Tikiu
Tikybos vadovėlis ketvirtajam pradinės mokyklos skyriui
(II leidimas, Žinija, Kaunas, 1939. Nihil obstat Dr. St. Ūsoris, Censor ex officio. Imprimatur Nr. 1455, Datum Kaunae, die 16 Iunii 1939 an. K. Šaulys, Vic. Generalis, Praelatus S. S. Tekstas taisytas remiantis: Liturginis maldynas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys, Kaunas-Vilnius, 1984.)
1. PASAULIO SUTVĖRIMAS
Seniai, labai seniai tebuvo tik vienas Dievas. Daugiau nebuvo nieko. Dievas tarė:
– Teatsiranda dangus ir žemė!
Ir pasidarė taip, kaip Dievas liepė. Atsirado žemė, saulė, mėnulis ir daug gražių žvaigždžių. Saulė ėmė šviesti dieną, o mėnulis ir žvaigždės naktį.
Bet žemė dar buvo tuščia. Niekas joje neaugo ir negyveno. Dievas tarė:
– Tegu žemė išdaigina augalus!
Pradėjo dygti žolės ir žydėti gėlės. Užaugo dideli miškai su visokiais medžiais. Dievas vėl tarė:
– Tegu ore atsiranda paukščių ir žemėje gyvulių!
Ir pasidarė taip, kaip Dievas pasakė. Miškai ir laukai buvo pilni paukščių. Jie skraidė ir gražiai čiulbėjo. Atsirado daug žvėrių ir gyvulių. Jie bėgiojo ir linksmai žaidė.
Buvo labai gražu.
Dievo Apvaizda
Dangų, žemę ir visą, kas tik yra, padarė Dievas. Mes sakome: Dievas yra dangaus ir žemės Sutvėrėjas.
Dievas, visa sutvėręs, nuolat rūpinasi savo sutvėrimais. Ypač Dievas globoja žmones, nes Jis yra geriausias mūsų Tėvas.
Dievo rūpinimąsi sutvėrimais vadiname Dievo Apvaizda.
AČIŪ, AČIŪ
Ačiū Dievui už dosnumą
Jo gausingą,
Už pasaulio šio gražumą
Stebuklingą.
Už pavasarėlio žalio
Giedrius rytus,
Už kvepėjimą darželio,
Rasai kritus.
Už ošimą mūsų girių
Šimtamečių
Ir už garbę didžiavyrių
Ačiū, ačiū!..
A. Jakštas
Atsakykite į klausimus.
1. Kodėl mes sakome: Dievas yra dangaus ir žemės Sutvėrėjas?
2. Kas nuolat rūpinasi visais sutvėrimais?
3. Kaip vadiname Dievo rūpinimąsi sutvėrimais?
Uždavinys.
1. Nuo žemės iki mėnulio yra 384 000 kilometrų. Kiek laiko reikėtų važiuoti į mėnulį greituoju traukiniu, kuris važiuoja eina 100 kilometrų per valandą greičiu?
2. Kiek laiko tektų važiuoti lėktuvu, kuris skrenda 384 kilometrus per valandą greičiu?
2. ANGELAI
Dievas danguje sutvėrė daug angelų. Pradžioje visi angelai buvo geri ir gražūs. Bet dalis angelų ėmė didžiuotis ir nusidėjo Dievui.
Piktuosius angelus Dievas nubaudė. Jie tuojau pasidarė labai baisūs ir nukrito į pragarą. Piktuosius angelus mes vadiname piktosiomis dvasiomis, arba velniais.
Dievas geriesiems angelams gausiai atlygino. Jie pasidarė dar gražesni ir laimingesni.
Angelai – Dievo pasiuntiniai. Jie visa daro, ką tik Dievas jiems liepia. Vieni iš jų tarnauja prie Dievo sosto, kiti pranešinėja žmonėms Dievo valią, dar kiti sergsti žmones. Angelai, kurie sergsti žmones, vadinasi Angelais Sargais.
Didžiausias angelų džiaugsmas – būti su Dievu. Jie nuolat mato Vieną, bet Triasmenį Dievą. Jie garbina Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią, giedodami: „Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, galybių Dievas!“
Angelai ir už mus meldžiasi pas Dievą. Jie prašo, kad Dievas mus saugotų nuo nuodėmių ir padėtų nueiti į dangų.
Angelaičiai
Lietuvoje yra Angelo Sargo Vaikų Sąjunga. Angelo Sargo Vaikų Sąjungai priklauso daug katalikų vaikų. Jie vadinasi angelaičiais.
Angelaičius globoja Lietuvos vyskupai. Angelaičiai nori, kad jie geri užaugtų ir būtų naudingi Dievui ir Tėvynei.
ANGELAIČIŲ HIMNAS
Mylėkim Dievą ir Tėvynę,
Mylėkim savo tėvelius,
Kalbėkim maldą kasdieninę,
Geri darbai telydi mus.
Globoki, Angele, mažuosius
Po savo mylimu sparnu;
Mūs jaunos širdys tegu puošias
Doros žiedais ir blaivumu!
Atsakykite į klausimus.
1. Kokie buvo angelai, kai juos Dievas sutvėrė?
2. Ką padarė piktieji angelai?
3. Kaip Dievas nubaudė piktuosius angelus?
4. Kaip vadinasi angelai, kurie mus sergsti?
Uždavinys.
1. Suraskite kalendoriuje, kurią rugsėjo mėnesio dieną švenčiama šv. Mykolo šventė.
2. Sužinokite, kurią spalio mėnesio dieną yra Angelų Sargų šventė.
3. PIRMIEJI ŽMONĖS
Dievas sutveria Adomą ir Ievą. Žemė jau buvo sutvarkyta. Joje galėjo gyventi žmonės. Tada Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia tarė:
– Padarykime žmogų. Tegu jis bus į mus panašus!
Dievas paėmė žemės ir iš jos padarė žmogaus kūną.
Bet žmogus buvo dar negyvas. Jis negalėjo nei vaikščioti, nei kalbėti. Tada Dievas sutvėrė sielą ir davė ją žmogui. Žmogus tuojau pasidarė gyvas. Žmogų Dievas pavadino Adomu.
Adomui Dievas parodė visus sutvertus daiktus. Adomas džiaugėsi, bet nerado į save panašaus sutvėrimo. Jam vienam pasidarė negera. Tada Dievas sutvėrė moterį Ievą ir davė Adomui ją už žmoną.
Pirmieji žmonės Rojuje. Dievas Adomą ir Ievą įkurdino dideliame sode. Ten žydėjo visokios gėlės. Jos buvo gražios ir skaniai kvepėjo.
Sode augo daug medžių su skaniais vaisiais. Sodas vadinosi Rojumi.
Adomui ir Ievai gera buvo Rojuje gyventi. Jie valgė, ką tik norėjo. Nereikėjo jiems sunkiai dirbti ir vargti. Visas jų darbas buvo žaisti su paukšteliais ir žvėreliais ir jiems vardus duoti.
Pirmieji tėvai labai mylėjo Dievą ir už visą Jam dėkojo. Jie žinojo, kad nei sirgti, nei mirti jiems nereikės. Kai ateis laikas, gerasis Dievas juos su kūnu ir siela tiesiai pasiims pas save į dangų. Ten jie galės nuolat su angelais džiaugtis ir garbinti Dievą.
Tos valandos Adomas ir Ieva labai laukė.
Žmogus
Žmogus – kilniausias Dievo sutvėrimas žemėje. Jis turi ne tik kūną, bet ir sielą. Savo siela žmogus panašus į Dievą.
Dėka protingos savo sielos žmogus daug ką sugalvoja. Nusibosta žmogui vaikščioti pėsčiam – jis važiuoja arkliu. Nori dar greičiau važiuoti – sėda į traukinį ar automobilių ir lekia kaip vėjas. Net padangėmis jis gali lėktuvu paskraidyti.
Daug nuostabių dalykų žmogus prasimano. Nieko sugalvoti negali gyvuliai ir kiti sutvėrimai, nes jie neturi sielos. Savo siela žmogus skiriasi nuo gyvulio.
LIG DEBESŲ
Aš ant žirgo raitas raitas,
Man žirgelis greitas greitas!
Opa, opa, opa-pa,
Dar dainelė ne visa.
Tru-tu-tū automobiliu
Per sekundę šimtą mylių!
Opa, opa, opa-pa,
Dar dainelė ne visa.
Džiru džiru, sukas sukas,
Skrenda mano orlaiviukas.
Aš nuo čia lig debesų,
Kur tik noriu, ten esu!
Vytė Nemunėlis
Atsakykite į klausimus.
1. Koks kilniausias Dievo sutvėrimas žemėje?
2. Kas žmogų daro kilniausiu žemės sutvėrimu?
3. Kuo žmogus panašus į Dievą?
4. Kuo žmogus skiriasi nuo gyvulio?
Uždavinys.
1. Surašykite jums įdomiausius žmonių sugalvotus daiktus ir parašykite, kodėl jie jums patinka.
2. Nupieškite arklį, dviratį, automobilių, lėktuvą.
4. PIRMIEJI ŽMONĖS NUSIDEDA
Dievas duoda įsakymą. Dievas pirmiesiems tėvams Rojuje davė įsakymą. Jis tarė:
– Nuo visų sodo medžių galima valgyti vaisių. Tik sodo viduryje yra medis. Jo vaisių valgyti negalima!
Adomas ir Ieva gražiai laikėsi Dievo įsakymo. Bet piktoji dvasia norėjo, kad pirmieji tėvai nusidėtų.
Vieną kartą piktoji dvasia pasivertė žalčiu ir įšliaužė į draudžiamąjį medį. Pro šalį ėjo Ieva. Žaltys tarė žmogaus balsu:
– Kodėl jūs nuo šito medžio nevalgote vaisių?
Ieva atsakė:
– Dievas mums uždraudė! Jei suvalgytume – mirtume!
Piktoji dvasia pradėjo gundyti:
– Neklausykite! Kai suvalgysite draudžiamąjį vaisių, pasidarysite kaip Dievas.
Tada Ieva pasidavė velnio pagundai. Ji nuraškė draudžiamąjį vaisių ir su Adomu valgė.
Taip buvo padaryta pirmoji nuodėmė.
Dievas baudžia už nuodėmę. Adomui ir Ievai pasidarė neramu, kai suvalgė draudžiamąjį vaisių. Jie pradėjo bijoti Dievo ir pasislėpė.
Tuojau Rojuje pasirodė Dievas. Jis rūsčiu balsu paklausė:
– Adomai, kur esi? Ar nevalgei draudžiamojo vaisiaus?
Nusigando Adomas ir atsistojo prieš Dievą. Jis ėmė teisintis:
– Ieva man davė draudžiamojo vaisiaus ir aš valgiau!
Tada Dievas paklausė Ievos:
– Kodėl taip padarei?
Ieva vėl teisinosi:
– Žaltys mane apgavo!
Dievas liepė Adomui ir Ievai iš Rojaus išeiti. Nuo to laiko jiems pasibaigė visi Rojaus džiaugsmai.
Didžiausia nelaimė buvo mirtis. Adomas ir Ieva žinojo, kad dabar jau reikės mirti, o kur numirę jie pasidės? Su nuodėme negalima į dangų įeiti.
Adomas ir Ieva graudžiai verkė, kad Dievo nepaklausė. Dievas pasigailėjo nelaimingųjų žmonių. Jis pažadėjo atsiųsti Išganytoją, kuris vėl atidarys dangų.
Svarbus klausimas
Kartą kunigas Boduenas sutiko berniuką. Meiliai paglostęs jį, klausinėjo įvairių dalykų. Berniukas į viską gražiai atsakinėjo. Paskui paklausė:
– Dabar gal pasakysi, kam mes gyvename žemėje?
Berniukas susimąstė ir nuleido akis. Jis nežinojo, ką kunigui atsakyti. O jis taip turėjo atsakyti:
– Gyvename žemėje tam, kad vykdytume Dievo valią ir nueitume į dangų.
Adomas ir Ieva nevykdė Dievo valios, todėl ir prarado dangų. Kad įvykdytume Dievo valią, reikia keturių dalykų:
1 – Dievą tikėti,
2 – laikyti Jo įsakymus,
3 – eiti sakramentų,
4 – melstis.
Atsakykite į klausimus.
1. Kam mes gyvename ant žemės?
2. Ką prarado pirmieji tėvai, nevykdydami Dievo valios?
3. Kokių 4 dalykų reikia, kad įvykdytume Dievo valią?
Uždavinys.
1. Sukalbėkite „Tikiu Dievą Tėvą“.
2. Prisiminkite ir sukalbėkite Dievo ir Bažnyčios įsakymus.
3. Parašykite visus septynis sakramentus ir pabraukite tuos, kuriuos jūs jau esate priėmę.
5. KAINAS IR ABELIS
Adomas ir Ieva susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis vadinosi Kainas, o jaunesnysis Abelis. Kainas dirbo žemę, Abelis ganė avis.
Vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukų aukoti. Jie pasidarė aukurus, prikrovė ant jų malkų ir uždegė. Ant malkų Kainas uždėjo javų ir vaisių, o Abelis geriausių savo bandos gyvulių.
Abelis buvo geras, todėl Dievas jo auką mielai priėmė. Į Kaino auką Dievas nė nepažvelgė, nes jis buvo blogas. Tada Kainas labai supyko ant savo brolio ir sumanė jį nužudyti.
Viešpats, norėdamas Kainą pataisyti, jam tarė:
– Kodėl supykai? Jei gerai darysi, būsi man toks pat mielas, kaip tavo brolis.
Bet Kainas nepaklausė Dievo įspėjimo. Jis laikė savo širdyje pyktį ir pavydą ir vis tykojo brolį nužudyti.
Vieną kartą Kainas pasikvietė brolį su savimi į lauką. Abelis nežinojo, ką mano Kainas, ir su juo išėjo. Kai jau buvo toli nuo namų, Kainas užpuolė Abelį ir užmušė.
Padaręs tokį baisų darbą, Kainas nusigando. Jis ėmė bėgti, bet jam pasirodė Dievas ir paklausė :
– Kainai, kur yra tavo brolis?
– Nežinau! Argi aš esu brolio sargas? – atsakė Kainas.
Kainas labai nusiminė ir neatgailavo dėl savo nuodėmės. Dievas už tai jį nubaudė. Kainas turėjo iki mirties klajoti po žemę ir niekur negalėjo rasti sau ramybės.
Adomas ir Ieva labai gailėjo savo gerojo sūnaus Abelio. Dievas juos paguodė ir davė kitą tokį pat sūnų. Jis vadinosi Setas. Paskui pirmieji tėvai susilaukė dar daugiau sūnų ir dukterų.
Didžiosios nuodėmės
Kainas pavydėjo, kam Abelis yra geras ir patinka Dievui. Jis pasidarė rūstus ir nužudė savo brolį.
Pavydas ir rūstumas – didžiosios nuodėmės. Didžiųjų nuodėmių yra septynios:
1 – Puikybė, 2 – Gobšumas, 3 – Gašlumas, 4 – Rūstumas, 5 – Pavydas, 6 – Nesaikingumas valgant ar geriant, 7 – Tingumas.
TINGINYS
– Tinginy, tinginy, še kiaušinį!
– Ar nuluptas?
– Neluptas.
– Tai mesk per tvorą!
Atsakykite į klausimus.
1. Už ką Kainas supyko ant Abelio?
2. Ką padarė Kainas Abeliui?
3. Kaip Dievas nubaudė Kainą?
4. Kokios yra septynios didžiosios nuodėmės?
Uždavinys.
1. Parašykite septynias didžiąsias nuodėmes ir pabraukite tas, kurios jums labiausiai nepatinka.
2. Papasakokite, kokių blogybių padaro žmogus sau ir kitiems, kai jis tingi, pyksta, pasigeria.
6. TVANAS
Laikui bėgant, daug žmonių atsirado žemėje. Seto giminė buvo gera ir mylėjo Dievą, bet Kaino giminė buvo nedora. Nuo nedorųjų ištvirko ir visi gerieji žmonės. Tik vienas Nojus su savo šeimyna pasiliko ištikimas Dievui.
Dievas nutarė žmones nubausti ir tarė Nojui:
– Statykis sau didelį laivą, nes aš siųsiu tvaną. Visa, kas gyva, pražus!
Nojus ėmė statyti laivą ir ragino žmones ruoštis, bet niekas jo neklausė. Visi juokėsi iš Nojaus ir toliau nedorai gyveno.
Po daugelio metų laivas buvo pabaigtas. Nojus jį prikrovė visokio maisto ir suvarė į jį po porą įvairių gyvulių ir paukščių. Kai kurių gyvulių ir paukščių pasiėmė net po septynias poras. Paskui į laivą įėjo jis pats, jo žmona ir trys jo sūnūs su savo žmonomis.
Tvirtai uždarius laivą, dangus ėmė niauktis ir pasipylė baisus lietus. Atsivėrė šaltiniai ir iš upių išsiliejo vanduo. Baimė apėmė žmones ir jie pradėjo gelbėtis kaip įmanydami. Bet vanduo kilo vis aukščiau ir aukščiau. Buvo apsemti net aukščiausi kalnai, ir niekas neišliko gyvas. Tik vienas Nojaus laivas ramiai sau plaukiojo virš vandens ir tvano nebijojo.
Lijo 40 dienų ir naktų. Paskui dangus pragiedrėjo ir pasirodė saulė. Tvano vanduo ėmė slūgti. Nojaus laivas užkliuvo už viršukalnių ir sustojo.
Pradžiūvus žemei, Dievas tarė Nojui:
– Išeik iš laivo tu ir kartu su tavimi tavo žmona, tavo sūnūs ir tavo sūnų žmonos!
Nojus tuojau atidarė laivą. Linksmai iš jo išskrido paukščiai ir išbėgo gyvuliai. Išėjo ir pats Nojus su visa savo šeimyna.
Dėkodamas Dievui už stebuklingą išgelbėjimą, Nojus pastatė aukurą ir aukojo gyvulių ir paukščių. Viešpats mielai priėmė jo auką ir palaimino Nojų su jo šeimyna.
Tikėjimas
Nojus tvirtai tikėjo, ką jam Dievas buvo apreiškęs. Nojaus tikėjimas patiko Dievui. Dievas jį išgelbėjo nuo tvano.
Mes taip pat tvirtai turime tikėti. Ką reikia tikėti apreiškė žmonėms Jėzus Kristus. Kristaus mokslą aiškina mums Katalikų Bažnyčia.
Yra keturios svarbiausios tikėjimo tiesos:
1. Yra vienas Dievas trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia.
2. Antrasis Švenčiausios Trejybės Asmuo, Dievo Sūnus, yra tapęs žmogumi ir numiręs dėl mūsų išganymo.
3. Dievas yra teisingas: už gerus darbus dangų duoda, o už piktus – pragaru baudžia.
4. Žmogaus siela nemiršta.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokie tapo žmonės, kai jų daug atsirado žemėje?
2. Kas iš žmonių tvirtai tikėjo Dievą?
3. Nuo ko Dievas išgelbėjo gerą ir tikintį Nojų?
4. Kokios yra keturios svarbiausios tikėjimo tiesos ?
Uždavinys.
1. Nupieškite tvaną ir Nojaus laivą.
2. Nupieškite aukurą.
7. ABRAOMAS
Žmonių po tvano vėl ėmė daugėti ir jie įsikūrė įvairiose žemės vietose. Gyvendami atskirai, jie pamiršo tikrąjį Dievą ir pradėjo garbinti saulę, mėnulį, žvaigždes ir kitus sutvėrimus. Kiti gi pasidarė sau stabus ir juos laikė dievais. Taip atsirado pagonių, stabmeldžių.
Stabmeldžių šalyje, Harano mieste gyveno žmogus vardu Abraomas. Jis nepasidavė stabmeldžių klaidoms ir pasiliko ištikimas Dievui. Taip pat jis labai troško, kad ateitų pasaulio Išganytojas. Dievas išrinko Abraomą, kad jis išlaikytų žmonių tarpe tikrąjį tikėjimą.
Kartą Viešpats pasirodė Abraomui ir tarė:
– Išeik iš savo tėvynės ir keliauk į kraštą, kurį tau duosiu!
Abraomas tuojau pasiėmė savo žmoną Sarą ir su visu turtu nusikraustė į Kanaano žemę. Ten Dievas palaimino Abraomą ir apreiškė, kad jo giminė labai padaugės ir išaugs į didelę tautą. Be to, Abraomas sužinojo iš Dievo, kad iš jo giminės kils pasaulio Išganytojas.
Abraomas labai džiaugėsi ir aukojo Dievui aukas.
Dieviškosios dorybės
Dievas mylėjo Abraomą, nes jis tvirtai tikėjo vieną tikrąjį Dievą. Tikėjimas – dieviška dorybė.
Dieviškųjų dorybių yra trys:
1 – tikėjimas, 2 – viltis, 3 – meilė.
