Tėve mūsų
Tikybos vadovėlis antrajam pradinės mokyklos skyriui
(VIII leidimas, Valstybinė leidykla, Kaunas, 1941. Nihil obstat Dr. St. Ūsoris, Censor ex officio. Imprimatur Nr. 1621, Datum Kaunae, die 1 septembris 1941 an. K. Šaulys, Vic. Generalis, Praelatus S. S. Tekstas taisytas remiantis: Tikybos vadovėlis pradinėms klasėms, Kaunas, Šviesa, 1990; Liturginis maldynas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys, Kaunas-Vilnius, 1984.)
ŠVENTOJI ISTORIJA
1. DIEVAS SUTVERIA PASAULĮ
Seniai, labai seniai tebuvo tik vienas Dievas. Daugiau nebuvo nieko. Dievas tarė:
– Tegu atsiranda žemė ir dangus!
Ir atsirado žemė ir dangus. Danguje ėmė šviesti saulė, mėnulis ir daug gražių žvaigždelių.
Bet žemė buvo dar tuščia. Niekas joje neaugo ir negyveno. Dievas tarė:
– Tegu žemėje atsiranda augalai, paukščiai ir gyvuliai!
Pasidarė taip, kaip Dievas liepė. Ėmė augti žolės ir medžiai. Ore pradėjo skraidyti paukščiai. Žemėje bėgiojo visokie gyvuliai.
Buvo labai gražu.
ĮSIMINKITE
1. Kokiais vardais mes vadiname Dievą?
Dievą mes vadiname amžinu, nes Dievas visada buvo ir visada bus.
Be to, Dievą vadiname Viešpačiu ir mūsų Tėvu. Mes meldžiamės:
Tėve mūsų, kuris esi danguje!
2. Ką Dievas gali padaryti?
Dievas visa gali padaryti, ką tik nori. Dievas yra visagalis.
3. Kas padarė dangų ir žemę?
Dangų ir žemę padarė Dievas. Dievas yra dangaus ir žemės Sutvėrėjas. Mes meldžiamės:
Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.
Ačiū
Ačiū ačiū Tau, Dievuli,
už saulutę ir mėnulį
ir už aukso žvaigždeles,
tokias šviesias ir meilias!
Mįslės.
1. Močia pasislepia, tėvas pasirodo.
2. Šimtą avių vienas piemuo gano.
Uždavinys.
1. Kokius jūs žinote Dievo žiburius danguje?
2. Kokius žiburius naktį užsidega žmonės?
3. Nupieškite Dievo ir žmonių žiburius.
2. DIEVAS SUTVERIA ANGELUS
Dievas danguje sutvėrė daug angelų. Pradžioje visi angelai buvo geri ir gražūs. Jie linksmai tarnavo Dievui.
Bet atsirado piktų angelų. Jie ėmė didžiuotis ir tarė:
– Mes Dievo neklausysime!
Piktuosius angelus Dievas nubaudė. Jie pavirto piktosiomis dvasiomis ir nukrito iš dangaus į pragarą.
Piktosios dvasios gundo žmones, kad Dievo neklausytų. Jos nori, kad ir žmonės patektų į pragarą.
ĮSIMINKITE
1. Ko Dievas iš mūsų nori?
Dievas iš mūsų nori, kad mes Jį mylėtume ir Jo vieno klausytume. Dievas sako:
Aš esu Viešpats, tavo Dievas! Neturėk kitų dievų, tiktai mane vieną!
2. Ką mes padarome, neklausydami Dievo?
Neklausydami Dievo, mes padarome nuodėmę.
3. Kas gundo mus Dievo neklausyti?
Dievo neklausyti gundo mus piktoji dvasia.
Reikia prašyti, kad Dievas neleistų piktajai dvasiai mūsų gundyti. Mes meldžiamės:
Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikta!
Pasakyk
– Pasakyk, geroji
mano motinėle,
kas danguj saulutę
taip aukštai užkėlė?
Kas žvaigždelėms liepė
per naktis žibėti?
Kas linksmai išmokė
paukštelius čiulbėti?
– Mylimas vaikeli, – motinėlė tarė:
visa tai Dievulis,
visa Jis padarė!
Mįslė.
3. Ko Dievas niekada nepadaro?
Uždavinys.
1. Kokie mūsų darbai patinka Dievui?
2. Kokie darbai nepatinka Dievui?
3. Nupieškite Dievo sutvertus medžius, augalus, gėles.
3. MŪSŲ ANGELAI SARGAI
Geriesiems angelams Dievas gausiai atlygino. Jie pasidarė dar gražesni ir laimingesni.
Daug angelų Dievas paskyrė žmonėms saugoti. Jie vadinasi angelais sargais. Kiekvienas žmogus turi savo Angelą Sargą.
Angelas Sargas žiūri, kad nieko blogo mums neatsitiktų. Labiausiai jis trokšta, kad mes gerajam Dievui nenusidėtume. Kai mes nusidedame, mūsų Angelas Sargas labai nuliūsta.
Savo Angelą Sargą mes turime mylėti ir į jį melstis.
ĮSIMINKITE
1. Kodėl Dievo mes nematome?
Dievo mes nematome todėl, kad Jis neturi kūno. Dievas yra dvasia.
2. Kodėl angelų mes nematome?
Angelų mes nematome todėl, kad jie taip pat yra dvasios.
3. Ar Dievas ir angelai mus mato?
Dievas ir angelai mus visada mato. Mes Dievą ir angelus matysime, kai nueisime į dangų.
Į Angelą Sargą
Dievo Angele, mano Sarge!
Jau Dievas mane pavedė globoti.
Saugok mane, valdyk ir laikyk. Amen.
Mano angeliukas
Nuėjau į pievą,
į pievelę žalią,
kur linksmučiai žaidė
margieji drugeliai.
Aš vijau drugelį,
jį pagaut norėjau,
tik mane kažin kas
lyg ir suturėjo.
Žiūriu – teka upė
ir verpetas sukas.
Tai mane sulaikė
mano angeliukas!
Uždavinys.
1. Kokius jūs žinote gyvulius?
2. Kokie jums žinomi paukščiai?
3. Nupieškite įvairius gyvulius ir paukščius.
4. KĄ ANGELAI MATO DANGUJE
Danguje labai gražu ir gera. Ten visi džiaugiasi ir linksminasi.
Danguje yra Dievo sostas. Soste sėdi Dievas Tėvas. Jis valdo dangų ir žemę. Jis rūpinasi, kad ir mums būtų gera.
Dievo Tėvo dešinėje sėdi Dievo Sūnus. Jis buvo atėjęs iš dangaus į žemę ir dėl mūsų numirė ant kryžiaus.
Su Dievu Tėvu ir Dievo Sūnumi yra Šventoji Dvasia. Ji padaro, kad mes būtume geri ir Dievą mylėtume.
Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia vadinasi Švenčiausioji Trejybė. Prie Dievo sosto yra daug angelų. Jie linksmai gieda:. Šventas, šventas, šventas Viešpats Dievas!
ĮSIMINKITE
1. Ką pirmiausia reikia žinoti apie Dievą?
Pirmiausia reikia žinoti, kad Dievas yra vienas, bet trijuose Asmenyse.
2. Kaip vadinasi trys Dievo Asmenys?
Trys Dievo Asmenys vadinasi:
Dievas Tėvas,
Dievas Sūnus,
Dievas Šventoji Dvasia.
3. Kaip vadinasi visi trys Asmenys kartu?
Visi trys Asmenys kartu vadinasi Švenčiausioji Trejybė.
4. Kaip reikia kalbėti apie Dievą?
Apie Dievą reikia kalbėti gražiai ir su meile. Dievo vardas yra šventas.
Dievas sako:
Netark savo Viešpaties vardo be reikalo!
Mes meldžiamės:
Teesie šventas Tavo vardas!
Žegnojimasis
Vardan Dievo Tėvo,
ir Sūnaus,
ir Šventosios Dvasios. Amen.
Švenč. Trejybės garbinimas
Garbė Dievui Tėvui,
ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje,
dabar ir visados,
ir per amžius. Amen.
Mįslė.
4. Ką žmogus turi visada, o Dievas niekada?
Uždavinys.
1. Gražiai ir pamaldžiai persižegnokite.
2. Nupieškite vieną šakelę, bet su trimis lapeliais.
3. Nupieškite vieną žibintą, bet su trimis žvakėmis.
5. KAIP DIEVAS SUTVĖRĖ ŽMONES
Žemė jau buvo sutvarkyta. Joje galėjo gyventi žmonės. Tada Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia tarė:
– Padarykime žmogų. Tegu jis bus į mus panašus!
Dievas paėmė žemės ir iš jos padarė žmogaus kūną.
Bet žmogus buvo dar negyvas. Jis negalėjo nei vaikščioti, nei kalbėti. Tada Dievas sutvėrė sielą davė ją žmogui. Žmogus tuojau pasidarė gyvas. Žmogų Dievas pavadino Adomu.
Adomui Dievas parodė visus sutvertus daiktus. Adomas džiaugėsi, bet nerado į save panašaus sutvėrimo. Jam vienam pasidarė negera. Tada Dievas sutvėrė moterį Ievą.
Adomas ir Ieva – pirmieji tėvai. Mes ir visi žmonės esame kilę iš Adomo ir Ievos.
ĮSIMINKITE
1. Kas yra žmogus?
Žmogus yra Dievo sutvėrimas, turįs kūną ir sielą.
2. Kodėl mes sielos nematome?
Mes sielos nematome todėl, kad ji yra dvasia.
3. Kas pasidaro, kai siela atsiskiria nuo kūno?
Kai siela atsiskiria nuo kūno, žmogus miršta.
4. Kas rūpinasi, kad mes būtume sveiki ir gyvi?
Kad mes būtume sveiki ir gyvi rūpinasi gerasis Dievas. Už tai mes kalbame rytą ir vakarą poterius.
