01. Pasiruošimas išpažinčiai

 

Kad gerai priimtume Atgailos sakramentą, turime: 1. atsiminti savo nuodėmes, 2. gailėtis, kad jomis įžeidėme Dievą, 3. tvirtai pasiryžti nebenusidėti, 4. atlikti išpažintį, 5. atlikti kunigo skirtą atgailą, atlyginti kitiems padarytą žalą ir taisytis.

Svarbiausia Atgailoje – nuoširdus ir antgamtinis gailestis, be kurio negali būti nuodėmių atleidimo. Tai ne greit praeinantis jausmas, o valios nusigręžimas nuo visko, kas priešinga Dievui ir praktiškas noras toliau gyventi pagal jo valią.

Kad išpažintis būtų galiojanti, turime Kristui per nuodėmklausį drąsiai ir atvirai pasakyti visas po paskutinės išpažinties padarytas mirtinas nuodėmes (t. y. kai nusidėjome svarbiame dalyke, aiškiai suprasdami ir laisvai sutikdami), taip pat jų skaičių ar dažnumą bei svarbias aplinkybes. Patartina išpažinti ir lengvąsias nuodėmes, ypač jei jas darome iš blogo įpročio, galima paklausti kunigo patarimo sąžinės ir dvasinio gyvenimo klausimais.

 

MALDOS RUOŠIANTIS IŠPAŽINČIAI

 

Ateik, Šventoji Dvasia, apšviesk mano protą ir parodyk visas mano širdies paslaptis, kad gerai pažinčiau savo nuodėmes, tikrai jas apgailėčiau, nuoširdžiai pasiryžčiau jų vengti, atvirai išpažinčiau kunigui ir paskui už jas atsilyginčiau. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, mano sielos Atpirkėjau, nuoširdžiai maldauju Tave pasigailėti manęs. Savo malone padėk man šią valandą pažinti savo nuodėmes taip, kaip jas pažinsiu tada, kai stosiu į Tavo teismą. Tu esi šventas ir nekenti nuodėmės, bet gailiesi nusidėjėlio ir lauki, kad Jis pasitaisytų. Todėl viliuosi, kad manęs neatstumsi, jei tik su gailesčiu grįšiu pas Tave. O sugrįžti tikrai noriu. Visa širdimi noriu vėl būti Tau ištikimas. Visa širdimi trokštu vėl Tave mylėti, Tavęs klausyti ir Tavimi sekti. Viešpatie Jėzau, pasigailėk manęs ir paduok man ranką išsigelbėjimui, kaip kadaise padavei ją skęstančiam Petrui. Padėk man gerai atlikti šią išpažintį ir tikrai pasitaisyti. Amen.

Be nuodėmės pradėtoji ir niekada jos nepadariusioji Mergele Marija! Šią valandą aš, nuo Dievo nuklydęs nusidėjėlis, prašau Tavo pagalbos prie jo sugrįžti. Padėk man, Šventosios Dvasios apšviestam, pamatyti visas savo kaltes, kuriomis esu įžeidęs Dievą, ir padėk šventąja išpažintimi jų atsikratyti. Amen.

Šventasis mano Angele Sarge, Tavo globai aš esu Dievo atiduotas, Tavęs turiu klausyti. Deja, dažnai Tavo įkvėpimų neklausiau ir bridau iš nuodėmės į nuodėmę. Bet šiandien noriu sugrįžti prie Dievo, visuomet klausyti jo Įsakymų ir Tavo perspėjimų. Tad prašau padėti man pažinti nuodėmių bjaurumą ir visiems laikams jų atsikratyti. Amen.

Šventasis mano Globėjau, iš dangaus Tu matai mane, bjaurų, nuodėmių suteptą, bet tikrai norintį pataisyti savo gyvenimą, susitaikyti su Dievu. Ateik man į pagalbą, kad tikro gailesčio ir kunigo išrišimo dėka tapčiau vėl nekaltas ir po mirties galėčiau drauge su Tavimi džiaugtis danguje. Amen.

