Įžanga

Sudarytojo žodis negimusios gyvybės draugams Lietuvoje
 
Mes labai džiaugiamės, kad mūsų knyga „Mirjam... kodėl tu verki?“, jau išversta į 18 kalbų ir platinama visame pasaulyje, pasirodė ir lietuvių kalba.
Kadangi „Mirjam“ atvirai sako tiesą apie vaikų žudymą ir jo pasekmes, daug žmonių, jų tarpe gydytojų, konsultantų ir valstybės tarnautojų, kurie turėtų ginti „teisę į gyvybę“, reiškia šiai knygai priešiškumą.
Faktas, kad žmogaus gyvybė prasideda jau apvaisinimo momentu, dažnai vadinamas melu. Spręskite patys: knygoje pateiktos įvairių žmogaus gyvenimo fazių iki gimimo nuotraukos aiškiai liudija, kad gyvenimas prasideda būtent apvaisinimu.
JĖZUS kalba: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Šiuos žodžius nuolat patvirtina daugybė pastaraisiais metais mūsų gautų nukentėjusių moterų laiškų – šios moterys priverstos daug metų, dešimtmečių, net iki gyvenimo pabaigos baisiai kentėti dėl aborto. Visame pasaulyje daugėja psichikos susirgimų: tarptautiniu mastu šios ligos jau yra antros pagal dažnumą.
Vaiko gyvenimas yra savarankiškas. Mes negalime juo laisvai disponuoti. Tik gerbdamas negimusio vaiko ir seno žmogaus gyvybę žmogus gali rasti teisingumą, tikrąją laisvę, džiaugsmą ir laimę.
Žmogaus gyvybė ateina iš Dievo, ji yra dovana, Jo atvaizdas ir paveikslas, dalyvavimas Jo gyvybės Dvasioje. Todėl Dievas yra vienintelis šios gyvybės Viešpats, ir žmogus negali jos valdyti. „Iš žmonių – iš kiekvieno už artimo kraują – reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę“ (Pr 9, 5). Kiekvieno žmogaus gyvybei privalome rodyti pagarbą ir meilę.
Reikalauti teisės ir įstatymiško pripažinimo abortui, vaikų žudymui ir eutanazijai reiškia priskirti žodžiui „laisvė“ iškreiptą, begėdišką prasmę – tai būtų absoliučios daugumos laisvė prieš kitus žmones.
Anot Pasaulinės Sveikatos Organizacijos, visame pasaulyje kasmet padaroma 40–50 milijonų abortų, tai yra apie 150 000 abortų kasdien! Maždaug tiek žmonių buvo nužudyta per visą Antrąjį pasaulinį karą. Be šio baisaus skaičiaus dar reikėtų suskaičiuoti daugybę prisidėjusių žmonių: sutuoktinių, tėvų, senelių, draugų, kurie sutiko su negimusio vaiko nužudymu, taip pat gydytojus ir medicinos personalą, atlikusį abortą. Taigi kasmet apie 200 mln. žmonių yra tiesiogiai susiję su abortu.
Kiek daug kančių gali sukelti aborto trauma, rodo viena Vokietijoje atlikta studija: 80% moterų kenčia nuo vėlyvųjų aborto pasekmių.
Daug gydytojų ir konsultantų dar ir šiandien nepripažįsta aborto sukeltos traumos (PAS), nors egzistuoja daugybė mokslinių medicinos įrodymų. Gydytojų tylėjimas apie poabortinį sindromą trukdo milijonams moterų ir vyrų suprasti, koks baisus blogis jau kelis dešimtmečius vargina visą žmoniją, ir pradėti gydymosi procesą. Laikas brangus, kadangi po aborto atsiradusios gilios žaizdos daro didžiulę žalą žmonėms, šeimoms ir visuomenei.
Motina Teresė, Nobelio taikos premijos laureatė, 1979 m. gruodžio 11 d. Osle kalbėjo reikšmingus žodžius:
„Vaikas yra didžiausia Dievo dovana šeimai, tautai ir pasauliui. Aš turiu įsitikinimą, kurį norėčiau perduoti Jums. Didžiausias taikos priešas šiandien yra negimusio vaiko verksmas. Jei motina gali savo vaiką nužudyti savo pačios įsčiose, ar būtų didesnis nusikaltimas, jei mes išžudytume vieni kitus?“
Mes norime ne pasmerkti ir ne teisti, tačiau suteikti drąsos, paguosti ir padėti pakilti. Ši knyga taip pat atskleis, kad Dievas, visatos Kūrėjas, gali užgydyti ir šias gilias žaizdas.
Kūno gydymas yra patikėtas gydytojui, psichinė sritis – psichologui, psichoterapeutui ir psichiatrui. Tačiau sielos sričiai reikia „Bažnyčios medicinos“ – sielovadininko, kunigo tarnystės. Kadangi PAS šaknys yra būtent sieloje, neišgydžius sielos srities, negalima pasiekti ir visiško aborto padarytos traumos pagijimo. Ligos priežastis yra neįveikta kaltė ir nesusitaikymas su vaiko praradimu. Mes žinome, kad galime pasitikėti Dievo pagalba, nes Jam nėra nieko negalimo (plg. Mt 19, 26).
Ponia dr. med. Susan Stanford, pati nukentėjusi nuo aborto, taikliai apibūdina aborto traumą:
Tiesa yra, ji yra gyvybė – vienintelį ir visišką pasveikimą gali dovanoti tik Dievas!
Tiesa yra, ji yra gyvybė. Dievo sukurta gyvybė. Ji sukurta, ir tai yra kūdikis. Moteris turi pabandyti jį priimti... Manęs dažnai klausia, ar moteris gali išsigydyti nuo aborto traumų gaudama psichologinę pagalbą, t. y. be religijos paramos. Mano atsakymas: Ne... Vienintelis, kuris gali dovanoti visišką pasveikimą, yra DIEVAS“.
Mūsų knyga turėtų tapti svarbia pagalba susiorientuoti jaunoms moterims, jų vyrams ar draugams ir taip pat jų artimiesiems.
Tikimės, kad ir Lietuvos žmonės, ieškantys tiesos apie gyvenimo pradžią ir prasmę, pasinaudos šia knyga „Mirjam“.
 
