Nuotraukoje: „Ad Petri sedem“ piligrimai prie užkardos į Šv. Petro aikštę Vatikane
Prieš keletą dienų Vatikane įvyko sunkiai suvokiamas dalykas. Spalio 24 d. piligrimams, dalyvaujantiems kasmetinėje „Summorum Pontificum“ piligrimystėje (šiemet ji vadinosi Ad Petri Sedem – „Prie Petro Sosto“), neleista įžengti į Šv. Petro baziliką. Kuo jie nusikalto? Ko gero, vien tuo, kad myli tradicines Mišias – „Summorum Pontificum“ yra 2007 m. paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI apaštališkasis laiškas, kuriuo jis suteikė kunigams daugiau laisvės aukoti tradicines Mišias. Šie piligrimai nepriklauso Šv. Pijaus X kunigų brolijai, taigi Roma jų nelaiko „schizmatikais“, be to, jie tik prašė leisti įžengti į pagrindinę katalikų šventovę ir ten pasimelsti už popiežių. Vis dėlto jiems buvo užtvertas kelias net patekti į Šv. Petro aikštę. Tai labai kontrastuoja su Vatikano laikysena kai kurių grupių, prieštaraujančių katalikų tikėjimui, atžvilgiu – pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjo 6 d. buvo leista į Šv. Petro baziliką įžengti didelei (apie 1 tūkst.) homoseksualų elgesį propaguojančiai asmenų grupei su visą LGBT ideologinį judėjimą reprezentuojančia simbolika, įskaitant LGBT spalvomis išmargintą kryžių, o šiomis dienomis (2026 m. spalio 25–27 d.) Asyžiuje vyko eilinis tarpreliginis susitikimas, į kurį buvo pakviesta daug atskilusių ir eretiškų bendruomenių bei pagoniškų religijų atstovų – su jais katalikų hierarchai drauge meldė pasauliui taikos.
Pasak „Ad Petri Sedem“ piligrimystės organizatorių, ši istorija prasidėjo 2025 m. gruodžio 18 d., kai vysk. Athanasius Schneideris susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Per susitikimą Schneideris asmeniškai įteikė popiežiui laišką, pasirašytą dviejų piligrimystės organizacinio komiteto narių pasauliečių. Jame buvo prašoma privačios audiencijos su pontifiku. Laiške organizatoriai taip pat prašė leidimo aukoti pontifikalines Mišias prie Šv. Petro sosto altoriaus Romos Šv. Petro bazilikoje. Oficialaus popiežiaus atsakymo dėl prašomos audiencijos taip ir nebuvo sulaukta. Po kelių dienų organizatoriai pateikė oficialų prašymą pačiai Šv. Petro bazilikai – leisti aukoti pontifikalines Mišias ir aplankyti apaštalo kapą.
Atsakymas užtruko, tačiau galiausiai buvo neigiamas. Vis dėlto bazilikos administracija leido piligrimams procesija įžengti į baziliką trumpam eucharistiniam palaiminimui. Paskatinti 2025 m. „Summorum Pontificum“ piligrimystės sėkmės (tais metais pilgrimams buvo leista įžengti į baziliką, o Mišias aukojo kard. Raymondas Burke‘as) ir negavę jokio paaiškinimo Šv. Petro bazilikos administracijos atsiųstame laiške, organizatoriai vėliau, 2026 m. birželį, nusprendė pateikti naują prašymą popiežiui ir Valstybės sekretoriatui.
Po dviejų mėnesių, 2026 m. rugpjūčio 7 d., Valstybės sekretoriatas atsakė negalįs leisti Šv. Petro bazilikoje aukoti tradicines pontifikalines Mišias. Atsakyme nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, o apie galimybę procesija įžengti į baziliką Eucharistiniam palaiminimui neužsiminta.
Susirūpinę, kad negauna atsakymo dėl leidimo procesija įžengti į Šv. Petro baziliką, 2026 m. rugsėjį organizatoriai vėl kreipėsi į jos administraciją ir paprašė patvirtinti, kad procesijai vis dar bus leista prieiti prie Apaštalo kapo maldai ir Eucharistiniam palaiminimui. Tačiau pareigūnai konkretaus atsakymo nepateikė ir nukreipė juos į Valstybės sekretoriatą.
Todėl rugsėjo 8 d. piligrimystės kapelionas kunigas Claude’as Barthe’as išsiuntė oficialų laišką arkivyskupui Paolo Rudelliui, Valstybės sekretoriato sekretoriaus pavaduotojui. Jis prašė leisti 13 val. procesijai įžengti į baziliką, pasimelsti prie Šv. Petro kapo ir prie Sosto altoriaus adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą.
Atsakymas buvo išsiųstas paštu ir kunigą Barthe’ą pasiekė spalio 12 d., likus mažiau nei dviem savaitėms iki renginio. Oficialiame Valstybės sekretoriato atsakyme, datuotame rugsėjo 30 d., tiesiog nurodyta, kad prašymo negalima patenkinti. Daugiau paaiškinimų nepateikta.