 

SĄŽINĖS PATIKRINIMAS

 

 

Pirmas: Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.

Antras: Netark Dievo vardo be reikalo.

Trečias: Švęsk sekmadienį.

Ketvirtas: Gerbk savo tėvą ir motiną.

Penktas: Nežudyk.

Šeštas: Nepaleistuvauk.

Septintas: Nevok.

Aštuntas: Nekalbėk netiesos.

Devintas: Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.

Dešimtas: Negeisk svetimo turto.

Didysis įsakymas: Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.

 

 

Pirmas: Švęsk šventes.

Antras: Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šventosiose Mišiose.

Trečias: Laikyk pasninkus ir nesilinksmink draudžiamu laiku.

Ketvirtas: Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą.

Penktas: Padėk išlaikyti savo Bažnyčią.

 

 

1. Tikėjimas, 2. viltis, 3. meilė.

 

 

1. Protingumas, 2. teisingumas, 3. susivaldymas, 4. tvirtumas.

 

 

1. Nuolankumas, 2. dosnumas, 3. skaistumas, 4. romumas, 5. meilingumas, 6. saikingumas, 7. uolumas.

 

 

1. Puikybė, 2. gobšumas, 3. gašlumas, 4. rūstumas, 5. pavydas, 6. nesaikingumas valgant ar geriant, 7. tingumas.

 

 

1. Nemokantį pamokyti. 2. Abejojančiam patarti. 3. Nuliūdusį paguosti. 4. Pikta darantį sudrausti. 5. Įžeidimus atleisti. 6. Nuoskaudas nukęsti. 7. Melstis už gyvus ir mirusius.

 

 

1. Išalkusį pavalgydinti. 2. Ištroškusį pagirdyti. 3. Vargšą aprengti. 4. Keleivį priglausti. 5. Kalinį sušelpti. 6. Ligonį aplankyti. 7. Mirusį palaidoti. (Plg. Mt 25, 34–46).

 

1. Išganymo vilties praradimas. 2. Perdėtas pasitikėjimas savo išganymu. 3. Pažintos tiesos atmetimas. 4. Pavydėjimas kitam dvasinių gėrybių. 5. Užsispyrimas nuodėmėse. 6. Nedarymas atgailos prieš mirtį.

 

 

1. Laisva valia atlikta žmogžudystė. 2. Kūniška nuodėmė prieš prigimtį (Sodomos nuodėmė). 3. Vargšų engimas. 4. Apgavystė mokant užmokestį už darbą.

 

 

1. Patarti. 2. Liepti. 3. Pritarti. 4. Vilioti į nuodėmę. 5. Girti. 6. Nutylėti, kai kitas nusideda. 7. Neuždrausti. 8. Padėti. 9. Ginti nusidedantį.

 

 

1. Bažnyčia įsako laikytis pasninko ir abstinencijos:

- Pelenų trečiadienį;

- Didįjį penktadienį.

2. Be šių dviejų dienų, Šv. Pijaus X brolijos namuose įsakyta, o tikintiesiems patariama laikytis pasninko ir abstinencijos taip pat:

- Visais gavėnios penktadieniais (I klasės šventėse laikomasi tik abstinencijos);

- Metų ketvirčio dienomis;

- Visų Šventųjų, Kalėdų, Sekminių ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo švenčių išvakarėse (išskyrus sekmadienius).

3. Bažnyčia įsako laikytis abstinencijos:

- visais kitais metų penktadieniais, išskyrus I klasės šventes.

- Lietuvoje pagal seną tradiciją: Kūčių dieną, net sekmadienį.

4. Pasninko įsakymas reiškia, kad galima iki soties valgyti tik vieną kartą per dieną. Be šio pagrindinio valgio leidžiama vieną ar du kartus lengvai užkąsti. Tarpuose tarp šių valgymų valgyti negalima, leidžiama gerti vandenį, vaistus, alų, vyną, kavą, arbatą, sultis, bet ne pasotinančius gėrimus (pieną, šokoladą, buljoną).