Mergaitės malda
Saulei nusileidus,
vakarui atėjus,
nuoširdžiai meldžiuosi,
rankeles sudėjus:
Dieve Visagali,
laimink mūsų šalį,
tėtį ir mamytę
ir mane mažytę.
Mįslė.
5. Stovi šakės, ant tų šakių avilys, ant to avilio kamuolys ant to kamuolio miškas.
Uždavinys.
1. Nupieškite didelį žmogų ir vaiką.
2. Nupieškite žmogų, kalbantį poterius.
6. KAIP ADOMAS IR IEVA GYVENO ROJUJE
Dievas Adomui ir Ievai leido gyventi dideliame sode. Ten augo daug medžių su skaniais vaisiais. Sodas vadinosi Rojumi.
Adomui ir Ievai gera buvo Rojuje gyventi. Jie galėjo valgyti, ką tik norėjo. Nereikėjo jiems nieko sunkiai dirbti. Jie tvarkė sodą ir žaidė su paukšteliais ir žvėreliais.
Pirmieji tėvai labai mylėjo Dievą ir už visa Jam dėkojo. Jie žinojo, kad nei sirgti, nei mirti jiems nereikės. Kai ateis laikas, gerasis Dievas juos su kūnu ir siela pasiims į dangų.
To Adomas ir Ieva labai laukė.
ĮSIMINKITE
1. Kur po mirties Dievas priima gerus žmones?
Gerus žmones po mirties Dievas priima į dangų. Reikia prašyti, kad Dievas priimtų mus į dangaus karalystę. Mes meldžiamės:
Teateinie Tavo karalyste!
2. Kas mums duoda viso, ko tik reikia?
Viso, ko tik reikia, mums duoda gerasis Dievas. Mes meldžiamės:
Kasdienes mūsų duonos duok mums šiandien!
Gerajam Dievui
Ačiū, Dieve,
Tau kas dieną
ir už duoną,
ir už pieną!
Ir už visa,
ką turiu,
ačiū, ačiū
Tau tariu!
Mįslė.
6. Peiliais pjausto, o kraujo nė lašo.
7. Penki vyrai rąstą neša.
Uždavinys.
1. Kokius jūs žinote valgius?
2. Nupieškite lėkštę, šaukštą, peilį ir šakutę.
7. ADOMAS IR IEVA NEPAKLAUSO DIEVO
Dievas pirmiesiems tėvams Rojuje davė įsakymą. Jis tarė:
– Nuo visų sodo medžių galima valgyti vaisių. Bet sodo viduryje yra vienas medis. Jo vaisių valgyti negalima.
Adomas ir Ieva gražiai klausė Dievo įsakymo. Bet piktoji dvasia norėjo, kad pirmieji tėvai nusidėtų.
Vieną kartą piktoji dvasia pasivertė žalčiu ir įšliaužė į draudžiamąjį medį. Pro šalį ėjo Ieva. Žaltys tarė žmogaus balsu:
– Kodėl jūs nuo šito medžio nevalgote vaisių?
Ieva atsakė:
– Dievas uždraudė. Jei suvalgytume – mirtume.
Piktoji dvasia pradėjo gundyti:
– Neklausykite! Kai suvalgysite draudžiamąjį vaisių, jūs patys pasidarysite kaip Dievas!
Tada Ieva pasidavė velnio pagundai. Ji nuraškė draudžiamąjį vaisių ir su Adomu suvalgė.
Taip buvo padaryta pirmoji nuodėmė.
ĮSIMINKITE
1. Kieno valios klauso angelai danguje?
Angelai danguje klauso Dievo valios. Mes taip pat turime tik Dievo valios klausyti. Mes meldžiamės:
Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje!
2. Kas sugundė pirmuosius tėvus Dievo neklausyti?
Pirmuosius tėvus Dievo neklausyti sugundė piktoji dvasia. Taip pirmieji tėvai padarė didelę nuodėmę.
3. Kaip vadinasi pirmųjų tėvų nuodėmė?
Pirmųjų tėvų nuodėmė vadinasi gimtoji nuodėmė. Su ja gimsta kiekvienas žmogus.
Gimtąją nuodėmę panaikina krikštas.
Uždavinys.
1. Kokius vardus jūs gavote krikšto metu?
2. Parašykite žmonių vardus, kuriuos tik žinote.
8. DIEVAS IŠVARO ŽMONES IŠ ROJAUS
Pirmieji tėvai nusigando, kai suvalgė draudžiamąjį vaisių. Jie pradėjo bijoti Dievo ir pasislėpė.
Tuojau Rojuje pasirodė Dievas. Jis tarė:
– Adomai, kur esi? Ar nevalgei draudžiamojo vaisiaus?
Atsistojo Adomas prieš Dievą ir ėmė teisintis:
– Ieva man davė draudžiamojo vaisiaus, ir aš valgiau.
Tada Dievas paklausė Ievos:
– Kodėl taip padarei?
Ieva vėl teisinosi:
– Žaltys mane apgavo!
Dievas liepė Adomui ir Ievai iš Rojaus išeiti. Nuo to laiko jiems pasibaigė visi Rojaus džiaugsmai.
Didžiausia nelaimė buvo mirtis. Adomas ir Ieva žinojo, kad dabar jau reikės mirti, o kur numirę jie pasidės? Su nuodėme negalima į dangų įeiti.
Adomas ir Ieva graudžiai verkė, kad Dievo nepaklausė.
ĮSIMINKITE
1. Kur yra Dievas?
Dievas yra visur: danguje, žemėje ir kiekvienoje vietoje.
2. Ką Dievas mato?
Dievas visa mato ir žino. Jis žino net mūsų mintis.
3. Ką reikia daryti, kai nusidedame Dievui?
Kai nusidedame Dievui, reikia atgailauti. Mes meldžiamės:
Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio!
4. Ar Dievas atleidžia kaltes tiems, kurie už jas atgailauja?
Dievas atleidžia kaltes tiems, kurie už jas atgailauja. Dievas nori, kad ir mes visiems kaltes atleistume. Mes meldžiamės:
Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Dievas mato
Ar šviesi dienelė,
ar tamsi naktis,
Dievas mato mūsų
darbus ir mintis!
Žmonės sako:
1. Su velniu neik obuoliauti.
2. Kas nusidėjo, tas pabūgsta ir vėjo.
Uždavinys.
Nupieškite Dievo akį, kuri viską mato.
9. ŽMONĖS LAUKIA IŠGANYTOJO
Dievas, išvarydamas Adomą ir Ievą iš Rojaus, pranešė linksmą žinią. Jis pasakė, kad žemėn ateis žmonių Išganytojas. Išganytojas sunaikins nuodėmes ir atidarys dangų.
Dar kitą džiaugsmą Dievas davė Adomui ir Ievai. Jie susilaukė vaikų. Savo vaikus pirmieji tėvai gražiai augino ir mokė. Ypač daug jiems pasakojo apie Išganytoją. Pirmieji tėvai ir jų vaikai labai laukė Išganytojo.
Praėjo daug metų. Žmonių atsirado daug visoje žemėje. Jie taip pat kalbėjo apie Išganytoją ir jo laukė. Bet Išganytojo vis dar nebuvo.
Tada žmonės ėmė labai melstis. Jie prašė, kad Dievas greičiau duotų Išganytoją. Dievas Tėvas išklausė maldų. Jis iš dangaus atsiuntė į žemę savo Sūnų. Dievo Sūnus prisiėmė žmogaus kūną ir sielą ir gimė Žydų žemėje.
Žmonių Išganytojas vadinasi Jėzus Kristus.
ĮSIMINKITE
1. Ką mes vadiname Adventu?
Adventu mes vadiname keturias savaites prieš Kalėdas. Adventas mums primena, kaip žmonės laukė Išganytojo.
2. Kaip vadinasi mūsų Išganytojas?
Mūsų Išganytojas vadinasi Jėzus Kristus. Išganytoją mes dar vadiname Atpirkėju.
3. Kaip trumpai rašomas mūsų Išganytojo vardas?
Mūsų Išganytojo vardas trumpai rašomas taip: IHS.
Advento malda
Kristau, mūsų Atpirkėjau,
pasiskubink iš dangaus!
Pagailėk vargų prispausto
nusidėjėlio žmogaus!
Taip mums liūdna ir negera –
kas pas Dievą mus nuves?
Pasiskubink, Atpirkėjau,
štai, mes laukiame Tavęs!
Uždavinys.
Pieškite ir spalvinkite Išganytojo vardą.
10. IŠGANYTOJO MOTINA MARIJA
Žydų žemėje yra Nazareto miestelis. Ten gyveno viena labai gera ir šventa mergaitė. Jos vardas buvo Marija.
Mariją globojo pamaldus žmogus Juozapas. Jis buvo stalius ir iš medžio dirbo įvairius daiktus.
Marija karštai mylėjo Dievą. Net mažiausios nuodėmės ji niekuomet nebuvo padariusi. Nekalta Marijos širdis patiko Dievui. Dievas ją išrinko Išganytojo motina.
ĮSIMINKITE
1. Kas yra Jėzus Kristus?
Jėzus Kristus yra vienatinis Dievo Tėvo Sūnus ir mūsų Viešpats. Mes meldžiamės:
Tikiu Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį.
2. Kas yra Marija?
Marija yra Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Motina.
Visą gegužės mėnesį mes garbiname Mariją. bažnyčiose ir namuose laikomos gegužinės pamaldos.
3. Kas buvo šventasis Juozapas?
Šventasis Juozapas buvo Jėzaus ir Marijos globėjas. Jis labai mylėjo Jėzų ir Mariją ir jais rūpinosi.
Gėlelės žydi
Gėlelės žydi,
paukšteliai gieda;
skaisti saulutė
padangėj rieda.
Bėgsiu į pievą,
gėlių priskinsiu
ir vainikėlį
Marijai pinsiu!