TIKĖJIMO AKTAS
Aš tikiu Tave, Dieve gyvasis.
Vienas Trejybėj beesamasis,
Tikiu, ką Tavo Žodis apreiškė,
Nes Jis neklysta, vien tiesą reiškia.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokius žmones vadiname stabmeldžiais?
2. Kodėl Abraomas patiko Dievui?
3. Į kokią žemę liepė Dievas kraustytis Abraomui?
4. Ką pažadėjo Dievas Abraomui už jo gerumą?
Uždavinys.
Tikėjimo ženklas – kryžius, vilties – inkaras, o meilės – širdis. Pieškite kryžių, inkarą ir širdį.
8. IZAOKAS
Abraomas turėjo vienturtį sūnų Izaoką. Tai buvo geras ir klusnus berniukas, todėl tėvas jį labai mylėjo.
Vieną kartą Abraomas išgirdo Dievo balsą:
– Abraomai! Imk savo sūnų, eik į Morijos kalną ir ten jį man paaukok!
Sudrebėjo Abraomas. Jam labai pagailo sūnaus, bet jis pasiryžo taip daryti, kaip Dievas nori. Jis tuojau pasišaukė sūnų bei du tarnus ir su asilais iškeliavo.
Trečią dieną keleiviai pasiekė Morijos kalną. Tada Abraomas tarnus su gyvuliais paliko pakalnėje, o pats su sūnumi ėmė lipti į kalną Dievui aukos aukoti. Abraomas nešėsi peilį ir ugnį, o Izaokas – ant pečių užsidėjęs malkų glėbį.
Lipant į kalną Izaokas paklausė:
– Mano tėve! Štai ugnis ir malkos, o kur yra auka, kurią mes deginsime?
– Dievas parūpins, mano sūnau! – su skaudančia širdimi atsakė tėvas.
Kalno viršūnėje Abraomas padarė aukurą ir sukrovė ant jo malkas. Paskui surišo Izaoką ir padėjo jį ant aukuro. Jau užsimojo peiliu, kad Izaoką Dievui paaukotų, bet angelas sulaikė Abraomą ir tarė:
– Nedaryk nieko vaikui! Dabar patyriau, kad klausai Dievo ir nesigaili net vienintelio savo sūnaus.
Abraomas tuojau atrišo savo sūnų ir nukėlė jį nuo aukuro. Vietoje sūnaus buvo paaukotas avinėlis.
Tėvas ir sūnus linksmi grįžo į namus. Izaokas užaugo, vedė Rebeką ir gražiai gyveno. Dievas laimino Izaoką ir apreiškė, kad iš jo giminės kils pasaulio Išganytojas.
Meilė
Abraomas labiau už visa mylėjo Dievą. Net vienatinį savo sūnų buvo pasiryžęs Dievui paaukoti.
Mes taip pat turime Dievą labai mylėti, nes Jis yra geriausias mūsų Tėvas. Dievas įsakė:
Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.
MEILĖS AKTAS
Myliu Tave aš, Visagali,
Myliu, kiek jėgos mano gali,
O Tavo remiamas malonės,
Kaip pats save, myliu aš žmones.
Atsakykite į klausimus.
1. Ko Dievas pareikalavo iš Abraomo?
2. Kaip Abraomas vykdė Dievo valią?
3. Kaip mes turime Dievą mylėti?
Uždavinys.
Parašykite maldelę, išreikšdami joje savo meilę Dievui.
9. JOKŪBAS
Izaokas turėjo du sūnus. Vyresnysis vadinosi Ezavas, o jaunesnysis – Jokūbas. Ezavas buvo pirmagimis sūnus. Pirmagimį sūnų tėvas prieš mirdamas palaimindavo ir jam pavesdavo valdyti visą šeimą. Tuo Ezavas labai didžiavosi ir laukė tėvo palaiminimo.
Bet neilgai teko Ezavui džiaugtis savo pirmagimyste. Vieną kartą jis grįžo iš lauko ir rado Jokūbą valgant. Ezavas buvo alkanas, todėl tarė savo broliui:
– Duok man šito rausvo viralo!
– Parduok už jį man savo pirmagimystę, – atsakė Jokūbas.
– Kas man iš pirmagimystės, jei aš badu mirštu!
Ir atidavė Ezavas už viralą savo pirmagimystę.
Izaokas visai paseno ir apako. Reikėjo prieš mirtį palaiminti vyresnįjį sūnų. Tada pas tėvą atėjo Jokūbas ir paprašė pirmagimio palaiminimo. Jam dar padėjo motina, ir Jokūbas buvo palaimintas.
Greitai sužinojo Ezavas, kad jo brolis gavo iš tėvo pirmagimio palaiminimą. Tada jis labai supyko ir nutarė broliui atkeršyti. Bijodamas Ezavo, Jokūbas pabėgo iš namų ir keliavo pas savo dėdę į tolimą kraštą. Vakare buvo labai pavargęs, todėl atsigulė ant žemės pailsėti. Vos užmigo – staiga sapnuoja, kad dangus skaisčiai nušvito. Tarp žemės ir dangaus atsirado kopėčios, kuriomis žemyn ir aukštyn laipiojo angelai. Kopėčių viršuje spindinčiame soste buvo pats Viešpats Dievas.
Maloniai pažvelgė Dievas į Jokūbą ir tarė:
– Žemę, kur guli, duosiu tau ir tavo giminei. Ji bus gausi, kaip žemės dulkės. Iš jos gims visų tautų Laimintojas!
Vėliau Jokūbas praturtėjo ir vedė. Dievas jam davė dvylika sūnų. Jokūbas gavo dar antrą – Izraelio vardą, todėl visa jo giminė ėmė vadintis izraelitais.
Viltis
Jokūbas tvirtai pasitikėjo Dievu. Jis žinojo, kad Dievas yra geras ir nelaimėje jo neapleis. Jokūbo pasitikėjimas patiko Dievui.
Pasitikėjimas Dievu vadinasi viltis.
VILTIES AKTAS
Gerasis Dieve, aš tikiuosi,
Kad man malonių savo duosi
Dorai gyvent, Tave mylėti
Ir danguje Tave regėti.
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip vadinosi vyresnysis ir jaunesnysis Izaoko sūnūs?
2. Į kokią nelaimę pateko Jokūbas?
3. Kuo pasitikėjo Jokūbas?
4. Kaip dar vadinasi pasitikėjimas Dievu?
Uždavinys.
Nupieškite dangų su mėnuliu ir žvaigždėmis.
10. JUOZAPAS
Iš dvylikos Jokūbo sūnų geriausias buvo Juozapas. Jis labai mylėjo Dievą ir klausė savo tėvelių. Už tai Jokūbas jam pasiuvo gražų drabužį.
Broliai pavydėjo Juozapui ir ėmė jo nekęsti. Jų neapykanta dar padidėjo, kai Juozapas papasakojo tėvui vieną nedorą savo brolių darbą. Jie su Juozapu nebenorėjo nė kalbėtis.
Kartą broliai nuginė bandą į ganyklas, o Juozapas su tėvu liko namie. Tėvui parūpo, ką veikia jo vaikai, ir jis nusiuntė Juozapą brolių aplankyti.
Broliai, pamatę ateinantį Juozapą, nutarė jį nužudyti. Jie pasigavo jį, nuvilko jam drabužius ir įmetė į sausą šulinį, kad jis ten badu numirtų. Patys susėdo ir valgė Juozapo atneštus valgius.
Tuo tarpu pro šalį jojo pirkliai. Vienas iš brolių tarė:
– Kokia bus mums nauda, jei Juozapas mirs? Parduokime jį pirkliams!
Visiems labai patiko šis sumanymas. Broliai tuojau ištraukė Juozapą iš šulinio ir pirkliams pasiūlė. Juozapas verkė ir visas virpėjo iš baimės, bet niekas jo nepasigailėjo. Pirkliai davė broliams pinigų, o Juozapą užsikėlė sau ant kuprio ir nujojo tolyn.
Pasidalinę pinigus, broliai suplėšė Juozapo drabužį ir sukruvino jį ožiuko krauju. Kai parginė į namus bandą, drabužį jie parodė tėvui. Jokūbas pamanė, kad Juozapą sudraskė žvėrys, ir graudžiai verkė.
Šventieji
Juozapas turėjo tvirtą tikėjimą ir mylėjo Dievą, todėl ir Dievas jį mylėjo.
Tvirtą tikėjimą turėjo ir Dievą mylėjo šventieji. Jie buvo pasiryžę geriau mirti, negu Dievo išsižadėti arba Jį įžeisti. Daugybę šventųjų nukankino pikti žmonės.
Šventieji meldžiasi už mus pas Dievą danguje. Prašydami šventųjų užtarimo, mes kalbame Visų Šventųjų litaniją.
Kiekviena litanija prasideda graikų kalbos žodžiais Kyrie, eleison. Jie reiškia –
graikiškai – lietuviškai:
Kyrie, eleison! – Viešpatie, pasigailėk!
Christe, eleison! – Kristau, pasigailėk!
Kyrie, eleison! – Viešpatie, pasigailėk!
Atsakykite į klausimus.
1. Kodėl Juozapą mylėjo Dievas?
2. Kodėl Dievas myli šventuosius?
3. Ką mes kalbame, prašydami šventųjų užtarimo?
4. Kokiais žodžiais prasideda kiekviena litanija?
Uždavinys.
1. Susiraskite maldaknygę ir perskaitykite Visų Šventųjų litaniją.
2. Apžiūrėkite bažnyčią ir sužinokite, kokių šventųjų ten yra paveikslų.
11. JUOZAPAS EGIPTE
Pirkliai atvežė Juozapą į Egiptą ir pardavė jį kariuomenės viršininkui Putifarui. Juozapas uoliai tarnavo savo šeimininkui. Visi tuojau pamilo Juozapą.
Putifaras turėjo nedorą žmoną. Kartą Putifaro žmona neteisingai įskundė Juozapą savo vyrui. Putifaras patikėjo ir nekaltąjį Juozapą pasodino į kalėjimą.
Bet Dievas neapleido Juozapo nė kalėjime. Ten jį visi mylėjo ir gerbė. Juozapo garbė dar labiau pakilo, kai jis dviem karaliaus tarnams gerai išaiškino sapnus.
Kartą pats Egipto karalius – faraonas susapnavo sapną. Jam rodėsi, kad iš vieno grūdo išaugo septynios didelės ir pilnos varpos, o iš kito grūdo – septynios tuščios. Tuščiosios varpos ėmė ir sunaikino pilnąsias.
Nubudęs faraonas labai susirūpino. Jis sušaukė žynius ir liepė jiems išaiškinti, ką sapnas galėtų reikšti. Niekas sapno reikšmės negalėjo atspėti.
Tada faraono tarnas atsiminė Juozapą ir pranešė apie jį karaliui. Faraonas liepė pašaukti Juozapą iš kalėjimo ir jam papasakojo savo sapną. Juozapas tarė:
– Dievas, o ne aš duosiu karaliui atsakymą. Septynios pilnosios varpos reiškia septynerius derlingus metus, kurie bus Egipte. Tuščiosios varpos reiškia septynerius nevaisingus metus, kurie bus po gerųjų. Jie prarys visas derliaus liekanas, ir badas ištiks visur. Karaliau, pasiieškok išmintingo vyro, kad sutaupytų maisto bado metams!
Labai nustebo faraonas ir tarė:
– Dievas tau apreiškė visa, ką sakei. Kur man rasti gudresnį už tave. Skiriu tave visos Egipto žemės vyresniuoju!
Faraonas užmovė savo žiedą Juozapui ant rankos ir aprengė karališkais drabužiais. Paskui pasodino į karališkąjį vežimą ir vežiojo po sostinę, kad žmonės jį pagerbtų.
Juozapo pranašavimas tikrai įvyko. Buvo septyneri labai derlingi metai. Juozapas surinko daug grūdų ir supylė juos į didelius sandėlius. Kai atėjo bado metai, Juozapas atidarė sandėlius ir maitino badaujančius žmones.
Šventųjų Karalienė
Juozapas labai saugojosi nedorų minčių, kalbų ir darbų. Jis buvo nekaltos širdies.
Iš šventųjų didžiausiu širdies nekaltumu pasižymėjo Švč. Mergelė Marija. Niekuomet ji nebuvo padariusi jokios nuodėmės. Marija vadinama Šventųjų Karaliene.
Marijai pagarbinti mes kalbame Švč. Mergelės Marijos litaniją.
Į KŪDIKĖLĮ JĖZŲ
Sveikas, Jėzau Kūdiki,
Visad mane saugoki!
Būk mano širdyj mažoj,
Duok, kad negyventų joj
Niekas, kaip tik, Jėzau, Tu!
A. Jakštas
Atsakykite į klausimus.
1. Ko Juozapas labai saugojosi?
2. Kas iš šventųjų pasižymėjo didžiausiu širdies nekaltumu?
3. Kokią maldą mes kalbame Marijai pagarbinti?
Uždavinys.
1. Apžiūrėkite Marijos altorių mūsų bažnyčioje.
2. Susiraskite ir perskaitykite Marijos litaniją.
12. BROLIAI SURANDA JUOZAPĄ
Nuo bado kentėjo ne tik Egiptas, bet ir kitos šalys. Pritrūko duonos net Kanaano žemėje, kur gyveno Jokūbo šeima. Tada Jokūbas liepė savo vaikams keliauti į Egiptą. Jis buvo girdėjęs, kad ten galima grūdų nusipirkti.
Broliai iškeliavo ir laimingai atvyko į Egiptą. Nuėję pas Juozapą, žemai jam nusilenkė. Jiems nė į galvą neatėjo, kad tai yra jų brolis. Juozapas juos tuojau pažino, bet nepasisakė. Jis nutarė brolius išmėginti, ar jie pasitaisė.
Juozapas paklausė:
– Iš kur jūs atkeliavote?
– Iš Kanaano žemės. Norime čia maisto nusipirkti.
– Jūs esate šnipai ir atvykote mūsų krašto ištirti! – rūsčiai jiems tarė Juozapas.
Nusigando broliai ir ėmė teisintis:
– Mes esame ramūs žmonės. Mūsų yra dvylika brolių ir senas tėvas. Dvyliktojo brolio jau nebeturime.
Juozapas dar rūsčiau jiems tarė:
– Jūs būsite pančiais surakinti, kolei ištirsiu, ar tiesą sakote!
Dar didesnė baimė apėmė brolius. Jie tyliai tarp savęs kalbėjosi:
– Teisingai kenčiame, nes nusikaltome savo broliui Juozapui. Mes jo nepasigailėjome!
Pamatė Juozapas, kad broliai jau pasitaisė. Jam pasidarė graudu, ir jis ašarodamas sušuko:
– Aš esu jūsų brolis Juozapas!
Broliai nutirpo iš baimės. Jie manė, kad dabar susilauks didžiausios bausmės. Bet Juozapas atsiliepė:
– Nebijokite! Dievas mane siuntė į Egiptą, kad jūs badu nenumirtumėte!
Broliai nusiramino. Juozapas ėmė visus iš eilės bučiuoti ir kalbinti. Džiaugsmas buvo neapsakomas.
Juozapas labai buvo išsiilgęs savo seno tėvo ir daug apie jį klausinėjo. Jis prašė, kad broliai skubiai atvežtų tėvą pas Juozapą.
Su grūdais ir dovanomis grįžo broliai į savo kraštą, ir visa papasakojo tėvui. Tėvas labai džiaugėsi ir nutarė su visa šeima kraustytis į Egiptą.
Pirmasis kankinys
Juozapas atleido negeriems savo broliams. Panašiai su savo priešais pasielgė jaunutis krikščionis šv. Steponas.
Šv. Steponas gyveno Jeruzalės mieste ir padėjo apaštalams skelbti Kristaus mokslą. Jis buvo labai iškalbus. Žydai ėmė pykti, kam taip gražiai šv. Steponas kalba apie gerąjį Jėzų.
Vieną kartą didelis žydų būrys užpuolė šv. Steponą. Jie pasigavo jį ir išvedė už miesto. Ten pradėjo šv. Steponą mušti akmenimis. Sukniubęs ant žemės, šv. Steponas meldėsi už savo kankintojus:
– Viešpatie, neįskaityk jiems tos nuodėmės!
Taip šv. Steponas buvo nužudytas dėl Kristaus. Šv. Steponas – pirmasis krikščionių kankinys.
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip pasielgė Juozapas su piktais savo broliais?
2. Koks apaštalų mokinys panašiai pasielgė su savo priešais?
3. Už ką žydai mušė akmenimis šv. Steponą?
4. Kaip šv. Steponas meldėsi už kankintojus?
Uždavinys.
Suieškokite kalendoriuje, kurią gruodžio mėnesio dieną švenčiama šv. Stepono šventė.
13. IZRAELITŲ VARGAI EGIPTE
Po ilgos kelionės Jokūbas su šeima atsikraustė į Egiptą. Kartu pasiėmė tarnus ir visą savo turtą.
Juozapas puikiame vežime pasitiko savo tėvą. Susitikę abu ilgai sveikinosi ir iš džiaugsmo verkė. Paskui Juozapas tėvą ir brolius nuvedė pas faraoną, kuris juos labai gražiai priėmė. Faraonas visai Jokūbo-Izraelio giminei leido apsigyventi derlingoje Geseno šalyje.
Dar ilgai ir laimingai gyveno Jokūbas-Izraelis. Prieš mirdamas jis sukvietė visus savo vaikus ir kiekvieną atskirai palaimino. Savo sūnui Judui pranešė, kad iš jo giminės kils pasaulio Išganytojas.
Juozapas taip pat susilaukė ilgo amžiaus. Jis mirė turėdamas 110 metų. Prieš mirtį apreiškė savo broliams, kad jų ainius Dievas išves iš Egipto ir vėl grąžins į pažadėtąją Kanaano žemę.
Izraelio vaikams Egipte sekėsi gerai. Jie pasidarė turtingi ir jų skaičius labai padidėjo. Iš Jokūbo-Izraelio šeimos išaugo didelė izraelitų tauta. Tada egiptiečiai ėmė bijoti, kad izraelitai nepakeltų maišto, ir ėmė juos persekioti.
Vienas faraonas perkėlė savo sostą į kitą miestą. Naują sostinę reikėjo išpuošti ir aptverti aukštomis mūro sienomis. Prie darbų buvo atvaryti izraelitai.
Bet ir varge izraelitų skaičius vis augo. Tada faraonas įsakė visus gimusius jų berniukus skandinti Nilo upėje. Izraelitai graudžiai vaitojo ir meldė, kad Dievas juos gelbėtų.
Šv. Petras ir Paulius
Izraelitus kankino ir žudė egiptiečiai. Panašiai buvo kankinami ir žudomi pirmieji krikščionys.
Krikščionis drąsino ir mokė Kristaus įpėdinis šv. Petras. Jis gyveno Romos mieste. Jam padėjo kiti apaštalai ir jų paskirti vyskupai ir kunigai.
Didžiausias šv. Petro pagalbininkas buvo šv. Paulius. Jis apėjo daug kraštų, sakydamas pamokslus ir krikštydamas žmones. Tūkstančius žmonių jis patraukė prie Kristaus.
Stabmeldžiai pyko, kad atsiranda vis daugiau krikščionių. Labai žiaurus krikščionims buvo Romos ciesorius Neronas. Jis suiminėjo krikščionis ir visaip juos žudė.
Buvo Romoje suimti ir šv. Petras su šv. Pauliumi. Neronas įsakė šv. Petrą prikalti prie kryžiaus, o šv. Pauliui nukirsti galvą.
Atsakykite į klausimus.
1. Kur gyveno Kristaus įpėdinis šv. Petras?
2. Kas šv. Petrui padėjo mokyti krikščionis?
3. Koks Romos ciesorius labai persekiojo krikščionis?
4. Kaip buvo nukankinti šv. Petras ir Paulius?
Uždavinys.
Suieškokite kalendoriuje, kurią birželio mėnesio dieną švenčiama šv. Petro ir Pauliaus šventė.
14. MOZĖ
Vieni izraelitų tėvai turėjo dukrelę Marytę ir sūnų Aaroną. Dievas jiems davė dar vieną vaikutį, kuris buvo nepaprastai gražus.
Motina tris mėnesius slapstė kūdikį nuo egiptiečių. Matydama, kad sunku bus jį toliau išsaugoti, nupynė iš nendrių pintinę, aptepė ją sakais ir įdėjo ten vaikutį. Pintinę su vaikučiu ji paslėpė nendrėse, kurios augo Nilo upės pakrantėje. Marytei liepė iš tolo stebėti, kas su vaiku atsitiks.
Netrukus faraono duktė atėjo į upę maudytis. Pamačiusi nendrėse pintinę, liepė tarnaitėms ją atnešti. Pintinėje buvo rastas kūdikis, kuris gailiai verkė.
– Tai izraelitų vaikas, – pasakė karalaitė ir nutarė jį gelbėti.
