Rugpjūtis

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 11, 33–39)

 

Broliai: Šventieji tikėdami užkariavo karalystes, vykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, buvo rasti Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 1–8)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės! Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų! Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite! Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas. Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško Timotiejui. (2 Tim 2, 1–7)

 

Mylimasis: Stiprėk Kristaus Jėzaus malone ir, ką esi iš manęs girdėjęs prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti.

Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys. Kareivis neužsiima pragyvenimo reikalais, norėdamas patikti karo vadui. Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. Triūsiančiam žemdirbiui dera pirmam pasiimti vaisių. Suprask, ką sakau: Viešpats tau duos išmanymą apie visus dalykus.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 1–9)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu: Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‚Ramybė šiems namams!‘ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‚Jums čia pat Dievo karalystė!‘

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško Timotiejui. (2 Tim 4, 1–8)

Mylimasis: Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę. Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 35–40)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro antrojo laiško. (2 Pt 1, 16–19)

 

Mylimieji: Mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno.

Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 17, 1–9)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Sir 31, 8–11)

 

Laimingas vyras, rastas be dėmės, nevergaująs savo turtams! Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! Kas yra buvęs išmėgintas auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas! Kas yra galėjęs nusižengti ir nenusižengęs, galėjęs daryti pikta ir nepadaręs? Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta, ir šventųjų bendrija skelbs jo dosnumą.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 6, 24–33)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“.

„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‚Ką valgysime?‘ arba: ‚Ką gersime?‘, arba: ‚Kuo vilkėsime?‘ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Jokūbo laiško. (Jok 1, 2–12)

 

Mylimieji: Laikykite tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte. Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu, o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose. Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų. (Mk 13, 33–37)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių. Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško tesalonikiečiams. (1 Tes 2, 13–16)

 

Broliai: Mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį – bet, kas jis iš tikro yra – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji. Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Judėjoje, kurios yra Kristuje Jėzuje. Jūs tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų, kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir pranašus, kurie persekiojo ir mus. Jie nepatinka Dievui ir yra visų žmonių priešai, nes draudžia mums skelbti pagonims, kad šie būtų išganyti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir ant jų krinta galutinė Dievo rūstybė.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų. (Mk 16, 15–18)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 51, 1–8 ir 12)

 

Dėkoju tau, Viešpatie ir Karaliau, ir šlovinu tave, Dieve, mano Gelbėtojau. Šlovinu tavo vardą, nes buvai man apsauga ir parama, išgelbėjai mane nuo žūties, nuo piktų liežuvių rykštės ir neištikimų melagio lūpų. Man susidūrus su priešais, tu atėjai man padėti ir savo gailestingumo ir vardo pilnatve išgelbėjai mane iš nasrų, norėjusių mane praryti, iš mano gyvasties tykojusiųjų letenos, iš mane apgulusiųjų išbandymų, nuo dusinančios kaitros, kuri mane supo, nuo liepsnojančios ugnies, kurios nebuvau užkūręs, nuo gelmių Hado pilve, nuo nepadoraus liežuvio ir melo žodžių – nuo klastingo liežuvio šmeižto karaliui. Visados šlovinsiu tavo vardą ir giedosiu padėkos giesmes. Mano malda buvo išklausyta, nes tu išgelbėjai mane nuo žūties ir išvadavai mane iš vargo, Viešpatie, mūsų Dieve.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 16, 24–27)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško korintiečiams. (2 Kor 9, 6–10)

 

Broliai: Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. O Dievas gali jus apipilti tūleriopomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo, kaip parašyta: „Jis pažėrė, padalijo vargdieniams; jo teisumas amžiais išlieka“. Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 12, 24–26)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 11, 33–39)

 

Broliai: Šventieji tikėdami užkariavo karalystes, vykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, buvo rasti Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 12, 1–8)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės! Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų! Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite! Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas. Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 24, 23–31)

 

Kraunu dailius pumpurus kaip vynmedis, ir mano žiedai duoda garbingų ir gausių vaisių. Esu gražiosios meilės motina, baimės, pažinimo ir šventos vilties. Manyje kiekvieno kelio ir teisybės malonė, manyje visa gyvenimo ir galybės viltis. Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, valgykite iki soties mano vaisių. Atsiminti mane yra saldžiau už medų, geriau turėti mane, negu medaus korį. Kas mane valgo, labiau manęs alksta, kas mane geria, labiau manęs trokšta. Kas manęs klauso, niekais nenueis, kas elgiasi, kaip aš liepiu, niekad nenusidės. Kas skelbia mane, turės amžinąjį gyvenimą.  