Mįslė.
8. Keturi broliai po viena kepure.
Uždavinys.
Nupieškite staliaus darbus: stalą, kėdę, spintą.
11. MARIJĄ LANKO ANGELAS
Vieną kartą Dievas siuntė angelą pas Mariją. Angelas pasirodė Marijai ir ją pasveikino:
– Sveika, Marija, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!
Marija nusigando. Angelas nuramino ją sakydamas:
– Nebijok, Marija. Tu patikai Dievui. Tu turėsi sūnų ir praminsi jį Jėzumi. Jis bus Dievo Sūnus.
Dabar Marija sužinojo, kad Dievas ją išrinko Išganytojo motina. Ji nuolankiai tarė:
– Štai aš, Viešpaties tarnaitė, teesie man pagal tavo žodį.
Angelas sugrįžo atgal į dangų.
ĮSIMINKITE
1. Kodėl angelas Mariją taip gražiai pasveikino?
Angelas Mariją gražiai pasveikino todėl, kad ji buvo labai gera ir Dievas ją išrinko Išganytojo motina.
2. Kokią mes kalbame maldą Marijai pagarbinti?
Marijai pagarbinti kalbame maldą „Sveika, Marija“.
3. Kaip dar vadinama malda „Sveika, Marija“?
Malda „Sveika, Marija“ vadinama „Angelo pasveikinimas“.
Angelo pasveikinimas
Sveika, Marija, malonės pilnoji!
Viešpats su tavimi!
Tu pagirta tarp moterų
ir pagirtas tavo įsčių vaisius – Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo Motina,
melsk už mus, nusidėjėlius,
dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
Uždavinys.
1. Giedokite giesmę „Marija, Marija“.
2. Nupieškite Marijos vardą.
3. Grįžę namo gražiai pasveikinkite tėvelius.
12. GIMSTA KŪDIKĖLIS JĖZUS
Praėjo nedaug laiko nuo angelo apsilankymo. Juozapas ir Marija iškeliavo į Betliejaus miestelį.
Tuo metu į Betliejų buvo atkeliavę daug žmonių. Marija su Juozapu neberado sau vietos pas miestelio gyventojus. Tada jie apsistojo viename tvartelyje netoli miestelio.
Buvo tamsi naktis. Visi žmonės miegojo. Betliejaus tvartelyje tą naktį gimė kūdikėlis Jėzus – žmonių Išganytojas. Juozapas ir Marija labai džiaugėsi. Marija suvystė kūdikėlį ir paguldė ėdžiose ant šieno.
Tamsus dangus staiga nušvito. Aukštai ties tvarteliu pasirodė didelė žvaigždė, suskambėjo gražios angelų giesmės.
ĮSIMINKITE
1. Koks yra pilnas Marijos vardas?
Pilnas Marijos vardas – Švenčiausioji Mergelė Marija, arba Mergelė Marija.
2. Kas davė Mergelei Marijai kūdikėlį Jėzų?
Mergelei Marijai kūdikėlį Jėzų davė Šventoji Dvasia. Mes sakome: Jėzus prasidėjo iš Šventosios Dvasios. Mes meldžiamės:
Tikiu Jėzų Kristų, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos.
3. Kaip vadinasi Kristaus gimimo šventė?
Kristaus gimimo šventė vadinasi Kalėdos. Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną.
4. Kaip vadinasi diena prieš pat Kalėdas?
Diena prieš pat Kalėdas vadinasi Kūčios. Tą dieną mes pasninkaujame, o vakare valgome kūčias. Per Kūčias pirmiausiai valgome kalėdaitį.
Pas Jėzulį
Ant šienelio
Jėzus guli;
bėgsiu bėgsiu
pas Jėzulį,
bėgsiu tiesiu
keleliu.
Taip Jėzulį
aš myliu!
Žmonės sako:
1. Linksma kaip per Kalėdas.
2. Kad ne bėdos, visada būtų Kalėdos.
Uždavinys.
1. Papasakokite, kaip jūsų namuose švenčiamos Kūčios.
2. Nupieškite kalėdaitį.
13. JĖZŲ LANKO PIEMENĖLIAI
Netoli tvartelio piemenys ganė bandą. Ūmai juos apšvietė skaisti šviesa. Piemenys pamatė angelą ir labai nusigando.
Angelas jiems tarė:
– Nebijokite! Aš jums pranešu didelį džiaugsmą – gimė žmonių Išganytojas. Rasite kūdikėlį suvystytą ir paguldytą ėdžiose.
Bematant pasirodė ir daugiau angelų. Jie skraidė būriais ir giedojo:
– Garbė Dievui aukštybėse!
Piemenys tuojau nubėgo tvartelį ir rado kūdikėlį Jėzų. Jie atsiklaupė ir gražiai pagarbino kūdikėlį.
ĮSIMINKITE
1. Kas pirmieji pagarbino kūdikėlį Jėzų?
Kūdikėlį Jėzų pirmieji pagarbino piemenėliai. Mes garbiname Jėzų sakydami:
Garbė Jėzui Kristui! – Per amžius. Amen.
2. Kur dabar mes galime rasti Jėzų?
Dabar mes Jėzų galime rasti bažnyčioje. Jis yra altoriuje, mažame namelyje.
Praeidami pro altorių, gražiai priklaupiame. Praeidami pro bažnyčią – pakeliame kepurę arba palenkiame galvą. Taip pasveikiname gerąjį Jėzų.
Paskubėkim
Paskubėkim ir mes bėkim
į bažnyčią skubinai,
ir Vaikelį mažutėlį
mes atrasime tenai.
Jis altoriuje gyvena,
mūsų sieloms duoda peno,
tad mylėkim Jį karštai!
Uždavinys.
1. Giedokite giesmelę „Gul šiandieną“.
2. Nupieškite bažnyčios altorių.
14. IŠMINČIAI GARBINA JĖZŲ
Vienoje šalyje gyveno keli išmintingi ir mokyti vyrai. Kartą jie pamatė danguje naują skaisčią žvaigždę ir tarė:
– Turbūt Žydų žemėje bus gimęs naujas karalius. Eikime jo pagarbinti!
Išminčiai pasiėmė brangių dovanų ir iškeliavo. Žvaigždė jiems švietė ir rodė kelią. Atėję į Žydų žemę, išminčiai paklausė:
– Kur yra gimęs žydų karalius? Mes atėjom jo pagarbinti!
– Jis turėjo gimti Betliejuje, – atsakė žmonės.
Išminčiai nuvyko į Betliejų. Žvaigždė juos nuvedė į tvartelį. Ten išminčiai atrado Juozapą, Mariją ir kūdikėlį Jėzų.
Jie pagarbino kūdikėlį ir davė jam brangių dovanų.
ĮSIMINKITE
1. Kas po piemenėlių pagarbino kūdikėlį Jėzų?
Po piemenėlių kūdikėlį Jėzų pagarbino išminčiai, vadinamieji Trys Karaliai. Jų vardai buvo – Kasparas, Melkijoras ir Baltazaras.
2. Kada švenčiama Trijų Karalių šventė?
Trijų Karalių šventė švenčiama sausio mėnesio 6 dieną.
3. Kaip švenčiame Kalėdų ir Trijų Karalių šventes?
Švęsdami Kalėdas ir Tris Karalius, einame į bažnyčią. Ten lankome padarytą Betliejaus tvartelį ir garbiname kūdikėlį Jėzų. Mes giedame:
Sveikas, Jėzau gimusis,
šventas Dievo kūdiki!
Į Betliejų
Bėkim bėkim į Betliejų,
bėkim bėkim skubinai.
Ten užgimęs Jėzulėlis
mūsų laukia jau seniai.
Neškim neškim dovanėlių –
skaisčias savo širdeles
ir palaiminti prašykim
jaunas mūsų dieneles!..
Uždavinys.
1. Sugiedokite „Sveikas, Jėzau gimusis“.
2. Nupieškite tvartelį, karve, avelę, žvaigždę.
15. JĖZUS GERAS VAIKAS
Po kiek laiko Juozapas ir Marija su kūdikėliu Jėzumi vėl sugrįžo į Nazareto miestelį. Ten Jėzus gyveno, kol užaugo didelis.
Juozapas ir Marija buvo labai neturtingi. Jie turėjo daug dirbti. Juozapas iš medžio darydavo įvairius daiktus, o Marija tvarkydavo namus. Jėzus jiems visur padėdavo.
Jėzus buvo klusnus vaikas. Jis Marijai ir Juozapui niekada neprieštaraudavo. Su kitais žmonėmis taip pat būdavo geras ir mandagus. Niekas nematė, kad Jėzus ką nors bloga padarytų ar pasakytų.
Jėzų visi mylėjo ir juo džiaugėsi.
ĮSIMINKITE
1. Kaip geras vaikas elgiasi su savo tėveliais?
Geras vaikas su savo tėveliais elgiasi gražiai ir mandagiai. Jis klauso tėvelių ir visur jiems padeda.
Žmonės sako: Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
Dievas sako:
Gerbk savo tėvą ir motiną!
2. Kaip geras vaikas elgiasi su kitais žmonėmis?
Su kitais žmonėmis geras vaikas visada elgiasi gražiai. Jis klauso mokytojų ir vyresniųjų. Jis neskriaudžia kitų vaikų.
3. Kaip geras vaikas elgiasi su gyvuliais ir paukšteliais?
Geras vaikas nekankina gyvulių ir paukštelių, nelaužo medelių. Dievas sako:
Nežudyk!
4. Kaip geras vaikas kalba?
Geras vaikas šnekėdamas visada sako teisybę. Jis niekam nemeluoja. Jis nieko neapgaudinėja.
Žmonės sako: Su melu toli nenuvažiuosi.
Dievas sako:
Nekalbėk netiesos!
Melagis
Melagis melavo,
per tiltą važiavo,
rateliai užkliuvo,
melagis išgriuvo –
keberiokšt!
