Dr. med. Bernard Nathanson (1926-2011)
Ištraukos iš buvusio abortų specialisto dr. Bernardo Nathansono kalbos apie aborto šalininkų taktiką, skaitytos Dubline Airijos konstitucijos pakeitimo proga (1980 m.).
Daugelis iš Jūsų girdėjote apie mane kaip apie didžiausios pasaulyje abortų klinikos direktorių. Mūsų klinika buvo žinoma „gražiu pavadinimu“ – „Reprodukcinės ir lytinės sveikatos centras“ Niujorke. Ji buvo rytinėje Niujorko dalyje. Per mano, kaip steigėjo ir direktoriaus, dviejų metų darbo praktiką mūsų klinikoje buvo atlikta 60 000 abortų. Man buvo pavaldūs 35 gydytojai. Klinika dirbo visą savaitę, įskaitant ir sekmadienius, nuo 8 valandos ryto iki vidurnakčio. Mes kiekvieną metų dieną, išskyrus pirmąją Kalėdų dieną, padarydavome po 120 abortų. Aš asmeniškai, savo rankomis, savo privačiame kabinete padariau dar apie 15 000 abortų. Taigi esu asmeniškai atsakingas už 75 000 abortų. Tai yra statistika, kuria negaliu didžiuotis, bet manau, kad mano pranešimas šia tema yra autoritetingas ir tikėtinas.
Aš buvau vienas iš Nacionalinio susivienijimo dėl aborto įstatymo panaikinimo „NARAL“ (National Association for Repeal of Abortion Law), vėliau pavadinto „Akcija už teisę į abortą“ (National Abortion Rights Action League) steigėjų. Tai buvo pirmoji politinė grupė, pasisakanti už abortus JAV. Ją įsteigė Laurence Lader, aš, feministė Betty Freedan ir tuometinė Niujorko politikė Carol Brightcer. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1968 m. Išreiškėme didelę drąsą, pradėdami tokį judėjimą, tokią politinę akciją. Mes buvome mažytė grupelė, o pirmaisiais metais mūsų veiklos metinis biudžetas tesudarė 7 500 dolerių. Kaip jau minėjau, tuo metu buvo baiminamasi netgi kalbėti apie Aborto įstatymo pakeitimą. Jeigu tuo metu būtų vykdoma reprezentatyvi nuomonių apklausa, galbūt 99,5% amerikiečių būtų pasisakę prieš legalų abortą. Vis dėlto mes, maža grupelė su menkučiu biudžetu, kurioje buvo keturi aktyvūs nariai, per dvejus metus pasiekėme, kad 140 metų galiojęs Abortų įstatymas Niujorke būtų pakeistas ir Niujorkas taptų Amerikos abortų sostine. Po trejų metų sugebėjome įtikinti Aukščiausią teismą, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kuris abortą legalizavo visose 50 valstijų.
Taigi, kaip tai padarėme? Čia, mieli mano klausytojai, labai svarbu suprasti, kokia buvo panaudota taktika, nes ta pati taktika – su vienais ar kitais pakeitimais – naudojama visame Vakarų pasaulyje. Nė viena Vakarų valstybė neturi imuniteto nuo šios epidemijos.
Mūsų grupė NARAL jau 1968 metais žinojo: jeigu būtume kruopščiai ir sąžiningai atlikę amerikiečių apklausą apie abortą, tikrai būtume patyrę triuškinantį pralaimėjimą. Mes padarėme štai ką: žiniasklaidai ir visuomenei pateikėme skaičius su paaiškinimu, esą mes atlikome apklausą ir faktiškai 50% arba 60% amerikiečių pasisako už abortų legalizavimą.
Tai, žinoma, buvo labai gera ir sėkminga savaime išsipildančio išpranašavimo taktika. Kai visuomenei ilgą laiką teigiama, kad dauguma yra už abortų legalizavimą, ateis laikas, kai tikrai kiekvienas pasisakys už abortus. Tik labai mažai žmonių mėgsta būti mažuma. Tai buvo viena mūsų naudingiausių taktikų – išgalvotų, nesąžiningų, dviprasmiškų apklausų panaudojimas. Aš norėčiau savo klausytojams patarti labai atsargiai ir kritiškai vertinti apklausų rezultatus, kuriuos skaitote spaudoje ir girdite per žinių pranešimus. Kaip jau sakiau, tai yra ir šiandien judėjimų už abortus naudojama taktika.