Fondas „UŽ GYVYBĘ“, CH-8730 Uznach, Šveicarija
 
Pius Stössel, pirmininkas
 
Įžanginis žodis
Mes padedame apleistoms moterims jų dvasiniame varge
 
Naujausi tyrimai parodė, kad trys ketvirtadaliai visų moterų nutraukė nėštumą dėl to, kad pasidavė išorinei įtakai arba spaudimui ir leidosi prikalbinamos tokiam negrįžtamam žingsniui. Daugelis šių moterų vėliau vienos turi kęsti dvasinius konfliktus ir vėlyvąsias aborto pasekmes. Kas gali išmatuoti moters sąžinės konfliktą, kuris prasideda tuomet, kai ji suvokia prievartinį atskyrimą nuo kūdikio, suvokia, kad dėl „laisvos nuo vertybių“ konsultacijos  ji negalėjo įvertinti jo pasekmių.
Ši knyga, dėl kurios išleidimo esame dėkingi pono Piuso Stösselio iniciatyvai, turėtų padėti jaunoms moterims atkreipti dėmesį į poabortinį sindromą, kad jos pakankamai anksti suvoktų jos laukiančias aborto pasekmes.
„Už gyvybę“ stengiasi apsaugoti žmogaus gyvybę nuo apvaisinimo momento iki natūralios mirties. Šis pozityvus požiūris į gyvybę pelnė mums „fundamentalistų“ šlovę. Mes iš tiesų pasisakome už žmogaus gyvybės išsaugojimo fundamentą ir kovojame prieš negimusio ir jau gimusio žmogaus žudymą. Mums vienodai svarbi kiekvieno žmogaus gyvybė. Mes visuomet palaikome tas moteris, kurios yra prieš jų valią verčiamos darytis abortus. Susidaro įspūdis, kad žiniasklaidai didelė pagarba gyvybei tampa nereikšminga. Ji bando mus ignoruoti, nors mus remia virš 70 000 draugų ir rėmėjų. 
Aš kaip Šveicarijos fondo „Už gyvybę“ pirmininkas esu įsitikinęs, kad ši knyga padės jaunoms moterims, jų sutuoktiniams ir artimiesiems susiorientuoti gyvenime. Aš dėkoju šios iniciatyvos autoriui – Rytų Šveicarijos skyriui ir kitiems skyriams, kurie prisidėjo prie mūsų sėkmingo darbo.
 
