Pamokslas, sakytas Kaune 2014 m.
Šiandien yra pirmasis advento sekmadienis. Tai naujų liturginių metų pradžia. Adventas tęsis keturias savaites ir po jo mes švęsime Kristaus gimimą Betliejuje. Keturios advento savaitės yra pasirengimo Kristaus atėjimui metas. Lotyniškas žodis „adventus“ reiškia „ateinantis“. Kristus ateina. Taigi adventas yra troškimo ir ilgėjimosi metas, troškimo, kad Kristus ateitų į šį pasaulį ir išvaduotų mus nuo velnio, nuodėmės ir mirties vergijos. Tūkstančius metų žmonija ilgėjosi, troško ir laukė ateinant Mesijo. Adventas simbolizuoja šį ilgėjimosi, troškimo ir laukimo metą.
Per šias keturias advento savaites mes prisimename pirmąją Adomo ir Ievos nuodėmę. Mes prisimename, kaip jie buvo išvaryti iš Rojaus sodo ir pasiųsti į šį pasaulį, kad dirbtų ir kentėtų. Tai buvo bausmė už jų nuodėmę. Tačiau mes prisimename ir tai, kad Dievas pažadėjo Adomui ir Ievai, jog atsiųs Mesiją, kuris išgelbės žmoniją ir nuves ją į tobulą laimę. Vis dėlto žmonija turėjo laukti. Taip pat mes prisimename, kaip vėliau Dievas vėl turėjo nubausti žmones už jų nuodėmes. Tai jis padarė didžiuliu tvanu, paskandinusiu visus žmones, išskyrus ištikimąjį Nojų ir jo šeimą. Nojus su savo šeima išsaugojo tikėjimą tikruoju Dievu ir Jo Mesiju.
Per adventą mes taip pat prisimename patriarcho Abraomo tikėjimą Mesiju ir tai, kaip Dievas liepė jam palikti viską, netgi savo šalį, kad galėtų tapti Dievo išrinktųjų žmonių tėvu. Abraomas ir jo palikuonys, Izaokas ir Jokūbas, išsaugojo tikėjimą Dievu ir didžiai troško Mesijo atėjimo. Mes prisimename izraelitus, vergavusius Egipte ištisus keturis šimtus trisdešimt metų, tačiau išlaikiusius tikėjimą tikruoju Dievu ir Mesiju. Savo vergovės metu jie troško, kad Mesijas ateitų. Mes prisimename, kaip vėliau Mozė Dievo galia išvedė juos iš Egipto ir sutvirtino jų tikėjimą tikruoju Dievu ir Mesijo atėjimu.
Mes prisimename Izraelio karalius ir didžiuosius pranašus, beveik septynis šimtus metų mokiusius žmones saugoti tikėjimą tikruoju Dievu ir Mesiju. Keturios advento savaitės simbolizuoja šį ilgą laiką, kai žmonės laukė ir troško Mesijo ateisiant į šį pasaulį.
Aš labai mėgstu vieną priežodį. Galbūt jūs jį žinote. „Jeigu norite prajuokinti Dievą, pasakykite Jam savo sumanymus ir įsivaizdavimus. Pasakykite Jam savąjį planą, kaip viską geriau tvarkyti, arba savo idėją, koks turėtų būti pasaulis.“ Tai Dievą prajuokins. Ką reiškia šis priežodis? Jis reiškia, kad Dievo sumanymai yra kitokie, nei mūsų sumanymai. Jo mintys kitokios, nei mūsų mintys. Jos daug, daug geresnės. Labai dažnai mes kuriame planus, organizuojame ir manome žiną, kaip viskas turėtų būti, bet paprastai viskas įvyksta kitaip, nei tikėjomės. Dažniausiai mūsų sumanymai žlunga. O Dievas juokiasi iš mūsų planų, nes mes tokie kvaili ir išdidūs, kad nepasitikime Jo planais.
Mūsų Viešpaties gimimo metu žydai turėjo savų sumanymų dėl Mesijo. Jie turėjo savąjį Mesijo įsivaizdavimą. Jie meldėsi, kad Mesijas ateitų ir juos išvaduotų. Jie manė, kad jis ateis kaip galingas karalius, nugalėsiantis Izraelio priešus. Jie manė, kad jis atkovos Izraelį su Jeruzale ir išvys romėnus. Jie tikėjosi, kad jis Izraelyje įsteigs naują galingą valstybę, valdysiančią visą pasaulį ‒ ir žydus, ir pagonis. Jie manė, kad jis apvalys Šventyklą bei žydų apeigas ir gražins į Izraelį visus ištremtus žydus.
Jie ilgėjosi Mesijo, bet jų planai dėl Mesijo buvo ne Dievo planai. Dievo planas dėl Mesijo buvo visiškai kitoks. Štai kodėl daugelis žydų negalėjo patikėti, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra Mesijas. Jie klaidingai įsivaizdavo Mesiją.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus gimė visiškame skurde, paprastame Betliejaus tvartelyje tarp gyvulių. Jis gyveno neturtingame ir visų niekinamame Nazareto miestelyje. Jis netgi nelankė rabinų mokyklos. Jis buvo vargšas ir nuolankus stalius. Jis nebuvo politikas, jis nenorėjo kelti maišto ir tapti kariniu vadu. Jis buvo romus, gailestingas, malonus ir mokė atleisti netgi savo priešams. Jis visai neatitiko žydų įsivaizdavimo, koks turi būti Mesijas, bet priežastis buvo ta, kad žydai turėjo klaidingą Mesijo idėją.
