„O Mergelės vardas buvo Marija…“ (Lk 1, 27). Pasakykime keletą žodžių apie tą vardą „Marija“, kuris išvertus reiškia „Jūros žvaigždė“, „Stella Maris“ ir labai tinka Motinai Mergelei.

Rugsėjo 3 d. švenčiama popiežiaus šv. Pijaus X, mūsų Brolijos globėjo, šventė. 
Turbūt niekada Bažnyčios istorijoje nebuvo žmogaus, kuris pasižymėtų tiek daug šventų dorybių: pamaldumu, artimo meile, giliu nuolankumu, ganytojišku uolumu ir paprastumu, kaip vienas iš paskutiniųjų Dievo išrinktųjų, šv. Pijus X.

Nuo vaikystės antikrikščioniškai auklėtas rabino sūnus tampa šventuoju ir daugelio sielų dvasiniu vadovu, o jo sukurta kongregacija dovanoja Bažnyčiai žymiausią katalikų Tradicijos gynėją – arkivyskupą Marselį Lefebrą

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.“ (Mt 7, 21)

Krikščionis yra naujos ir dangiškos žmonių giminės, dieviškosios giminės – divinum genus – dalis. Jis yra sudievintas žmogus, Dievo Tėvo sūnus, įjungtas į Įsikūnijusį Žodį – Jėzų Kristų, gaunantis gyvybę iš Šventosios Dvasios.

Neomodernistai veikė daug gudriau ir sumaniau, nei popiežiaus šv. Pijaus X pasmerkti modernistai. Slėpdami eretišką savo mąstymo esmę, jie užsitikrino hierarchų paramą, triumfavo Vatikano II Susirinkime ir vėliau paskleidė savo idėjas po visą Bažnyčią.

Brolis Alfonsas Rodrigesas (Alonso Rodríguez), jėzuitų šventasis, nugyveno ilgą ir, pasaulio akimis žiūrint, labai paprastą bei monotonišką gyvenimą. Tačiau tie 86 jo nugyventi metai buvo stebėtinai turiningi Dievo akyse, kiekviena jų diena pasižymėjo ypatingais dorybių aktais ir pelnė nuolankiam broliui daugybę malonių.