Urs Nussbaumer,  
Šveicarijos „Už gyvybę“ pirmininkas, Solothurn
 
Pratarmė
 
„Mirjam... kodėl tu verki?“ – taip vadinasi ši knyga, kuria siekiama padėti suprasti, kas yra aborto vėlyvosios dvasinės ir fizinės pasekmės.
Mielos skaitytojos ir mieli skaitytojai, mes norime Jus informuoti apie daugybę mūsų gautų moterų pasakojimų apie jų išgyvenimus po aborto bei pateikti medikų informaciją apie šiandien dar mažai žinomą „poabortinį sindromą“ .
Kadangi šiais laikais negimusio kūdikio egzistencijai kyla vis daugiau grėsmių, kreipiamės į Jus. Mūsų fondas „UŽ GYVYBĘ – Motinos bėdoje“ jau virš 20 metų turi pagalbos centrą bėdoje atsidūrusioms būsimoms motinoms, taip pat vienišoms motinoms ir vaikams. Dosnių mūsų rėmėjų ir draugų dėka mes šiandien turime galimybę savo patalpose teikti konkrečią pagalbą.
Mūsų ilgametė veikla parodė, kad daugelis nėštumą nutraukusių moterų ištisus mėnesius, metus arba netgi visą gyvenimą kenčia dėl savo lemtingo sprendimo. Jų dvasinės, psichinės ir fizinės žaizdos yra labai gilios. Dėl šios priežasties mes nutarėme Jums papasakoti apie visuomenei dar mažai žinomą „poabortinį sindromą“.
Mūsų knyga taip pat turėtų prisidėti prie to, kad vėl būtų imta paisyti ir gerbti žmogaus gyvybę, jos teises ir kilnumą. Abortų liberalizavimas jau netolimoje ateityje gali sukelti didžiulę žalą šeimai ir visuomenei.
Vis dažniau iš nukentėjusiųjų moterų, kenčiančių dėl aborto pasekmių, mes girdime: „Kodėl mums niekas to nepasakė?“ Arba: „Būtinai reikia informuoti ir įspėti visuomenę, kokios yra tikrosios aborto pasekmės, kurios dažnai trunka kelerius metus arba apsunkina visą likusį moters gyvenimą“.
Ilgai niekas nenorėjo pripažinti, kad aborto metu ne tik nužudomas besivystantis žmogus, bet ir abortą pasidariusi moteris dažnai kenčia dėl šios operacijos pasekmių – dažniausiai labiau, nei kas nors galėjo įsivaizduoti.
Kai kalbama apie abortą, kalbama ne apie politinių, mokslinių ar asmeninių klausimų sprendimą, bet apie negimusio žmogaus GYVYBĘ ARBA MIRTĮ. Tarpinio sprendimo nėra. Abortas visuomet yra užbaigtas veiksmas, kurio neįmanoma laikyti neįvykusiu.
Šiandien daug moterų po aborto kenčia dėl dvasinių ir psichinių sutrikimų. Tai rodo patikimi psichologiniai ir psichiatriniai tyrimai. Iš medikų pranešimų matome, kad vyrams – nutraukusių nėštumą moterų partneriams – pasireiškia panašios psichinės pasekmės. Depresinio pobūdžio kaltės jausmas virsta tikru sielvartu. Tai yra labai skausmingas procesas.
Nuo baudžiamosios teisės turinio priklauso daugelio negimusių kūdikių gyvybių apsauga. Mūsų įstatymai privalo užtikrinti pakankamą negimusio žmogaus apsaugą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, įstatymų liberalizavimas tik padidina abortų skaičių.
Prieš pritardami abortui arba prieš leisdami daryti abortą, atidžiai perskaitykite nukentėjusiųjų moterų išgyvenimus. Abortą padariusi moteris patirs juos pati. Taigi, mielos skaitytojos, mieli skaitytojai, spręskite patys.
Dr. Susan Stanford, JAV, pati nukentėjusi nuo aborto, palaiko mūsų pastangas ir rašo:
„Aš netikiu, kad mūsų visuomenėje yra žmonių, kurių širdys sudaužytos taip, kaip moterų širdys po aborto. Mes norime jums papasakoti tiesą, kokį didžiulį vidinį troškimą pasveikti jos jaučia savo viduje. Tai mes turime daryti su meile ir niekada jų nepasmerkti.
Mes privalome joms padėti įveikti jų sielos ligą. Mes privalome padėti sudužusioms širdims atsigauti“.
 
