Įžanga | FSSPX Lithuania

2007 04 30

„Kad įvykdytų amžinąjį atpirkimą (Žyd 9, 12), Kristus panorėjo save vienąkart paaukoti Tėvui ant kryžiaus altoriaus. Tačiau jo kunigystė negalėjo pasibaigti jam mirus. Todėl Paskutinėje vakarienėje jis paaukojo Dievui Tėvui savo Kūną ir Kraują duonos ir vyno pavidalais ir taip paliko savo Bažnyčiai Auką, kuria yra sudabartinama kruvinoji, vienąkart ant kryžiaus atliktoji Auka, kuria išlaikomas jos atminimas iki pasaulio pabaigos ir kuria pritaikoma jos išganinga galia atleisti mūsų kasdien padaromoms nuodėmėms“ (Tridento Susirinkimas, XXII ses., c. 1).

Šv. Mišios yra tikra auka, jos tikslai yra Dievo garbinimas, dėkojimas jam, atgaila už nuodėmes ir malonių prašymas. Pats Jėzus Kristus yra jose ir aukojamoji Atnaša, ir aukojantis Kunigas. Įšventintasis Bažnyčios kunigas yra tik Kristaus įrankis. Kunigui tariant konsekracijos žodžius, visa duonos ir vyno materija yra perkeičiama į Viešpaties Kūną ir Kraują, taigi šv. Komunijoje tikrai, o ne simboliškai ar vien dvasiškai, priimame patį Viešpatį. Todėl šv. Mišios – pats svarbiausias įvykis šioje žemėje, švenčiausias Bažnyčios turtas, visų malonių šaltinis ir viso mūsų dvasinio gyvenimo centras.

Vakarų Bažnyčioje šv. Mišių auka švenčiama Romos apeigomis, kurių pagrindinės dalys kyla dar iš pirmųjų krikščionybės amžių. Romos šv. Mišių ritualas tobulai išreiškia Kristaus aukos paslaptį, ugdo mūsų pagarbą ir meilę Viešpačiui. Bažnyčia nori, kad šv. Mišiose dalyvautume aktyviai – pirmiausia dvasiškai, o bendruomeninėse Mišiose – ir savo giesmėmis bei maldomis. Šv. popiežius Pijus X ypač ragina puoselėti grigališkąjį giedojimą šventąja lotynų kalba.

Mes dažnai pamirštame Viešpatį Jėzų Kristų, o jis dieną naktį laukia mūsų visų bažnyčių tabernakuliuose, kad atėję pakviestume jį į savo širdis. Aplankykime jį ne vien tuomet, kai dalyvaujame šv. Mišiose! Kada tik galime, priimkime šv. Komuniją, nors ir kasdien. Norint eiti prie Komunijos, reikia nebūti padarius neišpažintos sunkios nuodėmės (sunkiai nusidėjus būtina pirma atlikti išpažintį) ir bent vieną valandą (rekomenduojama tris valandas) susilaikyti nuo bet kokio valgio ir alkoholinių gėrimų.

PAGRINDINĖS ŠV. MIŠIŲ DALYS

I. KATECHUMENŲ MIŠIOS

1. Mišių pradžia

(psalmė Iudica me, nuodėmių išpažinimas).

2. Maldos

(introitas, Kyrie, Gloria, kolekta).

3. Skaitiniai

(lekcija, tarpinės giesmės, Evangelija).

(4. Homilija arba pamokslas.)

(5. Tikėjimo išpažinimas.)

II. TIKINČIŲJŲ MIŠIOS

1. Atnašavimas

(duonos ir vyno atnašavimas, (smilkymas), rankų plovimas).

2. Prefacija, Sanctus.

3. Kanonas:

- Maldos už Bažnyčią, už gyvuosius, šventųjų prisiminimas;

- Konsekracija (perkeitimas) ir pakylėjimas;

- Malda už mirusius.

4. Komunija:

- Viešpaties malda;

- Šv. Ostijos laužymas, šv. Pavidalų sumaišymas;

- Agnus Dei;

- Kunigo Komunija;

- Confiteor, tikinčiųjų Komunija;

- Purifikacija, malda po Komunijos.

5. Mišių pabaiga

(Ite, Missa est, palaiminimas, pabaigos Evangelija).

DVASINIS DALYVAVIMAS JOSE

Prieš Mišias: susikaupiame, prisimename šventės paslaptį ir savo intencijas – už ką ypatingai melsimės, ko prašysime. Maldos prieš šv. Mišias.

Nusižeminame prieš Dievą ir gailimės dėl nuodėmių.

Meldžiame visų Bažnyčiai ir mums reikalingų malonių.

Klausomės Dievo Žodžio ir mąstome apie tikėjimo paslaptis.

Klausomės Bažnyčios mokymo ir pritaikome jį sau.

Išpažįstame ir sustipriname savo tikėjimą.

Sudedame ant altoriaus ir vienijame su Kristaus auka visą savo gyvenimą, kančias ir silpnumą.

Kartu su angelais šloviname Dievo didybę.

Meldžiamės už Bažnyčią ir savo gyvus artimuosius.

Su tikėjimu žvelgdami į Viešpatį šv. Pavidaluose, kalbame: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20, 28).

Skiriame šią auką už skaistykloje kenčiančias vėles.

Prašome Tėvą visų malonių, kurias šia auka nupelnė jo Sūnus.

Sužadiname gailestį, prisimename savo nevertumą artintis prie Dievo, bet kviečiame jį į savo širdį.

Priimame Viešpatį ir vienijamės su Juo.

Tyliai garbiname pas mus atėjusį Viešpatį.

Ryžtamės toliau gyventi vienybėje su Kristumi ir vykdyti jo valią.

Po Mišių: bent 10 min. dėkojame Viešpačiui už malones. Maldos po šv. Mišių.

Santrumpos: S. – Sacerdos, kunigas; M. – Ministri, patarnautojai; V. – Versus, posmas, eilutė; R. – Responsum, atsakymas. Ženklas + reiškia persižegnojimą ar kunigo daromus kryžiaus ženklus.