3. Kai kurių Mišių kintamos dalys

INTROITAS Žyd 4, 16

Adeámus cum fidúcia ad thronum grátiæ, ut misericórdiam consequámur, et grátiam inveniámus in auxílio opportúno (T. P. Allelúia, allelúia).

Ps. 44, 2: Eructávit cor meum verbum bonum: dico ego ópera mea Regi. V. Glória Patri...

Adeámus...

KOLEKTA

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui in Corde beátæ Maríæ Vírginis dignum Spíritus Sancti habitáculum præparásti: concéde propítius; ut eiúsdem immaculáti Cordis festivitátem devóta mente recoléntes, secúndum cor tuum vívere valeámus. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte eiúsdem Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

LEKCIJA Sir 24, 23–31

Léctio libri Sapiéntiæ.

Ego quasi vitis fructificávi suavitátem odóris: et flores mei fructus honóris et honestátis. Ego mater pulchræ dilectiónis et timóris et agnitiónis et sanctæ spei. In me grátia omnis viæ et veritátis: in me omnis spes vitæ et virtútis. Transíte ad me, omnes qui concupíscitis me, et a generatiónibus meis implémini. Spíritus enim meus super mel dulcis, et heréditas mea super mel et favum. Memória mea in generatiónes sæculórum. Qui edunt me, adhuc esúrient: et qui bibunt me, adhuc sítient. Qui audit me, non confundétur: et qui operántur in me, non peccábunt. Qui elúcidant me, vitam ætérnam habébunt.

TARPINĖS GIESMĖS

Gradualas Ps 12, 6; 44, 18

Exsultábit cor meum in salutári tuo: cantábo Dómino, qui bona tríbuit mihi: et psallam nómini Dómini altíssimi. V. Mémores erunt nóminis tui in omni generatióne et generatiónem: proptérea pópuli confitebúntur tibi in ætérnum.

Aleliuja Lk 1, 46–47

Allelúia, allelúia. Magníficat ánima mea Dóminum: et exsultávit spíritus meus in Deo, salutári meo. Allelúia.

Po Septuagezimos sekmadienio vietoj Aleliuja ir posmelio kalbamas

Traktas Pat 8, 32 ir 35

Nunc ergo, fílii, audíte me: Beáti, qui custódiunt vias meas. Audíte disciplínam et estóte sapiéntes, et nolíte abícere eam. V. Beátus homo qui audit me, et qui vígilat ad fores meas cotídie, et obsérvat ad postes óstii mei. V. Qui me invénerit, invéniet vitam, et háuriet salútem a Dómino. 

Velykų laiku vietoj gradualo kalbama

Aleliuja Lk 1, 46 ir 47; 48

Allelúia, allelúia. Magníficat ánima mea Dóminum: et exsultávit spíritus meus in Deo, salutári meo.

Allelúia. V. Beátam me dicent omnes generatiónes, quia ancíllam húmilem respéxit Deus. Allelúia.

EVANGELIJA Jn 19, 25–27

+ Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem.

In illo témpore: Stabant iuxta Crucem Iesu Mater eius, et soror Matris eius, María Cléophæ, et María Magdaléne. Cum vidísset ergo Iesus Matrem, et discípulum stantem, quem diligébat, dicit Matri suæ: Múlier, ecce fílius tuus. Deínde dicit discípulo: Ecce mater tua. Et ex illa hora accépit eam discípulus in sua.

OFERTORIUMAS Lk 1, 47 ir 49

Exsultávit spíritus meus in Deo, salutári meo; quia fecit mihi magna qui potens est, et sanctum nomen eius (T. P. Allelúia, allelúia).

SEKRETA

Maiestáti tuæ, Dómine, Agnum immaculátum offeréntes, quǽsumus: ut corda nostra ignis ille divínus accéndat, qui Cor beátæ Maríæ Vírginis ineffabíliter inflammávit. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit e regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus...