5. Pasninko laikytis privalo visi katalikai, baigę 18 amžiaus metus iki pradėtų 60 metų. Nuo pasninko atleidžiami:

- ligoniai, silpnai besijaučiantys;

- nėščios ir žindančios moterys;

- tą dieną dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą, ilgai keliaujantys pėsčiomis.

6. Abstinencijos įsakymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą bei jos produktus, pvz., buljoną. Leidžiama žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, jūros gėrybės, o taip pat gyvulinių taukų naudojimas valgio ruošimui.

7. Abstinencijos laikytis privalo visi katalikai, baigę 14 amžiaus metus. Nuo abstinencijos atleidžiami (išskyrus Pelenų dieną, Didįjį penktadienį ir Kūčias):

- visi, atleistieji nuo pasninko;

- negalintys pasirinkti maisto, turintys valgyti tai, kas duodama (svečiai, krikštynų ar laidotuvių pietų dalyviai, vargšai, vaikai ir pan.).

 

NUODĖMĖS PRIEŠ DIEVĄ, ARTIMĄ IR SAVE

 

 

 

1. Išpažintis. Atidėliojau išpažintį, nors atsiminiau padaręs mirtiną nuodėmę. Išpažintyje šventvagiškai nuslėpiau nuodėmę ar svarbias jos aplinkybes, sakiau netiesą, kalbėjau taip, kad nuodėmklausys manęs nesuprastų. Vėliau atsiminęs, neišpažinau pamirštos nuodėmės. Nepasiruošiau išpažinčiai, nesužadinau gailesčio už nuodėmes, neatlikau skirtos atgailos, neatlyginau padarytos žalos. Negavęs išrišimo, tai nuslėpiau kitoje išpažintyje. Klausiausi kito žmogaus išpažinties, išdaviau jos paslaptį. 

2. I Dievo įsakymas. Gėdijausi savo tikėjimo, žodžiu ar veiksmu išsižadėjau jo. Įstojau į nekatalikų religinę bendruomenę ar su ja susijusią organizaciją. Aktyviai dalyvavau nekatalikų, ekumeninėse ar tarpreliginėse apeigose, maldose, susirinkimuose. Dalyvavau tikėjimui pavojingose pamaldose ar renginiuose. Dalyvavau ateistų, komunistų, masonų ar kitų religijai priešingų organizacijų renginiuose, rėmiau jų veiklą.

Neigiau tikėjimo tiesas, skleidžiau klaidas, kalbėjau prieš tikėjimą, skaičiau tikėjimui priešingas knygas, nekatalikiškus religinius leidinius. Nesirūpinau išsiaiškinti kilusias abejones tikėjimo ar doros klausimuose. Atkakliai neigiau pažintą tiesą. Nesidomėjau savo religija, nesirūpinau išmokti pagrindines tikėjimo tiesas ir maldas. Tikėjau burtais, prietarais, sapnais, astrologija, vykdžiau prietaringus veiksmus. Nesirūpinau katalikiškų idėjų stiprinimu savo aplinkoje, skleidžiau šeimai ir moralei priešingas idėjas.

Niekinau ar lengvabūdiškai kritikavau Bažnyčios vadovus, jų teisėtus nutarimus. Pajuokiau ar nepagarbiai elgiausi su Dievui pašvęstais asmenimis (klierikais, kunigais, vienuoliais), daiktais (liturginiais reikmenimis, devocionalijomis, šv. tekstais, simboliais) ar šv. vietose (bažnyčioje, kapinėse). 

3. II Dievo įsakymas. Piktžodžiavau prieš Dievą, kaltinau jį dėl nelaimių. Nepagarbiai, juokais ar iš įpročio vartojau Dievo, Jėzaus, Marijos, šventųjų vardus. Keikiausi, keikiau savo artimą. Melagingai ar be reikalo prisiekiau, sulaužiau priesaiką, nesilaikiau žodžio, neišpildžiau įžado.