Tada pas karalaitę atbėgo Marytė ir tarė:
– Aš žinau moterį, kuri galėtų kūdikį auginti.
– Pakviesk ją man! – įsakė karalaitė.
Nudžiugo Marytė ir atvedė savo motiną. Karalaitė padavė jai kūdikį ir liepė pas save laikyti, kol jis paaugs. Už kūdikio priežiūrą dar pažadėjo gausiai atlyginti.
Vaikui paaugus, karalaitė pasiėmė jį pas save ir davė jam Mozės vardą. Mozė – reiškia iš vandens ištrauktasis. Gera buvo Mozei karaliaus rūmuose. Ten jis išėjo visus egiptiečių mokslus ir pasidarė labai išmintingas. Iš savo motinos jis išmoko mylėti tikrąjį Dievą ir savo tautą.
Mozė matydavo, kaip egiptiečiai vargina izraelitus, ir jam labai jų pagailo. Ne vieną kartą jis izraelitus užtarė ir išgelbėjo nuo mirties. Tada karalius labai supyko ir nutarė Mozę nužudyti.
Sužinojęs karaliaus sumanymą, Mozė pabėgo į Madijano kraštą. Ten jį priglaudė vienas turtingas žmogus, pas kurį jis 40 metų ganė bandą.
Katakombos
Izraelitus persekiojo egiptiečiai, o pirmuosius krikščionis – stabmeldžiai. Krikščionys slapstėsi iškastuose žemėje rūsiuose, kurie vadinosi katakombomis.
Dažnai į katakombas rinkdavosi krikščionys. Ten jie melsdavosi ir giedodavo. Vyskupai ir kunigai katakombose laikydavo Mišias ir teikdavo sakramentus.
Stabmeldžiai kartais surasdavo krikščionis ir katakombose. Tada juos suimdavo ir bausdavo kalėjimu, o kitus net nukankindavo. Taip buvo nukankintas šv. Sebastijonas, šv. Cecilija, šv. Agnietė ir kiti.
Krikščionys drąsiai kentėdavo ir mirdavo dėl Kristaus.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas persekiojo izraelitus?
2. Kas persekiojo pirmuosius krikščionis?
3. Kur slėpdavosi krikščionys nuo stabmeldžių?
4. Ką darydavo stabmeldžiai, suradę krikščionis?
Uždavinys.
1. Surašykite visus jums žinomus šventuosius, kurie buvo kankiniai.
2. Surašykite tuos nemalonumus, kuriuos jūs dėl Kristaus pasižadate nukęsti.
15. DIEVAS APSIREIŠKIA MOZEI
Vieną kartą Mozė nusivarė avis į tolimą dykumą. Mato – liepsnoja krūmas, bet nesudega. Nustebo Mozė ir eina arčiau pasižiūrėti. Kai prisiartino, iš ugnies pasigirdo balsas:
– Moze, Moze! Aš esu tavo tėvų – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas!
Mozė paslėpė savo veidą ir nedrįso pažvelgti į Dievą. Balsas toliau jam kalbėjo:
– Mačiau Egipte savo tautos vargus. Noriu ją grąžinti į Kanaano žemę. Eik ir sakyk tai faraonui!
Pabūgo Mozė tokio Dievo įsakymo ir ėmė atsikalbinėti, kad faraonas netikės jo žodžiais. Viešpats jam tarė:
– Ką tu laikai savo rankoje?
– Lazdą, – atsakė Mozė.
– Mesk ją į žemę! – įsakė Dievas. Mozė metė į žemę lazdą, ir ji pavirto žalčiu.
– Imk jį už uodegos!
Mozė paėmė, ir žaltys vėl atvirto lazda. Dievas tarė:
– Padarysi tą ir kitus stebuklus, ir faraonas patikės.
Mozė paklausė Dievo ir tuojau iškeliavo į Egiptą. Kelyje susitiko brolį Aaroną ir visa jam papasakojo, ką Dievas buvo liepęs. Tada abu nuėjo pas izraelitus ir pranešė jiems Dievo valią. Izraelitai džiaugėsi ir garbino Viešpatį.
Paskui Mozė su Aaronu nuėjo pas faraoną ir pareikalavo, kad jis išleistų izraelitus iš Egipto. Faraonas ėmė iš jų žodžių ir iš Dievo juoktis. Mozė darė stebuklus, bet faraonas vis tiek nenusileido. Tada Dievas ėmė skaudžiai bausti egiptiečius. Vargino juos viena bausme po kitos. Faraonas pyko, bet buvo neperkalbamas.
Pagaliau Dievas siuntė pačią skaudžiausią bausmę. Vieną naktį išmirė visi egiptiečių pirmagimiai vaikai. Bemaž nebuvo namų, kuriuose nebūtų numirėlio. Faraonas nusigando ir leido izraelitams kraustytis iš Egipto.
Krikščionys gauna laisvę
Izraelitams gelbėti Dievas siuntė Mozę. Krikščionims gelbėti Dievas davė ciesorių Konstantiną Didįjį.
Konstantinas Didysis pradžioje buvo stabmeldys, bet jam buvo gaila krikščionių. Pasidaręs Romos valstybės ciesoriumi, jis 313 metais leido krikščionims laisvai tikėti ir Dievą garbinti. Pats taip pat apsikrikštijo.
Krikščionys džiaugėsi ir dėkojo Dievui. Nuo to laiko Kristaus mokslas ėmė plisti po visą pasaulį.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką Dievas siuntė izraelitams gelbėti?
2. Koks ciesorius suteikė krikščionims laisvę?
3. Kuriais metais buvo suteikta krikščionims laisvė?
Uždavinys.
Krikščionių persekiojimas prasidėjo 33 metais po Kristaus gimimo. Kiek laiko buvo persekiojami krikščionys, jei jie susilaukė laisvės 313 metais?
16. IZRAELITAI KRAUSTOSI IŠ EGIPTO
Mozė liepė izraelitams susirinkti į vieną vietą. Visiems suėjus, pasidarė didelė minia. Vienų vyrų buvo apie 600 000.
Gražiai susitvarkę, izraelitai pradėjo keliauti. Jų priešakyje ėjo debesies stulpas, rodydamas kelią. Dieną jis buvo tamsus ir dengė nuo saulės karščio, o naktį švietė.
Trečiąją kelionės dieną izraelitai priėjo Raudonąją jūrą ir ten sustojo pailsėti. Tuo tarpu faraonas persigalvojo ir nutarė izraelitus grąžinti atgal. Jis pasiėmė didelę kariuomenę ir ėmė vytis.
Nusigando izraelitai, kai tolumoje pamatė egiptiečius. Vieni maldavo Dievo pagalbos, kiti ėmė Mozei prikaišioti, kam juos išvedė iš Egipto. Mozė visus ramino ir liepė pasitikėti Dievu.
Atėjo vakaras. Debesies stulpas atsistojo tarp izraelitų ir egiptiečių. Izraelitams jis švietė, o egiptiečiams padarė dideles tamsybes. Faraono kariuomenė nieko nebegalėjo matyti ir nutarė laukti ryto.
Tada Mozė priėjo prie jūros ir ištiesė lazdą. Vanduo ėmė skirtis į dvi puses, ir per jūrą pasidarė sausas takas. Izraelitai laimingai persikraustė į kitą jūros krantą.
Rytą egiptiečiai neberado izraelitų, tik pamatė taką per jūrą. Faraonas su kariuomene tuojau pradėjo jūros taku žygiuoti. Nuėjus jiems iki jūros vidurio, kilo baisi audra su žaibais. Egiptiečiai išsigando ir pradėjo šaukti:
– Bėkime nuo izraelitų! Dievas kovoja prieš mus!
Tačiau pabėgti jie nesuspėjo. Dievui įsakius, Mozė pamojo lazda. Vanduo užliejo taką, ir faraonas su visa savo kariuomene prigėrė.
Izraelitai buvo išgelbėti ir giedojo Dievui padėkos giesmes.
Šv. Tėvas
Mozė buvo izraelitų vadas ir užtarėjas pas Dievą. Krikščionims vadovauti ir mokyti Kristus paskyrė šv. Petrą.
Šv. Petras gyveno italų žemėje, Romos mieste. Jam mirus, jo įpėdiniu liko Romos vyskupas, vadinamas Šventuoju Tėvu, arba Popiežiumi.
Nuo šv. Petro iki mūsų laikų yra buvę jau 261 popiežius. Dabartinis popiežius vadinasi Pijus XII.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką Kristus paskyrė krikščionims vadovauti?
2. Kame gyveno šv. Petras?
3. Kas, šv. Petrui mirus, liko jo įpėdiniu?
4. Kas dabar yra popiežiumi?
Uždavinys.
Popiežius Pijus XII gimė 1876 metais kovo mėn. 2 d. Išspręskite, kiek turi amžiaus Pijus XII?
17. STEBUKLAI DYKUMOJE
Perėję jūrą, izraelitai toliau keliavo į Kanaano žemę. Teko eiti per didelę dykumą. Pasiimtas iš Egipto maistas buvo suvalgytas ir daugiau nebuvo jo kur gauti. Izraelitai ėmė bartis ir nekantrauti.
Mozė susirūpino ir šaukėsi Dievo pagalbos. Viešpats tarė Mozei:
– Išgirdau Izraelio sūnų dejavimus. Pranešk jiems, kad vakarais valgys mėsos, o rytais pasisotins duona. Tegu žino, kad aš esu Viešpats, jūsų Dievas!
Kaip Dievas buvo sakęs, taip ir įvyko. Vakare į dykumą atlėkė tiek putpelių, kad jų lengvai buvo galima rankomis pasigauti. Visi jas gaudė, kepė ir valgė.
Rytą įvyko kitas stebuklas. Žemė buvo apsidengusi baltais grūdeliais, kaip kruopomis. Izraelitai prisirinko kruopų ir iš jų išsikepė skanios duonos. Kruopos buvo pavadintos mana. Nuo to laiko izraelitai vakarais iki soties turėdavo mėsos, o rytais – duonos.
Stebuklingai Dievo maitinami, izraelitai keliavo toliau. Kartą jie atėjo į tokią vietą, kur visai nebuvo vandens. Žmonės ir gyvuliai trokšte troško. Vėl visa tauta ėmė murmėti. Mozė nebežinojo nė ką daryti. Dievas jam tarė:
– Imk savo lazdą, eik prie uolos ir stuktelk. Iš uolos ištekės tiek vandens, kad jo užteks ir žmonėms, ir gyvuliams.
Mozė taip ir padarė. Jis pasiėmė lazdą ir stuktelėjo į uolą, iš kurios ėmė gausiai tekėti vanduo. Visi atsigėrė ir pasigirdė gyvulius.
Taip Dievas dykumoje globojo Izraelio tautą.
Dangaus Duona
Dievas izraelitus stebuklingu būdu globojo dykumoje. Net siuntė maną iš dangaus, kad jie nenumirtų badu.
Dabar Dievas taip pat nuolat rūpinasi mūsų reikalais. Jis duoda maisto mūsų kūnui ir sielai. Sielos maistas – Švenčiausiasis Sakramentas, arba Komunija.
Jėzus nori, kad mes būtume geri ir dažnai eitume šv. Komunijos.
MALDA PRIEŠ VALGANT
Palaimink, Viešpatie, mus ir šias dovanas, kurias valgysime iš Tavo Apvaizdos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
MALDA PAVALGIUS
Dėkui Tau, visagalis Dieve, už tas dovanas, kurias valgėme, ir už visas mums suteiktas gėrybes. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Atsakykite į klausimus.
1. Kuo Dievas maitino izraelitus dykumoje?
2. Kas atsitinka, kai žmogus pritrūksta maisto?
3. Kokį maistą Dievas davė mūsų sielai stiprinti?
Uždavinys.
Papasakokite, kaip Jėzus įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą.
18. DIEVAS DUODA ĮSAKYMUS
Du mėnesius klajojo izraelitai dykumoje. Pagaliau jie atėjo prie Sinajaus kalno. Debesies stulpas pakilo ir sustojo kalno viršūnėje. Izraelitai suprato, kad ir jie turi čia sustoti.
Mozė įlipo į kalną. Ten jam apsireiškė Dievas ir tarė:
– Pasakyk Izraelio vaikams, kad jie apsipraustų ir išplautų savo drabužius. Už trijų dienų jiems kalbės Viešpats!
Mozė pranešė izraelitams, ką Dievas buvo sakęs. Su baime visi laukė, kada Dievas prašnekės, ir tam rengėsi.
Trečiąją dieną kalno viršūnė visai apsiniaukė. Sužaibavo žaibai ir sugriaudė perkūnas. Pasigirdo trimito balsas, kuris skambėjo vis garsiau. Virpėdami iš baimės izraelitai prisiartino prie pat kalno. Tada viskas nutilo ir pasigirdo Viešpaties balsas:
– Aš esu Viešpats, tavo Dievas!
1. Neturėk kitų dievų, tiktai mane vieną.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nepaleistuvauk.
7. Nevok.
8. Nekalbėk netiesos.
9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
10. Negeisk svetimo turto.
Dievas nustojo kalbėjęs. Vėl ėmė dundėti perkūnai ir sutrimitavo trimitai. Apimti baimės, izraelitai grįžo į savo palapines.
Mozė įlipo į kalną. Ten Dievas jam apreiškė įvairius įstatymus. Be to, Mozė gavo ir dvi akmenines plokštes, kuriose buvo surašyta dešimt Dievo įsakymų.
Tikėjimo vadai
Dievas davė izraelitams dešimtį įsakymų. Mozė aiškino Dievo įsakymus ir mokė, kaip reikia jų laikytis.
Dabar tikėjimo dalykų mus moko Šv. Tėvas, vyskupai ir kunigai. Jie yra mūsų tikėjimo vadai.
Savo tikėjimo vadų reikia klausyti ir juos gerbti. Jėzus pasakė apaštalams:
– Kas jūsų klauso, manęs klauso, kas jus niekina, mane niekina.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas mokė izraelitus ir aiškino jiems Dievo įsakymus?
2. Kas dabar mus moko tikėjimo dalykų?
3. Kaip mes privalome elgtis su savo tikėjimo vadais?
Uždavinys.
Parašykite, kaip jūs pagerbiate kunigą, susitikę gatvėje, mokykloje per pamokas ir bažnyčioje.
19. MOZĖ TVARKO PAMALDAS
Sinajaus kalne Viešpats liepė Mozei sutvarkyti Dievo garbinimą. Mozė visa padarė, kaip Dievas buvo jam nurodęs.
Netoli Sinajaus kalno buvo pastatyta šventykla. Ji buvo sukalta iš lentų ir apdengta brangiais kailiais. Šventyklą buvo galima išardyti ir perkelti į kitą vietą.
Šventyklos viduje stovėjo žibintas su septyniais žiburiais. Žiburiai degė dieną ir naktį. Šventyklos gilumoje buvo padėta medinė dėžė, apkaustyta aukso skarda. Į dėžę buvo įdėtos akmeninės plokštės su dešimčia Dievo įsakymų, indas su mana ir kitokios izraelitų šventenybės. Ši dėžė vadinosi Sandaros Skrynia.
Aplink šventyklą buvo aptvertas kiemas. Kieme stovėjo aukuras aukoms deginti. Izraelitai degindavo avinėlius, veršius, ožius ir balandžius. Taip pat aukodavo vaisius, javus ir kitokias nekruvinas aukas.
Buvo sutvarkytos ir šventės. Svarbiausios šventės buvo Velykos ir Sekminės. Velykos izraelitams priminė, kaip Dievas juos išvedė iš Egipto žemės, o Sekminės – kaip Dievas davė dešimtį įsakymų.
Dievui tarnauti ir aukoms deginti Mozė paskyrė kunigus. Vyriausiuoju kunigu buvo pašvęstas Mozės brolis Aaronas. Jis dėvėjo ilgus baltus drabužius ir dvišaką kepurę.
Aarono sūnūs buvo pašvęsti paprastaisiais kunigais. Prie šventyklos turėjo dar padėti Levio giminės žmonės. Jie vadinosi levitai.
Pašvęstieji kunigai laimino prie šventyklos susirinkusius izraelitus ir aukojo Dievui padėkos auką. Dievas jų auką maloniai priėmė.
Šventadienio pamaldos
Bažnyčioje Dievo garbei kiekvieną dieną laikomos pamaldos. Gražiausios pamaldos esti šventadieniais.
Šventadienio pamaldos daugelyje bažnyčių prasideda ankstyvosiomis Mišiomis. Pirmosios ankstyvosios Mišios vadinasi primarija.
Primarijai pasibaigus, giedamos Marijos valandos ir rožančius. Kur yra daugiau kunigų, ten laikomos dar kelerios Mišios.
Gražiausia pamaldų dalis – iškilmingosios Mišios, vadinamos suma. Per jas gieda choras ir groja vargonai. Po sumos sakomas pamokslas.
Šventadienį reikia eiti į bažnyčią ir išklausyti bent vienų Mišių.
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip vadinasi pirmosios ankstyvosios Mišios?
2. Ką mes vadiname suma?
3. Kokių pamaldų dar būna šventadieniais?
Uždavinys.
Surašykite, kokiomis valandomis kokios pamaldos būna šventadieniais mūsų bažnyčioje.
20. IZRAELITAI GRĮŽTA Į KANAANĄ
Beveik ištisus metus gyveno izraelitai prie Sinajaus kalno. Pagaliau debesies stulpas pakilo ir ėmė slinkti pirmyn. Izraelitai pasiėmė visus daiktus ir keliavo toliau.
Kelionė buvo sunki ir varginga. Saulė kepino, troškulys vargino. Dykumoje kito maisto nebuvo, kaip tik mana ir putpelės. Viskas nusibodo izraelitams. Jie pradėjo gailėtis Egipto ir kelti maištą.
Dievas neklusnius izraelitus pabaudė. Jie pateko į tokią vietą, kur buvo daug nuodingų žalčių. Ką žalčiai įgeldavo, tas turėjo mirti.
Nusigando izraelitai ir ėmė gailėtis, kam murmėjo prieš Dievą. Jie prašė, kad Mozė juos gelbėtų. Mozė meldėsi, ir Dievas jam apreiškė:
– Padaryk varinį žaltį ir pakabink ant stiebo. Kas įgeltas ateis ir pažvelgs, bus gyvas!
Mozė pakabino varinį žaltį. Įgeltieji ateidavo pažiūrėti ir nebemirdavo.
Keturiasdešimt metų izraelitai klajojo dykumoje. Mirė Aaronas ir kiti vyresnieji. Prie pat Kanaano mirė ir Mozė. Izraelitai graudžiai jį apverkė ir palaidojo kalne.
Toliau izraelitams vadovavo Jozuė. Jis įsakė keliauti pirmyn. Tuojau visi susitvarkė ir gražiai žygiavo. Priekyje buvo nešama Sandaros Skrynia.
Buvo prieita Jordano upė. Kunigai su Sandaros Skrynia įbrido į vandenį. Įvyko stebuklas: vanduo persiskyrė, ir izraelitai sausomis kojomis perėjo upę.
Už Jordano upės jau buvo Dievo žadėtoji Kanaano žemė. Izraelitai džiaugėsi ir šventė savo Velykas. Dabar jau visokio maisto turėjo pakankamai. Mana iš dangaus nustojo kritusi.
Per šešerius metus Jozuė užvaldė visą Kanaano žemę. Ji buvo padalinta į 12 dalių ir atiduota 12-kai Izraelio giminių. Taip izraelitai vėl įsigyveno savo senoje tėvynėje.
Palestina
Izraelitams gyventi Dievas skyrė Kanaano žemę, arba Palestiną. Izraelitai mylėjo savo žemę ir daug dėl jos kovojo.
Palestina brangi ir mums, nes ji yra mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus tėvynė.
Betliejaus miestelyje gimė Jėzus, o Nazarete gyveno ir augo. Sulaukęs 30 metų, pasikrikštijo Jordano upėje ir pradėjo mokyti žmones.
Savo mokslą Jėzus patvirtino daugeliu stebuklų. Pirmąjį stebuklą padarė Kanoje, o kitus – Kafarnaume ir kitose vietose.
Jėzus mirė dėl mūsų ant kryžiaus Jeruzalės mieste, Kalvarijos kalne. Nuo Alyvų kalno, kuris yra prie Jeruzalės, Jėzus įžengė į dangų.
Palestinos žemę suvilgė Kristaus ir pirmųjų krikščionių kraujas, todėl ji dar vadinama Šventoji Žemė.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokį kraštą Dievas skyrė izraelitams gyventi?
2. Kodėl mums brangi Palestina?
3. Kokiuose miesteliuose Jėzus gimė ir gyveno?
4. Kur Jėzus apsikrikštijo?
5. Kuriose vietose Jėzus yra padaręs stebuklų?
6. Kur Jėzus mirė ir įžengė į dangų?
Uždavinys.