Uždavinys.
1. Pasakykite, kaip galima padėti tėveliui ir mamytei.
2. Nupieškite staliaus įrankius: kirvį, plaktuką, grąžtą, pjūklą ir kaltą.
16: JĖZUS JERUZALĖS ŠVENTYKLOJE
Juozapas ir Marija kasmet per Velykas eidavo į Jeruzalės miestą. Ten per šventes jie melsdavosi šventykloje. Kai Jėzus jau turėjo dvylika metų, jis kartu su tėveliais išėjo į šventyklą.
Pasibaigus šventėms Juozapas ir Marija keliavo į namus. Beeidami pamatė, kad nėra su jais Jėzaus. Nuliūdę ėmė jo ieškoti. Dvi dienas ieškojo, bet niekur Jėzaus negalėjo rasti.
Trečią dieną Juozapas ir Marija vėl grįžo į Jeruzalę. Jie užėjo į šventyklą ir ten atrado Jėzų. Jis sėdėjo tarp mokytojų, juos klausinėjo ir jiems atsakinėjo. Visi stebėjosi Jėzaus išmintimi ir atsakymais.
Iš Jeruzalės Jėzus, Marija ir Juozapas grįžo į Nazaretą.
ĮSIMINKITE
1. Kodėl mes švenčiame šventes?
Mes švenčiame šventes, kad galėtume Dievą pagarbinti ir pailsėti. Kas per šventes be reikalo sunkiai dirba, nusideda Dievui.
Dievas sako:
Sekmadienį švęsk!
Bažnyčia liepia:
Šventes švęsk!
2. Kur šventą dieną mes einame Dievą pagarbinti?
Dievą pagarbinti šventą dieną mes einame į bažnyčią. Ten meldžiamės ir klausome šventųjų Mišių.
Bažnyčia liepia:
Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šventosiose Mišiose.
Į bažnyčią
Eisiu į bažnyčią,
klaupsiu prieš altorių
ir gerajam Jėzui
tarsiu, ko aš noriu.
Ten žibės žvakelės,
džiugins mano sielą.
Eisiu į bažnyčią
pas Jėzulį mielą!
Mįslės.
9. Šeši ponai dirba, o septintas meldžiasi.
10. Šventa buvo, šventa bus, bet į dangų nepaklius.
Uždavinys.
1. Papasakokite, ką jums teko matyti bažnyčioje.
2. Nupieškite bažnyčią su vienu ir su dviem bokštais.
17. JĖZUS MOKO ŽMONES
Jėzui suėjo trisdešimt metų. Tada jis iškeliavo iš Nazareto miestelio ir ėmė mokyti žmones. Dideli žmonių būriai susirinkdavo pasiklausyti Jėzaus pamokslų.
Jėzus daug pasakojo apie gerąjį Dievą ir dangų. Jis mokė, kaip reikia patikti Dievui ir į dangų nueiti.
Jėzus darė daug stebuklų. Ateidavo pas Jėzų akli ir kurti. Jėzus tik pasakydavo žodį, ir jie praregėdavo ir girdėdavo. Atnešdavo Jėzui ligonių. Jis tuojau juos pagydydavo.
Vieną kartą mirė jauna mergaitė. Jėzus jai tarė: „Mergaite, kelkis!“ Mergaitė atgijo ir vėl buvo linksma.
Jėzus labai mylėjo žmones. Labiausiai jis mylėjo vaikučius. Jėzus kviesdavo pas save vaikus ir juos laimindavo.
Geri žmonės taip pat mylėjo Jėzų ir jį garbino.
ĮSIMINKITE
1. Kas dabar moko žmones apie gerąjį Dievą?
Apie gerąjį Dievą dabar žmones moko kunigai. Jie bažnyčioje sako pamokslus.
2. Kaip reikia elgtis bažnyčioje?
Bažnyčioje reikia labai gražiai elgtis. Bažnyčia yra Dievo namai.
3. Kaip mes turime savo bažnyčiai padėti?
Savo bažnyčiai mes turime padėti, ją puošdami ir atnešdami gėlių. Visi, kiek gali, turi duoti bažnyčiai aukų.
Bažnyčia liepia:
Padėk išlaikyti savo bažnyčią.
Mįslės.
11. Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi.
12. Sužvingo žvingilas ant aukšto kalno – sidabro galva, kanapių uodega.
Uždavinys.
1. Papasakokite, kaip negalima bažnyčioje elgtis.
2. Nupieškite bažnyčios varpinę ir varpus.
18. JĖZUS JOJA Į JERUZALE
Jėzus turėjo daug mokinių. Iš jų jis išsirinko dvylika, juos mokė ir visada buvo kartu. Tie dvylika mokinių vadinosi apaštalai.
Vieną kartą Jėzus ir apaštalai ėjo į Jeruzalės miestą. Jie norėjo šventykloje pasimelsti. Jau buvo arti Velykų šventės.
Prie pat miesto Jėzus atsisėdo ant asilo ir jojo. Taip jodavo žydų karaliai. Kai žmonės pamatė Jėzų, ėmė labai džiaugtis. Vieni linksmai jį sveikino, kiti bėrė gėles po kojų ir klojo medžių šakeles. Visi norėjo parodyti Jėzui savo meilę.
Jėzus atjojo iki šventyklos. Čia jis atrado ligonių ir juos pagydė. Įėjęs į šventyklą, Jėzus meldėsi ir mokė žmones.
ĮSIMINKITE
1. Kaip vadinasi sekmadienis prieš Velykas?
Sekmadienis prieš Velykas vadinasi Verbų sekmadienis. Tą dieną mes meldžiamės bažnyčioje, laikydami rankose palmes, arba verbas.
Verbų sekmadienis mums primena, kaip žmonės Jeruzalėje sveikino Jėzų ir klojo jam po kojų medžių šakeles.
2. Kada dabar mes Jėzų ypač iškilmingai garbiname?
Dabar mes Jėzų ypač iškilmingai garbiname, kai bažnyčioje rengiama procesija.
3. Kaip bažnyčioje vyksta procesija?
Bažnyčioje procesija vyksta taip. Kunigas paima nuo altoriaus gražią blizgančią monstranciją su balta ostija viduryje. Ostijoje yra gerasis mūsų Jėzus.
Kunigas neša Jėzų monstrancijoje. Maži vaikai beria gėles. Žmonės gieda giesmes ir eina su vėliavomis. Varpinėje skamba varpai.
Mįslė.
13. Balta gulbė per mišką lekia, visas miškas lenkiasi.
Uždavinys.
1. Nupieškite verbas ir medžių šakeles.
2. Nupieškite monstranciją ir vėliavas.
19. JĖZUS PALIEKA ŠVENČIAUSIĄJĮ SAKRAMENTĄ
Ketvirtadienį prieš Velykas Jėzus ir apaštalai susirinko į didelį kambarį. Ten buvo parengta vakarienė. Ant stalo buvo padėta duonos, vyno ir keptas avinėlis.
Jėzus su apaštalais pasimeldė ir pradėjo valgyti. Kai visi jau pavalgė, Jėzus paėmė duonos ir ją palaimino. Paskui sulaužė ir davė mokiniams sakydamas:
– Imkite ir valgykite! Tai yra mano Kūnas.
Apaštalai ėmė duoną ir valgė. Nors ji atrodė taip pat, bet dabar tai buvo Kristaus Kūnas.
Tada Jėzus paėmė vyno taurę. Palaiminęs vyną, jis vėl tarė mokiniams:
– Visi gerkite! Tai yra mano Kraujas. Taip darykite man atminti.
Apaštalai ėmė taurę ir gėrė vyną. Nors vynas atrodė taip pat, bet dabar jis buvo Kristaus Kraujas.
Taip apaštalai priėmė pirmąją Komuniją.
ĮSIMINKITE
1. Kas bažnyčioje laiko šventąsias Mišias?
Šventąsias Mišias bažnyčioje laiko kunigai.
2. Ką daro Mišiose kunigas per pakylėjimą?
Per pakylėjimą kunigas paima ostiją į rankas. Jis taria Jėzaus žodžius: „Tai yra mano Kūnas“. Nors ostija taip pat atrodo, bet ji dabar jau yra Kristaus Kūnas. Kunigas ostiją pakelia aukštyn. Tarnas skambina varpeliu. Žmonės garbina Jėzų, kuris dabar jau yra ostijoje.
Paskui kunigas paima vyno taurę ir vėl taria Jėzaus žodžius: „Tai yra mano kraujas“. Nors vynas taip pat atrodo, bet dabar jau yra Kristaus Kraujas. Kunigas taurę pakelia aukštyn. Tarnas skambina, o žmonės pamaldžiai garbina Kristaus Kraują.
3. Kaip vadinasi Jėzaus Kūnas ir Kraujas?
Jėzaus Kūnas ir Kraujas vadinasi Švenčiausiasis Sakramentas.
4. Kaip bažnyčioje žmonėms dalinamas Švenč. Sakramentas?
Švenč. Sakramentas žmonėms dalinamas taip. Prie altoriaus yra grotelės. Jos vadinasi Dievo stalas. Ten susirenka žmonės ir laukia Švenč. Sakramento.
Tada prie altoriaus ateina kunigas. Jis iš altoriaus išima komuninę su mažomis baltomis ostijomis. Ostijas paeiliui duoda žmonėms. Mes sakome: Kunigas dalina Komuniją.
Priimdami Komuniją mes priimame į save Jėzų.
Švenč. Sakramento garbinimas
Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą,
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties,
tikrąjį Kūną ir Kraują.
Dabar ir visados,
ir per amžius. Amen.
Mįslė.
14. Kai mažas gaidelis užgieda, visi žmonės griūva.
Uždavinys.
1. Suraskite knygelėje „Prie altoriaus“ Mišių maldas.
2. Žiūrėkite Mišių paveikslėlius ir skaitykite maldeles.