4. III Dievo įsakymas, Bažnyčios įsakymai. Laisvu noru ir be rimtos priežasties praleidau sekmadienio ar privalomos šventės šv. Mišias. (Privalomos šventės visuotinėje Bažnyčioje: visi sekmadieniai, Kalėdos (XII. 25), Naujieji metai (I. 1), Trys Karaliai (I. 6), Šeštinės, Devintinės, Petrinės (VI. 29), Žolinė (VIII. 15), Visi Šventieji (XI. 1), Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (XII. 8). Lietuvoje nuo 1996 01 24 privalomi tik sekmadieniai, Kalėdos, Naujieji metai, Žolinė ir Visi Šventieji.) Negalėdamas dalyvauti Mišiose, nesistengiau pašvęsti sekmadienio melsdamasis. Vėlavau į Mišias, praleidau svarbią jų dalį. Trukdžiau kitiems atlikti sekmadienio pareigą.

Sekmadienį ar privalomos šventės dieną dirbau nebūtiną fizinį darbą, verčiau tai daryti kitus. Nesilaikiau pasninko ar abstinencijos įsakytomis dienomis. Ėjau šv. Komunijos, neišlaikęs eucharistinio pasninko. (Vieną valandą iki Komunijos draudžiama valgyti ir gerti alkoholinius gėrimus. Patariama laikytis pasninko tris valandas iki Mišių pradžios, o jei Komunija iš ryto – nuo vidurnakčio.) Dalyvavau viešuose pasilinksminimuose, juos organizavau advento ar gavėnios laiku. Apie Velykas neatlikau išpažinties ir nepriėmiau Švč. Sakramento. Vengiau padėti išlaikyti Bažnyčią.

5. Malda ir dvasinis gyvenimas. Pasidaviau abejingumui religijai, apleidau maldą. Nesimelsdavau rytą ir vakare, po šv. Komunijos, prieš valgį, ligoje, kilus pavojui ar pagundai. Neskyriau laiko maldai už savo artimuosius, už mirusius. Praleidau įprastas maldas ar tas, kurias įsipareigojau kalbėti. Melsdavausi nepagarbiai, išsiblaškęs, paskubomis. Sunkiai sirgdamas nesirūpinau gauti šv. sakramentus. Priėmiau šv. Komuniją, neišpažinęs sunkios nuodėmės, nepasiruošęs, nepagarbiai, stovėdamas ar į rankas.

Pasidaviau dvasinei puikybei, laikiau save šventesniu už kitus, niekinau nusidėjėlius. Dėl perdėtai ilgų maldų apleidau šeimą, darbą, savo luomo pareigas. Pasidaviau nusivylimui, nebetikėjau, kad galiu būti išganytas. Pasidaviau skrupulams (perdėtai nuodėmės baimei), neramumui, neklausiau dvasios vadovo nurodymų. Lengvai tikėjau Bažnyčios nepatvirtintais apsireiškimais, pranašystėmis, praktikavau neįprastas maldos formas. 

1. IV Dievo įsakymas. (Nepilnamečiams:) Nepaklusau tėvams ar mokytojams, nepagarbiai su jais kalbėjau ar elgiausi, priešinausi jų nurodymams ar draudimams. Niekinau, erzinau, įžeidinėjau, apgaudinėjau juos, pakėliau prieš juos ranką. Nepadėjau tėvams jų darbuose. Pasidaviau blogoms draugystėms ar pasilinksminimams. Skriaudžiau, erzinau, mušiau savo brolius, seseris, draugus.