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS PREFACIJA

Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus: Et te in veneratióne beátæ Maríæ semper Vírginis collaudáre, benedícere et prædicáre. Quæ et Unigénitum tuum Sancti Spíritus obumbratióne concépit: et, virginitátis gloria permanénte, lumen ætérnum mundo effúdit, Iesum Christum, Dóminum nostrum. Per quem maiestátem tuam laudant Angeli, adórant Dominatiónes, tremunt Potestátes. Cæli cælorúmque Virtútes ac beáta Seéraphim sócia exsultatióne concélebrant. Cum quibus et nostras voces ut admítti iúbeas, deprecámur, súpplici confessióne dicéntes:

Sanctus, Sanctus, Sanctus...

KOMUNIJOS ANTIFONA Jn 19, 26–27

Dixit Iesus Matri suæ: Múlier, ecce fílius tuus: deínde dixit discípulo: Ecce mater tua. Et ex illa hora accépit eam discípulus in sua (T. P. Allelúia, allelúia).

POSTKOMUNIJA

Orémus. Divínis refécti munéribus te, Dómine, supplíciter exorámus: ut beátæ Maríæ Vírginis intercessióne, cuius immaculáti Cordis solémnia venerándo égimus, a præséntibus perículis liberáti, ætérnæ vitæ gáudia consequámur. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Artinkimės su pasitikėjimu prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku (Velykų laiku: Aleliuja, aleliuja.)

Ps 44, 2: Širdis man tvinsta kilniais žodžiais, savo himnus skiriu Karaliui. V. Garbė Tėvui...

Artinkimės...

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdyje paruošei Šventajai Dvasiai tinkamą buveinę. Maloningai suteik, kad pamaldžiai minėdami Jos Nekaltosios Širdies šventę, pajėgtume gyventi pagal Tavo Širdį. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja tos Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Skaitinys iš Išminties knygos.

Aš – lyg vynmedis, skleidžiu saldų kvapą; ir mano žiedai neša garbingų ir puikių vaisių. Aš – gražiosios meilės, baimės, pažinimo ir šventos vilties Motina. Manyje yra visa kelio ir tiesos malonė; manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis. Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, ir pasisotinkite mano vaisiais. Juk mano dvasia saldesnė už medų, mane paveldėti geriau už medų ir korį. Mano atminimas per visų amžių kartas. Kas mane valgo, dar labiau alks; kas mane geria, dar labiau trokš. Kas klauso manęs, neturės gėdytis; kas elgiasi pagal mane, nenusidės; kas skleidžia mano šviesą, turės amžinąjį gyvenimą.

Mano širdis džiaugiasi Tavo pagalba. Giedosiu Viešpačiui, nes jis man buvo geras, šlovinsiu aukščiausiojo Viešpaties vardą. V. Jie minės Tavo vardą iš kartos į kartą; todėl tautos šlovins Tave amžinai.

Aleliuja, aleliuja. Mano siela garbina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Išganytoju. Aleliuja.

Tad, vaikeliai, klausykite manęs: palaiminti, kurie laikosi mano kelio! Klausykite pamokymo, būkite išmintingi ir neatmeskite jo. V. Palaimintas žmogus, kuris manęs klauso, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų! V. Kas randa mane, randa gyvenimą ir laimi Viešpaties palankumą.

Aleliuja, aleliuja. Mano siela garbina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Išganytoju.

Aleliuja. V. Mane palaiminta vadins visos kartos, nes Dievas pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Aleliuja.

+ Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Joną.

Anuo metu: Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys paėmė ją pas save.

Viešpatie, aukodami Tavo didybei nekaltąjį Avinėlį, meldžiame, kad mūsų širdis uždegtų toji dieviška ugnis, kuria neapsakomai liepsnojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdis. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje...