1. Surašykite jums žinomus Kristaus padarytus stebuklus.
2. Nupieškite Palestinos žemėlapį.
21. TEISĖJAI
Jozuei mirus, izraelitus valdė eilė vyrų, kurie vadinosi teisėjais. Žymesnieji teisėjai buvo Helis ir Samuelis.
Helis buvo vyriausias kunigas ir gyveno prie šventyklos. Ten jis teisė susivaidijusius izraelitus ir aukojo Dievui aukas. Jam padėjo du jo sūnūs.
Kartą vieni tėvai atvedė pas Helį savo mažą sūnelį Samuelį. Jie norėjo, kad Samuelis augtų prie šventyklos ir tarnautų Dievui. Helis mielai priėmė vaikutį.
Pamaldus ir geras užaugo Samuelis. Jį mylėjo ir Dievas, ir žmonės. Helio vaikai buvo nedori. Jie negražiai elgėsi šventykloje ir neklausė tėvo. Dievas nutarė juos nubausti.
Vieną naktį Samuelis miegojo šventyklos prieangyje. Staiga jis girdi balsą: „Samueli! Samueli!“ Pamanė, kad jį šaukia Helis ir tuojau pas jį nuėjo. Nuėjęs tarė:
– Šitai aš! Kam tu mane šaukei?
– Aš nešaukiau tavęs! Grįžk ir miegok! – atsakė Helis.
Grįžo Samuelis į šventyklą ir atsigulė. Kai tik sumerkė akis, tas pats balsas vėl pasikartojo. Suprato Helis, kad Samuelį šaukia Dievas ir patarė jam taip atsiliepti: „Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso!“
Dar kartą atsigulė Samuelis ir bando užmigti. Štai nakties tyloje pasigirsta balsas:
– Samueli, Samueli!
– Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso! – atsiliepė Samuelis. Tada Viešpats tarė:
– Atėjo laikas nubausti nedorus Helio sūnus. Taip pat nubausiu ir tėvą, kam jis savo vaikų nesudraudžia!
Netrukus kilo karas su filistinais. Į karą išėjo ir abu Helio sūnūs. Įvyko baisus mūšis, kuriame žuvo daug žmonių. Žuvo taip pat ir abu Helio vaikai. Tai sužinojęs, Helis krito žemėn ir staiga mirė. Vyriausiuoju kunigu ir teisėju liko Samuelis.
Mūsų Tėvynė
Dievas įsakė gerbti ir mylėti savo tėvus. Dievui nepatinka tie vaikai, kurie nemyli savo tėvų.
Mylėdami savo tėvus, mes turime mylėti ir savo tėvynę. Kas tėvynės nemyli, tas taip pat Dievui nepatinka.
Didelę tėvynės meilę turėjo Lietuvos kunigaikščiai. Jie skyrė visas savo jėgas, kad tik Lietuva būtų laisva ir laiminga.
Ypač daug Lietuvai nusipelnė kunigaikštis Vytautas Didysis. Jis mokėjo taip gražiai valdyti Lietuvos Valstybę, kad ji buvo garsi visame pasaulyje.
Vytautas Didysis dar tuo pasižymėjo, kad jis įvedė Lietuvoje katalikų tikėjimą. Lietuviai nuo seniausių laikų buvo dori ir teisingi žmonės, bet ilgai nepažino tikrojo Dievo. Vytautas Didysis su kunigaikščiu Jogaila 1387 metais pakrikštijo aukštaičius, o 1413 metais buvo pakrikštyti ir žemaičiai.
Lietuviai labai pamilo katalikų tikėjimą. Miestai ir kaimai pasipuošė gražiomis bažnyčiomis. Kiemuose ir kryžkelėse atsirado daug kryžių ir koplytėlių. Mūsų tėvynė buvo vadinama – Šventoji Lietuva.
Mes taip pat turime būti dori ir teisingi žmonės, kad mums pasidžiaugtų ir Dievas, ir Tėvynė.
Atsakykite į klausimus.
1. Už ką buvo nubausti Helio vaikai?
2. Koks ketvirtasis Dievo įsakymas?
3. Kas mums yra davęs tėvus ir tėvynę?
4. Ką Vytautas Didysis yra padaręs mūsų tėvynei?
Uždavinys.
1. Suskaičiuokite, kiek yra metų nuo aukštaičių ir žemaičių krikšto.
2. Prisiminkite ir parašykite kokį nors eilėraštį apie tėvynę.
22. KARALIUS SAULIUS
Ilgai ir gražiai Samuelis valdė izraelitus. Kai paseno, ėmė žmonėms nebeįtikti. Tada pas Samuelį atėjo izraelitai ir tarė:
– Skirk mums karalių, kaip jį turi visos tautos. Tegu jis mus teisia ir kariauja su priešais!
Izraelitų karaliumi tapo Saulius. Naujasis karalius tuojau pradėjo tvarkyti Izraelio valstybę. Jis surinko didelę kariuomenę ir laimingai kariavo su priešais. Izraelio valstybė labai sustiprėjo.
Saulius ėmė didžiuotis savo pasisekimais. Karaliaus puikybė nepatiko Dievui. Viešpats liepė Samueliui nueiti į Betliejų ir Sauliaus įpėdiniu paskirti Dovydą.
Samuelis visa padarė, kaip Dievas buvo jam įsakęs. Dovydas tada buvo dar jaunas berniukas ir ganė savo tėvo bandas. Paskirtas karaliumi, jis pasiliko pas tėvą ir toliau ganė bandas.
Netrukus Dovydas labai išgarsėjo. Kartą Saulius išėjo kariauti su filistinais. Viename kalne sustojo izraelitų kariuomenė, o kitame – filistinų. Nė viena pusė nedrįso pradėti mūšio.
Tada iš filistinų tarpo išėjo augalotas ir tvirtas vyras, kuris vadinosi Galijotas. Jis buvo apsirengęs vario šarvais ir gerai apsiginklavęs. Galijotas tarė izraelitams:
– Išrinkite iš savo pusės vyrą ir tegu jis eina su manimi grumtis. Jei mane nugalės, tai mes visi būsime jūsų vergai, jei aš nuveiksiu, jūs mums tarnausite!
Ėmė Saulius ieškoti, kas eitų su Galijotu grumtis, bet visi bijojo. Pažadėjo savo dukterį ir didelius turtus, bet ir tada drąsuolio neatsirado.
Tuo metu į izraelitų stovyklą atėjo Dovydas. Jis norėjo pamatyti, kaip sekasi jo broliams, kurie buvo išvykę į karą. Žiūri – Galijotas tyčiojasi iš izraelitų, bet niekas jam nedrįsta pasipriešinti. Tada pasiryžo grumtis jaunutis Dovydas.
Dovydas puikiai mokėjo mėtyti akmenukus. Jis pasiėmė mėtyklę, pasirinko akmenukų ir išėjo prieš Galijotą. Šis pradėjo iš Dovydo juoktis ir tarė:
– Ar aš šuo, kad tu prieš mane eini su pagaliu? Eik čia, tuojau atiduosiu tavo kūną paukščiams sulesti ir žvėrims suėsti!
Dovydas atsakė:
– Tu prieš mane eini apsiginklavęs kardu, skydu ir ietimi, o aš – Viešpaties vardu!
Tai taręs, Dovydas sviedė akmenuką. Akmenukas pataikė tiesiai į kaktą, ir Galijotas parkrito ant žemės. Dovydas prišoko prie Galijoto ir jo paties kardu nukirto jam galvą.
Filistinai nusigando ir pabėgo. Apie Dovydą kalbėjo visoje Izraelio valstybėje.
Kitą kartą filistinai vėl užpuolė izraelitus. Izraelitams nepavyko, ir mūšyje daug jų žuvo. Galą gavo ir pats karalius Saulius. Izraelio valstybės karaliumi liko Dovydas.
Lietuvos Vyskupai
Samuelis buvo vyriausias izraelitų kunigas. Jis aukojo Dievui aukas ir mokė žmones tikėjimo dalykų.
Įvedus krikščionybę Lietuvoje, Šv. Tėvas įkūrė Vilniaus vyskupiją ir paskyrė vyskupą. Vilniaus vyskupas tada buvo vyriausias tikėjimo Vadas, arba Ganytojas Lietuvoje.
Dabar Lietuva padalinta į penkias vyskupijas: Kauno, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio ir Kaišiadorių. Kiekvieną vyskupiją valdo atskiras vyskupas. Kauno vyskupas yra viršesnis už kitus Lietuvos vyskupus, todėl jis vadinasi arkivyskupas metropolitas, o Kauno vyskupija – arkivyskupija.
Lietuvos vyskupai yra šie:
1. Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas;
2. J. E. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas;
3. J. E. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis;
4. J. E. Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas, o jo pagalbininkas – vyskupas Mečislovas Reinys;
5. J. E. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta.
Vyskupus skiria Šv. Tėvas. Vyskupai yra mūsų tikėjimo vadai, todėl mes turime juos gerbti ir jų pamokymų klausyti.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokia buvo įkurta vyskupija, įvedus krikščionybę Lietuvoje?
2. Kiek dabar yra vyskupijų Lietuvoje?
3. Kokios yra Lietuvos vyskupijos?
4. Kaip vadinasi Lietuvos vyskupai?
Uždavinys.
Suraskite Lietuvos žemėlapyje tuos miestus, kuriuose gyvena vyskupai.
23. KARALIUS DOVYDAS
Ilgus metus karaliavo Dovydas. Jis daug kariavo su įvairiais priešais ir juos laimingai nugalėjo. Jie paskui nebedrįso užpuldinėti izraelitų.
Savo sostinę Dovydas perkėlė į Jeruzalės miestą. Ten pasistatė gražius rūmus ir apsigyveno. Taip pat pastatė naują šventyklą, į kurią iškilmingai perkėlė Sandaros Skrynią.
Naujoje šventykloje pamaldos buvo labai gražiai sutvarkytos. Jų metu giedodavo giesmininkų būriai, o jiems pritardavo kanklininkai ir trimitininkai.
Pats karalius Dovydas mėgdavo skambinti kanklėmis ir giedoti. Jis sugalvojo daugybę gražių giesmių. Jo giesmės vadinasi psalmėmis.
Dovydas laukė Išganytojo ir daug apie Jį mąstydavo. Savo psalmėse jis išpranašavo, kad Išganytojas bus kankintas ir prikaltas prie kryžiaus.
Dar ir dabar Dovydo psalmės naudojamos įvairiose pamaldose. Per mišparus jo psalmės giedamos bažnyčiose.
Dovydas labai mylėjo Dievą. Jo pavyzdžiu pasekė ir izraelitai. Jie nusikratė stabmeldžių papročių ir ėmė tvirtai laikytis Dievo įsakymų.
Dovydas sulaukė ilgo amžiaus. Mirė visų apgailėtas ir apraudotas. Dovydo sostas atiteko jo sūnui Saliamonui.
132 PSALMĖ
O kaip gera, išganinga,
Kaip malonu ir naudinga
Meilėj broliškoj gyvent!
Meilė primena aliejų,
Tą, kurį Aaronui liejo,
Skiriant Viešpaties tarnu.
Meilė – tai rasa gaivinga,
Turi galią išganingą,
Tvinsta džiaugsmo upeliu.
Ten ir Dievas, kur vienybė,
Ten palaimos Jo gausybė,
Kur yr meilė tarp žmonių!
Kun. J. Tilvytis
Atsakykite į klausimus.
1. Kas valdė izraelitus, mirus karaliui Sauliui?
2. Ką Dovydas padarė Dievo garbei?
3. Kaip vadinasi Dovydo giesmės?
4. Kada dabar bažnyčioje giedamos psalmės?
Uždavinys.
1. Perskaitykite maldaknygėje mišparų maldas ir psalmes.
2. Stebėkite bažnyčioje, kaip laikomi mišparai.
24. KARALIUS SALIAMONAS
Saliamonas, tapęs karaliumi, aukojo Dievui aukas ir meldėsi:
– Viešpatie Dieve! Duok man išminties, kad galėčiau suprasti, kas yra gera ir kas pikta!
Patiko Dievui Saliamono malda. Viešpats jam suteikė didelę išmintį. Netrukus jo išmintis plačiai išgarsėjo.
Vienuose namuose gyveno dvi moterys. Abi turėjo po mažą kūdikį. Nakties metu vienai moteriai kūdikis mirė. Tada ji nuėjo pas miegančią savo draugę ir šalia jos padėjo negyvąjį savo kūdikį. Jos gyvąjį vaiką pasiėmė ir pasisavino.
Rytą kilo didelis ginčas. Viena sakė, kad gyvasis kūdikis jos, ir kita tą pat sakė. Niekas nežinojo, kuri yra tikroji kūdikio motina.
Abi moterys nuėjo į teismą pas karalių. Karalius tarė tarnams:
– Atneškite kardą ir kūdikį padalinkite į dvi puses. Vieną pusę duokite vienai, o kitą – kitai.
Tarnai atnešė kardą ir paėmė kūdikį. Viena moteris tuojau ėmė šaukti:
– Prašau, karaliau, nežudyk kūdikio! Geriau jai gyvą atiduok!
Antroji moteris ramiai žiūrėjo ir kalbėjo:
– Reikia padalinti! Tegu nei tau, nei man jo nebus!
Suprato karalius, kad ta yra tikroji motina, kuri gailisi kūdikio, ir jai kūdikį grąžino.
Saliamonas mylėjo Dievą ir Jeruzalės mieste pastatė didelę šventyklą. Ji buvo nepaprastai graži ir brangiai išpuošta.
Į šventyklos pašventimą susirinko didžiausios žmonių minios. Buvo pernešta Sandaros Skrynia ir aukuras. Suliepsnojo aukos ir pasigirdo iškilmingos giesmės. Saliamonas, parpuolęs prieš aukurą, meldėsi už save ir už visą Izraelio tautą.
Saliamono šventykla buvo izraelitų tautos šventovė. Dievas apreiškė, kad visų maldos bus išklausytos, kas joje šauksis pagalbos.
Dar ilgai Saliamonas valdė Izraelio valstybę. Mirė sulaukęs žilos senatvės. Žmonės jį ilgai minėjo ir praminė Išmintinguoju.
Lietuvių Tautos šventovė
Saliamonas Jeruzalėje pastatė gražią šventyklą. Saliamono šventykla buvo izraelitų taupos šventovė.
Lietuviai pastatė Kaune Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, norėdami padėkoti Dievui už atgautąją Lietuvos nepriklausomybę. Prisikėlimo bažnyčia yra lietuvių tautos šventovė.
Mūsų šventovės pamatai buvo pašvęsti 1934 metais. Pamatus šventė Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Dalyvavo Respublikos prezidentas Antanas Smetona, visi Lietuvos vyskupai, daug vyriausybės ir kariuomenės atstovų ir tūkstantinės žmonių minios.
Prisikėlimo bažnyčią statyti labai daug padėjo Lietuvos vaikai. Jie savo lėšomis atgabeno iš Alyvų kalno kertinį pamatams akmenį. Be to, jie per mokytojus ir tėvelius tiek daug paaukojo savo sutaupytų pinigų, kad už juos buvo nupirkta didžioji dalis Prisikėlimo bažnyčios plytų.
Prisikėlimo bažnyčia – gražiausi Dievo namai Lietuvoje. Joje kiekvieną dieną kils į dangų maldos, kad Dievas saugotų laisvą ir nepriklausomą mūsų tėvynę.
Atsakykite į klausimus.
1. Kuo pasižymėjo karalius Saliamonas?
2. Ką Dievo garbei padarė Saliamonas?
3. Ką lietuvių tauta, dėkodama Dievui už nepriklausomybę, pastatė Kaune?
4. Kaip Lietuvos vaikai prisidėjo prie mūsų tautos šventovės pastatymo?
Uždavinys.
1. Papasakokite, kur ir kokius jums teko matyti paminklus Lietuvos nepriklausomybei paminėti.
2. Surašykite žinomų jums žmonių pavardes, kurie yra kovoję ar mirę dėl Lietuvos nepriklausomybės.
25. PRANAŠAI
Dievas siunčia pranašus. Saliamonui mirus kilo maištas. Valstybė suskilo į dvi dalis. Viena dalis ir toliau vadinosi Izraelio valstybė. Jos sostinė buvo Samarija. Antroji dalis vadinosi Judo valstybė, o jos gyventojai – judėjai, arba žydai. Jos sostinė buvo Jeruzalė.
Abi valstybės nuolat tarp savęs vaidijosi ir kariavo. Kraštas nusilpo ir nuskurdo. Kartu ėmė silpnėti ir tikėjimas.
Dievas siuntė pranašą Izaiją. Jis ragino, kad visi taisytųsi ir grįžtų pas Dievą. Jei nesitaisys – ateis svetimi karaliai, ir kraštas bus pavergtas.
Žmonės mažai teklausė pranašo. Vėliau taip ištvirko, kad savo nuodėmėmis dar daugiau ėmė rūstinti Dievą. Izaijo pranašavimai išsipildė. Atėjo Asirijos kariuomenė ir užkariavo visą Izraelio valstybę.
Liko dar Judo valstybė. Dievas laukė, kad jos gyventojai taisytųsi ir siuntė pranašą Jeremiją. Jeremijas šaukte šaukė, kad žydai atgailautų, bet niekas jo neklausė. Tada žydus užpuolė Babilonijos karalius ir pavergė Judo valstybę.
Babiloniečiai žiauriai elgėsi su žydais. Jie sugriovė Jeruzalės miestą ir sudegino gražiąją Saliamono šventyklą. Daug žydų išžudė. Gyvuosius suėmė ir išsivarė į Babiloniją.
Išvarytieji į Babiloniją žydai susiprato ir pasitaisė. Dievas jiems raminti siuntė pranašą Danielių. Danielius paskelbė, kad žydai netrukus vėl bus laisvi ir grįš į tėvynę.
Pranašai skelbia Kristų. Be Izaijo, Jeremijo ir Danieliaus, Dievas buvo siuntęs ir daugiau pranašų. Visi jie ragino mylėti Dievą ir laikytis jo įsakymų. Taip pat pranešinėjo būsimuosius įvykius. Ypač daug ką papasakojo apie būsimąjį pasaulio Išganytoją.
Pranašas Izaijas skelbė, kad Išganytojas gims iš Dovydo giminės ir bus labai išmintingas. Jis bus Dievas ir darys stebuklus. Pagaliau daug kentės ir mirs dėl žmonių nuodėmių.
Pranašas Danielius apreiškė, kad Kristus gims po 490 metų, kai žydai grįš iš Babilonijos nelaisvės. Pranašas Michėjas skelbė, kad Kristus gims Betliejuje. Pranašavo apie Kristų Ezechielis, Agėjas ir kiti pranašai.
Nelaimių slegiami žydai vis labiau laukė Išganytojo ir meldė, kad Dievas Jį greičiau atsiųstų.
Kristus ir Lietuva
Izraelitai labai laukė Išganytojo. Jie norėjo, kad greičiau ateitų Kristus ir būtų vyriausias jų Valdovas.
Mūsų tauta taip pat troško, kad Švenčiausioji Jėzaus Širdis mylėtų Lietuvą ir saugotų ją nuo nelaimių. Todėl mūsų tėvynė buvo pavesta Švč. Jėzaus Širdžiai, o Kristus paskelbtas vyriausiuoju mūsų šalies Valdovu.
Lietuvių tautos pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai įvyko Kaune, 1934 metais liepos mėn. 1 d. Vienoje Kauno aikštėje buvo pastatytas didelis altorius ir išstatytas Švenčiausiasis Sakramentas. Didžiausios žmonių minios tris dienas garbino Jėzų Švenčiausiame Sakramente.
Trečiąją dieną į aikštę atvyko visi Lietuvos vyskupai, vyriausybė, kariuomenė, užsienio lietuvių atstovai ir tūkstančiai žmonių iš įvairių Lietuvos vietų. Visiems suklaupus prieš Kristų altoriuje, buvo paskelbti šie pasiaukojimo žodžiai:
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, saugok ir globok mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę; stiprink savo Šventosios Dvasios malonėmis mūsų dvasios vadovus, mūsų Vyriausybę, mūsų kariuomenę ir visus tautos darbuotojus; suburk vienybėn visus mūsų tautos vaikus, surink svetur išblaškytus josios sūnus ir dukteris ir sujunk juos su mumis nesuardomais tėvynės meilės ryšiais.
Geriausioji Jėzaus Širdie, kuri verkei, žiūrėdama į savo išrinktosios tautos nelaimes, priimk ilgus ir sunkius mūsų tautos iškentėtus skausmus ir neleisk daugiau mūsų priešams viešpatauti brangioje mūsų tėvynėje.
Gailestingoji Jėzaus Širdie, atleisk mūsų tautos nuodėmes, klaidas ir padaryk, kad mūsų visų širdys užsidegtų neužgesinama tavo meilės liepsna.
Jėzaus Širdie, teateinie tavo Karalystė brangioje mūsų Lietuvoje.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką izraelitai norėjo turėti vyriausiuoju savo Valdovu?
