Klaidinga psichologijos evangelija, sekdama Sigmundu Freudu ir Wilhelmu Reichu, skelbia, kad kentėjimas yra pasenusių taisyklių, varžančių mūsų seksualinius ir emocinius troškimus, rezultatas. Kentėjimo problemos sprendimas, sako ši klaidinga psichologija, yra sulaužyti visas taisykles, kad būtų galima patenkinti savo troškimus ir išlieti emocijas. 

Ką tradicinių katalikų šeimai psichologiškai reiškia gyventi kultūroje, kuri linkusi primesti praktikas, priešingas į Kristų orientuotam šeimos gyvenimui?

Didžiausia imigracijos politikos problema yra ta, kad jie siūlo tik duonos. Tačiau, kaip Kristus sakė šėtonui dykumoje, „žmogus gyvas ne vien duona“. Kai atskiriame fizinį aspektą nuo dvasinio, rezultatas yra ištuštinta kultūra, kurioje dabar ir gyvename.

Nuo tada, kai Vasco da Gamos laivai su dideliais raudonais kryžiais ant burių pasiekė Indijos krantus, kiekviena pėda, užimta portugalų jūreivių, tapdavo nauju katalikišku žemės kampeliu. Visur kartu su kareiviais tuoj pasirodydavo ir kunigas, kuris krikštydavo užkariautas tautas.

Išganytojas pasirinko neapsakomas kančias ir gėdingą mirtį ant kryžiaus, kad atpirktų pasaulį.

Nuo to laiko Skausmų Vyras reikalauja, kad sektume Jo pavyzdžiu: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.“ (Mt 16, 24). Taigi sekti Kristumi, t. y. būti krikščionimi, reiškia kentėti kartu su Kristumi.

Liepos mėnuo skirtas Brangiausiajam Kristaus Kraujui, mūsų atpirkimo kainai, atminti.

Niekam ne paslaptis, kad pašaukimų į kunigystę skaičius visame pasaulyje (išskyrus kai kurias Afrikos šalis) mažėja. Šis mažėjimas paskutiniais dešimtmečiais yra ryškiausias Europoje. Deja, Lietuva netapo laiminga išimtimi. Paskutinius du dešimtmečius seminaristų mūsų šalyje taip pat tolydžio mažėjo.

Šių metų rugpjūčio 9-11 dienomis Šv. Pijaus X kunigų brolijos Kauno prioratas vėl organizuoja maldinę kelionę iš Trakų į Pivašiūnus. Kviečiame visus katalikų Tradicijos tikinčiuosius bei jų draugus paskirti šį savaitgalį piligriminiam žygiui bei maldai į Pivašiūnų Dievo Motiną, Lietuvos Globėją.
Ta proga kalbiname Kauno priorato kunigą Edmundą Naujokaitį.