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 11, 27–28)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Jėzui kalbant minioms, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

Skaitiniai kaip Šv. Pauliaus šventėje (sausio 15 d.).

 

 

S. Skaitinys iš Juditos knygos. (Jdt 13, 22–25; 15, 10)

 

Tave Viešpats palaimino savo jėga ir per tave sunaikino mūsų priešus. Tu, dukterie, esi Dievo Aukščiausiojo palaiminta labiau už visas moteris žemėje! Tebūna pašlovintas Viešpats Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas, vedęs tave nukirsti mūsų priešų vado galvą! Tavo gyrius niekad neišblės širdyse žmonių, atmenančių Dievo galybę. Tesuteikia Dievas, kad tavo žygis būtų tau amžina garbė, ir teatlygina tau visokeriopa palaima! Nes tu statei į pavojų savo gyvastį, kai mūsų tauta buvo paklupdyta, ir nukreipei mūsų pražūtį, eidama teisiu keliu priešais mūsų Dievą. Tu Jeruzalės garbė, tu Izraelio džiaugsmas, tu mūsų tautos išaukštinimas.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 1, 41–50)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.

O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo bijo“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Sir 31, 8–11)

 

Laimingas vyras, rastas be dėmės, nevergaująs savo turtams! Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! Kas yra buvęs išmėgintas auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas! Kas yra galėjęs nusižengti ir nenusižengęs, galėjęs daryti pikta ir nepadaręs? Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta, ir šventųjų bendrija skelbs jo dosnumą.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 1, 1–16)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boazas iš Rachabos, Boazui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas, Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.

Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas. Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 39, 6–14)

 

Teisusis mėgsta anksti keltis, norėdamas ieškoti Viešpaties, savo Kūrėjo, ir melstis Aukščiausiajam. Jis garsiai meldžiasi, prašydamas atleisti jam nuodėmes. Tada, jeigu Viešpats – Visagalis – nori, jis bus pripildytas supratimo dvasios, – bers savo išminties žodžius ir šlovins Viešpatį malda. Viešpats parodys kelią, ką patarti ir ką žinoti, mąstant apie Dievo paslaptis. Užtat jis skelbs išmintį to, ką yra išmokęs, ir didžiuosis Viešpaties Sandoros įstatymu. Daugelis girs jo supratimą, niekad jis nebus užmirštas. Neišblės jo atminimas, – per kartų kartas bus gyvas jo vardas. Tautos kalbės apie jo išmintį ir bendrija skelbs jam pagyrimus.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 5, 13–19)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje. Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš Siracido knygos. (Sir 24, 23–31)

 

Kraunu dailius pumpurus kaip vynmedis, ir mano žiedai duoda garbingų ir gausių vaisių. Esu gražiosios meilės motina, baimės, pažinimo ir šventos vilties. Manyje kiekvieno kelio ir teisybės malonė, manyje visa gyvenimo ir galybės viltis. Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, valgykite iki soties mano vaisių. Atsiminti mane yra saldžiau už medų, geriau turėti mane, negu medaus korį. Kas mane valgo, labiau manęs alksta, kas mane geria, labiau manęs trokšta. Kas manęs klauso, niekais nenueis, kas elgiasi, kaip aš liepiu, niekad nenusidės. Kas skelbia mane, turės amžinąjį gyvenimą.  

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną. (Jn 19, 25–27)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį. R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 12, 27–31)

 

Broliai: Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai; ir Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje – pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos. Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? ar visi turi gydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai? Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 6, 12–19)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.