Organizatoriai dar mėgino gauti kokį nors leidimą, tačiau spalio 23 d. per piligrimystės atidarymo simpoziumą galiausiai paskelbė apie draudimą. Kaip teigė pagrindinis piligrimystės organizatorius Christianas Marquant’as, Vatikano pareigūnai tvirtino, kad 2025 m. kardinolo Raymondo Burke’o aukotos pontifikalinės Mišios buvo tam tikrų grupių „panaudotos savo tikslams“. Be to, jie teigė, kad „Ad Petri Sedem“ piligrimystė neva kirtosi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-ųjų metinių minėjimu, turėjusiu vykti Šv. Petro bazilikoje būtent tą pačią spalio 24 d. (apie tai viešai paskelbta tik rugsėjo vidury). Programoje buvo numatytos vakarinės Mišios prie Šv. Petro Sosto altoriaus. Tačiau piligrimų Mišios turėjo būti aukojamos vidurdienį, taigi būtų pasibaigusios gerokai prieš vakarines minėjimo pamaldas.
Laimei, su organizatoriais susisiekė Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas lietuvių kardinolas Rolandas Makrickas ir leido vyskupui Schneideriui aukoti pontifikalines Mišias šioje žymioje Romos bazilikoje.
Taigi spalio 24 d. 1,5 tūkst. piligrimų procesija sustojo Šv. Petro aikštėje, priešais obeliską, prie administracinės ribos, skiriančios Vatikano ir Italijos valstybes. Kelias toliau jiems buvo fiziškai užtvertas. Ten piligrimai sugiedojo „Credo“ ir „Christus vincit“. Paskui vyskupas A. Schneideris aukojo Mišias Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, deja, paprasta, o ne pontifikaline forma – paskutinę dieną tai jam kažkodėl buvo uždrausta.
Per homiliją vyskupas Schneideris sakė:
„Pirmiausia, ši bazilika siejama su tradicine Romos apeigų Mišių forma ir šventuoju Pijumi V, kurio šventasis kūnas čia ilsisi. Jis buvo ganytojas, pasipriešinęs apostazei, jis buvo tradicinių Romos apeigų popiežius ir Šventojo Rožančiaus puoselėtojas. <…> Šv. Pijus V neįvykdė Mišių apeigų reformos griežtąja prasme – jis labai gerbė Romos Bažnyčios liturginę tradiciją. Bažnyčia šimtmečius turėjo ritualą, kurio dėl jo doktrininio vientisumo, ritualinio grožio ir brandos nereikėjo reformuoti. Priešingai, jis buvo apsauga ir tvirtas inkaras siaučiant liturginei anarchijai protestantiškosios reformacijos amžiuje.
Remdamasis šia garbinga tradicija ir jos šventumu, šv. Pijus V apaštališkąja konstitucija „Quo Primum“ iškilmingai užtikrino, kad visi Romos apeigų kunigai galėtų amžinai naudotis tradicine Mišių forma. Jis aiškiai nustatė, kad joks kunigas niekada negali būti verčiamas aukoti šventąsias Mišias kita forma nei ta, kuriai įsipareigojo pagal savo Mišiolą, ir kad jo apaštališkoji konstitucija „Quo Primum“ niekada negali būti atšaukta. Taigi šv. Pijus V tam tikra prasme kanonizavo tradicines Mišių apeigas. Todėl joks Romos popiežius niekada nedrįso atšaukti ar panaikinti „Quo Primum“ kanoninio statuso.
Popiežius Benediktas XVI savo apaštališkuoju laišku „Summorum Pontificum“ patvirtino: ši Mišių aukojimo forma niekada nebuvo panaikinta. <…>
Daugybė katalikų visame pasaulyje, ypač jaunoji karta, teisėtai trokšta siekti šventumo ir dalyvauti tradicinėje [liturgijos] formoje. <…> Šia liturgine forma tikintieji siekia dvasiškai susivienyti su šventaisiais ir savo protėviais. Jie nori savo akimis, ausimis ir širdimi patirti tokią Mišių apeigų formą, kuri maitino ir stiprino daugybę šventųjų, kankinių bei tikėjimo išpažinėjų.
Tačiau šiandien dėl tam tikrų biurokratinių apribojimų ir net pastoracinės diskriminacijos šie tikintieji, ypač jaunimas, jaučiasi laikomi lyg kokiais antrarūšiais katalikais. Vis dėlto jie nejaučia kartėlio. Jie ir toliau myli savo Motiną Bažnyčią, net jei šiuo metu jaučiasi nesuprasti popiežiaus ir Romos Bažnyčios. Jie ir toliau myli Romos Bažnyčios popiežių. <…>
Pats popiežius Pranciškus gyrė Rytų stačiatikių Bažnyčias už tai, kad jos išsaugojo gražią senovinę liturgiją: „Esame šiek tiek praradę adoracijos pojūtį. Rytų Bažnyčios jį išsaugojo; jos garbina Dievą. Laikas nesvarbus – centre yra Dievas. Tai yra lobis.“ Tai popiežiaus Pranciškaus žodžiai.“
Visas vysk. Schneiderio pamokslas (anglų kalba) čia: https://advaticanum.com/article/full-homily-of-bishop-athanasius-schneider-at-st-mary-major-during-ad-petri-sedem-pilgrimage/
ŠALTINIS: katalikutradicija.lt