3. Nupieškite ostiją ir taurę.
20. JĖZŲ SUIMA PIKTI ŽMONĖS
Ketvirtadienį, po vakarienės, Jėzus su apaštalais nuėjo į Alyvų sodą. Buvo tamsi naktis. Jėzus nuošaliai atsiklaupė ir ėmė melstis.
Jam meldžiantis, į sodą atėjo didelis žmonių būrys. Jie švietė žiburiais ir visur ieškojo Jėzaus. Kai Jėzų surado, tuojau puolė prie jo ir apstojo iš visų pusių. Paskui surišo virvėmis rankas ir išsivedė iš sodo.
Jėzų nuvedė į miestą. Ten pikti žmones iš jo tyčiojosi ir juokėsi. Paskui įmetė Jėzų į tamsų kalėjimą ir paliko per naktį.
Apaštalai pabėgo iš sodo ir išsislapstė.
ĮSIMINKITE
1. Kur Jėzus meldėsi prieš savo kančią?
Prieš savo kančią Jėzus meldėsi Alyvų sode.
Mes meldžiamės rytą ir vakarą, prieš pamokas ir po pamokų bei kitais atvejais.
Maldos žodžius mes ištariame aiškiai ir pamaldžiai. Ką meldžiamės, tą ir mąstome.
2. Ką vadiname gavėnia?
Gavėnia mes vadiname septynias savaites prieš Velykas. Gavėnia mums primena, kiek dėl mūsų kentėjo gerasis Jėzus.
Kurs kentėjai
Kurs už mus kaltus kentėjai,
Jėzau Kristau, Dieve mūsų,
Būk mums gailestingas!
Mįslė.
15. Septynios mylios geležinio tilto, o už to tilto lelija.
Uždavinys.
1. Giedokite giesmelę „Kurs už mus kaltus kentėjai“.
2. Pamąstykite ir prirašykite: Mes meldžiamės už mamytę, už... Mes prašome, kad būtume sveiki, kad...
21. PILOTAS LEIDŽIA JĖZŲ NUKRYŽIUOTI
Jeruzalės mieste gyveno Poncijus Pilotas. Jis buvo Žydų žemės valdytojas ir teisėjas.
Penktadienio rytą žmonės paėmė Jėzų iš kalėjimo ir nuvedė pas Pilotą. Ten jie visaip ėmė Jėzų skųsti.
Tada Pilotas pasišaukė budelius ir liepė nuplakti Jėzų. Budeliai įsivedė Jėzų į Piloto kiemą ir pradėjo skaudžiai plakti. Jėzus tapo visas žaizdotas ir kruvinas.
Paskui budeliai nupynė iš erškėčių vainiką ir užspaudė Jėzui ant galvos. Erškėčių dygliai subadė Jėzui galvą.
Taip suvargintą Jėzų Pilotas parodė žmonėms.
Žmonės ėmė šaukti:
– Nukryžiuok jį! Prikalk prie kryžiaus!
Pilotas paklausė žmonių ir įsakė Jėzų prikalti prie kryžiaus.
ĮSIMINKITE
1. Už kieno nuodėmes Jėzus tiek daug kentėjo?
Jėzus tiek daug kentėjo už mūsų nuodėmes.
Visų nuodėmių reikia labai saugotis. Ypač reikia saugotis gėdingų minčių, kalbų ir darbų.
Dievas sako:
Nepaleistuvauk!
2. Kuri savaitės diena mums primena Kristaus kančią ir mirtį?
Kristaus kančią ir mirtį mums primena penktadienis.
Pelenų dieną, gavėnios penktadieniais, metų ketvirčio dienomis, Visų Šventųjų, Kalėdų, Sekminių ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo švenčių išvakarėse mes pasninkaujame ir nevalgome mėsos. Taip pat nevalgome mėsos visais kitais metų penktadieniais.
Bažnyčia liepia:
Laikyk pasninkus.
Uždavinys.
Nupieškite erškėčių vainiką ir rykštes.
22. JĖZUS NEŠA KRYŽIŲ
Pikti žmonės džiaugėsi, kad Pilotas leido jiems Jėzų nužudyti. Jie padarė sunkų medinį kryžių ir liepė Jėzui nešti.
Jėzus, nešdamas kryžių, ėjo per miestą. Jis buvo labai pavargęs. Nebegalėdamas paeiti, Jėzus parkrito ant žemės. Tada piktieji žmonės Jėzų mušė ir vėl liepė su kryžiumi eiti.
Jėzus ėjo toliau. Žmonės jį stumdė ir visaip iš jo juokėsi. Tik Marija ir kelios pamaldžios moterys sekė paskui Jėzų ir jo gailėdamos verkė.
Jėzus kantriai kentėjo ir nepyko.
ĮSIMINKITE
1. Kokie žmonės kankino ir skriaudė Jėzų?
Jėzų kankino ir skriaudė pikti žmonės. Jėzus nori, kad mes nieko neskriaustume!
Negalima svetimo daikto sau pasiimti.
Negalima imti kito pinigų ir valgių.
Žmonės sako: Kas vogs, nepralobs!
Dievas sako:
Nevok!
2. Kodėl piktieji žmonės nekentė Jėzaus?
Piktieji žmonės nekentė Jėzaus todėl, kad visi gerieji žmonės labai mylėjo Jėzų. Jie pavydėjo Jėzui.
Nereikia pavydėti, jei ką giria.
Nereikia pavydėti, jei kas per pamoką geriau atsako.
Nereikia pavydėti, jei kas gražiau apsirengęs.
Dievas sako:
Negeisk svetimo turto!
3. Kaip mes pagerbiame kryžių?
Kryžių mes pagerbiame jį puošdami, bučiuodami ir prie jo pasimelsdami. Praeidami pro kryžių, nusiimame kepurę ar palenkiame galvą.
Uždavinys.
1. Pieškite kryžius.
2. Pamąstykite ir prirašykite: Kryžiai padaromi iš medžio, iš... Kryžius stato kieme, šventoriuje...
23. JĖZUS MIRŠTA ANT KRYŽIAUS
Jėzus su kryžiumi buvo atvestas į Kalvarijos kalną. Čia žmonės paėmė vinių ir prie kryžiaus prikalė Jėzaus rankas ir kojas.
Tada kryžius su prikaltu Jėzumi buvo pastatytas pačioje kalno viršūnėje. Šalia Jėzaus dar buvo nukryžiuoti du plėšikai. Pikti žmonės žiūrėjo į Jėzų ir džiaugėsi, kad jis kenčia.
Kristus ant kryžiaus kentėjo tris valandas. Jis savo kančias aukojo Dievui Tėvui ir prašė atleisti žmonių nuodėmes. Net už savo kankintojus Jėzus meldėsi ir juos mylėjo.
Po trijų valandų Jėzus visai nusilpo. Jis sušuko:
– Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią!
Ištaręs tuos žodžius, Jėzus numirė.
ĮSIMINKITE
1. Kas leido Jėzų prikalti prie kryžiaus?
Jėzų prikalti prie kryžiaus leido Poncijus Pilotas. Mes meldžiamės:
Kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas.
2. Kada bažnyčioje iškilmingai minima Kristaus mirtis?
Kristaus mirtis iškilmingai minima Didįjį Penktadienį prieš Velykas.
Tą dieną bažnyčioje padaromas Kristaus kapas. Kunigas per pamaldas paima nuo altoriaus Jėzų monstrancijoje ir nuneša į kapą.
Jėzus kape pasilieka iki Velykų. Ten dega daug žvakių. Aplink visur gėlės ir žalumynai. Žmonės lanko Jėzaus kapą ir meldžiasi.
Arti Velykos
Algirdukas ir Laimutė
klausinėja vis mamutę:
– Kiek dienų, mamyte, liko
lig šventų, linksmų Velykų?
– Kantrus būkite, vaikučiai!
Jau pietų vėjelis pučia;
jau gera bobutė dažo
jums margutį, gražų gražų!
Uždavinys.
Nupieškite plaktuką, žnyples ir vinis.
24. JĖZUS PRISIKELIA IŠ NUMIRUSIŲ
Penktadienio vakarą Jėzus buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas. Ant Jėzaus kapo buvo užristas didelis akmenuo.
Jėzaus priešai prie kapo pastatė sargus. Sargai nuolat saugojo Jėzaus kapą ir nieko prie jo neprileido. Taip praėjo penktadienis ir šeštadienis.
Sekmadienio rytą sudrebėjo žemė, ir iš kapo išėjo Jėzus. Angelas nuo kapo nurito akmenį ir ant jo atsisėdo. Jo veidas buvo šviesus kaip žaibas, o drabužiai balti kaip sniegas.
Sargai labai nusigando. Jie parkrito ant žemės kaip negyvi. Kai atsipeikėjo, jie greitai nubėgo į miestą. Ten pranešė savo vyresniesiems, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių.
ĮSIMINKITE
1. Kur nužengė Jėzaus vėlė, kai Jėzus mirė ant kryžiaus?
Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, jo vėlė nužengė į pragarus.
Pragaruose žmonės nieko nekentėjo, tik negalėjo matyti Dievo. Vėliau, žengdamas į dangų, Jėzus geruosius žmones iš pragarų nuvedė į dangų.
2. Kokia šventė mums primena Kristaus prisikėlimą?
Kristaus prisikėlimą mums primena Velykos.
3. Kaip švenčiame Velykas?
Mes švenčiame Velykas eidami į bažnyčią. Ten kunigas paima monstranciją iš Kristaus kapo ir neša Jėzų apie bažnyčią. Varpai skamba, o žmonės gieda Velykų giesmes.
Mes meldžiamės:
Nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių.
Linksma diena
Linksma diena mums nušvito,
visi troškom džiaugsmo šito:
kėlės Kristus, mirtis krito!
Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!
Mįslė.
16. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą.
Uždavinys.
1. Papasakokite, kaip jūs namie švenčiate Velykas.
2. Giedokite giesmę „Linksma diena“.
3. Pieškite margučius.
25. JĖZUS PASIRODO APAŠTALAMS
Jėzus, prisikėlęs iš numirusių, tuojau aplankė Mariją ir apaštalus. Visi labai džiaugėsi. Nesidžiaugė tik Jėzaus priešai. Jie bijojo, kad Jėzus jų nenubaustų.
Dar keturiasdešimt dienų gyveno Jėzus žemėje. Jis dažnai pasirodydavo apaštalams ir juos mokydavo. Kartą Jėzus tarė apaštalams:
– Kam atleisite nuodėmes, tiems bus atleistos, o kam sulaikysite, tiems bus sulaikytos.
Taip Jėzus įsteigė išpažintį.
ĮSIMINKITE
1. Ką darome, norėdami nusikratyti nuodėmių?
Norėdami nusikratyti nuodėmių, einame išpažinties.
Bažnyčioje yra klausyklos. Į klausyklas ateina kunigai ir klauso išpažinčių. Eidami išpažinties, mes einame prie klausyklos. Ten tylomis pasakome kunigui savo nuodėmes ir labai dėl jų gailimės. Tada kunigas atleidžia nuodėmes.
Mes meldžiamės :
Tikiu... nuodėmių atleidimą.
2. Kokia po išpažinties tampa mūsų siela?
Po išpažinties mūsų siela tampa nekalta ir Dievui maloni. Tada mes galime eiti Komunijos ir Jėzų priimti į savo širdį.
3. Kaip dažnai reikia eiti išpažinties ir Komunijos?
Išpažinties ir Komunijos gražu eiti keletą kartų per metus ir net dažniau. Vieną kartą per metus būtinai reikia eiti išpažinties ir Komunijos!
Bažnyčia liepia:
Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą.
Ateik, Jėzau!
Mažas esu vaikas,
nieko neturiu,
vien nekaltą širdį
Jėzui aš skiriu.
Geras mano Jėzau,
būk su manimi,
širdį man paverski
antru dangumi!
Uždavinys.
1. Nupieškite klausyklos langelį.
2. Giedokite giesmę „Jėzau, pas mane ateiki“.
26. JĖZUS ŽENGIA Į DANGŲ
Vieną kartą Jėzus nusivedė apaštalus į Alyvų kalną. Čia jiems pasakė, kad tuojau žengs į dangų. Apaštalai labai nuliūdo, bet Jėzus juos nuramino. Jis pažadėjo atsiųsti iš dangaus Šventąją Dvasią.
Alyvų kalne Jėzus dar kalbėjo ir mokė. Paskui palaimino apaštalus ir pradėjo aukštyn kilti. Greit šviesus debesis uždengė Jėzų. Apaštalai žiūrėjo į dangų, bet jau Jėzaus nebematė.
Apaštalai vis dar nenorėjo lipti nuo Alyvų kalno. Tada pasirodė du angelai ir tarė:
– Vyrai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Jėzus, kuris yra nuo jūsų paimtas, vėl ateis!
Apaštalai sugrįžo į Jeruzalę.
ĮSIMINKITE
1. Kur įžengė Jėzus, prisikėlęs iš numirusių?
Prisikėlęs iš numirusių, Jėzus įžengė į dangų. Ten jis sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jį garbina angelai ir šventieji.
2. Kokia šventė mums primena Jėzaus įžengimą į dangų?
Jėzaus įžengimą į dangų mums primena Šeštinių šventė.
3. Kada Jėzus vėl ateis į mūsų žemę?
Jėzus vėl ateis į mūsų žemę pasaulio pabaigoje. Tada visi numirėliai atsikels iš kapų ir bus gyvi.
Jėzus teis žmones ir geruosius atskirs nuo piktųjų. Geruosius su kūnu ir siela pasiims į dangų, o piktieji eis į pragarą.
Mes meldžiamės:
Įžengė į dangų; sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu... kūno iš numirusių prisikėlimą.
Malda už mirusius
Amžinąjį atilsį
duok mirusiems, Viešpatie,
ir amžinoji šviesa
jiems tešviečia.
Tegu ilsisi ramybėje. Amen.
Mįslė.
17. Miestas, tame mieste gaidžiai gieda, bet žmonės nesikelia.
Uždavinys.
1. Papasakokite, ką jūs esate matę kapinėse.
2. Pamąstykite ir prirašykite: Miegodamas žmogus kvėpuoja, o numiręs... Miegodamas žmogus pajuda, o numiręs... Iš miego žmogus pabunda, o numiręs pabus...
27. ATEINA ŠVENTOJI DVASIA
Praėjo dešimt dienų, kai Jėzus įžengė į dangų. Buvo Sekminių šventė. Marija ir apaštalai meldėsi, suėję į kambarį.
Ūmai pasigirdo didelis ūžimas. Kambaryje pasirodė liepsnelės ir iš viršaus nusileido ant Marijos bei apaštalų.
Tada Petras ir kiti apaštalai išėjo į miestą. Jie prie šventyklos rado daug žmonių. Petras pradėjo sakyti pamokslą apie Jėzų.
Žmonės apaštalo Petro pamokslo gražiai klausėsi. Daug kas iš jų įtikėjo Jėzų ir tapo jo mokslo sekėjais. Šventas Petras juos pakrikštijo.
Pakrikštytieji žmonės vadinosi krikščionys.
ĮSIMINKITE
1. Ką Jėzus pažadėjo atsiųsti apaštalams, žengdamas į dangų?
Žengdamas į dangų, Jėzus pažadėjo atsiųsti Šventąją Dvasią. Po dešimt dienų Šventoji Dvasia nužengė ant apaštalų. Šventosios Dvasios atėjimą mums primena Sekminių šventė.
2. Kokie tapo apaštalai, sulaukę Šventosios Dvasios?
Sulaukę Šventosios Dvasios, apaštalai tapo tvirto tikėjimo ir pilni Dievo meilės. Per Sekmines mes taip pat prašome, kad Šventoji Dvasia sustiprintų mūsų tikėjimą ir išmokytų Dievą mylėti.
Mes meldžiamės:
Tikiu Šventąją Dvasią.
3. Keliuose Asmenyse yra vienas Dievas?
Vienas Dievas yra trijuose Asmenyse. Mes sakome: Dievas yra Triasmenis.
Pirmasis Asmuo — Dievas Tėvas.
Antrasis Asmuo — Dievas Sūnus.
Trečiasis Asmuo — Dievas Šventoji Dvasia.
Vienas Dievas trijuose Asmenyse vadinasi Švenčiausioji Trejybė.
Ateik!
O ateik, Dvasia Šventoji,
iš dangaus pas mus ateik,
mūsų nuodėmes sunaikink,
Dievo meilę mums suteik!
Uždavinys.
Pamąstykite ir prirašykite: Dievas yra vienas, bet trijuose... Trečiasis Dievo Asmuo vadinasi... Antrasis Dievo Asmuo vadinasi... Pirmasis Dievo Asmuo vadinasi... Vienas Dievas trijuose Asmenyse vadinasi...
28. KRIKŠČIONIŲ VISUR ATSIRANDA
Po Sekminių apaštalai visur ėmė sakyti pamokslus. Žmonių vis daugiau tikėjo Jėzų ir krikštijosi. Ne tik Žydų žemėje, bet ir kituose kraštuose atsirado krikščionių.
Iš krikščionių susidarė viena didelė draugija. Tos draugijos vadas buvo apaštalas Petras. Jo pamokymų ir įsakymų klausė visi krikščionys. Krikščionių draugija vadinasi visuotinė Kristaus Bažnyčia.
Dabar krikščionių yra visame pasaulyje. Mes taip pat esame krikščionys. Mes vadinamės krikščionys katalikai. Mūsų vadas yra apaštalo Petro įpėdinis Šventasis Tėvas, arba Popiežius. Nematomas mūsų vadas yra pats Viešpats Jėzus Kristus.
ĮSIMINKITE
1. Kada mes tapome krikščionys katalikai?
Krikščionys katalikai mes tapome per krikštą. Dabar esame katalikų, arba visuotinės Bažnyčios, vaikai.
Mes meldžiamės:
Tikiu... šventąją visuotinę Bažnyčią.
2. Kodėl mes laimingi, kad esame krikščionys katalikai?
Mes laimingi, kad esame krikščionys katalikai, nes taip patinka Dievui. Danguje mūsų laukia gerasis Dievas ir angelai. Angelai ir šventieji meldžiasi už mus. Mes taip pat garbiname šventuosius. Taip mes su šventaisiais draugaujame.
Toks draugavimas su šventaisiais vadinasi šventųjų bendravimas.
Bendraudami su šventaisiais, ir mes patys pas juos nueisime. Ten amžinai ir laimingai gyvensime.
Mes meldžiamės:
Tikiu... šventųjų bendravimą... ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Uždavinys.
1. Surašykite jums žinomas katalikų bažnyčias.
2. Parašykite jums žinomų kunigų vardus ir pavardes.
3. Parašykite savo vyskupo vardą ir pavardę.
4. Sužinokite ir parašykite Šventojo Tėvo vardą.
PRIEDAS
I. IŠPAŽINTIS IR KOMUNIJA
1. REIKIA DIEVO KLAUSYTI
Dievas Adomui ir Ievai davė įsakymą. Jis uždraudė nuo vieno Rojaus medžio valgyti vaisių. Pirmieji tėvai nepaklausė Dievo. Jie valgė draudžiamąjį vaisių ir padarė didelę nuodėmę.
Mums Dievas ir Bažnyčia taip pat davė įsakymų. Svarbiausieji įsakymai yra šie: Dešimt Dievo įsakymų ir Penki Bažnyčios įsakymai. Kas Dievo ir Bažnyčios įsakymų neklauso, padaro nuodėmę.
