Šventoji Dvasia Petro įpėdiniams buvo pažadėta ne tam, kad jai apreiškus jie skelbtų naują doktriną, bet tam, kad jai padedant šventai saugotų ir ištikimai perteiktų apaštalų perduotą apreiškimą, tai yra tikėjimo depozitą. Jų apaštalinę doktriną priėmė visi gerbtini Bažnyčios tėvai, ją gerbė ir jos laikėsi visi šventieji tikratikiai Bažnyčios mokytojai. Jie gerai žinojo, kad šis Petro Sostas išliks nesuteptas jokios klaidos, pasak mūsų Viešpaties ir Išganytojo duoto dieviškojo pažado savo mokinių vadovui: „Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius.“

Šiandien minime šv. Matą. Išgirdęs Kristaus kvietimą, jis nedelsdamas metė nors ir niekinamą, bet pelningą profesiją, ir tapo vienu iš dvylikos Viešpaties apaštalų bei pirmuoju evangelistu.

Taip yra dėl to, kad mes gyvename pasaulyje ir kultūroje, kurie, iš tiesų, iš visų dalykų labiausiai garbina laisvę...ne tikrą laisvę, bet klaidingą ir kenksminga laisvę. Po Prancūzų ir liberalizmo revoliucijos Europoje visi pradėjo šaukti: „Laisvė, laisvė, laisvė!“ Laisvė yra tikras šiuolaikinio kultūros stabas. Aišku, kad tikra laisvė yra labai brangus ir geras dalykas. Tačiau, Liberalizmas, reliatyvizmas (liberalizmas pačiame prote) ir kitos klaidingos idėjos apie laisvę dabar vadovauja visame pasaulyje. Garsos įrašas

Vaikai labai stebėjosi ir bijojo, bet po to išbėgo tam, kad pakviestų kalvinistų pastorių ištyrinėti šitą įvykį. Kai jis atėjo, Dievo Motina vėl pasirodė jiems verkianti. Jis paklausė: „Kodėl tu verki?“ Dangaus Karalienė atsakė: „Anksčiau čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Garso įrašas

...Dešimtmečius trukęs šv. Mišių ir visų kitų sakramentinių bei liturginių ritualų prievartavimas reiškia pirminį ir esminį dvasininkų smurtą prieš tikinčiuosius, turinčius teisę į neiškraipytą šventąją liturgiją. Seksualinis išnaudojimas yra tik ypatinga ir liguistesnė šio esminio smurto atmaina. Lytinis iškrypimas atspindi liturginį iškrypimą...

Atrodo, vis labiau pildosi pranašiški vyskupo Bernardo Fellay prieš penkerius metus pasakyti žodžiai: „Jei dabartinis popiežius tęs taip, kaip pradėjo, Bažnyčia susiskaldys. Jis viską griauna. Taigi žmonės sakys: „Jis negali būti popiežiumi, mes jo išsižadame.“ Kiti sakys [tokia yra mūsų pozicija]: „Palaukite, laikykite jį popiežiumi, bet nesekite juo.“ Jis erzina žmones. Daugelis nusivils Bažnyčios vyrų elgesiu ir bus gundomi viską mesti.“

Buvęs nuncijus Jungtinėse Valstijose prieš kelias dienas pasirašytame liudijime atskleidė šiurpius faktus: popiežius Pranciškus pats asmeniškai dangstė JAV kardinolo Theodore'o McCarricko seksualinius nusikaltimus prieš kunigus ir jaunuolius. Arkivyskupas Carlo Maria Vigano, dirbęs apaštališkuoju nuncijumi JAV nuo 2011 iki 2016 metų, reikalauja Šventojo Tėvo prisiimti atsakomybę už šiuos veiksmus ir pasitraukti iš pareigų.

Pop. Pranciškui paskelbiant vis daugiau dalykų, prieštaraujančių nuolatiniam Bažnyčios mokymui, nemažai geros valios žmonių sako, kad tiesiog reikia klausyti Šventojo Tėvo nesigilinant į Bažnyčios praeitį ir kad toks aklas paklusnumas liudija apie tikrą nusižeminimą ir pasitikėjimą popiežiaus institucija. Galbūt tokia laikysena ir būtų pateisinama normaliais laikais, tačiau šiandien ji prieštarauja sveikam protui ir yra visiškai nekatalikiška.

Popiežius Pranciškus nurodė pakeisti Katalikų Bažnyčios Katekizmo 2267 straipsnį, kalbantį apie mirties bausmę. Nuo šiol, pasak jo, „<...> mirties bausmė yra nepriimtina, nes kėsinasi į žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą. <...>“

Dr. Raphaelis Watersas, žymus tomistinės filosofijos profesorius ir mirties bausmės tematikos ekspertas, glaustai parodo, kad toks požiūris prieštarauja Šv. Rašto, visų Bažnyčios Tėvų, Bažnyčios Mokytojų ir popiežių mokymui.

Liepos 11-21 d. Ekono seminarijoje, Šveicarijoje, vyko Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinė kapitula.