Nusileidęs su jais žemyn, apsistojo lygumoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji. Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 10, 10–14)

 

Teisųjį Viešpats vedė tiesiais takais, parodė jam Dievo karalystę ir mokė jį šventų dalykų. Praturtino jį sėkmingu jo triūsu ir gausino jo pastangų vaisius. Gynė jį nuo engėjų gobšumo ir padarė jį turtingą. Uoliai saugojo jį nuo priešų ir gynė nuo pasalų; jo sunkiose grumtynėse ji davė jam pergalę, kad žinotų, jog išmintis galingesnė už visa kita. Kai teisusis žmogus buvo parduotas, jo nepaliko, bet nuo nuodėmės jį išgelbėjo. Su juo nužengė į kalėjimą ir nepaliko jo grandinėmis sukaustyto, bet suteikė jam karalystės skeptrą ir galią valdyti savo engėjus. Įrodęs, kad jo kaltintojai yra melagiai, suteikė jam amžiną garbę Viešpats, mūsų Dievas.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 19, 12–26)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal. Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‚Verskitės, kol sugrįšiu‘. Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‚Mes nenorime, kad šitas mus valdytų‘.

Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo. Atėjo pirmasis ir tarė: ‚Valdove, tavo mina man pelnė dešimtį minų‘. Jis atsakė: ‚Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų‘. Atėjo antrasis ir pareiškė: ‚Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas‘. Ir šitam jis pasakė: ‚Tu valdyk penkis miestus‘.

Atėjo dar vienas ir tarė: ‚Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs‘. Jis atsiliepė: ‚Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?‘ Aplinkiniams jis tarė: ‚Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų‘. Tie sakė: ‚Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!‘ Jis tarė: ‚Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo‘.“

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 

 

S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 10, 10–14)

 

Teisųjį Viešpats vedė tiesiais takais, parodė jam Dievo karalystę ir mokė jį šventų dalykų. Praturtino jį sėkmingu jo triūsu ir gausino jo pastangų vaisius. Gynė jį nuo engėjų gobšumo ir padarė jį turtingą. Uoliai saugojo jį nuo priešų ir gynė nuo pasalų; jo sunkiose grumtynėse ji davė jam pergalę, kad žinotų, jog išmintis galingesnė už visa kita. Kai teisusis žmogus buvo parduotas, jo nepaliko, bet nuo nuodėmės jį išgelbėjo. Su juo nužengė į kalėjimą ir nepaliko jo grandinėmis sukaustyto, bet suteikė jam karalystės skeptrą ir galią valdyti savo engėjus. Įrodęs, kad jo kaltintojai yra melagiai, suteikė jam amžiną garbę Viešpats, mūsų Dievas.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą. (Mt 18, 1–5)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“. „Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

S. Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos. (Jer 1, 17–19) 

 

Anomis dienomis girdėjau Viešpaties žodį: „Susijuosk savo strėnas! Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu! Nepalūžk nuo jų, kad tavęs nepalaužčiau jų akyse! O aš – štai padariau tave šiandien sutvirtintu miestu, geležiniu šulu ir vario siena, kad būtum prieš visą kraštą: prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus, prieš jos kunigus ir visą liaudį. Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks, nes aš esu su tavimi, – tarė Viešpats, – kad tave išgelbėčiau“.

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

 

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų. (Mk 6, 17–29)

R. Garbė Tau, Viešpatie. 

 

Anuo metu: Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“. Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi.

Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“. Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“ Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.

Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.

S. Skaitinys iš Išminties knygos. (Išm 10, 17–20)

 

Dievas atlygino šventųjų žmonių darbus, vedė juos nuostabiu keliu, buvo jiems paunksnė dieną ir žvaigždžių šviesa naktį. Jis pervedė juos per Raudonąją jūrą, vesdamas per gilius vandenis, o jų priešus paskandino, vėl išspjaudamas juos iš gelmių dugno. Užtat dorieji apiplėšė nedorėlius; jie giedojo giesmes, Viešpatie, tavo vardui šventajam ir šlovino sutartinai tavo ginančią ranką, Viešpatie, mūsų Dieve.

 

S. Tai Dievo žodis.

R. Dėkojame Dievui.

S. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką. (Lk 10, 16–20)

R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

Anuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“. Mokinių sugrįžimas. Kuo džiaugtis? Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“. O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.

 

S. Girdėjote Viešpaties žodį.

R. Šlovė Tau, Kristau.