Leidėjas
Fondas „UŽ GYVYBĘ – Motinos bėdoje“
Pius Stössel, pirmininkas
 
Uznach, 1996 m. gruodžio 8 d.
 
Kas yra poabortinis sindromas?
 
Aborto sukelta trauma ir jos pasekmės
 
Mokslinėje literatūroje poabortinis sindromas (PAS – Post-Abortion-Syndrom, ligos eiga po aborto) apibūdinamas kaip visas kompleksas psichinių simptomų, kurie gali pasireikšti po aborto išgyvenimo.
Nukentėjusios šiuo atveju visų pirma yra moterys, padariusios abortą, bet taip pat kenčia ir vyrai, dalyvavusios gydytojos, gydytojai ir slaugos personalas.
Šios ligos simptomų priežastis glūdi giliame išgyvenimų nustūmime į pasąmonę. Kartais simptomai pasireiškia tik praėjus ilgam laikotarpiui po aborto ir laikytini tik jo galima pasekme.
Visame pasaulyje poabortinis sindromas (trauma po aborto) yra moksliškai atrastas, tiriamas ir pristatomas visuomenei.
Mums pavyko rasti šioje svarbioje, visame pasaulyje aktualioje srityje kompetentingų žmonių, kurie mūsų knygoje „Mirjam... kodėl tu verki?“ pasisako kaip gydytojai. Poabortinio sindromo sukeltos dvasinės traumos prilygsta uždelsto veikimo bombai, kuri veikia pati savaime ir gali kažkada sprogti. Sielos žaizdos yra labai gilios. Įvairiausių sielos tipų moterys, negalinčios rasti išeities, ieško pagalbos.
Psichoterapija, pasitelkdama savo patirtį ir kompetentingą personalą, negali išspręsti kaltės problemų. Atrodo, reikalinga sąsaja tarp psichoterapijos ir sielovados.
Abortas yra didžiulė intervencija į natūralų moters organizmo procesą. Priklausomai nuo moters asmeninės gyvenimo situacijos, gali pasireikšti psichosomatiniai arba psichiniai simptomai.
Deja, dar ir šiandien ne visi gydytojai ir konsultantai pripažįsta poabortinį sindromą, nes jie negali patikėti, kad abortas gali būti toks reikšmingas įvykis moters gyvenime.
Profesorius dr. med. Bernhardas Nathansonas, kažkada buvęs vienos didžiausių pasaulyje abortų klinikos vadovu, savo puikiame filme „Nebylus šauksmas“ mano:
„Atliekant abortą, antrąja auka yra moteris, bet kas gi rimtai žiūri į moters, kuri pasidarė abortą, kančią? Beveik niekas į tai nekreipia dėmesio“.
 
Fondas „UŽ GYVYBĘ“,
Rytų Šveicarijos regionas, CH-8730, UZNACH