Mes taip pat žinojome: jeigu pakankamai dramatizuosime padėtį, įgysime daug simpatijų, kad paskui galėtume parduoti mūsų abortų legalizavimo programą.
Todėl elgėmės taip: suklastojome metinį nelegalių abortų skaičių JAV. Žinojome, kad nelegalių abortų skaičius JAV per metus sudarė maždaug 100 000. Skaičius, kurį mes perdavėme masinės informacijos priemonėms ir visuomenei, buvo vienas milijonas. Kai melas kartojamas daug kartų, visuomenė patiki – tai įrodė mūsų „draugas“ ponas Hitleris Vokietijoje.
Mes taip pat žinojome, kad JAV dėl nelegalių abortų kasmet mirdavo 200–250 moterų. Skaičius, kurį mes vis kartojome ir perdavėme masinės informacijos priemonėms, buvo 10 000.
Šie skaičiai smigo į Amerikos visuomenės narių galvas ir buvo geriausia priemonė įtikinti Ameriką, kad mums reikia anuliuoti Abortų įstatymą. Jeigu būtų žinoma, kad suklastojome šiuos skaičius, ypač metinį nelegalių abortų skaičių JAV, nebūtume galėję įpiršti mums palankios išvados. O jei 100 000 abortų prieš legalizavimą palygintume su 1,55 milijono po legalizavimo (15 kartų daugiau), tai paaiškėtų, kad tai, ką mes skleidėme Amerikos visuomenei, yra mitas, išgalvojimas ir melas.
Kita taktika, kurią naudojame, norėdami įtikinti visuomenę, buvo teiginys: „Jeigu abortai uždraudžiami, vis tiek bus atliktas toks pats abortų skaičius, bet nelegaliai“. Tai yra visiška netiesa! Jeigu pas mus šiandien abortai būtų uždrausti, jų skaičius neišaugtų iki 1,55 mln.
Svarbi taktikos dalis yra neigimas mokslinio fakto, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Mes turime ginti nuomonę, kad klausimas „kada prasideda gyvybė?“ yra grynai teologinis, etinis ar netgi filosofinis, bet jokiu būdu ne mokslinis. Tai vėlgi yra grupių, pasisakančių už abortus, pamėgta taktika: jie primygtinai tvirtina, kad negalima apibrėžti, kada prasideda gyvybė – to mes negalime žinoti.
Mes privalome apibrėžti, kas yra gyvybė. Tai yra būtina tiek moksliniams, tiek teisiniams ir moralės tikslams! Faktiškai gyvybė yra aiškiai apibrėžiama sąvoka:
Gyvybė užsimezga nuo apvaisinimo, pastojimo, ir nuo to momento pradėta būtybė yra žmogiškas asmuo.
Nėra to taško, ties kuriuo įvyktų pasikeitimas iš nieko į kažką, nėra virtimo iš ne žmogaus į žmogų. Nėra staigaus pasikeitimo besivystant gimdoje, ir todėl gyvybė yra nepertraukiamas spektras nuo jos pradžios iki pabaigos. Aš manau, kad abortas reiškia planingą sunaikinimą viso to, kas neginčijamai ir vienareikšmiškai yra vadinama žmogaus gyvybe. Manau, kad tai yra neatleistinas mirtį nešančios prievartos aktas. Reikia pripažinti, kad nepageidaujamas nėštumas yra labai sudėtinga dilema. Bet kai sprendimo ieškoma sąmoningame ir aktyviame naikinime, sutrypiamos visos žmogaus dvasinės vertybės. Dar blogiau: tai reiškia visuomenės veikimo kapituliaciją prieš įsišaknijusias socialines problemas. Tai gėdingas piktnaudžiavimas valdžia. Kaip mokslininkas, aš žinau – ne manau, bet tikrai žinau – žmogaus gyvybė prasideda nuo pastojimo. Nors formaliai nesu religingas žmogus (1996 m. Nathansonas vis dėlto atsivertė į katalikybę ir buvo pakrikštytas - red. p.), visa širdimi tikiu, kad egzistuoja Dieviškoji būtybė, kuri iš mūsų reikalauja, kad mes šiam be galo liūdnam ir neapsakomai gėdingam nusikaltimui prieš žmoniją galutinai ir neatšaukiamai pasakytume: „Gana!“