(Suaugusiems:) Nepagelbėjau tėvams bėdoje ar ligoje, neaplankydavau jų. Nesirūpinau, kad sirgdami jie gautų šv. sakramentus. Neišpildžiau jų paskutinės valios. Jiems mirus, nesirūpinau, kad jie būtų katalikiškai palaidoti, sutikau su palaikų kremavimu. Nesimeldžiau už mirusius tėvus ar artimuosius. Priešinausi svarbiems vyresniųjų nurodymams, kenkiau jų autoritetui ar bendram labui. Nesirūpinau pavaldiniais, jų saugumu, šeimyninio ir religinio gyvenimo poreikiais, buvau neteisingas mokėdamas už darbą.

2. V Dievo įsakymas. Nužudžiau, sužeidžiau, mušiau kitą žmogų, pakenkiau kito sveikatai. Mintyse nekenčiau artimo, keikiau, įžeidžiau, paniekinau, linkėjau jam bloga. Planavau kerštą, atkeršijau. Tyčiojausi, žiauriai elgiausi su jaunesniais, silpnesniais, man pavaldžiais, luošais, vargšais. Negyniau skriaudžiamo, nepadėjau kenčiančiam, stokojančiam, ligoniui. Įvykdžiau, patariau ar padėjau įvykdyti abortą. (Žinojau/nežinojau, kad už aborto įvykdymą ar aktyvų prisidėjimą prie jo Bažnyčia skiria ekskomunikos bausmę.) Prirašiau, pardaviau, naudojau kontraceptinę piliulę. Įvykdžiau dirbtinį apvaisinimą. Patariau ar padėjau atlikti eutanaziją. Skatinau, padėjau ar liepiau nusidėti.

3. VI ir IX Dievo įsakymai, šeima. Gyvenau su vyru (moterimi) be bažnytinės santuokos, gyvenau susituokęs (-usi) vien civiliškai. Susituokiau civiliškai, nors dar galiojo bažnytinė santuoka su kitu asmeniu. Sudariau santuoką nekatalikų religinėmis apeigomis. Buvau neištikimas (-a) sutuoktiniui, geidžiau svetimo vyro (moters). Nepagrįstai pavyduliavau. Savanaudiškai palikau šeimą.

Nesirūpinau sutuoktiniu, jo sveikata ir reikalais, per mažai laiko skyriau šeimai. Nesirūpinau šeimos išlaikymu, švaisčiau pinigus savo malonumams. Buvau piktas, priekabus, savanaudis, nekantrus šeimoje. Nepalaikiau bendro šeimos religinio gyvenimo. Pakėliau ranką prieš tėvus ar žmoną (vyrą), be reikalo ar per griežtai baudžiau vaikus. (Žmonai:) Nepripažinau vyro autoriteto, nepaklusau jo teisėtai valiai.

Buvau neteisingas, žiaurus, abejingas vaikams, nesirūpinau jų išlaikymu, išsilavinimu, religiniu auklėjimu. Mišrioje santuokoje nereikalavau vaikus auklėti katalikiškai. Nesistengiau leisti vaikų į katalikišką mokyklą, nesidomėjau, ar mokymo programa neprieštarauja tikėjimui. Laiku jų nepakrikštijau, neprivedžiau prie šv. sakramentų. Lepinau vaikus, nuolaidžiavau jiems, nesulaikiau nuo pikto. Papiktinau vaikus blogu elgesiu, kritikavau sutuoktinį vaikų akivaizdoje, daviau blogą pavyzdį. Priešinausi rimtam vaiko pašaukimui santuokai, kunigystei, vienuoliškam gyvenimui. 

4. VII ir X Dievo įsakymai. Vogiau, apiplėšiau, sukčiavau, pažeidžiau, sugadinau kito nuosavybę. Neatlyginau žalos, nesumokėjau skolų. Geidžiau svetimo turto. Pasisavinau rastą daiktą, neieškojęs savininko. Apgaudinėjau prekiaudamas, pirkau vogtą daiktą. Padariau didelę žalą visuomeniniam ar bendram turtui. Aplaidžiai ar nekokybiškai atlikau mokamą darbą, sugadinau darbo priemones. Lupikavau (reikalavau palūkanų iš vargšo). Šantažavau, ėmiau kyšį, protegavau giminaičius ar draugus, pakenkdamas bendram labui. 