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, ir Tave Švenčiausiosios visuomet Mergelės Marijos pagerbime šlovintume, garbintume ir skelbtume. Ji pradėjo Tavo Vienatinį Šventosios Dvasios apgaubta ir, išlikus mergystės garbei, išliejo pasauliui amžinąją šviesą – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Per jį Tavo didybę šlovina angelai, garbina viešpatystės, nuo jos dreba jėgos, ją kartu džiūgaudami aukština dangaus skliautai ir jų galybės bei šventieji serafinai. Meldžiame, kad su jais teiktumeisi priimti ir mūsų balsus, nuolankiai išpažindami ir sakydami:

Šventas, Šventas, Šventas...

Jėzus tarė savo motinai: Moterie, štai tavo sūnus. Paskui tarė mokiniui: Štai tavo Motina. Nuo tos valandos mokinys paėmė ją pas save (Velykų laiku: Aleliuja, aleliuja).

Melskimės. Atgaivinti dangiškomis dovanomis, Tave, Viešpatie, nuolankiai maldaujame, kad, išsigelbėję iš dabartinių pavojų, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kurios Nekaltosios Širdies šventę pagarbiai švenčiame, pasiektume amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

INTROITAS 4 Ezdr 2, 34–35

Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.

Ps. 64, 2 et 3: Te decet hymnus, Deus, in Sion, et tibi reddétur votum in Ierúsalem: exáudi oratiónem meam, ad te omnis caro véniet.

Réquiem ætérnam…

KOLEKTA

Orémus. Deus, cui próprium est miseréri semper et párcere, te súpplices exorámus pro ánima fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), quam hódie de hoc sǽculo migráre iussísti: ut non tradas eam in manus inimíci, neque obliviscáris in finem, sed iúbeas eam a sanctis Angelis súscipi et ad pátriam paradísi perdúci; ut, quia in te sperávit et crédidit, non pœnas inférni sustíneat, sed gáudia ætérna possídeat. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Trečią, septintą ir trisdešimtą dieną:

Orémus. Quǽsumus, Dómine, ut ánimǽ fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), cuius depositiónis diem tértium (vel séptimum, vel trigésimum) commemorámus, Sanctórum atque electórum tuórum largíri dignéris consórtium: et rorem misericórdiæ tuæ perénnem infúndas. Per Dóminum...

LEKCIJA 1 Tes 4, 13–18

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Thessalonicénses

Fratres: Nólumus vos ignoráre de dormiéntibus, ut non contristémini, sicut et céteri, qui spem non habent. Si enim crédimus, quod Iesus mórtuus est et resurréxit: ita et Deus eos, qui dormiérunt per Iesum, addúcet cum eo. Hoc enim vobis dícimus in verbo Dómini, quia nos, qui vívimus, qui resídui sumus in advéntum Dómini, non præveniémus eos, qui dormiérunt. Quóniam ipse Dóminus in iussu, et in voce Archángeli, et in tuba Dei descéndet de cælo: et mórtui, qui in Christo sunt, resúrgent primi. Deínde nos, qui vívimus, qui relínquimur, simul rapiémur cum illis in núbibus óbviam Christo in áera, et sic semper cum Dómino érimus. Itaque consolámini ínvicem in verbis istis.

TARPINĖS GIESMĖS

Gradualas 4 Ezdr 2, 34, 35 ir Ps 111, 7

Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis. V. In memória ætérna erit iustus: ab auditióne mala non timébit.

Traktas

Absólve, Dómine, ánimas ómnium fidélium defunctórum ab omni vínculo delictórum. V. Et grátia tua illis succurrénte, mereántur evádere iudícium ultiónis. V. Et lucis ætérnæ beatitúdine pérfrui.

Sekvencija

Dies iræ, dies illa,

  Solvet sæclum in favílla:

  Teste David cum Sibýlla.

Quantus tremor est futúrus,

  Quando iudex est ventúrus,

  Cuncta stricte discussúrus!

Tuba, mirum spargens sonum

  Per sepúlcra regiónum,

  Coget omnes ante thronum.

