Palaimintasis Claude‘as de la Colombière‘as, S. J. yra viena iš tų rinktinių sielų, kurios turėjo laimės pirmiausia išnešioti tos meilės ugnį į platųjį pasaulį. Tai „Jėzaus Širdies evangelistas“, kaip jį labai gražiai praminė dvasinio turinio veikalų rašytojai.
Sekminių dieną Šventoji Dvasia nusileido ant apaštalų, kad ištobulintų jų šventumą ir juos sustiprintų jų laukiančioms didelėms užduotims.
Homoseksualizmas pirmiausia yra moralinė problema, ir principus teisingam jos sprendimui gali duoti tik sveika etika bei Apreiškimu besiremianti moralinė teologija.
Skrupulingas žmogus yra linkęs tam tikras savo mintis ir veiksmus, kurie nėra nuodėmingi, laikyti mirtinomis nuodėmėmis. Kai draugai ar kunigas jam pasako, kad jis klysta, jis atsisako jais tikėti. Taigi skrupulingumas kyla iš negebėjimo skirti gėrį nuo blogio ir valios užsispyrimo.
Barrie Schwortzas, žydas ortodoksas iš Los Andželo ir vienas didžiausių Drobulės ekspertų teigia, kad mokslas iki šiol negali paaiškinti, kaip atvaizdas atsirado ant drobulės. Pasak jo, drobulės autentiškumą įrodo keletas faktorių.
Ar verta melstis? Ar malda turi prasmę, ar ji duoda kokių nors vaisių?
Norint išlaikyti dvasios susitelkimą, arbą sielos vienybę su Dievu, reikalingi trys dalykai: vienuma, tyla ir vaikščiojimas Dievo akivaizdoje.
2025 m. gegužės 8 d. vos po keturių balsavimų 267-uoju Katalikų Bažnyčios popiežiumi buvo išrinktas 69-erių metų kard. Robertas Frensis Prevostas (Robert Francis Prevost). Naujasis pontifikas, pasivadinęs Leonu XIV, yra pirmasis popiežius iš Augustinų ordino, antrasis popiežius iš Amerikos žemyno (pirmasis buvo Pranciškus) ir pirmasis popiežius, turintis dvi pilietybes: gimtųjų JAV ir Peru.
Gražiausia šv. Jono citata yra ta, kurią kaip padėką kasdien skaitome šv. Mišių pabaigoje. Tai jo Evangelijos prologas. Be abejo, esame jį skaitę ne kartą ir mokame mintinai. Tačiau turėtume jį visada perskaityti dėmesingai, ramiai, kad gerai perprastume tai, ką šv. Jonas rašo apie mūsų Viešpatį, nes tai iš tiesų yra Dievo Apreiškimas.
Kai kurie žmonės dėl savo įkyrumo, netaktiškumo, blogų manierų ar tiesiog dėl skirtingo charakterio mums būna nemalonūs. Čia kalbama ne apie priešus, o tiesiog apie žmones, kurių linkstame vengti, nes bendrauti su jais būna sunku ir neteikia jokio džiaugsmo. Kaip tik todėl turėtume juos mylėti antgamtine meile ir jų gailėtis, nes tokie žmonės, būdami ir kitiems nemalonūs, dažnai neturi daug draugų.