2. Ką lietuvių tauta pasirinko savo Valdovu 1934 metais?
3. Kaip įvyko lietuvių tautos pasiaukojimas Jėzaus Širdžiai?
Uždavinys.
1. Suraskite ir perskaitykite Jėzaus Širdies litaniją.
2. Apžiūrėkite Jėzaus Širdies paveikslus ir statulas mūsų bažnyčioje.
26. ŽYDŲ KANKINIAI
Žydai nelaisvėje gyveno 70 metų. Pagaliau įvyko Danieliaus pranašavimas ir jiems buvo leista grįžti į tėvynę.
Sugrįžę į tėvynę, žydai atstatė sugriautąją šventyklą ir Jeruzalės miestą. Bažnyčioje vėl prasidėjo pamaldos ir aukos, kaip senovėje.
Naujoji šventykla buvo menkesnė už Saliamono šventyklą. Žydai buvo nepatenkinti ir dejavo. Juos ramino pranašas Agėjas. Jis skelbė, kad naujoji šventykla bus dar garbingesnė, nes joje žmones mokys pats Išganytojas.
Apie 300 metų žydai laimingai sau gyveno. Paskui jų šalis – Palestina atiteko žiauriems Sirijos karaliams. Jie uždraudė žydams klausyti Mozės įstatymų ir švęsti savo šventes. Jeruzalės šventykloje pastatė stabus ir liepė juos garbinti.
Dauguma žydų tvirtai laikėsi savo tikėjimo. Sirijos karaliai juos persekiojo ir baudė. Ypač žiaurus buvo karalius Antiochas.
Kartą karalius Antiochas liepė sugauti vieną motiną ir septynis jos sūnus. Jie buvo mušami ir verčiami valgyti draudžiamus valgius. Vyresnysis sūnus sušuko:
– Mes esame pasiryžę geriau mirti, nei Dievo įsakymų neklausyti!
Karalius supyko ir liepė vyresniajam sūnui nukapoti rankas ir kojas. Paskui įsakė jį deginti įkaitinta geležimi. Vyresnysis sūnus drąsiai kentėjo ir mirė, bet neišsižadėjo savo tikėjimo.
Panašiu būdu buvo nukankinti antrasis, trečiasis ir kiti sūnūs. Visus juos drąsino motina.
Liko dar pats jauniausias septintasis sūnus. Karalius ėmė jį prikalbinėti, kad išsižadėtų tikėjimo. Jam pažadėjo visokių gėrybių, bet vaikinas drąsiai tarė:
– Ko jūs dar laukiate? Aš, kaip ir mano broliai, atiduodu gyvybę už Dievo įsakymus!
Labai įniršo karalius Antiochas ir liepė nužudyti paskutinįjį sūnų. Pagaliau buvo nužudyta ir jų motina.
Lietuviai kankiniai
Izraelitai turėjo kilnių žmonių, kurie mokėjo drąsiai kentėti ir mirti dėl tikėjimo. Tokių žmonių turėjo ir lietuvių tauta.
Sunkūs buvo lietuviams laikai, kai Lietuvą valdė rusai. Jie norėjo lietuvius paversti rusais ir stačiatikiais. Tuo tikslu jie uždraudė lietuviškas knygas ir laikraščius. Įsakė net melstis iš savo maldaknygių.
Be to, rusai draudė statyti kryžius, daryti procesijas ir kitaip reikšti katalikų tikėjimą. Net atiminėjo katalikų bažnyčias ir vertė jas cerkvėmis.
Lietuviai katalikai drąsiai priešinosi rusams. Už tai ne vienas lietuvis buvo ištremtas į tolimą Rusiją arba nubaustas kalėjimu.
Kražių miestelyje rusai įsakė atimti bažnyčią ir paversti ją cerkve. Lietuviai katalikai susirinko į bažnyčią, kelias dienas ją saugojo ir ten meldėsi. Tada buvo atsiųsti rusų kareiviai ir ėmė lietuvius kankinti. Buvo daug sužeistų, o kiti buvo net nukankinti dėl savo tikėjimo.
Mes taip pat turime mylėti savo tikėjimą ir jo neišsižadėti, nors ir tektų kentėti.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks karalius persekiojo izraelitų tikėjimą?
2. Už ką buvo nukankinta motina ir jos sūnūs?
3. Ką kentėjo lietuviai dėl tikėjimo rusų valdymo laikais?
Uždavinys.
1. Suraskite Lietuvos žemėlapyje Kražius.
2. Surašykite jums žinomus šventuosius, kurie mirė dėl tikėjimo.
27. ŽYDAI PRIEŠ KRISTUI GIMSTANT
Karalius Antiochas nesiliovė kankinęs žydų ir niekinęs jų tikėjimą. Žydai neteko kantrybės ir pakėlė maištą. Jie išvarė iš Jeruzalės visus karaliaus valdininkus ir išmetė iš bažnyčios jo pastatytuosius stabus.
Užsidegė pykčiu Antiochas ir skubiai išvyko į Jeruzalę malšinti sukilėlių. Bet kelionėje jam įvyko nelaimė. Netikėtai pasibaidė arkliai, trenkė karalių iš vežimo ir užmušė.
Nudžiugo žydai ir narsiai stojo į kovą už tikėjimą ir nepriklausomybę. Kova buvo laimėta, ir Palestina vėl susilaukė laisvės. Ją ėmė valdyti savi kunigaikščiai ir karaliai.
Bet Palestina neilgai buvo laiminga. Žydai tarpusavy ėmė rietis ir nesutikti. Jų tikėjimas taip pat labai susilpnėjo. Daug kur įsigalėjo stabmeldžių papročiai ir mokslas.
Dievas siuntė paskutinį pranašą Malachiją. Pranašas paskelbė, kad Dievui nusibodo žydai ir jų deginamos aukos. Turės ateiti Kristus, kuris įsteigs Mišių auką. Ji bus aukojama visame pasaulyje.
Žydai nepasitaisė, ir Dievas vėl juos nubaudė. Atėjo romėnų kariuomenė ir visą Palestiną užkariavo. Žydams valdyti Jeruzalėje buvo paliktas svetimos tautos karalius Erodas.
Teisieji žydai ėmė karštai laukti Išganytojo. Ištiesę rankas į dangų, jie graudžiai maldavo :
– Rasoki, dangau, iš aukštybių, ir debesys teišlyja Teisingąjį!
Danieliaus pranašautieji 490 metų jau buvo pasibaigę. Dievas išklausė maldų ir Betliejaus miestelyje gimė pasaulio Išganytojas Jėzus Kristus.
Dievas nori
Dievas nori, kad mes tvirtai tikėtume ir būtume geri. Geri ir kilnūs žmonės taip elgiasi:
1. Kiekvieną dieną keldami ir guldami pasimeldžia, o prieš valgį ir pavalgius bent persižegnoja.
2. Kiekvieną savaitę sekmadienį eina į bažnyčią ir išklauso šv. Mišias.
3. Kiekvieną mėnesį, jei tik gali, atlieka išpažintį ir priima gerąjį Jėzų į savo sielą.
4. Kasmet rūpestingai eina Velykų išpažinties ir Komunijos.
5. Visada labai saugosi nuodėmių ir rūpinasi būti malonūs Dievui ir žmonėms.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks buvo žydų tikėjimas prieš Kristui gimstant?
2. Kaip Dievas nubaudė netikėlius žydus?
3. Kokie mes turime būti?
Uždavinys.
1. Daug kilnių dalykų mes sužinome iš gerų knygų ir laikraščių. Surašykite jums žinomus katalikų laikraščius.
2. Geri katalikai įsirašo į katalikų draugijas ir brolijas. Surašykite mūsų parapijoje esančias katalikiškas draugijas ir brolijas.
28. DIEVO APREIŠKIMAS
Dievas moko žmones. Nuo pasaulio pradžios iki Kristaus praėjo labai daug metų. Per tą laiką Dievas ne kartą apsireikšdavo žmonėms ir pamokydavo juos tikėjimo dalykų.
Pirmąsias tikėjimo žinias gavo iš Dievo Adomas ir Ieva, kai dar buvo Rojuje. Tas žinias jie tvirtai laikė savo atmintyje ir dažnai pasakojo savo vaikams.
Vėliau Dievas mokė žmones per Abraomą, Mozę, Dovydą, Saliamoną ir kitus išrinktuosius vyrus. Ypač daug apreiškimų Dievas davė per pranašus. Žymiausieji pranašai buvo Izaijas, Jeremijas, Danielius ir Ezechielis.
Pagaliau atėjo į pasaulį Jėzus Kristus. Senąsias tikėjimo tiesas Kristus naujai išaiškino ir daugiau jų apreiškė. Savo mokslui saugoti ir jo mokyti Kristus įsteigė Bažnyčią. Dabar Katalikų Bažnyčia moko, ką Dievas yra apreiškęs tikėti ir daryti.
Šventasis Raštas. Dievo apreikštasis mokslas buvo surašytas į knygas, vadinamas Šventuoju Raštu. Vienos knygos buvo parašytos prieš Kristaus gimimą. Jos vadinasi Senojo Įstatymo Šventuoju Raštu. Kitos Knygos buvo parašytos Kristui gimus ir jos vadinasi Naujojo Įstatymo Šventuoju Raštu.
Pirmąsias 5 Šv. Rašto knygas parašė Mozė. Vėliau buvo surašyti Dovydo, Saliamono, pranašų ir kitų Dievo išrinktųjų žmonių apreiškimai. Iki Kristaus buvo parašytos 45 knygos.
Kristaus mokslą surašė apaštalai ir jų mokiniai. Jie parašė 27 knygas. Tuo būdu visas Šventasis Raštas turi 45 + 27 = 72 knygas.
Iš visų Šv. Rašto knygų svarbiausios yra 4 knygos, vadinamos Evangelijomis. Jose aprašytas mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus gyvenimas ir darbai. Evangelijas parašė 4 evangelistai: šv. Matas, šv. Morkus, šv. Lukas ir šv. Jonas. Kiekvieną šventadienį prieš pamokslą bažnyčioje paskaitomas kuris nors Evangelijų straipsnelis, kurį žmonės pamaldžiai išklauso.
Beveik visas Šv. Raštas buvo parašytas senąja žydų ir graikų kalba. Įvairios tautos Šv. Raštą išsivertė į savo kalbas. Jis yra išverstas ir į lietuvių kalbą. Gražiausiai visą Šv. Raštą į lietuvių kalbą išvertė Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas.
Padavimai. Ne visa, ką Dievas yra apreiškęs, pateko į Šv. Rašto knygas. Daug svarbių tikėjimo dalykų buvo žinoma iš žmonių pasakojimų. Tie žmonių pasakojimai vadinasi padavimais. Padavimai tik vėliau buvo surašyti ir išliko iki mūsų laikų.
Šv. Raštas ir padavimai moko mus, kaip reikia vykdyti Dievo valią, kad nueitume į dangų. Trumpai Šv. Rašto ir padavimų mokslą mums aiškina katekizmas.
Evangelija 15 sekmadieniui po Sekminių
Paskui Jėzus pasuko į miestą, vardu Najinas. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia.
Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienturtį našlės sūnų. Kartu ėjo nemaža miesto minia.
Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: „Neverk!“ Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjai sustojo.
O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai. Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“.
Ta žinia apie jį pasklido po visą Judėją ir visą šalį. (Pagal šv. Luką 7, 11–17).
Atsakykite į klausimus.
1. Kas apreiškė žmonėms tikėjimo tiesas?
2. Kaip vadinasi knygos, kuriose surašytas Dievo apreiškimas?
3. Kiek yra Senojo Įstatymo knygų?
4. Kiek yra Naujojo Įstatymo knygų?
5. Kaip vadinasi 4 knygos, kuriose aprašytas Kristaus gyvenimas ir Jo darbai?
6. Ką vadiname padavimais?
Uždavinys.
1. Įsiminkite ateinančiojo sekmadienio Evangeliją ir ją atpasakokite.
2. Gerai apžiūrėkite mūsų bažnyčios sakyklą.
KATEKIZMAS
ĮŽANGA
1. Dievo valia
Dievas iš mūsų nori, kad vykdytume Jo valią.
Kas vykdo Dievo valią, tą Dievas myli čia žemėje ir numirus priima pas save į dangų.
Kad įvykdytume Dievo valią, reikia keturių dalykų:
1. Dievą tikėti,
2. laikytis Jo įsakymų,
3. eiti sakramentų,
4. melstis.
Mes Dievą prašome: Teesie Tavo valia, kaip danguje taip ir žemėje.
Atsakykite į klausimus.
1. Ko Dievas iš mūsų nori?
2. Kokių keturių dalykų reikia, kad įvykdytume Dievo valią?
3. Kur Dievas priima tuos, kurie vykdo Dievo valią?
I. REIKIA DIEVĄ TIKĖTI
2. Dievas
Dievas yra dangaus ir žemės Sutvėrėjas.
Dievą vadiname dangaus ir žemės Sutvėrėju, nes Jis padarė dangų, žemę ir visa, kas tik yra.
Dievas visa gali padaryti, ką tik nori. Dievas yra visagalis.
Mes meldžiamės: Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.
Dievas visados buvo ir visados bus. Dievas yra amžinas.
Dievas yra visur: danguje, žemėje ir kiekvienoje vietoje.
Nors Dievas yra visur, bet mes Jo nematome. Dievas yra dvasia.
Dievas visa mato ir žino. Jis žino net mūsų mintis.
Mes Dievą matysime, kai nueisime į dangų.
SU DIEVULIU
Gyvenimo keliu
Einu su Dievuliu.
Ar džiaugsme ar varge,
Dievulis vis drauge.
Ir dieną, ir nakčia
Globoja Jis mane.
Dievuli, Tu matai –
Myliu Tave karštai!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra Dievas?
2. Kodėl mes Dievą vadiname dangaus ir žemės Sutvėrėju?
3. Kodėl mes sakome: Dievas yra visagalis?
4. Kodėl mes sakome: Dievas yra amžinas?
5. Kur yra Dievas?
6 Kodėl mes Dievo nematome?
7. Ką Dievas mato ir žino?
Uždavinys.
Prisiminkite ir papasakokite, kaip Dievas sukūrė dangų, žemę, augalus, paukščius ir gyvulius.
3. Dievas yra Triasmenis
Dievas yra vienas, bet trijuose Asmenyse. Trys Dievo asmenys vadinasi:
Dievas Tėvas,
Dievas Sūnus,
Dievas Šventoji Dvasia.
Visi trys Dievo Asmenys kartu vadinasi Švenčiausioji Trejybė.
Švenčiausiąją Trejybę mes garbiname, darydami kryžiaus ženklą ir kalbėdami „Garbė Dievui Tėvui“.
Persižegnokite ir sukalbėkite „Garbė Dievui Tėvui“.
Garbė Tėvui Sutvėrėjui
Ir Jo Sūnui Atpirkėjui,
Šventai Dvasiai ir tikramui
Dievui Trejybėj vienamui!
Atsakykite į klausimus.
1. Kodėl mes sakome: Dievas yra Triasmenis?
2. Kaip vadinasi trys Dievo Asmenys?
3. Kaip vadinasi visi trys Dievo Asmenys kartu?
4. Angelai
Tobuliausieji Dievo sutvėrimai yra angelai ir žmonės.
Angelai yra protingos ir Dievui klusnios dvasios.
Pradžioje Dievo sutverti angelai buvo šventi ir geri. Vėliau dalis angelų ėmė didžiuotis ir nusidėjo Dievui. Nusidėję angelai virto piktosiomis dvasiomis, arba velniais. Jie pasidarė labai baisūs ir nukrito į pragarą.
Gerieji angelai garbina Dievą ir sergsti mus nuo pikta. Angelai, kurie mus sergsti, vadinasi angelais sargais.
Piktosios dvasios gundo mus nusidėti. Jos nori, kad ir mes patektume į pragarą.
Mes Dievą prašome: Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikta!
ANGELUI SARGUI
Angelėli, Sarge mano,
Tegu tavo akys gano
Visą naktį, visą dieną
Mano judesį kiekvieną.
Pasiėmus tavo ranką
Tegu siela tiesiai kanka
Su dorybe pas Dievulį.
Vesk ten, Angele bičiuli!
Atsakykite į klausimus.
1. Kurie yra tobuliausi Dievo sutvėrimai?
2. Kas yra angelai?
3. Kokie buvo angelai, kai juos Dievas sutvėrė?
4. Kas vėliau su angelais atsitiko?
5. Kuo virto nusidėję angelai?
6. Ką veikia gerieji angelai?
7. Kaip vadinasi angelai, kurie sergsti?
8. Ką daro mums piktosios dvasios?
Uždavinys.
1. Prisiminkite ir papasakokite, kaip nusidėjo angelai.
2. Pakalbėkite maldelę į Angelą Sargą.
5. Pirmieji žmonės
Žmogus yra protingas Dievo sutvėrimas. Jis turi kūną ir sielą. Nemirtinga savo siela žmogus skiriasi nuo gyvulio.
Pradžioje Dievas sutvėrė du žmones – vyrą ir moterį. Jie vadinosi Adomas ir Ieva. Adomas ir Ieva vadinasi pirmaisiais tėvais, nes iš jų yra kilę visi žmonės.
Pirmuosius tėvus Dievas įkurdino gražiame sode – Rojuje. Ten jie laimingai gyveno ir visko turėjo. Nereikėjo jiems nei sirgti, nei mirti.
Adomas ir Ieva džiaugėsi ir garbino Dievą.
DIEVAS GERAS
Dievas yra geras,
Dievas yr malonus:
Dovanomis savo
Mums pripildo kluonus.
Jis iš savo rankos
Daug ko mums suteikia:
Maisto ir sveikatos,
Visko – ko tik reikia!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra žmogus?
2. Kuo žmogus skiriasi nuo gyvulio?
3. Kiek žmonių pradžioje sutvėrė Dievas?
4. Kaip vadinosi pirmieji žmonės?
5. Kodėl Adomas ir Ieva vadinami pirmaisiais tėvais?
6. Kur Dievas įkurdino Adomą ir Ievą?
7. Kaip pirmieji tėvai gyveno Rojuje?
Uždavinys.
Papasakokite, kaip Dievas sutvėrė Adomą ir Ievą.
6. Gimtoji nuodėmė
Dievas pirmiesiems tėvams Rojuje įsakė:
– Nuo visų sodo medžių galima valgyti vaisių. Tik sodo viduryje yra medis – jo vaisių valgyti negalima!
Pirmieji tėvai nepaklausė Dievo įsakymo. Juos sugundė piktoji dvasia ir jie nusidėjo.
Dievas Adomą ir Ievą už nuodėmę išvarė iš Rojaus. Išvarytieji iš Rojaus žmonės turėjo daug dirbti, kentėti ir mirti, o numirę nebegalėjo nueiti į dangų.
Pirmųjų tėvų nuodėmė ir bausmė už ją teko visiems žmonėms. Kiekvienas žmogus gimsta jau turėdamas Adomo ir Ievos nuodėmę. Nuodėmė, su kuria žmogus gimsta, vadinasi gimtoji nuodėmė.
Iš žmonių nuo gimtosios nuodėmės buvo laisva Švenčiausioji Mergelė Marija, Išganytojo motina. Ji vadinasi Nekaltai Pradėtoji.
Marijos Nekalto Prasidėjimo šventė švenčiama gruodžio mėn. 8 d.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką pirmiesiems tėvams Dievas įsakė Rojuje?
2. Kas pirmuosius tėvus sugundė nusidėti?
3. Kaip Dievas pirmuosius tėvus nubaudė už nuodėmę?
4. Kaip vadinasi pirmųjų tėvų nuodėmė?
5. Kodėl pirmųjų tėvų nuodėmė vadinasi gimtoji nuodėmė?
6. Kas iš žmonių buvo laisvas nuo gimtosios nuodėmės?
Uždavinys.
Plačiau papasakokite, kaip Adomas ir Ieva nusidėjo.
7. Žmonių Išganytojas
Dievas pasigailėjo nusidėjusių žmonių. Jei Dievas nebūtų pasigailėjęs nusidėjusių žmonių, niekas nebūtų nuėjęs į dangų.
Žmonėms gelbėti Dievas siuntė į žemę vienatinį savo Sūnų. Dievo Sūnus prisiėmė žmogaus kūną ir sielą ir užgimė mažu kūdikiu.
Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, vadinasi Jėzus Kristus. Jėzus Kristus yra kartu Dievas ir žmogus.
Mes meldžiamės: Tikiu... Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį.
Dievas Išganytoją pažadėjo pirmiesiems tėvams Rojuje. Daug, labai daug metų žmonės laukė Išganytojo. Kaip žmonės laukė Išganytojo mums primena adventas.
GERAJAM JĖZUI
Tu gyvybė mano –
Be Tavęs mirtis.
Tu stiprybė mano –
Be Tavęs žūtis.
Tu linksmybė mano –
Be Tavęs vargai.