Mors stupébit et natúra,

  Cum resúrget creatúra,

  Iudicánti responsúra.

Liber scriptus proferétur,

  In quo totum continétur,

  Unde mundus iudicétur.

Iudex ergo cum sedébit,

  Quidquid latet, apparébit:

  Nil inultum remanébit.

Quid sum miser tunc dictúrus?

  Quem patrónum rogatúrus,

  Cum vix iustus sit secúrus?

Rex treméndæ maiestátis,

  Qui salvándos salvas gratis,

  Salva me, fons pietátis.

Recordáre, Iesu pie,

  Quod sum causa tuæ viæ:

  Ne me perdas illa die.

Quærens me, sedísti lassus:

  Redemísti Crucem passus:

  Tantus labor non sit cassus.

Iuste iudex ultiónis,

  Donum fac remissiónis

  Ante diem ratiónis.

Ingemísco, tamquam reus:

  Culpa rubet vultus meus:

  Supplicánti parce, Deus.

Qui Maríam absolvísti,

  Et latrónem exaudísti,

  Mihi quoque spem dedísti.

Preces meæ non sunt dignæ:

  Sed tu bonus fac benígne,

  Ne perénni cremer igne.

Inter oves locum præsta,

  Et ab hædis me sequéstra,

  Státuens in parte dextra.

Confutátis maledíctis,

  Flammis ácribus addíctis:

  Voca me cum benedíctis.

Oro suplex et acclínis,

  Cor contrítum quasi cinis:

  Gere curam mei finis.

Lacrimósa dies illa,

  Qua resúrget ex favílla

Iudicándus homo reus:

  Huic ergo parce Deus.

Pie Iesu Dómine,

  Dona eis réquiem. Amen.

EVANGELIJA Jn 11, 21–27

+ Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem.

In illo témpore: Dixit Martha ad Iesum: Dómine, si fuísses hic, frater meus non fuísset mórtuus: sed et nunc scio, quia, quæcúmque popósceris a Deo, dabit tibi Deus. Dicit illi Iesus: Resúrget frater tuus. Dicit ei Martha: Scio, quia resúrget in resurrectióne in novíssimo die. Dixit ei Iesus: Ego sum resurréctio et vita: qui credit in me, étiam si mórtuus fúerit, vivet: et omnis, qui vivit et credit in me, non moriétur in ætérnum. Credis hoc? Ait illi: Utique, Dómine, ego crédidi, quia tu es Christus, Fílius Dei vivi, qui in hunc mundum venísti.

OFERTORIUMAS

Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, líbera ánimas ómnium fidélium defunctórum de pœnis inférni et de profúndo lacu: líbera eas de ore leónis, ne absórbeat eas tártarus, ne cadant in obscúrum: sed sígnifer sanctus Míchael repræséntet eas in lucem sanctam: * Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius. V. Hóstias et preces tibi, Dómine, laudis offérimus: tu súscipe pro animábus illis, quarum hódie memóriam fácimus: fac eas, Dómine, de morte transíre ad vitam. Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius.

SEKRETA

Propitiáre, quǽsumus, Dómine, ánimæ fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), pro qua hóstiam laudis tibi immolámus, maiestátem tuam supplíciter deprecántes: ut, per hæc piæ placatiónis offícia, perveníre mereátur ad réquiem sempitérnam. Per Dóminum nostrum...

Trečią, septintą ir trisdešimtą dieną:

Múnera, quǽsumus, Dómine, quæ tibi pro ánima fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.) offérimus, placátus inténde: ut, remédiis purgáta cæléstibus, in tua pietáte requiéscat. Per Dóminum nostrum...