Mesijui atėjus žydai buvo nepasirengę jo priimti, o kai kurie jo visai nepripažino. Jie nepripažino Dievo plano. Kaip žinome, kai kurie žydai nekentė ir atmetė Dievo mesiją. Dievo planai yra ne tokie kaip žmonių planai.
Mes taip pat turime būti atsargūs. Adventas yra pasirengimo Kristaus gimimui Betliejuje laikas. Bet, kaip ir žydai, mes taip pat galime turėti klaidingą įsivaizdavimą apie Mesiją. Mes galime turėti savo klaidingą įsivaizdavimą apie religiją, dorovę, dvasingumą. Mes galime turėti savo įsivaizdavimą apie tai, kaip reikia gyventi ir elgtis. Todėl kai po keturių savaičių Mesijas ateis per Kalėdas, galbūt mes taip pat jo nepažinsime.
Galbūt mes nebūsime gerai pasirengę. Galbūt atėjus Kalėdoms mes dėl savo neteisingo įsivaizdavimo ir blogo pasirengimo negausime ypatingų kalėdinių malonių. Galbūt, jeigu gyventume Jėzaus laikais, mes, kaip ir žydai, dėl savo išdidumo neatpažintume Mesijo jam atėjus. Taigi privalome būti labai atsargūs.
Jeigu norite prajuokinti Dievą, pasakykite jam savo sumanymus ir idėjas. Dėl savo klaidingų planų ir idėjų mes labai dažnai nesuprantame mums skirto Dievo plano. Mes jo nematome. Mes jo nesuprantame. Štai kodėl mes tampame tokie nusiminę, pikti, liūdni ir pasimetę. Mes stengiamės gyventi vadovaudamiesi savo planais ir įsivaizdavimu, bet paprastai jie būna labai neteisingi. Mes būname pernelyg išdidūs, užsispyrę, užsiėmę ir nepaklusnūs. Tuomet mes visiškai nebesuprantame Dievo mums skirto plano.
Ne, mes turime sekti Švč. Mergele Marija ir šventuoju Juozapu. Jie taip pat buvo žydai. Jie Mesiją įsivaizdavo panašiai, kaip ir kiti to meto žydai. Tačiau jų dvasinis, vidinis gyvenimas buvo kitoks. Jie buvo nuolankūs, atviri tiesai, kuklūs ir paklusnūs Dievo malonei ir planui. Kai angelas Gabrielius nusileido pas Mariją, ji pradžioje ne viską suprato. Ji nesuprato, kaip tai įmanoma, kad Mesijas gims iš jos, paprastos merginos. Kaip ir visi žydai, ji galbūt manė, kad Mesijas gims garsioje, kilmingoje ar galingoje šeimoje. Taip pat ji nesuprato, kodėl Mesijas turi gimti iš nekaltos mergelės. Tai visiškai neatitiko žydų įsivaizdavimo apie Mesiją.
Ji viso to nesuprato. Tačiau ji buvo nuolanki, atvira tiesai, kukli ir paklusni. Ji atkakliai nesilaikė savo įsivaizdavimo ir idėjų. Ji klausėsi, ką jai sakė angelas, ir pakluso Dievo valiai. Ji buvo atvira tiesai ir Dievo malonei, nes buvo dvasiškai pasirengusi.
Šventasis Juozapas taip pat buvo žydas ir Mesiją įsivaizdavo panašiai, kaip ir jie. Jį labai sutrikdė jo sužadėtinės nėštumas. Jis nesuprato, kaip ji galėjo pastoti. Tačiau jis nesupyko, jis nepradėjo jos kaltinti. Jis paprasčiausiai tikėjo Dievo planu ir Marijos skaistumu. Kai angelas viską Juozapui paaiškino, jis buvo nuolankus, atviras, ramus ir paklusnus. Jis atkakliai nesilaikė savo sumanymų ir nuomonės. Jis buvo kantrus, nuolankus ir paklusnus.
Per adventą pasistenkime mintimis būti kartu su Švenčiausiąja Mergele ir šventuoju Juozapu. Prisiminkime ir apmąstykime jų nusižeminimą ir atvirumą Dievo planui. Sekime jų ramumu, kantrumu ir paklusnumu Dievo Apvaizdai. Dievas turi tobulą planą kiekvienam iš mūsų, bet mes turime jo ieškoti. Kartais mes turime sustoti, nutilti ir pamąstyti apie Dievo planą. Ką Dievas daro mano gyvenime? Koks Jo sumanymas? Kartais jis nebūna aiškus. Šis pasaulis toks užsiėmęs ir triukšmingas, kad retkarčiais mes turime sustoti ir įsiklausyti į Dievo planą.
Dažnai mes, kaip ir Švenčiausioji Mergelė su šventuoju Juozapu, nesuprantame šio plano, tačiau turime pasitikėti Dievu, būti nuolankūs ir atviri Jo Apvaizdai. Adventas yra pasirengimo Kristaus gimimui metas. Pamėginkime pasirengti gerai, laikydamiesi nusižeminimo, tylos ir paklusnumo. Dievas per adventą ir Kalėdas nori mums duoti daug malonių. Prašykime Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir šventojo Juozapo, kad jie mums padėtų gerai pasirengti per šį adventą. Amen.