Žmogus su nuodėmėmis nepatinka Dievui. Su didelėmis nuodėmėmis net į dangų nebegalima nueiti. Todėl nuodėmių reikia labai saugotis.
Padarius didelę nuodėmę, reikia eiti išpažinties. Kas gerai prieina išpažinties, tam Dievas atleidžia nuodėmes. Po išpažinties žmogaus siela vėl pasidaro graži ir maloni Dievui.
Einant išpažinties, reikia:
1 – nuodėmes atsiminti,
2 – už jas gailėtis,
3 – tvirtai pasiryžti nebenusidėti,
4 – nuodėmes išpažinti,
5 – už jas atsilyginti.
Noriu klausyti
Duok Tavęs, Dievuli,
visada klausyti,
o jei nusidėčiau,
tuoj pasitaisyti!
Atsakykite i klausimus.
1. Kokį įsakymą Rojuje davė Dievas Adomui ir Ievai?
2. Ką padarė pirmieji tėvai, kai nepaklausė Dievo?
3. Kokie yra svarbiausieji Dievo ir Bažnyčios įsakymai?
4. Ką mes padarome, kai nepaklausome Dievo ar Bažnyčios įsakymų?
5. Kas reikia daryti, kad gautume nuodėmių atleidimą?
Uždavinys.
1. Skaitykite 7 ir 8 paragrafus (21 ir 24 psl.).
2. Kartokite Dievo ir Bažnyčios įsakymus.
3. Įsiminkite penkias atgailos dalis.
2. NUODĖMIŲ ATSIMINIMAS
Einant išpažinties, pirmiausia reikia nuodėmes atsiminti. Nuodėmių atsiminimas vadinasi sąžines sąskaita.
Atsimenant nuodėmes, galima paeiliui peržiūrėti visus Dievo ir Bažnyčios įsakymus.
Dideles nuodėmes reikia dar suskaičiuoti. Kai kada sunku prisiminti tikrąjį nuodėmių skaičių. Tada užtenka suskaičiuoti, maždaug kiek kartų didelė nuodėmė buvo padaryta.
Prieš atsimenant nuodėmes, reikia pasimelsti ir paprašyti Dievo pagalbos. Nuodėmių atsiminima galima sau palengvinti pasiskaitant sąžinės sąskaitą.
Sąžinės sąskaita
– Kada buvau išpažinties?
– Ar kasdien rytą ir vakarą meldžiausi? Ar neišdykavau maldos metu? Ar nekliudžiau kitiems melstis?
– Ar be reikalo netariau Dievo vardo? Ar gražiai elgiausi bažnyčioje? Ar be reikalo šventą dieną neapleidau Šv. Mišių? Kiek kartų tai buvo?
– Ar klausiau tėvelių, mokytojų, vyresniųjų? Ar jų neerzinau, nepykdžiau? Ar jiems neatsikalbinėjau?
– Ar nesipešiau su vaikais? Ar neskriaudžiau mažesniųjų? Ar kitų nekeikiau, nepravardžiavau? Ar nepamokiau ką nors bloga daryti? Ar nekankinau paukštelių ir gyvulėlių?
– Ar ko nepavogiau? Ar nepasisavinau kokio rasto daikto? Ar slapta nesmaguriavau?
– Ar kam nors nemelavau? Ar neapgaudinėjau tėvelių, mokytojų, draugų ir kitų?
– Ar kitiems nepavydėjau drabužių, mokslo ar ko kito? Ar prieš kitus nesididžiavau drabužiais, mokslu ar kuo kitu?
– Ar netingėjau ruošti pamokų? Ar nieko gėdinga nedariau vienas ar su kitais? Ar nekalbėjau gėdingų kalbų? Ar nežiūrėjau į gėdingus daiktus? Ar gėdingai negalvojau?
– Gal dar kokių nuodėmių padariau?
Nekalta širdis
Gražios pievoje gėlelės,
gražios danguje žvaigždelės,
bet gražiau yra už vis
nekalta, skaisti širdis!
Atsakykite į klausimus.
1. Ką reikia atsiminti, einant išpažinties?
2. Kokius įsakymus reikia peržiūrėti, atsimenant nuodėmes?
3. Kokias dar nuodėmes reikia suskaičiuoti?
4. Kaip galima sau palengvinti nuodėmių atsiminimą?
Uždavinys.
1. Skaitykite iš knygelės „Prie Altoriaus“ maldas prieš išpažintį.
2. Giedokite giesmę „Pulkim ant kelių“.
3. GAILESTIS IR PASIRYŽIMAS
Atsiminus nuodėmes, reikia dėl jų labai gailėtis. Mes gailimės, kad gerojo Dievo neklausėme ir jį įžeidėme. Taip pat mes gailimės, kad praradome dangų. Turėdami didelių nuodėmių, nebegalime nė į dangų įeiti.
Bet vien dėl nuodėmių gailėtis dar neužtenka. Kartu reikia tvirtai pasižadėti daugiau nebenusidėti.
Gailėtis dėl nuodėmių ir pasiryžti nebenusidėti galima savais žodžiais. Gražių gailesčio ir pasiryžimo maldelių galima rasti ir maldų knygelėse.
Gailestis dėl nuodėmių
Toks buvau negeras,
tiek aš nusidėjau
ir Tave, Dievuli,
taip mažai mylėjau!
Kur aš pasidėčiau,
vargšas Tavo vaikas,
jei dabar ateitų
man mirimo laikas?!
Pasiryžimas nenusidėti
Jėzau, noriu būti geras
ir daugiau nenusidėti.
Duok man nuodėmių išvengti,
duok karštai Tave mylėti!
Saugok, Jėzau, nuo pagundų
ir nuo pragaro žabangų,
duok kaltes man išpažinti
ir nuvesk mane į dangų!
Atsakykite į klausimus.
1. Ką reikia daryti, kai jau nuodėmės atsimintos?
2. Kokiais žodžiais galima dėl nuodėmių gailėtis?
3. Kokiais žodžiais galima pasiryžti nebenusidėti?
Uždavinys.
1. Skaitykite iš knygelės „Prie Altoriaus“ gailesčio ir pasiryžimo maldeles.
2. Giedokite giesmelę „Šventas, Šventas“.
4. NUODĖMIŲ IŠPAŽINIMAS
Einant išpažinties, pirma reikia nuodėmes atsiminti, paskui dėl jų gailėtis ir pasiryžti nebenusidėti. Taip pasiruošus jau galima nuodėmes išpažinti.
Nuodėmės išpažįstamos kunigui klausykloje. Priėjus prie klausyklos, reikia persižegnoti ir tarti:
– Garbė Jėzui Kristui. Prieš mėnesį (arba kitaip) buvau išpažinties. Padariau šias nuodėmes...
Po šių žodžių reikia pasakyti savo nuodėmes, nieko nesibijant ir neslepiant. Paskui tarti:
– Daugiau nuodėmių nebeatsimenu. Labai gailiuosi ir žadu pasitaisyti.
Kunigas paskiria atgailą ir duoda nuodėmių išrišimą. Tada reikia klauptis ir sakyti:
– Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio!
Kai kunigas pabeldžia, reikia pasitraukti nuo klausyklos. Taip pat sukalbėti paskirtąją atgailą.
Atsakykite į klausimus.
1. Ką reikia daryti ir sakyti, pradedant išpažintį?
2. Ką reikia sakyti, nuodėmes išpažinus?
3. Ką kalbame, kunigui duodant išrišimą?
4. Ką reikia daryti, kai kunigas pabeldžia?
Uždavinys.
1. Skaitykite iš knygeles „Prie Altoriaus“ maldas po išpažinties.
2. Žiūrėkite bažnyčioje, kaip žmonės eina išpažinties.
5. KAIP PAS MUS ATEINA JĖZUS?
Svarbiausia Mišių dalis – pakylėjimas. Per pakylėjimą kunigas paima į rankas baltą ostiją ir taria Kristaus žodžius: Tai yra mano Kūnas. Su tais žodžiais ostija persikeičia. Nors ji atrodo tokia pat, bet ten jau yra Jėzus. Tada kunigas pakelia ostiją aukštyn. Žmonės garbina Jėzų.
Paskui kunigas meldžiasi ir priima į save ostiją. Mes sakome: kunigas priima Komuniją. Priimdamas ostiją, kunigas priima į save patį Jėzų.
Jėzus nori ateiti į mūsų visų sielą ir būti su mumis. Bet mūsų siela turi būti be nuodėmių. Jei yra didelių nuodėmių, pirma reikia eiti išpažinties. Tada jau galima Jėzų į save priimti.
Be to, norint priimti Komuniją, bent tris valandas nieko negalima valgyti ir gerti.
ĮSIMINKITE
Einant Komunijos reikia:
1 – neturėti nė vienos didelės nuodėmės;
2 – bent tris valandas būti nieko nevalgius ir negėrus.
Atsakykite i klausimus.
1. Ką kunigas daro Mišiose per pakylėjimą?
2. Ką kunigas priima į save, kai priima ostiją?
3. Kokių dviejų dalykų reikia, priimant į save Jėzų?
Uždavinys.
1. Skaitykite iš knygelės „Prie Altoriaus“ maldas prieš Komuniją.
2. Giedokite giesmę „Jėzau, pas mane ateiki“.
6. KAIP DALINAMA KOMUNIJA?
Bažnyčioje žmonės eina Komunijos. Eidami Komunijos, jie suklaupia prie Dievo stalo ir gražiai meldžiasi. Jie visi laukia gerojo Jėzaus.
Tada pas didįjį altorių ateina kunigas. Jis atidaro altoriaus namelius ir iš ten išima komuninę su mažomis ostijomis. Paskui kunigas atsigręžia į žmones ir juos peržegnoja. Visi persižegnoja.
Toliau kunigas rodo žmonėms komuninę su viena ostija ir sako:
– Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes!
