Teologai atvirame laiške vyskupams kaltina popiežių Pranciškų erezija

 

Grupė dvasininkų ir iškilių akademikų paskelbė atvirą laišką, kuriame kaltina popiežių Pranciškų erezija. Laiškas adresuotas Katalikų Bažnyčios vyskupams, šie prašomi „imtis veiksmų, būtinų šiai rimtai padėčiai išspręsti“.

Laiško autoriai savo kaltinimą grindžia įvairiais pop. Pranciškaus žodžiais ir veiksmais, aiškiai išreiškiančiais tikėjimui priešingas idėjas, taip pat jo parama dvasininkams, kurie savo gyvenimu parodė negerbią Bažnyčios tikėjimo ir moralės.

„Šios kraštutinės priemonės mus paskatino imtis žala, kurią per pastaruosius keletą metų padarė popiežiaus Pranciškaus žodžiai ir veiksmai, sukėlę vieną iš didžiausių krizių Katalikų Bažnyčios istorijoje“, – rašoma Laiško pradžioje.

Kol kas dokumentą pasirašė 81 asmuo, tarp jų yra tokie vardai kaip prof. Claudio Pierantoni, dr. Peteris Kwasniewskis, dr. Johnas Lamontas ir kt.

20 puslapių dokumentas tarsi pratęsia „Sūnišką pataisymą“, kurį 2017 m. pasirašė 62 teologai ir kuriame teigiama, kad „pop. Pranciškus savo apaštališkuoju paraginimu „Amoris laetitia“, taip pat su juo susijusiais savo žodžiais, veiksmais ir apsileidimais išreiškė 7 eretiškas idėjas apie santuoką, moralinį gyvenimą bei sakramentus, ir dėl to šios eretiškos idėjos pasklido po Bažnyčią.“

„Sūniškas pataisymas“ savo ruožtu buvo „Abejonių“ (lot. dubia) tęsinys, dokumento, kurį Popiežiui 2016 m. rugsėjo 19 d. nusiuntė keturi kardinolai: Walteris Brandmülleris, Raymondas L. Burke‘as, Joachimas Meisneris ir Carlo Caffarra. Kardinolai pagarbiai prašė Popiežiaus išaiškinti penkis dviprasmiškus ir eretiškai skambančius „Amoris laetitia“ teiginius.

Kol kas pop. Pranciškus neatsakė nei į „Abejones“, nei į „Sūnišką pataisymą“, nei į Atvirą laišką.

Pasak Laiško autorių, jau tapo akivaizdu, kad pop. Pranciškus suvokia savo teiginiais prieštaraująs katalikų tikėjimui, todėl atėjo laikas žengti „tolesnį žingsnį“ ir aiškiai pasakyti, jog Šventasis Tėvas padarė „kanoninį erezijos nusikaltimą“.

„Mes apsiribojame kaltindami jį erezija tik tai atvejais, kai jis viešai paneigė tam tikras tikėjimo tiesas ir savo nuolatiniu elgesiu parodė, kad netiki tomis viešai paneigtomis tiesomis“, – rašo Laiško autoriai.

Jie patikslina: „Mes neteigiame, kad jis paneigė tikėjimo tiesas pareiškimais, atitinkančiais neklaidingo popiežiaus mokymo sąlygas. <...> Tai būtų neįmanoma, nes tai būtų nesuderinama su Šventosios Dvasios vadovavimu Bažnyčiai.“

Atsižvelgdami į šią situaciją, autoriai prašo Katalikų Bažnyčios vyskupų imtis atitinkamų veiksmų siekiant išvengti „didesnio blogio, kurį sukels sąmoningas nenoras įžvelgti problemą ar popiežiaus platinamų erezijų toleravimas“.

Pradžioje autoriai, pasiremdami įvairiomis Šv. Rašto bei Bažnyčios magisteriumo nuorodomis, išdėsto septynis tikėjimui prieštaraujančius teiginius, kurių pop. Pranciškus ne kartą parodė besilaikąs.

Viena iš erezijų, kuria autoriai kaltina Popiežių, skamba taip:

„Krikščionis tikintysis gali, aiškiai suprasdamas dieviškąjį įstatymą, tyčia jį šiurkščiai pažeisti, bet dėl to neatsidurti mirtinos nuodėmės būklėje.“

Daugelis Laiške minimų eretiškų teiginių susiję su santuokine morale ir yra randami Popiežiaus apaštališkajame paraginime „Amoris laetitia“. Autoriai nepaminėjo ties erezijos riba balansuojančių pop. Pranciškaus pasisakymų prieš mirties bausmę, tačiau jie įtraukė teiginį iš Popiežiaus Abu Dabyje pasirašytos deklaracijos „Apie žmonių brolybę“, sakantį, kad „Dievas savo išmintimi nori religijų pliuralizmo ir įvairovės“.

Kitoje Laiško dalyje autoriai išvardija žymius dvasininkus ir pasauliečius, kuriuos, nepaisydamas jų viešai išsakomų antikatalikiškų pažiūrų ar nemoralaus elgesio, pop. Pranciškus gyrė arba iškėlė į svarbias pareigas. Tarp tokių asmenų minimi Emma Bonino (garsi Italijos politikė, visą gyvenimą kovojusi už abortų įteisinimą), kard. Theodoras McCarickas (pašalintas iš dvasininkų luomo dėl seksualinio priekabiavimo), kard. Blase‘as Cupichas, kard. Godfriedas Danneelsas, kard. Donaldas Wuerlas, vysk. Gustavo Zanchetta, vysk. Juanas Barrosas, kard. Oscaras Rodrigezas Maradiaga.

Autoriai dėkoja tiems vyskupams, kurie drįso atvirai ginti katalikišką moralinį mokymą. Tarp jų minimi „Abejones“ pasirašę keturi kardinolai, taip pat kard. Gerhardas Mülleris, paskelbęs „Tikėjimo manifestą“.

Autoriai mano, kad po šešių pop. Pranciškaus pontifikato metų atėjo laikas imtis tiesesnio ir griežtesnio žingsnio. Tačiau jie supranta savo ribas ir todėl kreipiasi į vyskupus:

„Nepaisydami įrodymų, kuriuos pateikėme šiame laiške, mes pripažįstame, kad neturime galios taip paskelbti Popiežių besilaikant erezijos, kad tai turėtų kokių nors kanoninių padarinių. Todėl kreipiamės į jus, kaip į savo dvasinius tėvus ir Kristaus – ne Romos vyskupo – vietininkus, prašydami, kad viešai paragintumėte pop. Pranciškų išsižadėti erezijų, kurių jis iki šiol laikėsi. <...> Toks paraginimas būtų broliškos meilės pareiga Popiežiui ir visai Bažnyčiai.“

Visas dokumento tekstas lietuvių kalba.

ŠALTINIS: lifesitenews.com