Dievo karalystė – tai teisingumas ir gailestingumas: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra teisingumo karalius, bet Jis perleido gailestingumo dalį Karalienei Motinai Marijai. Šv. Bonaventūra sakė: „Dieve, suteik Karaliui Jėzui savo teisingumo, o savo gailestingumo – Jo Motinai Marijai!"
Ištrauka iš vieno garsiausių klasikinių dvasinių veikalų „Krikščioniškojo tobulumo kelias“.
„De Maria numquam satis – kalbėti apie Mariją niekuomet nebus per daug“, - didysis Marijos gerbėjas šv. Bernardas.
Ir štai naujieji laikai, racionalizmo ir materializmo epocha, vėl iškėlė žmogaus protą, valią, prigimtį malonės sąskaita. Žmogaus kultas ir tikėjimas materialine pažanga, atrodo, privertė žmones visiškai pamiršti maloningą Dievo veikimą ir išganymo reikalingumą – įsigalėjo naujasis pelagianizmas, kuris šiandien, gal nesąmoningai, tapo beveik visuotine nuostata net katalikų tarpe.
Kiekvienam ganytojui reikia savo kelio ir lazdos. Ganytojas pirmiausiai veda avis keliu, ir antra – gano jas savo lazda. Toks yra ganytojas. Jis turi gerą kelią ir stiprią lazdą. „Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.“ Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia ir pasiaukojimas, galima sakyti, yra Jo kelias, kuriuo Jis mus veda. Šv. Komunija yra Gerojo Ganytojo lazda, kurią Jis naudoja pataisyti mūsų sielą.
Peržiūrėję krikščioniškuosius tikėjimus matome, kad vienybės, šventybės ir visuotinumo žymes teturi tik viena Katalikų Bažnyčia. Ji taipgi turi pilną kunigystės, valdžios bei tikėjimo apaštališkumą.
Ištrauka iš knygos „Trumpa apologetika“.
Šis šventas laikotarpis turėtų sukelti dvasinį džiaugsmą kiekvienoje su Jėzumi prisikėlusioje sieloje. Šis džiaugsmas yra tarsi amžinosios laimės nuojauta, todėl krikščionis privalo saugoti jį savo sieloje, karštai siekdamas to gyvenimo, kuris slypi mūsų dieviškojoje Galvoje, ir apdairiai saugodamasis mirtinos nuodėmės
Galėtume sakyti, kad Velykos yra šventosios liturgijos paslapčių viršūnė. Kiekvienas, kam teko laimė visu protu ir širdimi pasinerti į Velykų paslapties pažinimą ir meilę, pasiekė patį antgamtinio gyvenimo centrą. Todėl mūsų šventoji Motina Bažnyčia, atsižvelgdama į mūsų silpnumą, kiekvienais metais mus iš naujo tam rengia.