvestas amžinasis teisumas, užantspauduoti regėjimas bei pranašas ir patepta tai, kas švenčiausia . Todėl žinok ir suprask! Nuo to laiko, kai išėjo žodis atnaujinti ir atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo vado yra septynios savaitės. Per šešiasdešimt dvi savaites ji bus atstatyta, su aikštėmis ir apsauginiu grioviu, ir tai priespaudos metu. Po šešiasdešimt dviejų savaičių pateptasis bus nužudytas, bet ne už savo kaltę, o ateisiančio vado tauta sunaikins miestą ir šventovę. Jo galas ateis lyg potvynis, iki pat galo bus karas ir skirtasis nuniokojimas.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 1, 26–38)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 25 – Apreiškimas Švč. M. Marijai 
 
S. Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos. (Iz 7, 10–15) 
 
Anomis dienomis: Viešpats kalbėjo Ahazui, sakydamas: „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, sau ženklo, – tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių“. Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu Viešpaties!“ Tuomet jis atsakė: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad jūs varginate ir mano Dievą?! Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu. Varške ir medumi jis maitinsis, kai mokės atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera“.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 1, 26–38)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 27 – Šv. Jonas Damaskietis, išp. ir Bažn. mok.
 
S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 10, 10–17)
 
Teisųjį Viešpats vedė tiesiais takais, parodė jam Dievo karalystę ir mokė jį šventų dalykų. Praturtino jį sėkmingu jo triūsu ir gausino jo pastangų vaisius. Gynė jį nuo engėjų gobšumo ir padarė jį turtingą. Uoliai saugojo jį nuo priešų ir gynė nuo pasalų; jo sunkiose grumtynėse ji davė jam pergalę, kad žinotų, jog išmintis galingesnė už visa kita. Kai teisusis žmogus buvo parduotas, jo nepaliko, bet nuo nuodėmės jį išgelbėjo. Su juo nužengė į kalėjimą ir nepaliko jo grandinėmis sukaustyto, bet suteikė jam karalystės skeptrą ir galią valdyti savo engėjus. Įrodęs, kad jo kaltintojai yra melagiai, suteikė jam amžiną garbę. Šventą tautą ir taurią giminę išmintis išlaisvino iš žemės engėjų. Ji įėjo į Viešpaties tarno sielą ir pasipriešino siaubingiems karaliams ženklais ir stebuklais. Ji atlygino šventųjų žmonių darbus.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 6, 6–11)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Atsitiko ir kitą šabo dieną, kai Jėzus nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šabo dieną, kad rastų kuo jį kaltinti. Bet jis išskaitė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tasai atsistojo. Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus, ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Ir, apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo. O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
III. 28 – Šv. Jonas Kapistranas, išp.
 
S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 10, 10–14)
 
Teisųjį Viešpats vedė tiesiais takais, parodė jam Dievo karalystę ir mokė jį šventų dalykų. Praturtino jį sėkmingu jo triūsu ir gausino jo pastangų vaisius. Gynė jį nuo engėjų gobšumo ir padarė jį turtingą. Uoliai saugojo jį nuo priešų ir gynė nuo pasalų; jo sunkiose grumtynėse ji davė jam pergalę, kad žinotų, jog išmintis galingesnė už visa kita. Kai teisusis žmogus buvo parduotas, jo nepaliko, bet nuo nuodėmės jį išgelbėjo. Su juo nužengė į kalėjimą ir nepaliko jo grandinėmis sukaustyto, bet suteikė jam karalystės skeptrą ir galią valdyti savo engėjus. Įrodęs, kad jo kaltintojai yra melagiai, suteikė jam amžiną garbę Viešpats, mūsų Dievas.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 9, 1–6)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Sukvietęs Dvylika, Jėzus suteikė jiems galią ir valdžią visiems demonams tramdyti ir ligoms gydyti. Paskui išsiuntė Dievo karalystės skelbti, sveikatos ligoniams teikti. Jis pasakė jiems: „Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų palaidinių. Jei įeisite į kokius nors namus, pasilikite tenai. Iš ten ir keliaukite toliau. O kur tik žmonės jūsų nepriimtų, išeidami iš to miesto nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos“. Taigi išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerąją naujieną bei gydydami.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
 
Penktadienis po I kančios sekmadienio – Septyni Švč. Mergelės Marijos sopuliai
 
S. Skaitinys iš Juditos knygos. (Jdt 13, 22 ir 23–25)
 
Tave Viešpats palaimino savo jėga ir per tave sunaikino mūsų priešus. Tu, dukterie, esi Dievo Aukščiausiojo palaiminta labiau už visas moteris žemėje! Tebūna pašlovintas Viešpats Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas, vedęs tave nukirsti mūsų priešų vado galvą! Tavo gyrius niekad neišblės širdyse žmonių, atmenančių Dievo galybę. Tesuteikia Dievas, kad tavo žygis būtų tau amžina garbė, ir teatlygina tau visokeriopa palaima! Nes tu statei į pavojų savo gyvastį, kai mūsų tauta buvo paklupdyta, ir nukreipei mūsų pražūtį, eidama teisiu keliu priešais mūsų Dievą.
 
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
 
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 19, 25–27)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
 
Anuo metu: Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
 
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.