Jėzau, noriu būti
Tavo amžinai!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas būtų buvę, jei Dievas nebūtų pasigailėjęs nusidėjusiųjų žmonių?
2. Ką Dievas siuntė į žemę žmonėms gelbėti?
3. Ką prisiėmė Dievo Sūnus, ateidamas į žemę?
4. Kaip vadinasi Dievo Sūnus, tapęs žmogumi?
5. Kas yra Jėzus Kristus – Dievas ar žmogus?
8. Išganytojo Motina Marija
Išganytojo motina Dievas išrinko Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Marijos sužadėtinis ir Išganytojo globėjas buvo šv. Juozapas.
Marijai pranešė angelas, kad ji bus Išganytojo motina. Šventoji Dvasia duos, kad Marija susilauktų kūdikėlio Jėzaus.
Marija sutiko su Dievo valia ir tarė angelui:
– Štai aš Viešpaties tarnaitė – teesie man pagal tavo žodį.
Angelas išnyko. Marija nuėjo pas savo tetą Elžbietą jos aplankyti ir pasakyti, ką angelas jai apreiškė.
Mes meldžiamės: Tikiu Jėzų Kristų..., kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos.
Marijos garbei skiriami gegužės ir spalio mėnesiai. Gegužės mėnesį laikomos gegužinės pamaldos, o spalio mėnesį kalbamas rožančius.
Be to, Mariją garbiname kalbėdami „Sveika, Marija“ ir „Viešpaties Angelas“.
SVEIKA, MARIJA
Sveika, Marija, dangaus lelija,
Tu gailestinga ir maloninga,
Motin malonės, vaduoki žmones.
Varguose skęstančius!
Atsakykite į klausimus.
1. Ką Dievas išrinko Išganytojo motina?
2. Kas buvo šventasis Juozapas?
3. Kas Marijai pranešė, kad ji bus Išganytojo motina?
4. Kas davė, kad Marija susilauktų kūdikėlio Jėzaus?
5. Ką Marija aplankė, išnykus angelui?
Uždavinys.
1. Sukalbėkite maldelę „Viešpaties Angelas“.
2. Paaiškinkite: a) kiek dalių turi rožančius; b) kiek kiekvienoje dalyje yra paslapčių; c) iš kokių maldelių sudaroma viena paslaptis.
9. Išganytojo gimimas
Išganytojas Jėzus Kristus gimė Žydų žemėje, Betliejaus miestelyje. Jo gimimo vieta buvo menkas tvartelis.
Gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė piemenėliai ir Rytų šalies Išminčiai. Piemenėlius pakvietė pas Jėzų angelas, o Išminčius į Betliejų atvedė stebuklinga žvaigždė.
Kai Jėzui buvo 40 dienų, jis buvo nuneštas į Jeruzalės šventyklą Dievui paaukoti. Ten jį pagarbino senelis Simeonas ir senutė Ona.
Apie gimusį Išganytoją sužinojo karalius Erodas. Jis norėjo kūdikėlį Jėzų nužudyti. Šventoji šeimyna pabėgo nuo Erodo į Egipto žemę.
Kristaus gimimą mums primena Kalėdos. Jos švenčiamos gruodžio mėn. 25 dieną. Prieš pat Kalėdas, gruodžio mėn. 24 dieną esti Kūčios.
Sausio mėn. 6 d. švenčiama Trijų Karalių šventė. Ji mums primena, kaip Išminčiai pagarbino kūdikėlį Jėzų.
GUL ŠIANDIENĄ
Gul šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui Visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Piemenėliai, paskubėkit,
Dovanas jam savo dėkit,
Kaip pasaulio Viešpačiui!
Atsakykite į klausimus.
1. Kur Kristus gimė?
2. Kas pagarbino kūdikėlį Jėzų?
3. Kur buvo nuneštas Jėzus, sulaukęs 40 dienų?
4. Kas norėjo nužudyti gimusį Išganytoją?
5. Kur šventoji Šeima pabėgo nuo Erodo?
Uždavinys.
1. Plačiau papasakokite, kaip gimė Išganytojas.
2. Papasakokite, kaip švenčiamos Kūčios ir Kalėdos.
10. Išganytojo jaunystė
Šventoji Šeima slapstėsi Egipte, kol mirė karalius Erodas. Jam mirus, Jėzus, Marija ir Juozapas grįžo į savo kraštą ir gyveno Nazarete.
Sulaukęs 12 metų, Jėzus su tėveliais ėjo į Jeruzalės šventyklą. Ten jis 3 dienas pasiliko su mokytojais. Visi stebėjosi Jėzaus klausimais ir atsakymais.
Nazarete Jėzus gyveno iki 30 metų. Jis buvo geras ir klusnus savo tėveliams.
Jėzui ir Marijai pagarbinti kalbame rožančių. Pirmoji rožančiaus dalis vadinasi džiaugsmingoji. Ji turi šias 5 paslaptis:
1. Angelas apsireiškia Marijai;
2. Marija lanko Elžbietą;
3. Viešpaties Jėzaus gimimas;
4. Viešpaties Jėzaus aukojimas šventykloje;
5. Jėzaus atradimas šventykloje tarp mokytojų.
Atsakykite į klausimus.
1. Kur gyveno šventoji Šeima, sugrįžusi iš Egipto?
2. Ką Jėzus darė, sulaukęs 12 metų?
3. Koks Jėzus buvo savo tėveliams?
11. Išganytojo mokslas
Sulaukęs 30 metų, Jėzus nuėjo pas šv. Joną Krikštytoją. Ten jis buvo pakrikštytas Jordano upėje. Priėmęs krikštą, Jėzus mokė žmones ir darė stebuklus. Pirmąjį stebuklą Jėzus padarė per vestuves, pakeisdamas vandenį vynu. Be to, Jėzus gydė ligonius, gaivino numirėlius ir darė kitus stebuklus.
Jėzus pasirinko sau 12 pagalbininkų, vadinamų apaštalais. Apaštalų vyresnysis buvo šv. Petras.
Kristus mokė žmones, kaip reikia vykdyti Dievo valią ir nueiti į dangų. Geri žmonės mylėjo Jėzų ir klausė jo mokslo.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką Jėzus darė, sulaukęs 30 metų?
2. Ką Jėzus veikė, priėmęs krikštą?
3. Kokius stebuklus padarė Jėzus?
4. Kiek Jėzus pasirinko sau pagalbininkų?
5. Ko Kristus mokė žmones?
Uždavinys.
1. Išvardinkite, kokius jūs žinote Kristaus stebuklus.
2. Papasakokite kurį nors Kristaus stebuklą.
12. Išganytojo kančia
Kristaus mokslas nepatiko fariziejams ir kitiems piktiems žmonėms. Pikti žmonės sugavo Kristų ir jį nukankino.
Jėzus labai daug iškentėjo. Jis buvo išjuokiamas, plakamas, erškėčiais vainikuojamas, nešė kryžių ir, prikaltas prie kryžiaus, mirė.
Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus Kalvarijos kalne, netoli Jeruzalės miesto. Kristų prikalti leido Žydų žemės valdytojas Poncijus Pilotas.
Mes meldžiamės: Kentėjo prie Poncijaus Piloto.
Kristus mirė penktadienį prieš Velykas. Dabar kiekvieną penktadienį mes prisimename Kristaus kančią ir mirtį.
Septynios savaitės prieš Velykas vadinasi gavėnia. Gavėnia taip pat mums primena, ką Kristus iškentėjo.
KURS KENTĖJAI
Kurs už mus kaltus kentėjai,
Jėzau Kristau, Dieve mūsų,
Pasigailėk mūsų!
Atsakykite į klausimus.
1. Kam Kristaus mokslas nepatiko?
2. Ką pikti žmonės padarė Kristui?
3. Kokias kančias kentėjo Jėzus?
4. Kur Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus?
5. Kas leido Kristų prikalti prie kryžiaus?
Uždavinys.
Pasakykite, kuo mes galime Kristui atsilyginti už jo kančią ir mirtį.
13. Išganytojo mirtis
Kristus tris valandas kentėjo ant kryžiaus ir nuo kančių mirė. Kristus kentėjo ir mirė, kad Dievui atlygintų už mūsų nuodėmes ir mums atidarytų dangų.
Mirusiojo Kristaus kūnas buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas.
Kristaus vėlė, atsiskyrusi nuo kūno, nužengė į pragarus. Pragarai buvo vieta, kurioje teisingųjų žmonių vėlės laukė išganymo.
Mes meldžiamės: Buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus.
Antroji rožančiaus dalis vadinasi sopulingoji. Ji turi šias 5 paslaptis:
1. V. Jėzaus malda Alyvų darže;
2. V. Jėzaus plakimas;
3. V. Jėzaus vainikavimas erškėčiais;
4. V. Jėzaus prikalimas prie kryžiaus.
5. V. Jėzus miršta ant kryžiaus.
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip ilgai Kristus kentėjo ant kryžiaus?
2. Kodėl Kristus kentėjo ir mirė?
3. Kur buvo padėtas mirusiojo Kristaus kūnas?
4. Kur nužengė Kristaus vėlė, atsiskyrusi nuo kūno?
5. Kas buvo pragarai?
Uždavinys.
Prisiminkite ir papasakokite, ką jūs matėte bažnyčioje Didįjį ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas.
14. Išganytojo prisikėlimas
Trečiąją dieną Kristui mirus, jo vėlė sugrįžo į savo kūną, ir Kristus prisikėlė iš numirusiųjų.
Jėzus, prisikėlęs iš numirusiųjų, rodėsi apaštalams ir mokė juos, kaip reikia žmones vesti į dangų.
Keturiasdešimtąją dieną po savo prisikėlimo Kristus įžengė į dangų. Žengdamas į dangų, Kristus pasiėmė su savimi iš pragarų teisiųjų žmonių vėles, laukusias išganymo.
Kristus vėl ateis į žemę pasaulio pabaigoje žmonių teisti.
Mes meldžiamės: Trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje; iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Kristaus prisikėlimą primena mums Velykų šventės.
Kristaus žengimą į dangų primena Šeštinės. Jos švenčiamos keturiasdešimtą dieną po Velykų.
LINKSMA DIENA
Linksma diena mums nušvito,
Visi troškom džiaugsmo šito:
Kėlės Kristus, mirtis krito!
Aleliuja, Aleliuja!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas atsitiko trečiąją dieną Kristui mirus?
2. Ką padarė Jėzus, prisikėlęs iš numirusiųjų?
3. Ką padarė Jėzus 40-tą dieną po savo prisikėlimo?
4. Ką su savimi pasiėmė Kristus, žengdamas į dangų?
5. Kada Kristus vėl ateis į žemę?
Uždavinys.
Papasakokite, kaip bažnyčioje ir namie švenčiamos Velykos.
15. Šv. Dvasios atsiuntimas
Kristus, žengdamas į dangų, prižadėjo apaštalams atsiųsti Šventąją Dvasią. Apaštalai Šventosios Dvasios laukė dešimtį dienų.
Sulaukę Šventosios Dvasios, apaštalai išsiskirstė po įvairius kraštus. Ten jie skelbė Kristaus mokslą ir krikštijo žmones.
Marija dar ilgai gyveno žemėje. Marijai mirus, Kristus ją su siela ir kūnu paėmė į dangų ir apvainikavo garbės vainiku. Marijos Ėmimo į dangų šventė švenčiama rugpjūčio mėn. 15 dieną.
Mes meldžiamės: Tikiu Šventąją Dvasią.
Šventosios Dvasios atsiuntimą mums primena Sekminių šventė. Sekminės švenčiamos 50-tą dieną po Velykų.
Trečioji rožančiaus dalis vadinasi garbingoji. Ji turi šias 5 paslaptis:
1. V. Jėzaus prisikėlimas iš numirusių;
2. V. Jėzaus žengimas į dangų;
3. Šv. Dvasios atsiuntimas;
4. Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų;
5. Švenč. Mergelės Marijos vainikavimas.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką Kristus pažadėjo atsiųsti, žengdamas į dangų?
2. Kaip ilgai apaštalai laukė Šventosios Dvasios?
3. Ką veikė apaštalai, sulaukę Šventosios Dvasios?
4. Kur Kristus paėmė Mariją, kai ji mirė?
16. Pirmieji krikščionys
Priėmusieji Kristaus mokslą ir krikštą buvo vadinami krikščionimis.
Visų krikščionių vadas buvo šv. Petras. Jį krikščionių vadu paskyrė Kristus.
Šv. Petrui padėjo krikščionis vesti į dangų kiti apaštalai, vyskupai ir kunigai.
Šv. Petras gyveno italų žemėje, Romos mieste. Jam mirus, jo įpėdiniu liko Romos vyskupas, vadinamas Šventuoju Tėvu, arba Popiežiumi.
Dabar popiežiumi yra Pijus Dvyliktasis.
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip buvo vadinami priėmusieji Kristaus mokslą ir krikštą?
2. Kas buvo visų krikščionių vadas?
3. Kas šv. Petrą paskyrė krikščionių vadu?
4. Kas šv. Petrui padėjo krikščionis vesti į dangų?
5. Kur gyveno šv. Petras?
6. Kas, šv. Petrui mirus, liko jo įpėdinu?
7. Kas dabar yra popiežiumi?
Uždavinys.
1. Išvardykite savo parapijos kunigus.
2. Išvardykite kitas jums žinomas parapijas ir jų kunigus.
17. Kristaus Bažnyčia
Popiežius, vyskupai, kunigai ir visi tikrieji krikščionys sudaro visuotinę, arba Katalikų Bažnyčią. Regimasis Katalikų Bažnyčios vadas yra popiežius, o neregimasis vadas – pats V. Jėzus Kristus.
Kristus įsteigė Bažnyčią, kad ji vestų žmones į dangų. Bažnyčia veda žmones į dangų, skelbdama jiems Kristaus mokslą ir atleisdama nuodėmes.
Kad Bažnyčia nuvestų mus į dangų, reikia klausyti jos vyriausybės – popiežiaus, vyskupų ir kunigų. Kristus pasakė:
– Kas jūsų klauso, manęs klauso, kas jus niekina, mane niekina.
Mes meldžiamės: Tikiu... šventąją visuotinę Bažnyčią.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką sudaro popiežius, vyskupai, kunigai ir visi tikrieji krikščionys?
2. Kas yra matomasis ir nematomasis Bažnyčios vadas?
3. Kam Kristus įsteigė Katalikų Bažnyčią?
4. Kaip Bažnyčia veda žmones į dangų?
5. Ko reikia, kad Bažnyčia nuvestų mus į dangų?
Uždavinys.
1. Pasakykite, kokiai vyskupijai jūs priklausote.
2. Išvardykite savo ir kitus Lietuvos vyskupus.
18. Žmogaus mirtis ir teismas
Mirtis yra sielos atsiskyrimas nuo kūno.
Mirusiojo žmogaus vėlė tuojau eina į Dievo teismą. Iš Dievo teismo žmogaus vėlė eina ten, kur užsitarnavo: arba į dangų, arba į pragarą, arba į skaistyklą.
Dangus yra amžinosios laimės vieta. Į dangų eina tos vėlės, kurios visai neturi nuodėmių ir bausmių už jas.
Pragaras yra amžinosios bausmės vieta. Į pragarą eina tų žmonių vėlės, kurie be atgailos mirė didelėse nuodėmėse.
Skaistykla yra laikinosios bausmės vieta. Į skaistyklą eina tos vėlės, kurios turi mažųjų nuodėmių ir laikinųjų bausmių už nuodėmes.
Vėlės, atlikusios skaistyklos bausmes, eina į dangų.
O VISAGALI
O Visagali,
Kai vargų šalį
Apleisiu,
Pas Tave Dievą,
Geriausią Tėvą
Aš eisiu.
Už paklydimą,
Siųsiu meldimą
Žemiausią:
O širdį gelia!
Priimk žmogelį
Kalčiausią!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra mirtis?
2. Kur tuojau eina mirusiojo žmogaus siela, arba vėlė?
3. Kur žmogaus vėlė eina iš Dievo teismo?
4. Kas yra dangus, pragaras ir skaistykla?
5. Kurios vėlės eina į dangų?
6. Kurių žmonių vėlės eina į pragarą?
7. Kurios vėlės eina į skaistyklą?
8. Kur eina vėlės, atlikusios skaistyklos bausmes?
19. Šventųjų bendravimas
Vėlėms skaistykloje gali padėti tikintieji žmonės žemėje ir šventieji danguje.
Žmonės skaistyklos vėlėms padeda, aukodami už jas savo maldas ir gerus darbus.
Šventieji danguje skaistyklos vėlėms padeda, jas užtardami pas Dievą. Jie taip pat ir už mus užtaria.
Didžiausioji žmonių ir skaistyklos vėlių užtarėja pas Dievą yra Švenčiausioji Mergelė Marija.
Toks žemės, dangaus ir skaistyklos gyventojų draugavimas vadinasi šventųjų bendravimu.
Mes meldžiamės: Tikiu... šventųjų bendravimą.
Skaistyklos vėlėms prisiminti ir joms gelbėti yra švenčiamos Vėlinės. Vėlinės esti lapkričio mėn. 2 d.
Už skaistyklos vėles mes kalbame „Amžinąjį atilsį“. Naudingiausia yra skaistyklos vėlėms šv. Mišių auka.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas gali padėti vėlėms skaistykloje?
2. Kaip skaistyklos vėlėms padeda žmonės?
3. Kaip skaistyklos vėlėms padeda šventieji danguje?
4. Už ką dar užtaria šventieji danguje?
5. Kas yra didžiausioji žmonių ir vėlių užtarėja?
6. Kaip vadinasi toks žemės, dangaus ir skaistyklos gyventojų draugavimas?
20. Nuodėmių atleidimas
Katalikų Bažnyčioje galima gauti nuodėmių atleidimą.
Nuodėmėms atleisti Jėzus Kristus įsteigė du sakramentus: Krikštą ir Atgailą.
Krikštas atleidžia gimtąją ir visas kitas prieš Krikštą padarytąsias nuodėmes. Atgaila, arba išpažintis atleidžia visas nuodėmes, kurios padarytos po Krikšto.
Mes meldžiamės: Tikiu... nuodėmių atleidimą.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokie du sakramentai atleidžia nuodėmes?
2. Kokias nuodėmes atleidžia šv. Krikštas?
3. Koks sakramentas atleidžia po Krikšto padarytas nuodėmes?
21 Kūno prisikėlimas
Žmogui mirus, jo kūnas supūva ir virsta dulkėmis. Pasaulio pabaigoje žmogaus kūnas vėl atgis, susijungs su savo siela ir kelsis iš numirusių.
Žmonėms, kai jie prisikels iš numirusių, bus paskutinysis teismas. Gerųjų ir piktųjų žmonių teisti iš dangaus ateis Dievo Sūnus Jėzus Kristus.
Piktiesiems žmonėms Kristus tars: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį!“
Geriesiems žmonėms Kristus tars: „Ateikite, palaimintieji, į mano karalystę!“
Mes meldžiamės: Tikiu... kūno iš numirusių prisikėlimą.
Į MARIJĄ
Marija, Marija,
Skaisčiausia lelija,
Dangaus Karalienė šviesi!
Užtark prieš Aukščiausią
Tu žmogų menkiausią,
Nes viską pas Dievą gali!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas, žmogui mirus, būna jo kūnui?
2. Kas atsitiks žmogaus kūnui pasaulio pabaigoje?
3. Kas bus žmonėms, kai jie prisikels iš numirusių?
4. Kas ateis piktųjų ir gerųjų žmonių teisti?
5. Ką piktiesiems žmonėms tars Kristus?
6. Ką geriesiems žmonėms tars Kristus?
22. Amžinasis gyvenimas
Po paskutiniojo teismo su kūnu ir siela piktieji eis į pragarą, o gerieji į dangų.
Piktieji pragare kentės baisias kančias, kurios jiems niekuomet nesibaigs.
Palaimintieji danguje garbins Dievą ir kartu su Juo džiaugsis per amžius.
Mes meldžiamės: Tikiu... amžinąjį gyvenimą. Amen.
NUVESK Į DANGŲ
O Karaliene
Visų šventųjų,
Išgirsk meldimą
Žmonių kaltųjų!
Neleisk mums žūti
Baisioj ugnyje,
Nuvesk į dangų,
Sveika Marija!
Atsakykite į klausimus.
1. Kur po paskutiniojo teismo eis piktieji ir gerieji žmonės?
2. Ką veiks piktieji pragare?
3. Ką veiks palaimintieji danguje?
Įsiminkite
Reikia Dievą tikėti, kad įvykdytume Dievo valią. Tikėjimo tiesos yra perduotos Apaštalų tikybos išpažinime, arba maldoje „Tikiu Dievą Tėvą“.
Svarbiausios yra šios keturios tikėjimo tiesos:
1. Yra vienas Dievas trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia.
2. Antrasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo, Dievo Sūnus, yra tapęs žmogumi ir numiręs dėl mūsų išganymo.
