„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.“ (Mt 7, 21)

Krikščionis yra naujos ir dangiškos žmonių giminės, dieviškosios giminės – divinum genus – dalis. Jis yra sudievintas žmogus, Dievo Tėvo sūnus, įjungtas į Įsikūnijusį Žodį – Jėzų Kristų, gaunantis gyvybę iš Šventosios Dvasios.

Rugpjūčio 15 d. Bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangų šventę. Verta prisiminti, kuo ši dogma tokia svarbi mūsų laikams.

Neomodernistai veikė daug gudriau ir sumaniau, nei popiežiaus šv. Pijaus X pasmerkti modernistai. Slėpdami eretišką savo mąstymo esmę, jie užsitikrino hierarchų paramą, triumfavo Vatikano II Susirinkime ir vėliau paskleidė savo idėjas po visą Bažnyčią.

Brolis Alfonsas Rodrigesas (Alonso Rodríguez), jėzuitų šventasis, nugyveno ilgą ir, pasaulio akimis žiūrint, labai paprastą bei monotonišką gyvenimą. Tačiau tie 86 jo nugyventi metai buvo stebėtinai turiningi Dievo akyse, kiekviena jų diena pasižymėjo ypatingais dorybių aktais ir pelnė nuolankiam broliui daugybę malonių. 

Dauguma teigia, kad pirmąjį krikščioniškąjį jubiliejų paskelbė pop. Bonifacas VIII 1300 metais. Iš tikrųjų tai yra pirmoji tiksliai žinoma jubiliejaus šventė, tačiau kas penkiasdešimtųjų metų šventė buvo žinoma dar viduramžių rašytojams

Šiame aktualiame straipsnyje, pirmą kartą paskelbtame žurnalo „The Angelus“ 1999 m. lapkričio numeryje, mėginama apginti klaidingai suprastą Katalikų Bažnyčios istorijos puslapį.