5. VIII Dievo įsakymas. Melavau, iškreipiau tiesą, šmeižiau. Perdėjau, pataikavau, veidmainiavau. Apkalbėjau, pasakojau apie kitų ydas, skleidžiau gandus. Neatsiprašiau, neatitaisiau pažeistos artimo garbės. Smalsavau, domėjausi kitų paslaptimis, kišausi į kitų privatų gyvenimą. 

1. Puikybė. Pasidaviau puikybei, didžiavausi mintyse ar kalboje, gyriausi. Lyginau save su kitais, slėpiau savo klaidas, bijojau kritikos ar bausmės. Perdėtai nepasitikėjau savimi, nepagrįstai save kaltinau, žeminau savo garbę. Buvau bailus, negyniau tiesos. Bijojau ateities, nelaimių, ligų, mirties, perdėtai rūpinausi saugumu ir sveikata, nepasitikėjau Apvaizda. Skundžiausi, reikalavau kitų pagalbos, buvau nekantrus.

2. Gobšumas. Godžiai troškau pinigų ar daiktų, buvau šykštus, išlaidus. Švaisčiau laiką ir pinigus brangiems pasilinksminimams. 

3. Gašlumas, VI Dievo įsakymas. Paleistuvavau su vyru (moterimi), nepilnamečiu, už pinigus, naudodamas prievartą. Nesipriešinau tokiai prievartai. Atlikau kūnišką nuodėmę prieš prigimtį, palaikiau prigimčiai priešingus santykius ar jiems pritariau. Nepadoriai elgiausi su savimi. Naudojau kontraceptines priemones. Mėgavausi neskaisčiomis mintimis. Žiūrėjau nepadorius vaizdus, dalyvavau nepadoriuose pokalbiuose, skaičiau nepadorius žurnalus ar knygas. Dalyvavau nepadoriuose šokiuose, nevengiau susibūrimų ar draugysčių, kurios yra proga nusidėti. Nepadoriai rengiausi, savo laikysena siekiau sukelti pagundas, leidausi į dviprasmiškas kalbas. 

4. Rūstumas, V Dievo įsakymas. Galvojau apie savižudybę, bandžiau nusižudyti, be reikalo rizikavau gyvybe ar žalojau sveikatą. Atlikau sterilizaciją. Žalojau savo kūną. Mėgavausi žiauriomis mintimis, prievartos vaizdais, agresyvia muzika, išliejau pyktį ant gyvulių ar daiktų.

5. Pavydas. Pavydėjau artimui turo, sėkmės, gabumų, dvasinių gėrybių. Kenkiau kitam iš pavydo. 

6. Nesaikingumas. Buvau nesaikingas, išrankus valgyje, persivalgiau. Girtavau, atlikau nuodėmes išgėręs. Svaiginausi narkotikais. Pasidaviau azartinių lošimų aistrai. 

7. Tingumas. Tingėjau, tuščiai leidau laiką, apleidau pareigas, buvau netvarkingas. 

 

MALDOS PRIEŠ IŠPAŽINTĮ

 