GEDULINGOJI PREFACIJA

Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus: per Christum, Dóminum nostrum. In quo nobis spes beátæ resurrectiónis effúlsit, ut, quos contrístat certa moriéndi condício, eósdem consolétur futúræ immortalitátis promíssio. Tuis enim fidélibus, Dómine, vita mutátur, non tóllitur: et, dissolúta terréstris huius incolátus domo, ætérna in cælis habitátio comparátur. Et ídeo cum Angelis et Archángelis, cum Thronis et Dominatiónibus cumque omni milítia cæléstis exércitus hymnum glóriæ tuæ cánimus, sine fine dicéntes:

Sanctus, Sanctus, Sanctus...

KOMUNIJOS ANTIFONA 4 Ezdr 2, 34–35

Lux ætérna lúceat eis, Dómine: cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es. V. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis. Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es.

POSTKOMUNIJA

Orémus. Præsta, quǽsumus, omnípotens Deus: ut ánima fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), quæ hódie de hoc sǽculo migrávit, his sacrifíciis purgáta et a peccátis expedíta, indulgéntiam páriter et réquiem cápiat sempitérnam. Per Dóminum...

Trečią, septintą ir trisdešimtą dieną:

Orémus. Súscipe, Dómine, preces nostras pro ánima fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.): ut, si quæ ei máculæ de terrénis contágiis adhæsérunt, remissiónis tuae misericórdia deleántur. Per Dóminum...

Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.

Ps 64, 2 ir 3: Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir Tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas Tave tenueina kiekvienas kūnas.

Amžinąjį atilsį...

Melskimės. Dieve, Tu esi linkęs visuomet pasigailėti ir atleisti. Nuolankiai Tave meldžiame už Tavo tarno (tarnaitės) N. vėlę, kuriai šiandien įsakei iškeliauti iš šio pasaulio: neatiduok jos į priešo rankas ir nepamiršk amžinai, bet liepk šventiesiems angelams ją priimti ir nuvesti į rojaus tėvynę, kad ji, turėjusi viltį Tavyje ir Tavimi tikėjusi, nepatirtų pragaro kančių, bet gautų amžinuosius džiaugsmus. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Melskimės. Prašome, Viešpatie, kad vėlei Tavo tarno (tarnaitės) N., kurio trečią (arba septintą, arba trisdešimtą) palaidojimo dieną minime, teiktumeisi duoti dalį su Tavo šventaisiais ir išrinktaisiais bei išlietum jai amžiną Tavo gailestingumo rasą. Per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško tesalonikiečiams.

Broliai: Mes norime, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo.  Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui,  arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.

Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia. V. Teisusis bus minimas amžinai; piktų kalbų nebebijos.

Išrišk, Viešpatie, visų mirusių tikinčiųjų vėles iš visokių nusikaltimų pančių. V. Ir Tavo malonei padedant, tebūna jos vertos išvengti bausmės nuosprendžio. V. Bei džiaugtis amžinosios šviesos palaima.

Diena rūstybės, diena toji

  pavers pasaulį į pelenus,

  kaip liudija Dovydas ir Sibilė.

Koksai bus drebėjimas,

  kai ateis teisėjas,

  visus griežtai ištirsiantis!

Trimitas, skleidžiąs nepaprastą garsą

  visų kraštų kapuose,

  sušauks visus priešais sostą.

Mirtis ir gamta nustėrs,

  kai prisikels kūrinys,

  turintis atsakyti teisiančiam.

Atneš prirašytą knygą,

  kurioje bus viskas,

  už ką pasaulis teisiamas.

Tad kai teisėjas atsisės,

  visa, kas slapta, pasirodys,

  niekas neliks nenubausta.

Ką aš vargšas tada sakysiu?

  Ką šauksiuos užtarėju,

  kai ir teisusis bus vargiai saugus?

Baisios didybės Karaliau,

  kurs už dyką gelbsti žūstančius,

  gelbėk mane, gerumo šaltini.

Atmink, malonusis Jėzau,

  kad esu Tavo kelio priežastis,

  nepražudyk manęs tą dieną.

Ieškodamas manęs, prisėdai pavargęs,

  atpirkai kančia ant kryžiaus –

  toks vargas tenebūna veltui.

