| 2007 05 02 | |
|
I. 23 – VILNIAUS ARKIKATEDROS KONSEKRACIJOS METINĖS. Terribilis.
III. 4 – ŠV. KAZIMIERAS, IŠP., PIRMASIS LIETUVOS GLOBĖJAS
S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 51, 17–25, 27–28 ir 35)
Dėkoju tau, Viešpatie ir Karaliau, ir šlovinu tave, Dieve, mano Gelbėtojau. Kai dar buvau jaunas ir ne klajūnas, maldoje atvirai prašiau išminties. Priešais šventyklą meldžiau jos, ir iki pat galo jos ieškojau. Kaip žiedai davė sirpstančias vynuoges – širdies džiaugsmą, taip mano kojos ėjo tiesiu keliu, nes nuo pat mažumės sekiau jos žingsnius. Palenkiau tik truputį ausį ir priėmiau ją, bet radau sau daug pamokymo. Kadangi tuo keliu eidamas turėjau naudos, todėl savo mokytojui dėkingai duosiu garbę. Kad apsisprendžiau gyventi pagal išmintį ir uoliai dariau gera, – niekad nesigailėsiu. Grūmiausi su savimi, norėdamas įgyti išminties, uoliai laikiausi jos mokymo.
Nukreipiau į ją savo gyvastį ir, laikydamasis tyrumo, ją radau. Iš pat pradžių per ją įgijau įžvalgos; užtat niekad nuo jos nesitrauksiu. Pasižiūrėkite savo akimis! Triūsiau tik truputį, bet radau sau daug ramybės.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 35–40)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
IV. 23 – ŠV. JURGIS, KANK., ANTRASIS LIETUVOS GLOBĖJAS
Skaitiniai kaip šventės dieną.
V. 10 – KAIŠIADORIŲ KATEDROS KONSEKRACIJOS METINĖS. Terribilis.
Ketvirtadienį po VI sekmadienio po Sekminių – KAUNO ARKIKATEDROS KONSEKRACIJOS METINĖS. Terribilis.
VIII. 26 – ŠV. KAZIMIERO, IŠP., RELIKVIJŲ PERKĖLIMAS. Os iusti.
IX. 16 – AUŠROS VARTŲ ŠVČ. M. MARIJA, GAILESTINGUMO MOTINA
S. Skaitinys iš Patarlių knygos. (Pat 8, 22–35)
Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje, pirmąjį iš savo seniai atliktų darbų. Prieš amžius buvau sukurta, pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią. Kai dar nebuvo gelmių, buvau pagimdyta, kai dar nebuvo tekančių šaltinių. Prieš padedant kalnų pamatus, prieš kalvas – aš gimiau. Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs nei pirmųjų pasaulio molio grumstų. Aš ten buvau, kada jis dėjo dangaus skliautą į vietą, kai jis nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus; kada jis tvirtino aukštai dangaus skliautą, kai jis įrengė bedugnės šaltinius; kada jis paskyrė jūrai ribas, kad jos vandenys niekad neperžengtų jo įsakymo, kai jis nustatė žemės pamatus. Tuomet aš buvau su juo kaip jo Patikėtinė. Kasdien buvau jo džiaugsmas, visad prieš jį džiūgaudama, džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje.
Dabar tad, mano vaikai, klausykite manęs; laimingi yra tie, kurie laikosi mano kelių. Klausykitės pamokymo ir būkite išmintingi; jo neatmeskite! Laimingas žmogus, kuris manęs klauso, ateidamas kasdien anksti prie mano vartų, budėdamas prie mano durų. Juk kas randa mane, randa gyvenimą ir gauna malonę iš Viešpaties.
S. Tai Dievo žodis.
R. Dėkojame Dievui.
S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 1, 26–38)
R. Garbė Tau, Viešpatie.
Anuo metu: Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.
S. Girdėjote Viešpaties žodį.
R. Šlovė Tau, Kristau.
|