Dangaus ir žemės Sutvėrėjau, visų valdovų Valdove! Prisiminęs savo nuodėmes, matau kaip sunkiai ir kiek daug kartų Tau nusikaltau. Aš – žemės dulkė drįsau sukilti prieš Tave – viso pasaulio Valdovą; aš – žmogus drįsau nepaklausyti Tavęs – Dievo; aš – tvarinys niekinau Tave – Kūrėją. Po tiek daug kartų parodyto man gerumo aš vėl rodžiau Tau nedėkingumą, naujomis nedorybėmis įžeidžiau Tave, savo dangiškąjį Tėvą. Labiau stengiausi įtikti žmonėms, negu Tau. Dėl menkų turtų ir linksmybių aš palikau Tave – didžiausią savo turtą ir džiaugsmą. Aš nusigręžiau nuo Tavęs, kai Tu į mane su meile žvelgei, kai man žadėjai dangų, kai kvietei prie savęs. Aš Tavęs nepaisiau net ir tada, kai Tavo teisingumas grasino pragaru. Aš pamiršau Tavo gerumą, vis labiau Tave niekinau ir žeidžiau. Dabar net pats stebiuosi, kaip galėjo taip įvykti. Tačiau taip buvo ir tiek daug kartų! „Mano Dieve, gėda man: nedrįstu net akių į Tave pakelti“ (1 Ezdr 9, 6). „Mano neteisybės viršijo mano galvos plaukų skaičių ir kaip sunki našta mane prislėgė“ (Ps 37, 5). Aš nebesu vertas nei Tavo akivaizdoje pasirodyti, nei į Tave pažvelgti. Jei Tu manęs nepasigailėsi, aš pražūsiu. Todėl su gailesčiu puolu ant kelių ir iš širdies gilumos maldauju: Viešpatie, jei aš nešvarus, Tu mane apvalyk; jei aš aklas, Tu apšviesk mane; jei aš silpnas, Tu sustiprink mane; jei sergu, Tu pagydyk mane; jei esu miręs antgamtiniam gyvenimui, Tu atgaivink mane. Tu gali viską, nes Tavo gerumas ir gailestingumas yra didesni negu mano nedorybės. Jeigu aš dėl savo nedorumo įpuoliau į pražūtį, Tu atsimink savo dievišką gailestingumą ir mane išgelbėk.

Nenugręžk nuo manęs savo veido, Viešpatie Jėzau, mano Išganytojau, kaip nenugręžei jo nuo anų nusidėjėlių, kurie Tave mušė ir spjaudė. Pasigailėk manęs, kaip anuomet pasigailėjai Marijos Magdalenos ir Tavęs išsigynusio Petro. Atleisk ir man, kaip anuomet atleidai ant kryžiaus kabančiam plėšikui. Pasigailėk manęs Tu, kuris ištiestomis ant kryžiaus rankomis ir perverta širdimi už mane numirei, kad nepražūčiau. Amen.

Mano Dieve ir Tėve, leiskis permaldaujamas susigraudinusios širdies; širdies, skaudžiai kenčiančios iš gailesčio dėl Tau padaryto įžeidimo. Štai dabar klūpau prieš Tave kaip tas paklydėlis sūnus ir šaukiu: „Tėve, nusidėjau Tau ir dangui, jau nebesu vertas vadintis Tavo vaiku“ (Lk 15, 21). Suprantu, kaip negerai lig šiol elgiausi. Nuoširdžiai gailiuosi dėl to ir tvirtai ryžtuosi daugiau taip nebedaryti. Vien Tau, Viešpatie, dabar noriu gyventi ir visas savo kaltes išpirkti gerais darbais, atlyginti visas skriaudas. Žinau, kad esu silpnas, o pagundos stiprios, bet tikiu, kad, Tau padedant, jas nugalėsiu, jei tik norėsiu. Juk Tu, Viešpatie, esi mano šviesa ir jėga. Tad negali būti man sunkumo, kurio su Tavo pagalba neįveikčiau. Pasižadu rūpestingai vengti į nuodėmę vedančių progų, nuoširdžiai melstis ir viską daryti, kad tik nebegrįžčiau į nuodėmes ir ištverčiau gerame. Amen.

Mielasis Jėzau, štai artinuosi prie Tavęs, neatstumk manęs! Padėk man su tikru gailesčiu ir atvirai išpažinti Tavo vietininkui kunigui visas savo nuodėmes. Amen.

Švenčiausioji Marija, Jėzaus Kristaus Motina, užtark mane šią valandą visagaliam Dievui, kad mano išpažintis būtų gera ir kad visos nuodėmės būtų man atleistos. Amen.