Teisingai baudžiantis teisėjau,

  suteik atleidimo dovaną

  dar prieš ataskaitos dieną.

Dejuoju lyg kaltinamasis,

  kaltė nurausvina man veidą,

  atleisk maldaujančiam, Dieve.

Tu išrišai Mariją

  ir išklausei plėšiką,

  o ir man davei viltį.

Mano maldos nevertos,

  bet Tu, gerasis, būk maloningas,

  kad nedegčiau amžinoj ugny.

Suteik vietą tarp avių

  ir atskirk mane nuo ožių,

  pastatydamas į dešinę pusę.

Įrodęs prakeiktųjų kaltę,

  karštoms liepsnoms pasmerkęs,

  pašauk mane su palaimintaisiais.

Meldžiu parpuolęs ir sulinkęs,

  sutrinta į pelenus širdimi,

  pasirūpink mano galu.

Ašarų pilna toji diena,

  kai prisikels iš pelenų.

Kaltas žmogus teismui;

  tad atleisk šiems (mirusiems), Dieve.

Gerasis Viešpatie Jėzau,

  suteik jiems atilsį. Amen.

+ Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Joną.

Anuo metu: Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“. Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“. Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.

Pasigailėk, meldžiame, Viešpatie, Tavo tarno (tarnaitės) N. vėlės, už kurią Tau aukojame šlovinimo auką, nuolankiai prašydami Tavo didybę, kad dėl šios meilios permaldavimo tarnystės ji būtų verta pasiekti amžinąjį atilsį. Per mūsų Viešpatį...

Meldžiame, Viešpatie, meilingai pažvelk į dovanas, kurias Tau aukojame už Tavo tarno (tarnaitės) N. vėlę, kad ji, apvalyta dangiškais vaistais, rastų atilsį Tavo gerume. Per mūsų Viešpatį...

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, per Kristų, mūsų Viešpatį. Jame mums nušvito palaiminto prisikėlimo viltis, kad liūdėdami dėl tikros būtinybės mirti, būtume paguosti būsimo nemirtingumo pažado. Juk Tavo tikintiesiems, Viešpatie, gyvenimas pakeičiamas, bet ne atimamas, o sugriuvus šio žemiškojo gyvenimo namams, paruošiamas amžinas būstas danguje. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami:

Šventas, Šventas, Šventas...

Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie, su Tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras. V. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia su Tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.

Melskimės. Suteik, meldžiame, visagalis Dieve, kad Tavo tarno (tarnaitės) N. vėlė, šiandien iškeliavusi iš šio pasaulio, šiomis aukomis apvalyta ir iš nuodėmių išvaduota, gautų atleidimą ir kartu amžinąjį atilsį. Per mūsų Viešpatį...

Melskimės. Priimk, Viešpatie, mūsų maldas už Tavo tarno (tarnaitės) N. vėlę, kad jeigu ją teršė žemiško užkrato dėmės, jas nuvalytų Tavo atlaidus gailestingumas. Per mūsų Viešpatį...

KOLEKTA

Už vieną mirusįjį ar mirusiąją:

Orémus. Deus, indulgentiárum Dómine: da ánimæ fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), cuius anniversárium depositiónis diem commemorámus, refrigérii sedem, quiétis beatitúdinem et lúminis claritátem. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Už kelis mirusiuosius:

Orémus. Deus, indulgentiárum Dómine: da animábus famulórum famularúmque tuárum, quorum anniversárium depositiónis diem commemorámus, refrigérii sedem, quiétis beatitúdinem et lúminis claritátem. Per Dóminum...

LEKCIJA 2 Mak 12, 43–46

Léctio libri Machabæórum.