3. Dievas yra teisingas: už gerus darbus duoda dangų, už piktus – baudžia pragaru.
4. Žmogaus siela nemiršta.
II. REIKIA LAIKYTIS ĮSAKYMŲ
23. Apie įsakymus
Dievas nori, kad mes ne tik Dievą tikėtume, bet ir laikytumės įsakymų. Svarbesnieji įsakymai:
Dešimt Dievo įsakymų,
Penki Bažnyčios įsakymai.
Didžiausias įsakymas yra šis: „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save“.
Dievą reikia visa širdimi mylėti, nes Jis yra geriausias mūsų Tėvas. Mes meldžiamės: Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Artimu vadiname kiekvieną žmogų. Reikia mylėti visus žmones, nes visi yra vieno dangaus Tėvo vaikai.
Dievas nori, kad mes mylėtume net priešus ir jiems gerai darytume.
Kas nemiela tau pačiam,
nedaryk to nė kitam!
Atsakykite į klausimus.
1. Kiek yra Dievo įsakymų?
2. Kiek yra Bažnyčios įsakymų?
3. Koks didžiausias įsakymas?
4. Kodėl Dievą reikia visa širdimi mylėti?
5. Ką mes vadiname artimu?
6. Kodėl visus žmones reikia mylėti?
Uždavinys.
1. Sukalbėkite Dievo ir Bažnyčios įsakymus.
2. Pasakykite, ką gera galime padaryti artimiesiems namie, gatvėje, mokykloje.
24. Dešimt Dievo įsakymų
Dešimtį įsakymų Dievas davė izraelitams Sinajaus kalne, kai juos išvedė iš Egipto žemės. Krikščionims jų laikytis įsakė Kristus.
Dievo įsakymai prasideda žodžiais: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas“. Šie žodžiai mums primena, kad įsakymai yra paties Dievo duoti, todėl mes turime jų laikytis.
Atsakykite į klausimus.
1. Kur izraelitams Dievas davė 10 įsakymų?
2. Kas krikščionims įsakė laikytis 10 Dievo įsakymų?
3. Kokiais žodžiais prasideda Dievo įsakymai?
4. Ką tie žodžiai mums primena?
Uždavinys.
Papasakokite, kaip Dievas davė 10 įsakymų.
Pirmasis įsakymas: „Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną“. Šiuo įsakymu Viešpats liepia Dievą tikėti ir Jį garbinti.
Be to, Dievas nori, kad mes garbintume šventuosius kaip Dievo tarnus, ir gerbtume jų palaikus bei paveikslus.
Iš šventųjų labiausiai garbinama Švenčiausioji Mergelė Marija, Išganytojo Motina.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks pirmasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas liepia pirmuoju įsakymu?
3. Ką dar mes turime garbinti?
4. Kas iš šventųjų labiausiai garbinama?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal tingėdamas rytą ir vakare nepakalbėjau poterių?
Gal melsdamasis žvalgiausi ir ką kitą mąsčiau? Gal kliudžiau kitiems melstis?
Antrasis įsakymas: „Netark Dievo vardo be reikalo“. Šiuo įsakymu Viešpats liepia gerbti Dievo vardą.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks antrasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas liepia antruoju įsakymu?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal be reikalo tariau Dievo ir šventųjų vardus? Gal supykęs tariau Dievo vardą?
Trečiasis įsakymas: „Švęsk sekmadienį“.
Sekmadienį reikia švęsti, meldžiantis ir nedirbant sunkių darbų. Sekmadienį galima dirbti tai, kas būtinai reikalinga ir neatidėliotina.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks trečiasis Dievo įsakymas?
2. Kaip reikia sekmadienį švęsti?
3. Kas galima sekmadienį dirbti?
Eidamas išpažinties klausk savęs:
Gal be reikalo šventadienį dirbau sunkius darbus?
Ketvirtasis įsakymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“.
Kad pagerbtume savo tėvus, reikia jų klausyti ir jiems padėti. Panašiai kaip tėvus turime gerbti savo globėjus, mokytojus, kunigus ir kitus vyresniuosius.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks ketvirtasis Dievo įsakymas?
2. Kas reikia daryti, kad pagerbtume savo tėvus?
3. Ką turime gerbti panašiai kaip tėvus?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal neklausiau savo tėvelių, mokytojų ir vyresniųjų?
Gal buvau jiems nemandagus?
Gal ką pikta kalbėjau apie tėvelius?
Penktasis įsakymas: „Nežudyk“. Šiuo įsakymu Dievas draudžia žmogų užmušti, primušti, sužeisti, ar kaip kitaip jam pakenkti.
Taip pat Dievas draudžia be reikalo žudyti gyvulius ir paukščius.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks penktasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas draudžia penktuoju įsakymu?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal pykau ir pešiausi su kitais? Gal ką nors pravardžiavau ir keikiau? Gal prieš kitus didžiavausi? Gal kitus pamokiau pikta sakyti ar daryti? Gal kankinau gyvulius?
Šeštasis įsakymas: „Nepaleistuvauk“. Šiuo įsakymu Dievas draudžia nedorai elgtis, kalbėti, juokauti, dainuoti.
Norint išvengti nedorų darbų, kalbų, juokų ir dainų, reikia atsiminti, kad Dievas visa mato ir žino. Taip pat reikia saugotis negerų draugų.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks šeštasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas draudžia šeštuoju įsakymu?
3.Ką reikia daryti, norint išvengti nedorų darbų, kalbų, juokų ir dainų?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal nedorai elgiausi pats vienas ar su kitais? Gal nedorai kalbėjau, juokavau, dainavau? Gal tyčiomis žiūrėjau į nepadorius daiktus?
Septintasis įsakymas: „Nevok“. Šiuo įsakymu Dievas draudžia vogti, sukčiauti, savintis svetimą daiktą, jį gadinti.
Pavogtąjį daiktą reikia grąžinti tam, kieno jis yra.
Atrastąjį daiktą reikia atiduoti jo savininkui.
Tyčia sugadinus svetimą daiktą, reikia už jį atsilyginti.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks septintasis Dievo įsakymas?
2. Ką reikia daryti su pavogtu daiktu?
3. Ką daryti su atrastu daiktu?
4. Ką daryti tyčia sugadinus svetimą daiktą?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal prisisavinau svetimą daiktą? Gal negrąžinau rasto daikto tam, kieno jis yra? Gal gadinau svetimus daiktus?
Aštuntasis įsakymas: „Nekalbėk netiesos“. Šiuo įsakymu Dievas draudžia meluoti, apkalbėti, šmeižti.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks aštuntasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas draudžia aštuntuoju įsakymu?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal kam nors pamelavau? Gal pasakojau kam nereikia piktus kitų darbus? Gal pramaniau apie kitus nebūtų dalykų?
Devintasis įsakymas: „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries“. Šiuo įsakymu Dievas draudžia nedoras mintis ir norus.
Nedoros mintys ne nuodėmė, kai mes jų saugomės ir ginamės.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks devintasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas draudžia devintuoju įsakymu?
3. Kada nedoros mintys ne nuodėmė?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal tyčiomis mąsčiau nedoras mintis? Gal troškau nedorus darbus daryti?
Dešimtasis įsakymas: „Negeisk svetimo turto“. Šiuo įsakymu Dievas draudžia norėti pasisavinti svetimus daiktus ir kitiems ko nors pavydėti.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks dešimtasis Dievo įsakymas?
2. Ką Dievas draudžia dešimtuoju įsakymu?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal norėjau prisisavinti svetimą turtą? Gal pavydėjau kitiems drabužių, gražumo, mokslo ir kitų dalykų?
25. Penki Bažnyčios įsakymai
Reikia laikytis ne tik Dievo, bet ir Bažnyčios įsakymų. Svarbiausieji yra penki Bažnyčios įsakymai.
Pirmasis įsakymas: „Švęsk šventes“. Šiuo įsakymu Bažnyčia liepia, kad būtų švenčiami ne tik sekmadieniai, bet dar ir šios šventės:
Kalėdos (XII. 25), Naujieji metai (I. 1), Trys Karaliai (I. 6), Šeštinės, Devintinės, Petrinės (VI. 29), Žolinė (VIII. 15), Visi Šventieji (XI. 1), Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (XII. 8).
1. Pirmoji Kalėdų diena,
2. Naujieji Metai,
3. Trys Karaliai,
4. Pirmoji Velykų diena,
5. Kristaus Žengimo į dangų šventė, arba Šeštinės,
6. Pirmoji Šv. Dvasios atsiuntimo diena, arba Sekminės,
7. Dievo Kūno šventė, arba Devintinės.
8. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas,
9. Marijos Ėmimas į dangų, arba Žolinė,
10. Visų Šventųjų šventė.
Įsakytosios šventės švenčiamos kaip sekmadieniai. Jomis negalima dirbti sunkių darbų, bet reikia ilsėtis ir melstis.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks pirmasis Bažnyčios įsakymas?
2. Kokias šventes Bažnyčia liepia švęsti?
Antrasis įsakymas: „Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šventosiose Mišiose“.
Šventadieniais nuo Mišių klausymo yra laisvas tas, kuris serga, prižiūri namus ar dėl kitos svarbios priežasties negali eiti į bažnyčią.
Kas šventadienį be svarbios priežasties neišklauso Mišių, sunkiai nusideda.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks antrasis Bažnyčios įsakymas?
2. Kas šventadieniais laisvas nuo Mišių klausymo?
3. Ką padaro tas, kuris be svarbios priežasties šventadienį neišklauso Mišių?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal šventadienį be priežasties neišklausiau Mišių? Gal pavėlavau Mišioms ateiti? Gal bažnyčioje netinkamai elgiausi?
Trečiasis įsakymas: „Laikyk pasninkus ir nesilinksmink draudžiamu laiku“. Šiuo įsakymu Bažnyčia liepia skirtomis dienomis pasninkauti.
Bažnyčios įsakyti pasninkai yra šie: 1) Penktadieniais reikia susilaikyti nuo mėsos, bet leista valgyti, kiek nori kartų per dieną pieną, sviestą, kiaušinius, valgius su taukų padažu ar paspirgintus; 2) Pelenų dieną, gavėnios penktadieniais, metų ketvirčių trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, Visų Šventųjų, Kalėdų, Sekminių ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo švenčių išvakarėse galima valgyti tokių valgių kaip ir paprastais metų penktadieniais, bet tik tris kartus dienoje, būtent: pietų – ligi soties, o pusryčių ir vakarienės – tik užkąsti. Tačiau nebaigę 18, pradėję 60 metus, silpnos sveikatos, sunkiai dirbantys gali valgyti sočiai daugiau sykių; 3) gavėnios bei kitais sekmadieniais ir ne gavėnios Bažnyčios įsakytomis šventėmis leista valgyti ką nori ir kiek nori kartų; 4) jei švenčių išvakarės pasitaiko šventadienį – pasninko nėra. (Iš vysk. K. Paltaroko katekizmo).
Nuo pasninko laisvi tie, kurie dar neturi 14 metų. Taip pat laisvi tie, kurie serga.
Jei kam sunku pasninkauti, turi gauti iš kunigo pasninkų palengvinimą.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks trečiasis Bažnyčios įsakymas?
2. Ką Bažnyčia draudžia pasninko dienomis?
3. Kuriomis dienomis negalima valgyti mėsos?
4. Kas yra laisvas nuo pasninko?
5. Kas gali pasninkus palengvinti?
Prieš išpažinti klausk savęs:
Gal draudžiamomis dienomis valgiau mėsą? Gal smaguriavau, slaptai imdamas skanumynų?
Ketvirtasis įsakymas: „Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą“.
Eiti išpažinties ir imti velykinę Komuniją turi ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. Vaikai turi pradėti išpažinties eiti ir imti velykinę Komuniją po septynerių amžiaus metų, kai jau ateina į protą.
Kas praleidžia išpažintį ir velykinę Komuniją, sunkiai nusideda.
Dievas nori, kad mes dažniau, ne tik vieną kartą per metus, eitume išpažinties ir imtume Komuniją.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks ketvirtasis Bažnyčios įsakymas?
2. Nuo kurių amžiaus metų vaikai turi eiti išpažinties ir imti Komuniją?
3. Ką padaro tas, kuris praleidžia velykinę išpažintį ir Komuniją?
Prieš išpažintį klausk savęs:
Gal praleidau velykinę išpažintį ir Komuniją? Gal per išpažintį slėpiau dideles nuodėmes? Gal su didelėmis nuodėmėmis ėjau Komunijos? Gal ėjau Komunijos pavalgęs ar atsigėręs?
Penktasis įsakymas: „Padėk išlaikyti savo Bažnyčią“. Šiuo įsakymu Bažnyčia liepia prisidėti prie savo bažnyčios, kunigų ir kitų jos tarnų išlaikymo.
Atsakykite į klausimus.
1. Koks penktasis Bažnyčios įsakymas?
2. Ką Bažnyčia liepia penktuoju įsakymu?
26. Nuodėmės
Dievo ir Bažnyčios įsakymų reikia klausyti. Kada tyčiomis neklausome Dievo ar Bažnyčios įsakymų, darome nuodėmę, arba nusidedame.
Nusidedame ketveriopu būdu: mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais to, ką reikia daryti.
Ne visos nuodėmės yra lygios: vienos esti mažos, kitos didelės.
Mažą nuodėmę darome, kai įsakymų neklausome mažuose dalykuose.
Didelę nuodėmę darome, kai įsakymų neklausome dideliuose dalykuose.
Už mažą nuodėmę Dievas baudžia laikinomis bausmėmis žemėje arba skaistykloje.
Už didelę nuodėmę Dievas baudžia pragaru, jei žmogus miršta be atgailos.
Visos nuodėmės įžeidžia Dievą ir mums užtraukia bausmę, todėl labai reikia jų vengti.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką darome, kai tyčia neklausome Dievo ar Bažnyčios įsakymų?
2. Keleriopu būdu nusidedame?
3. Kokią padarome nuodėmę, kai įsakymų neklausome mažuose dalykuose?
4.Kokią padarome nuodėmę, kai įsakymų neklausome dideliuose dalykuose?
5. Kuo Dievas baudžia už mažą nuodėmę?
6. Kuo Dievas baudžia už didelę nuodėmę?
27. Įpročiai
Dažnai darydami tą pačią nuodėmę, į ją įprantame ir įsigyjame blogą įprotį, arba nedorybę.
Žymiausieji blogi žmonių įpročiai yra šie:
1 – Puikybė, 2 – Gobšumas, 3 – Gašlumas, 4 – Rūstumas, 5 – Pavydas, 6 – Nesaikingumas valgant ar geriant, 7 – Tingumas.
Dažnai darydami tą patį gerą darbą, įsigyjame gerą įprotį, arba dorybę.
Gražiausios žmonių dorybės yra šios:
1 – Nuolankumas, 2 – dosnumas, 3 – skaistumas, 4 – romumas, 5 – meilingumas, 6 – saikingumas, 7 – uolumas.
Žymiausieji geri darbai yra šie:
1 – malda, 2 – pasninkas, 3 – išmalda.
Nuo pikto įpročio galima atprasti, darant jam priešingus gerus darbus.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką įsigyjame, dažnai darydami tą pačią nuodėmę?
2. Kurie yra žymiausieji blogi žmonių įpročiai?
3. Ką įsigyjame, dažnai darydami tą patį gerą darbą?
4. Kurie yra žymiausieji geri darbai?
5. Kaip galima atprasti nuo blogo įpročio?
III. REIKIA EITI SAKRAMENTŲ
28. Apie sakramentus
Vien savo jėgomis negalime būti geri ir išganyti sielą. Dar reikia Dievo pagalbos. Dievo pagalba sielai išganyti vadinasi Dievo malonė.
Dievo malonių įgyjame sakramentais ir malda. Kristus yra palikęs šiuos septynis sakramentus :
1 – Krikštas, 2 – Sutvirtinimas, 3 – Švenčiausiasis Sakramentas, 4 – Atgaila, 5 – Paskutinis Patepimas, 6 – Kunigystė, 7 – Santuoka.
Mes, nusidėję
ir silpni žmonės,
meldžiame, Dieve,
Tavo malonės!
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip vadinasi Dievo pagalba sielai išganyti?
2. Kuo įgyjame Dievo malonių?
3. Kiek sakramentų paliko Kristus?
4. Kokius sakramentus paliko Kristus?
29. Krikštas
Reikalingiausias sakramentas yra Krikštas. Be jo niekas negali būti išganytas.
Krikštas atleidžia gimtąją nuodėmę. Jei Krikštą gauna suaugęs žmogus, jam atleidžiamos visos iki Krikšto padarytosios nuodėmės.
Atsakykite į klausimus.
1. Kuris sakramentas yra reikalingiausias?
2. Kodėl Krikštas yra reikalingiausias sakramentas?
3.Kokią malonę gauname Krikšto sakramentu?
Uždavinys.
Papasakokite, ką daro ir sako kunigas, kai krikštija vaiką.
30. Sutvirtinimas
Sutvirtinimo sakramentu gauname Šv. Dvasios dovanų. Šv. Dvasia suteikia mums jėgų tvirtai tikėti ir nugalėti mūsų sielos priešus.
Priimant Sutvirtinimo sakramentą, dera mokėti svarbiausias tikėjimo tiesas ir reikia būti be sunkios nuodėmės.
Sutvirtinimo sakramentą teikia vyskupas.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokią malonę gauname Sutvirtinimo sakramentu?
2. Kaip reikia būti prisirengusiam prie Sutvirtinimo sakramento?
3. Kas teikia Sutvirtinimo sakramentą?
31. Švenčiausiasis Sakramentas
Švenčiausiasis Sakramentas yra Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas duonos ir vyno pavidaluose.
Švenčiausiąjį Sakramentą Kristus įsteigė per paskutinę vakarienę. Jis paėmė duonos, ją laimino, laužė ir davė apaštalams, tardamas:
– Imkite ir valgykite. Tai yra mano Kūnas.
Paskui paėmė vyno taurę, ją laimino ir davė apaštalams, tardamas:
– Gerkite iš jos visi. Tai yra mano Kraujas. Tai darykite mano atsiminimui.
Žodžiais: „Tai darykite mano atsiminimui“ Kristus davė apaštalams galią duoną ir vyną paversti Kristaus Kūnu ir Krauju.
Iš apaštalų tą galią gavo vyskupai ir kunigai. Dabar tą galią jie naudoja per Mišias. Ištarus per Mišias: „Tai yra mano Kūnas, tai yra mano Kraujas“, duona ir vynas virsta Kristaus Kūnu ir Krauju.
Švenčiausiasis Sakramentas laikomas bažnyčioje didžiajame altoriuje. Švenčiausiąjį Sakramentą garbiname šia maldele:
Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, tikrąjį Kūną ir Kraują, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
Tegu būna garbinamas,
Visų mūsų šlovinamas
Sakramentas Švenčiausias,
Dangaus valgis tikriausias!
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra Švenčiausiasis Sakramentas?
2. Kaip Jėzus įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą?
3. Kokią galią davė Kristus apaštalams žodžiais: „Tai darykite mano atsiminimui“?
4. Kada dabar tą galią vartoja kunigai?
5. Kur laikomas Švenčiausias Sakramentas?
6. Kokią maldelę kalbame Švč. Sakramentui pagarbinti?
32. Šv. Mišios
Mišios yra nekruvina Naujojo Įstatymo auka. Jos primena ir pakartoja kruvinąją Kristaus auką ant kryžiaus.
Mišias įsteigė V. Jėzus per paskutinę vakarienę.
Mišios turi tris svarbiausias dalis: Aukojimą, Perkeitimą ir Komuniją.
Aukojant kunigas teikia Dievui duonos ir vyno dovanas. Tarnas skambina, o žmonės gieda:
Prieš Tavo altorių štai nuolankiai klūpom
ir auką aukojame Tavo Sūnaus,
ir meldžiam Tave širdimi mes ir lūpom:
suteik mums palaimą iš aukšto dangaus.
Perkeičiant kunigas duoną ir vyną paverčia Kristaus Kūnu ir Krauju. Kunigas ostiją ir taurę pakelia, o žmonės gieda:
Prieš taip didį Sakramentą,
Jėzaus Kūno, Kraujo švento,
pulkim ir karštai tikėkim,
garbinkim Jį ir mylėkim.
Komunijos metu kunigas priima Kristaus Kūną ir Kraują kaip sielos maistą. Žmonės gieda:
Jėzau, pas mane ateiki,
savo meilę man suteiki.
Sielų drauge mylimiausias,
ak, ateik, ateik, brangiausias.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra šv. Mišios?
2. Kas įsteigė Mišias?
3. Kokios yra trys svarbiausios Mišių dalys?
4. Kas daroma aukojant?
5. Kas daroma perkeičiant?
6. Kas daroma Komunijos metu?
33. Šv. Komunija
Kristus per paskutinę vakarienę įsakė imti Švenčiausiąjį Sakramentą. Žmonių priimamas Švenčiausiasis Sakramentas vadinasi Komunija.