Po šios maldelės kunigas su komunine eina nuo altoriaus prie Dievo stalo. Ten paeiliui visiems duoda po vieną ostiją. Taip Jėzus ateina į žmonių sielą.
Priėmę Komuniją, žmonės pamaldžiai nueina nuo Dievo stalo ir gražiai meldžiasi gerajam Jėzui.
Atsakykite į klausimus.
1. Kas bažnyčioje žmonėms dalina Komuniją?
2. Ką kunigas, dalindamas Komuniją, išima iš altoriaus namelių?
3. Kas yra komuninėje?
4. Kas ateina į žmonių sielą, priimant ostiją?
Uždavinys.
1. Skaitykite iš knygelės „Prie Altoriaus“ maldas po Komunijos.
2. Giedokite giesmelę „Prieš taip didį Sakramentą“.
2. Įsižiūrėkite bažnyčioje, kaip žmonės eina Komunijos.
II. MŪSŲ GIESMĖS
1. PULKIM ANT KELIŲ
1. Pulkim ant kelių, visi krikščionys,
didžiai ištroškę Jėzaus malonės!
Su ašaromis Dievui dėkokim,
tą Mišių auką jam paaukokim.
2. Suklaupę meldžiam, Jėzau saldžiausias,
maldas priimki mūsų karščiausias;
mus išmokyki Dievą pažinti,
vykdyt jo valią ir jį garbinti.
3. Ugdyki žemėj meilę, ramybę,
mirusiems teiki dangaus linksmybę;
gyviems sveikatą, metų geriausių
duok per tą auką Mišių švenčiausią.
4. Puolam po kojų, Jėzau meilingas,
nepaisyk kalčių, būk gailestingas,
viltį padėjom aukoje Tavo,
visus mus glauski prie Širdies savo.
5. Tavo malonę duok mums patirti,
neleiski niekam nuodėmėj mirti;
duok Tave, Jėzau, karštai mylėti,
paskui per amžius danguj regėti.
2. PRIEŠ TAVO ALTORIŲ
1. Prieš Tavo altorių štai nuolankiai klūpom
ir auką aukojame Tavo Sūnaus,
ir meldžiam Tave širdimi mes ir lūpom:
suteik mums palaimą iš aukšto dangaus.
2. Nes toji auka Tau labiausiai patinka,
Tau ją paaukojo mieliausias Sūnus.
Dėl nuopelnų jo Tu ranka gailestinga
palaimink mūs darbus, laukus ir namus.
3. ŠVENTAS
Šventas, Šventas, Šventas Viešpats,
Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė
Jo garbės.
4. PRIEŠ TAIP DIDI SAKRAMENTĄ
1. Prieš taip didį Sakramentą,
Jėzaus Kūno, Kraujo švento,
pulkim ir karštai tikėkim,
garbinkim jį ir mylėkim.
2. Jis paliko Testamentą,
tą Švenčiausią Sakramentą:
čia jis peni mus ir laukia,
prie savęs meilingai traukia.
3. Garbė Tėvui Sutvėrėjui
ir jo Sūnui Atpirkėjui,
Šventai Dvasiai ir tikramui
Dievui Trejybėj vienamui.
5. JĖZAU, PAS MANE ATEIKI
1. Jėzau, pas mane ateiki,
savo meilę man suteiki.
Sielų drauge mylimiausias,
ak, ateik, ateik, brangiausias.
2. Tavęs ilgiuos šimtą kartų,
be Tavęs gyvent man kartu;
šimtą kartų Tave šaukiu:
Ateik, Jėzau, Tavęs laukiu!
3. Tuščios žemiškos linksmybės,
pilnos, kaip tulžies, kartybės,
tik Tu, meile begaline,
vienas šildai man krūtinę.
4. Be Tavęs ašai nerimstu,
nuolat nuliūdiman grimztu,
todėl Tau, širdžių Paguoda,
savo Širdį atiduodu.
5. Neverti mes esam žmonės
tokią brangią gaut malonę;
tik ištarki žodį vieną,
ir bus sielai laimės diena.
6. Ženk, o Jėzau, nevėluoki,
iš tamsos mane vaduoki!
Teikis man silpnam padėti,
duok danguj save regėti!
6. TEGU BŪNA GARBINAMAS
Tegu būna garbinamas,
visų mūsų šlovinamas
Sakramentas Švenčiausias,
dangaus valgis tikriausias.
Dabar ir visados ir per amžius. Amen.
7. SVEIKAS. JĖZAU GIMUSIS
1. Sveikas, Jėzau gimusis,
Šventas Dievo Kūdiki! –
Brangią dieną švęsdami
užgimimo Viešpaties,
linksminkimės ir džiaukimės,
Dievui garbę duodami, giedokime!
2. Kanklėmis kankliuokime,
sutartinę traukime. –
Brangią dieną švęsdami ir t. t.
3. Jau dangus mums artinas,
žemėj žmonės linksminas. –
Brangią dieną švęsdami ir t. t.
8. GUL ŠIANDIENĄ
1. Gul šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
šiam Karaliui Visagaliui
nėr vietelės tinkamos.
Piemenėliai, paskubėkit,
dovanas jam savo dėkit,
kaip pasaulio Viešpačiui.
2. Į menkutį jo tvartutį
ir mes draug skubėsime,
tam Karaliui savo valią,
visą širdį dėkime.
Viską mes jam paaukokim
ir su angelais giedokim:
„Garbė Tau aukštybėse!“
III. MŪSŲ MALDOS
1. ŽEGNOJIMASIS
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
2. VIEŠPATIES MALDA
Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams, ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
3. ANGELO PASVEIKINIMAS
Sveika, Marija, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi! Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas Tavo įsčių vaisius – Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
4. APAŠTALŲ TIKYBOS IŠPAŽINIMAS
Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų; sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
5. ŠVČ. TREJYBĖS PAGARBINIMAS
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
6. ŠVČ. SAKRAMENTO PAGARBINIMAS
Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą,
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties,
tikrąjį Kūną ir Kraują,
dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
7. MALDA UŽ MIRUSIUS
Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie,
ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Tegul ilsisi ramybėje. Amen.
8. MALDA Į ANGELĄ SARGĄ
Dievo Angele, mano Sarge!
Tau Dievas mane pavedė globoti.
Saugok mane, valdyk ir laikyk. Amen.
9. GAILESTIS DĖL NUODĖMIŲ
Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio!
10. GARBĖ JĖZUI KRISTUI
Garbė Jėzui Kristui!
Per amžius. Amen.
11. MALDA PRIEŠ VALGANT
Palaimink, Viešpatie, mus ir šias dovanas, kurias valgysime iš Tavo Apvaizdos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
12. MALDA PAVALGIUS
Dėkui Tau, visagalis Dieve, už tas dovanas, kurias valgėme, ir už visas mums suteiktas gėrybes. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
13. MALDA PRIEŠ PAMOKAS
Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios Dvasios dovanų mūsų protui apšviesti ir sielos jėgoms sustiprinti. Palaimink mūsų tėvus, mokytojus ir visus tuos, kurie mus veda į gera. Duok mums tvirtumo gerai mokytis. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
14. MALDA PO PAMOKŲ
Dėkui Tau, visagalis Dieve, už mokslą ir už visas mums suteiktas gėrybes. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
IV. ĮSAKYMAI
1. DEŠIMT DIEVO ĮSAKYMŲ
Štai ką įsako Viešpats Dievas, kurio kaip Tėvo turiu klausyti:
Pirmas: Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
Antras: Netark Dievo vardo be reikalo.
Trečias: Švęsk sekmadienį.
Ketvirtas: Gerbk savo tėvą ir motiną.
Penktas: Nežudyk.
Šeštas: Nepaleistuvauk.
Septintas: Nevok.
Aštuntas: Nekalbėk netiesos.
Devintas: Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
Dešimtas: Negeisk svetimo turto.
Didysis įsakymas: Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.
2. PENKI BAŽNYČIOS ĮSAKYMAI
Štai ką įsako Bažnyčia, kurią kaip Motiną turiu mylėti:
Pirmas: Švęsk šventes.
Antras: Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šventosiose Mišiose.
Trečias: Laikyk pasninkus ir nesilinksmink draudžiamu laiku.
Ketvirtas: Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą.
Penktas: Padėk išlaikyti savo Bažnyčią.
3. EINANT IŠPAŽINTIES REIKIA:
1 – Nuodėmes atsiminti, 2 – Už jas gailėtis, 3 – Tvirtai pasiryžti nebenusidėti, 4 – Nuodėmes išpažinti, 5 – Už jas atsilyginti.
4. SEPTYNI SAKRAMENTAI
1 – Krikštas, 2 – Sutvirtinimas, 3 – Švenčiausiasis Sakramentas, 4 – Atgaila, 5 – Paskutinis Patepimas, 6 – Kunigystė, 7 – Santuoka.
5. TRYS ŽYMIAUSIEJI GERI DARBAI
1 – Malda, 2 – Pasninkas, 3 – Išmalda.
6. SEPTYNIOS DIDŽIOSIOS NUODĖMĖS
1 – Puikybė, 2 – Gobšumas, 3 – Gašlumas, 4 – Rūstumas, 5 – Pavydas, 6 – Nesaikingumas valgant ar geriant, 7 – Tingumas.
V. MĮSLIŲ ĮMINIMAS
1. Saulė ir mėnuo; 2. Mėnuo ir žvaigždės; 3. Nuodėmės; 4. Už save vyresnį; 5. Žmogus; 6. Duona; 7. Šaukštas valgant; 8. Stalas; 9. Savaitės dienos; 10. Bažnyčia; 11. Kunigas sako pamokslą; 12. Varpas; 13. Kunigas neša Jėzų monstrancijoje; 14. Varpelis per pakylėjimą; 15. Gavėnia ir Velykos; 16. Kiaušinis; 17. Kapinės.