In diébus illis: Vir fortíssimus Iudas, facta collatióne, duódecim mília drachmas argénti misit Ierosólymam, offérri pro peccátis mortuórum sacrifícium, bene et religióse de resurrectióne cógitans (nisi enim eos, qui cecíderant, resurrectúros speráret, supérfluum viderétur et vanum oráre pro mórtuis): et quia considerábat, quod hi, qui cum pietáte dormitiónem accéperant, óptimam habérent repósitam grátiam. Sancta ergo et salúbris est cogitátio pro defúnctis exoráre, ut a peccátis solvántur.

EVANGELIJA Jn 6, 37–40

+ Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem.

In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum: Omne, quod dat mihi Pater, ad me véniet: et eum, qui venit ad me, non eíciam foras: quia descéndi de cælo, non ut fáciam voluntátem meam, sed voluntátem eius, qui misit me. Hæc est autem volúntas eius, qui misit me, Patris: ut omne, quod dedit mihi, non perdam ex eo, sed resúscitem illud in novíssimo die. Hæc est autem volúntas Patris mei, qui misit me: ut omnis, qui videt Fílium et credit in eum, hábeat vitam ætérnam, et ego resuscitábo eum in novíssimo die.

SEKRETA

Už vieną mirusįjį ar mirusiąją:

Propitiáre, Dómine, supplicatiónibus nostris, pro ánima fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), cuius hódie ánnua dies ágitur: pro qua tibi offérimus sacrifícium laudis; ut eam Sanctórum tuórum consórtio sociáre dignéris. Per Dóminum...

Už kelis mirusiuosius:

Propitiáre, Dómine, supplicatiónibus nostris, pro animábus famulórum famularúmque tuárum, quorum hódie ánnua dies ágitur: pro quibus tibi offérimus sacrifícium laudis; ut eas Sanctórum tuórum consórtio sociáre dignéris. Per Dóminum...

POSTKOMUNIJA

Už vieną mirusįjį ar mirusiąją:

Orémus. Præsta, qǽsumus, Dómine: ut ánima fámuli tui N. (fámulæ tuæ N.), cuius anniversárium depositiónis diem commemorámus; his purgáta sacrifíciis, indulgéntiam páriter et réquiem cápiat sempitérnam. Per Dóminum...

Už kelis mirusiuosius:

Orémus. Præsta, quǽsumus, Dómine: ut ánimæ famulórum famularúmque tuárum, quorum anniversárium depositiónis diem commemorámus; his purgátæ sacrifíciis, indulgéntiam páriter et réquiem cápiant sempitérnam. Per Dóminum...

Melskimės. Dieve, atlaidusis Viešpatie, duok vėlėms Tavo tarnų ir tarnaičių, kurių palaidojimo metines minime, atgaivos vietą, ramią palaimą ir šviesos spindėjimą. Per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Makabėjų knygos.

Anomis dienomis: Tvirtasis vyras Judas, surinkęs iš savo kareivių du tūkstančius sidabrinių drachmų, nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų parūpinta atnaša už nuodėmę. Tai darydamas, jis elgėsi gerai bei kilniai ir turėjo mintyje mirusiųjų prisikėlimą. Iš tikrųjų, jeigu jis nebūtų laukęs, kad žuvusieji prisikels, būtų buvę nenaudinga ir kvaila melstis už mirusiuosius. Be to, jis suvokė, kad nepaprastai garbingas atlygis laukia tų, kurie užmiega dievotai – tai šventa ir dievota mintis. Todėl jis ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš šios nuodėmės.

+ Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Joną.

Anuo metu Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu, nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

Pasigailėk, Viešpatie, mūsų, meldžiančių už vėlę Tavo tarno (tarnaitės) N., kurio (kurios) metinės šiandien minimos. Už ją Tau aukojame šlovinimo auką, kad ją teiktumeisi priskirti Tavo šventųjų bendrijai. Per mūsų Viešpatį...

Pasigailėk, Viešpatie, mūsų, meldžiančių už vėles Tavo tarnų ir tarnaičių, kurių metinės šiandien minimos. Už jas Tau aukojame šlovinimo auką, kad jas teiktumeisi priskirti Tavo šventųjų bendrijai. Per mūsų Viešpatį...