Komunijos metu pats V. Jėzus ateina į mus, todėl Jam turime paruošti ir savo kūną, ir sielą.
Savo kūną paruošiame Jėzui, bent tris valandas prieš Komuniją nieko nevalgydami ir negerdami.
Savo sielą paruošiame Jėzui, prieš Komuniją nusikratydami nuodėmių. Kas turi didelių nuodėmių, privalo prieš Komuniją eiti išpažinties.
Priėmus Komuniją reikia bent 15 minučių pabūti bažnyčioje ir pasimelsti.
PRIEŠ KOMUNIJĄ
Ak, kaip trokštu, mano Jėzau,
aš priimt Tave karštai!
Tu tik vienas mano širdį,
Tu tik vienas tematai!
Laukiu, laukiu, Jėzau mielas,
jau ateik, ateik greičiau:
aš Tave mylėt neliausiu,
neberūstinsiu daugiau!
Atsakykite į klausimus.
1. Kaip vadinasi Švenčiausiasis Sakramentas, kai Jį žmonės priima?
2. Kas Komunijoje į mus ateina?
3. Kaip Jėzui Komunijoje reikia paruošti mūsų kūną?
4. Kaip Jėzui reikia paruošti mūsų sielą?
34. Atgaila
Kristus, atsikėlęs iš numirusių, įsteigė Atgailos sakramentą. Jis tarė apaštalams: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tam jos bus atleistos, o kam sulaikysite, jos bus sulaikytos“.
Galią nuodėmes atleisti po apaštalų gavo vyskupai ir kunigai.
Kad Dievas padėtų tikrai priimti Atgailos sakramentą, reikia prieš tai pasimelsti. Be to, reikia dar šių 5 dalykų:
1 – nuodėmes atsiminti, 2 – už jas gailėtis, 3 – tvirtai pasižadėti nebenusidėti, 4 – nuodėmes išpažinti, 5 – už jas atsilyginti.
Atsakykite į klausimus.
1. Kada Kristus įsteigė Atgailos sakramentą?
2. Kokiais žodžiais Kristus įsteigė Atgailos sakramentą?
3. Kas po apaštalų gavo galią atleisti nuodėmes?
4. Kokių 5 dalykų reikia, priimant Atgailos sakramentą?
35. Nuodėmių atsiminimas
Atsimenant nuodėmes, reikia paeiliui peržiūrėti Dievo ir Bažnyčios įsakymus ir mąstyti, kurio įsakymo nepaklausėme.
Dideles nuodėmes reikia dar suskaičiuoti, kiek kartų jos buvo padarytos. Negalint gerai atsiminti skaičiaus, reikia suskaičiuoti, kaip dažnai nuodėmė atsitiko per dieną, savaitę, mėnesį.
Nuodėmių atsiminimą galima sau palengvinti, skaitant iš maldaknygės sąžinės sąskaitą.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką reikia peržiūrėti, atsimenant nuodėmes?
2. Kokias nuodėmes reikia suskaičiuoti?
3. Kaip galima sau palengvinti nuodėmių atsiminimą?
36. Gailestis ir pasižadėjimas
Nuodėmes atsiminus, reikia už jas gailėtis. Gailimės už nuodėmes todėl, kad jomis įžeidėme gerąjį Dievą ir užsitraukėme Jo bausmę.
Bet vieno gailesčio už nuodėmes neužtenka. Reikia dar pasiryžti daugiau nebenusidėti.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką reikia daryti, atsiminus nuodėmes?
2. Kodėl reikia už nuodėmes gailėtis?
3. Ką dar reikia pasižadėti, gailintis už nuodėmes?
Uždavinys.
Perskaitykite iš maldaknygės gailesčio ir pasiryžimo nebenusidėti maldas.
37. Išpažintis ir atsilyginimas
Išpažintis yra pasisakymas savo nuodėmių kunigui.
Būtinai reikia išpažinti visas dideles nuodėmes. Taip pat reikia pasakyti, kiek kartų didelė nuodėmė buvo padaryta. Jei neatsimename tikrojo didelių nuodėmių skaičiaus, tada reikia pasakyti, kiek tokia nuodėmė pasitaikė per dieną, savaitę, mėnesį.
Nuodėmių negalima slėpti. Kas tyčiomis slepia didelę nuodėmę, to išpažintis šventvagiška.
Atlikus šventvagišką išpažintį, reikia vėl eiti išpažinties ir pasakyti, kokios nuodėmės buvo paslėptos. Be to, reikia būtinai išpažinti visas kitas dideles nuodėmes nuo paskutinės gerosios išpažinties.
Netyčiomis pamiršus kokią didelę nuodėmę, reikia ją pasakyti per kitą išpažintį.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra išpažintis?
2. Kurias nuodėmes reikia būtinai išpažinti?
3. Kokia išpažintis to, kuris slepia dideles nuodėmes?
4. Ką daryti, atlikus šventvagišką išpažintį?
5. Ką daryti, pamiršus kokią didelę nuodėmę?
Nuodėmės išpažįstamos kunigui, kuris klauso išpažinčių. Priėjus prie klausyklos, reikia persižegnoti ir tarti:
– Garbė Jėzui Kristui. Prieš mėnesį (arba kitaip) buvau išpažinties. Dabar vėl padariau šias nuodėmes...
Einant pirmą kartą išpažinties, sakoma:
– Garbė Jėzui Kristui. Einu pirmą kartą išpažinties. Padariau šias nuodėmes...
Po šių žodžių reikia pasakyti visas savo nuodėmes, paskui tarti:
– Daugiau nuodėmių nebeatsimenu. Gailiuosi dėl jų ir žadu nebenusidėti.
Kunigas už nuodėmes paskiria atgailą ir duoda nuodėmių išrišimą. Duodant išrišimą, reikia klauptis, muštis į krūtinę ir kalbėti:
– Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio!
Kai kunigas pabeldžia, reikia pasitraukti nuo klausyklos ir atlikti paskirtąją atgailą.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką reikia daryti ir sakyti, pradedant išpažintį?
2. Ką reikia sakyti, išpažinus visas nuodėmes?
3. Ką kalbame, mušdamiesi į krūtinę?
4. Ką darome, kai pasitraukiame nuo klausyklos?
38. Paskutinis Patepimas, Kunigystė ir Santuoka
Paskutinio Patepimo sakramentą Kristus įsteigė ligonių sielai ir kūnui pastiprinti. Paskutinį patepimą gali ir turi imti kiekvienas katalikas, kuris sunkiai serga.
Žmonės, kurie pasiruošia būti kunigais, gauna iš vyskupo Kunigystės sakramentą. Kunigystės sakramentas duoda malonių kunigui gerai eiti savo pareigas.
Vyras ir moteris, norėdami kartu gyventi, gauna Santuokos sakramentą. Santuokos sakramentas duoda malonių taikoje gyventi ir gražiai auginti vaikus.
Bažnyčia neleidžia tuoktis, jei vyras arba moteris yra ne to paties tikėjimo. Negalimas geras vaikų auklėjimas ten, kur tėvas vienaip tiki, o motina kitaip.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokį sakramentą Kristus įsteigė ligonių sielai ir kūnui stiprinti?
2. Kas gali ir turi imti Paskutinį Patepimą?
3. Kurie žmonės gauna Kunigystės sakramentą?
4. Kokių malonių duoda Kunigystės sakramentas?
5. Kokių malonių duoda Santuokos sakramentas?
6. Kada Bažnyčia neleidžia tuoktis?
IV. REIKIA MELSTIS
39. Malda
Malda – tai mūsų pokalbis su Dievu.
Mes meldžiamės rytą keldamiesi ir vakare guldamiesi, prieš valgį ir pavalgius, esant bažnyčioje, kilus pagundoms ir kituose svarbiuose reikaluose.
Melstis reikia ne tik už save, bet ir už kitus. Mes meldžiamės už tėvelius, globėjus ir visus žmones. Taip pat meldžiamės už mirusiųjų vėles.
Maldos metu reikia gražiai laikytis. Maldos žodžius reikia aiškiai tarti ir mąstyti, ką kalbame.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas yra malda?
2. Kada mes meldžiamės?
3. Už ką reikia melstis?
4. Kaip reikia melstis?
40. Viešpaties malda
Kilniausia malda yra „Tėve mūsų“. Ji vadinasi Viešpaties malda, nes ją kalbėti išmokė pats Viešpats Jėzus Kristus.
Viešpaties maldą taip reikia suprasti:
Tėve mūsų, kuris esi danguje! – Dangiškasis mūsų Tėve!
1. Teesie šventas Tavo vardas, – Mes garbiname Tavo vardą.
2. teateinie Tavo karalystė, – Mes prašome nuvesti mus į dangaus karalystę.
3. teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. – Mes norime Tavęs klausyti, kaip Tavęs klauso šventieji danguje.
4. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – Duok mums visa, kas reikalinga mūsų kūnui ir sielai.
5. ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams, – Atleisk mums kaltes, nes ir mes atleidžiame tiems, kurie mums nusikalto.
6. ir neleisk mūsų gundyti, – Gink mus nuo pagundų, kad nenusidėtume.
7. bet gelbėk mus nuo pikto. Amen. – Gelbėk mus nuo nelaimių žemėje ir nuo pragaro numirus. Tebūnie taip, Viešpatie!
Atsakykite į klausimus.
1. Kuri malda yra kilniausia?
2. Kodėl „Tėve mūsų“ vadinasi Viešpaties malda?
3. Kaip kalbame „Tėve mūsų“?
41. Angelo pasveikinimas
Po „Tėve mūsų maldos“ gražiausia malda yra „Sveika, Marija“. Šioji malda vadinama Angelo pasveikinimu, nes prasideda žodžiais, kuriais Angelas pasveikino Mariją.
„Sveika, Marija“ turi dvi dalis. Pirmosios dalies žodžius reikia taip suprasti:
1. Sveika, Marija, malonės pilnoji! – Aš sveikinu Tave, Marija, nes Tu esi šventa ir nekalta!
2. Viešpats su Tavimi; – Tu patinki Dievui.
3. Tu pagirta tarp moterų – Tu esi garbingesnė už visas moteris,
4. ir pagirtas Tavo įsčių vaisius – Jėzus. – ir garbingiausias yra Tavo sūnus – Jėzus.
Antrąją dalį mes taip kalbame:
Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
Šiais žodžiais mes prašome, kad Marija užtartų mus pas Dievą per visą gyvenimą, o ypač mirties metu.
Atsakykite į klausimus.
1. Kuri po Viešpaties maldos yra gražiausia malda?
2. Kodėl „Sveika, Marija“ vadinama Angelo pasveikinimu?
3. Kaip kalbama pirmoji „Sveika, Marija“ dalis?
4. Kaip kalbama antroji „Sveika, Marija“ dalis?
42. Įvairios maldos
Rytą, per pietus ir vakare bažnyčioje skambina varpu. Išgirdę varpo balsą, mes kalbame Marijos garbei maldą „Viešpaties Angelas“.
Marijos garbei dar kalbamas rožančius. Rožančius turi tris dalis: džiaugsmingąją, sopulingąją ir garbingąją. Kiekvienoje dalyje yra po penkias paslaptis. Kalbant kiekvieną paslaptį, reikia sukalbėti vieną „Tėve mūsų“, dešimt „Sveika, Marija“ ir vieną „Garbė Dievui Tėvui“.
Kalbėdami rožančių, kiekvienoje paslaptyje prisimename vieną svarbesnį Jėzaus ar Marijos gyvenimo įvykį.
Pirmoji džiaugsmingoji dalis turi šias paslaptis :
1. Angelo apreiškimas Marijai.
2. Šventosios Elžbietos aplankymas.
3. Viešpaties Jėzaus gimimas.
4. Viešpaties Jėzaus paaukojimas šventykloje.
5. V. Jėzaus atradimas šventykloje.
Antroji sopulingoji dalis turi šias paslaptis:
1. V. Jėzaus malda Alyvų darže.
2. V. Jėzaus plakimas.
3. V. Jėzaus vainikavimas erškėčiais.
4. V. Jėzaus kryžiaus nešimas.
5. V. Jėzaus prikalimas prie kryžiaus.
Trečioji garbingoji dalis turi šias paslaptis:
1. V. Jėzaus prisikėlimas iš numirusių.
2. V. Jėzaus Įžengimas į dangų.
3. Šventosios Dvasios atsiuntimas.
4. Švenčiausios Marijos ėmimas į dangų.
5. Švenčiausios Marijos vainikavimas danguje.
Visas maldas pradedame ir baigiame, darydami kryžiaus ženklą ir kalbėdami:
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Atsakykite į klausimus.
1. Kokią maldą kalbame, kai rytą, per pietus ir vakare skambina varpu?
2. Kaip kalbame rožančių?
3. Kaip pradedame ir baigiame visas maldas?
MŪSŲ MALDOS
1. ŽEGNOJIMASIS
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
2. VIEŠPATIES MALDA
Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams, ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
3. ANGELO PASVEIKINIMAS
Sveika, Marija, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi! Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas Tavo įsčių vaisius – Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
4. APAŠTALŲ TIKYBOS IŠPAŽINIMAS
Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų; sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
5. ŠVČ. TREJYBĖS PAGARBINIMAS
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
6. ŠVČ. SAKRAMENTO PAGARBINIMAS
Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą,
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties,
tikrąjį Kūną ir Kraują,
dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
7. MALDA UŽ MIRUSIUS
Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie,
ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Tegul ilsisi ramybėje. Amen.
8. MALDA Į ANGELĄ SARGĄ
Dievo Angele, mano Sarge!
Tau Dievas mane pavedė globoti.
Saugok mane, valdyk ir laikyk. Amen.
9. VIEŠPATIES ANGELAS
Viešpaties Angelas apreiškė Marijai:
„Tu pradėsi iš Šventosios Dvasios“.
Sveika, Marija, malonės pilnoji, ir t. t.
Šitai aš Viešpaties tarnaitė,
teesie man pagal tavo žodį.
Sveika, Marija, malonės pilnoji, ir t. t.
Ir Žodis tapo kūnu,
ir gyveno tarp mūsų.
Sveika, Marija, malonės pilnoji, ir t. t.
10. GAILESTIS DĖL NUODĖMIŲ
Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio!
11. KATALIKŲ PASVEIKINIMAS
Garbė Jėzui Kristui!
Per amžius. Amen.
12. MALDA PRIEŠ VALGANT
Palaimink, Viešpatie, mus ir šias dovanas, kurias valgysime iš Tavo Apvaizdos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
13. MALDA PAVALGIUS
Dėkui Tau, visagalis Dieve, už tas dovanas, kurias valgėme, ir už visas mums suteiktas gėrybes. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
14. MALDA PRIEŠ PAMOKAS
Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios Dvasios dovanų mūsų protui apšviesti ir sielos jėgoms sustiprinti. Palaimink mūsų tėvus, mokytojus ir visus tuos, kurie mus veda į gera. Duok mums tvirtumo gerai mokytis. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
15. MALDA PO PAMOKŲ
Dėkui Tau, visagalis Dieve, už mokslą ir už visas mums suteiktas gėrybes. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
ĮSAKYMAI IR SAKRAMENTAI
1. DEŠIMT DIEVO ĮSAKYMŲ
Štai ką įsako Viešpats Dievas, kurio kaip Tėvo turiu klausyti:
Pirmas: Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
Antras: Netark Dievo vardo be reikalo.
Trečias: Švęsk sekmadienį.
Ketvirtas: Gerbk savo tėvą ir motiną.
Penktas: Nežudyk.
Šeštas: Nepaleistuvauk.
Septintas: Nevok.
Aštuntas: Nekalbėk netiesos.
Devintas: Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
Dešimtas: Negeisk svetimo turto.
2. DIDYSIS ĮSAKYMAS
Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.
3. PENKI BAŽNYČIOS ĮSAKYMAI
Štai ką įsako Bažnyčia, kurią kaip Motiną turiu mylėti:
Pirmas: Švęsk šventes.
Antras: Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šventosiose Mišiose.
Trečias: Laikyk pasninkus ir nesilinksmink draudžiamu laiku.
Ketvirtas: Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą.
Penktas: Padėk išlaikyti savo Bažnyčią.
4. SEPTYNI SAKRAMENTAI
1 – Krikštas, 2 – Sutvirtinimas, 3 – Švenčiausiasis Sakramentas, 4 – Atgaila, 5 – Paskutinis Patepimas, 6 – Kunigystė, 7 – Santuoka.
5. PENKIOS ATGAILOS DALYS
1 – Nuodėmes atsiminti, 2 – Už jas gailėtis, 3 – Tvirtai pasiryžti nebenusidėti, 4 – Nuodėmes išpažinti, 5 – Už jas atsilyginti.
6. TRYS DIEVIŠKOSIOS DORYBĖS
1 – Tikėjimas, 2 – Viltis, 3 – Meilė.
7. TRYS ŽYMIAUSIEJI GERI DARBAI
1 – Malda, 2 – Pasninkas, 3 – Išmalda.
8. SEPTYNIOS DIDŽIOSIOS NUODĖMĖS
1 – Puikybė, 2 – Gobšumas, 3 – Gašlumas, 4 – Rūstumas, 5 – Pavydas, 6 – Nesaikingumas valgant ar geriant, 7 – Tingumas.
MŪSŲ GIESMĖS
1. MARIJA, MARIJA
1. Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
Tu švieti aukštai ant dangaus.
Palengvink vergiją, pagelbėk žmoniją,
išgelbėk nuo priešo baisaus.
2. Mes, klystantys žmonės, maldaujam malonės,
Marija, maldų neatmesk!
Tarp verkiančių marių, šių žemiškų karių
parkrintančius stiprink ir vesk!
3. Ir kūno silpnybė, ir žemės puikybė;
ir pragaro juodo dvasia
į prapultį stumia žmonijos daugumą
ir žudo galybe tamsia.
4. Kaip upių bėgimas, taip mūs įpratimas
kas kartą vis traukia žemiaus.
Vargai kasdieniniai, kaip pančiai gelžiniai,
mus rišti kada bepaliaus?!
5. Silpni, nusiminę, Tavy paskutinę
tematome viltį tiktai.
Tu savo malone šios žemės karionę
palengvink, nes galią gavai.
6. Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
dangaus Karaliene šviesi!
Užstok prieš Aukščiausią Tu žmogų menkiausią,
nes viską pas Dievą gali!
2. SUPLIKACIJOS
1. Šventas Dieve, šventas galingasis, šventas amžinasis, pasigailėk mūsų!
2. Nuo maro, bado, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!
3. Nuo staigios ir netikėtos mirties saugok mus, Viešpatie!
4. Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir laikyti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
5. Visai žmonijai taiką ir vienybę duoti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
6. Mus į tikrąją atgailą atvesti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
7. Nuodėmes mums atleisti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
8. Žemei vaisių duoti ir išlaikyti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
9. O Jėzau, Jėzau, Jėzau, pasigailėk mūsų!
10. O Marija, Marija, Dievo Motina, užtarki mus!
3. DIEVAS MŪSŲ PRIEGLAUDA
1. Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė,
varge ištikimiausia pagalba.
2. Todėl nebijome, nors ir žemė drebėtų,
ir grimztų kalnai į jūrų gilybes.
3. Tekyla, tešniokščia sau marių bangos,
tevirpa jų daužomos kalnų uolos.
4. Galybių Viešpats mus gina,
mus visagalis Dievas globoja.
5. Palaimos srovė linksmina Dievo miestą,
Aukščiausiojo šventąjį būstą.
6. Jame gyvena Dievas, todėl jis nesugriaunamas;
išgelbės Dievas jį, rytui auštant.
7. Ar kyla tautos, ar svyra karalystės,
vos Dievas prabyla – tuoj žemė nurimsta.
8. Galybių Viešpats mus gina,
mus visagalis Dievas globoja.
9. Ateikite ir regėkite Dievo darbus, –
kokių stebuklų jis žemėje daro!
10. Jis tramdo karus lig pat žemės krašto,
lankus trupina, ietis laužo, skydus ugnimi sunaikina.
11. Nurimkite ir pripažinkite, jog yra Dievas,
tautoms aukščiausias, visai žemei aukščiausias!
12. Galybių Viešpats mus gina,
mus visagalis Dievas globoja.
13. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai,
kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
4. O SALUTARIS
O salutaris Hostia,
quae coeli pandis ostium:
bella premunt hostilia,
da robur, fer auxilium.
Uni trinoque Domino
sit sempiterna gloria,
qui vitam sine termino
nobis donet in patria. Amen.
5. TANTUM ERGO
Tantum ergo Sacramentum
veneremur cernui;
et antiquum documentum
novo cedat ritui;
praestet fides supplementum
sensuum defectui.
Genitori, Genitoque
laus et jubilatio,
salus, honor, virtus quoque
sit et benedictio;
Procedenti ab utroque
compar sit laudatio. Amen.