Melskimės. Suteik, meldžiame, Viešpatie, kad vėlė Tavo tarno (tarnaitės) N., kurio (kurios) palaidojimo metines minime, šiomis aukomis apvalyta, gautų atleidimą ir kartu amžinąjį atilsį. Per mūsų Viešpatį...

Melskimės. Suteik, meldžiame, Viešpatie, kad vėlės Tavo tarnų ir tarnaičių, kurių palaidojimo metines minime, šiomis aukomis apvalytos, gautų atleidimą ir kartu amžinąjį atilsį. Per mūsų Viešpatį...

KOLEKTA

Orémus. Deus, véniæ largítor et humánæ salútis amátor: quǽsumus cleméntiam tuam; ut nostræ congregatiónis fratres, propínquos et benefactóres, qui ex hoc sǽculo transiérunt, beáta María semper Vírgine intercedénte cum ómnibus Sanctis tuis, ad perpétuæ beatitúdinis consórtium perveníre concédas. Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

LEKCIJA Apr 14, 13

Léctio libri Apocalýpsis beáti Ioánnis Apóstoli.

In diébus illis: Audívi vocem de cælo, dicéntem mihi: Scribe: Beáti mórtui, qui in Dómino moriúntur. Amodo iam dicit Spíritus, ut requiéscant a labóribus suis: ópera enim illórum sequúntur illos.

EVANGELIJA Jn 6, 51–55

+ Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem.

In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum: Ego sum panis vivus, qui de cælo descéndi. Si quis manducáverit ex hoc pane, vivet in ætérnum: et panis, quem ego dabo, caro mea est pro mundi vita. Litigábant ergo Iudǽi ad ínvicem, dicéntes: Quómodo potest hic nobis carnem suam dare ad manducándum? Dixit ergo eis Iesus: Amen, amen, dico vobis: nisi manducavéritis carnem Fílii hóminis et bibéritis eius sánguinem, non habébitis vitam in vobis. Qui mandúcat meam carnem et bibit meum sánguinem, habet vitam ætérnam: et ego resuscitábo eum in novíssimo die.

SEKRETA

Deus, cuius misericórdiæ non est númerus, súscipe propítius preces humilitátis nostræ: et animábus fratrum, propinquórum et benefactórum nostrórum, quibus tui nóminis dedísti confessiónem, per hæc sacraménta salútis nostræ, cunctórum remissiónem tríbue peccatórum. Per Dóminum...

POSTKOMUNIJA

Orémus. Præsta, qǽsumus, omnípotens et miséricors Deus: ut ánimæ fratrum, propinquórum et benefactórum nostrórum, pro quibus hoc sacrifícium laudis tuæ obtúlimus maiestáti; per huius virtútem sacraménti a peccátis ómnibus expiátæ, lucis perpétuæ, te miseránte, recípiant beatitúdinem. Per Dóminum...

Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos.

Tomis dienomis girdėjau balsą iš dangaus, kuris man sakė: „Rašyk: palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Iš tikrųjų, sako Dvasia, jie pailsės nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi“.

+ Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Joną.

Anuo metu: Jėzus tarė žydų minioms: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas, už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

Dieve, kurio pasigailėjimams nėra skaičiaus, maloningai priimk mūsų nuolankias maldas ir suteik mūsų brolių, artimųjų bei geradarių vėlėms, kurioms leidai išpažinti Tavąjį vardą, per šias mūsų išganymo paslaptis visų nuodėmių atleidimą. Per mūsų Viešpatį...

Melskimės. Visagalis gailestingasis Dieve, suteik prašome, kad mūsų brolių, artimųjų bei geradarių vėlės, už kurias Tavo didybei aukojome šlovinimo auką, šio sakramento galia būtų apvalytos nuo visų nuodėmių ir, Tau pasigailėjus, gautų amžinosios šviesos palaimą. Per mūsų Viešpatį...