II. SUTVIRTINIMAS
Sutvirtinimo sakramentu krikščionis gauna Šv. Dvasios tvirtybę ir septynias Jos dovanas. Sutvirtinimas suteikia jėgų išpažinti katalikų tikėjimą ir pagal jį gyventi. Paprastai šį sakramentą teikia vyskupas, tačiau kanonų teisės numatytais ypatingais atvejais ar įgaliojus vyskupui jį gali teikti ir kunigas. Reikia, kad sutvirtinamasis žinotų pagrindines tikėjimo tiesas, jis turi pasirinkti Sutvirtinimo vardą ir Sutvirtinimo tėvą (motiną). Prieš Sutvirtinimo teikimą sutvirtinamasis turi prieiti išpažinties ir išlaikyti bent trijų valandų pasninką.
1. Sutvirtinimo apeigos
Visi stovi. Sutvirtinamasis (-oji) uždeda savo kairę koją ant kairėje nuo jo (jos) stovinčio Sutvirtinimo tėvo (motinos) dešinės pėdos. Vyskupas trumpai paaiškina šio sakramento svarbą.
Visi klaupiasi, vyskupas pradeda giesmę „Veni Creator“. Po pirmojo stulpelio visi stojasi. Po to vyskupas sėdasi priešais altorių veidu į žmones ir plauna rankas. Sutvirtinamieji klaupiasi prieš vyskupą (Sutvirtinimo tėvai stoja kairėje šalia jų). Vyskupas stojasi ir kalba:
Spíritus Sanctus supervéniat in vos, et virtus Altíssimi custódiat vos a peccátis.
R. Amen.
V. + Adiutórium nostrum in nómine Dómini. R. Qui fecit cælum et terram.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
|
Tenužengia ant jūsų Šventoji Dvasia, ir Aukščiausiojo galybė tesaugo jus nuo nuodėmių.
Visi atsako: Amen.
V. + Mūsų pagalba – Viešpaties vardas. R. Jis padarė dangų ir žemę.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
|
Vyskupas ištiesia rankas virš sutvirtinamųjų ir kalba:
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui regeneráre dignátus es hos fámulos tuos (has fámulas tuas) ex aqua et Spíritu Sancto, quique dedísti eis remissiónem ómnium peccatórum: emítte in eos (in eas) septifórmem Spíritum tuum Sanctum Paráclitum de cælis. R. Amen.
Spíritum sapiéntiæ et intelléctus. R. Amen.
Spíritum consílii et fortitúdinis. R. Amen.
Spíritum sciéntiæ et pietátis. R. Amen.
Adímple eos (eas) Spíritu timóris tui, et consígna eos (eas) signo Cru+cis Christi, in vitam propitiátus ætérnam. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum, Fílium tuum: Qui tecum vivit et regnat in unitáte eiúsdem Spíritus Sancti Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.
|
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu teikeisi šiuos savo tarnus (šias savo tarnaites) atgaivinti iš vandens ir Šventosios Dvasios bei suteikei jiems (joms) visų nuodėmių atleidimą. Išliek virš jų iš dangaus septyneriopą savo Šventąją Dvasią Guodėją.
Visi atsakinėja: Amen.
Išminties ir supratimo Dvasią. R. Amen.
Patarimo ir tvirtumo Dvasią. R. Amen.
Žinojimo ir maldingumo Dvasią. R. Amen.
Pripildyk juos (jas) Tavosios baimės Dvasia ir permaldautas pažymėk juos (jas) Kristaus Kry+žiaus ženklu amžinajam gyvenimui. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja tos Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
|
Vyskupas sėdasi priešais altorių. Kiekvienas sutvirtinamasis eina prie vyskupo, klaupiasi priešais jį. Sutvirtinimo tėvas (motina) stovi kairėje nuo jo, savo dešinę ranką laiko ant jo dešinio paties, vyskupui rodo lapelį su Sutvirtinimo vardu. Vyskupas dešinės rankos nykštį suvilgo šv. krizma, ranką uždeda sutvirtinamajam ant galvos ir nykščiu patepa jo kaktą, sakydamas:
N. Signo te signo Cru+cis:
|
N., pažymiu tave Kry+žiaus ženklu.
|
Tada tęsia, triskart laimindamas sutvirtinamąjį, kuris persižegnoja:
Et confírmo te chrísmate salútis: In nómine Pa+tris, et Fí+lii, et Spíritus + Sancti.
R. Amen.
|
Ir sutvirtinu tave išganymo krizma. Vardan Tė+vo, ir Sū+naus, ir Šventosios + Dvasios.
Visi atsako: Amen.
|
Vyskupas lengvai suduoda sutvirtintajam per skruostą, sakydamas:
Pax tecum.
|
Ramybė su tavimi.
|
Sutvirtinamajam skepeta aprišama galva arba iš karto vata nuvaloma kakta. Sutvirtintasis stoja, kartu su tėvu (motina) priklaupia, eina į savo vietą ir klaupiasi.
Baigus Sutvirtinimo teikimą, kol vyskupas plaunasi rankas, giedama:
Confirma hoc
Sutvirtink, Viešpatie, tai, ką esi mumyse nuveikęs, iš savo šventosios šventyklos, kuri yra Jeruzalėje (išskyrus Septuagezimos laiką ir gavėnią: aleliuja, aleliuja). V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen. Sutvirtink...
Baigus giedoti, vyskupas, stovėdamas atsigręžęs link altoriaus, kalba:
V. Osténde nobis, Dómine, misericórdiam tuam. R. Et salutáre tuum da nobis.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, qui Apóstolis tuis Sanctum dedísti Spíritum, et per eos eorúmque successóres céteris fidélibus tradéndum esse voluísti: réspice propítius ad humilitátis nostræ famulátum, et præsta; ut eórum (eárum) corda, quorum (quarum) frontes sacro chrísmate delinívimus et signo sanctæ Crucis signávimus, idem Spíritus Sanctus, in eis supervéniens, templum glóriæ suæ dignánter inhabitándo perfíciat: Qui cum Patre et eódem Spíritu Sancto vivis et regnas Deus, in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Ecce sic benedicétur omnis homo, qui timet Dóminum.
|
V. Parodyk mums, Viešpatie, savo gailestingumą. R. Ir duok mums savo išganymą.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, Tu savo apaštalams davei Šventąją Dvasią ir norėjai, kad jie bei jų įpėdiniai Ją perduotų kitiems tikintiesiems. Maloningai pažvelk į mūsų nuolankią tarnystę ir suteik, kad širdyse tų, kurių kaktas patepėme šventąja krizma ir pažymėjome šventojo Kryžiaus ženklu, maloningai apsigyventų toji ant jų nusileidusi Šventoji Dvasia ir jas paverstų savo šlovės šventovėmis. Tu būdamas Dievas su Tėvu ir ta Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per visus amžių amžius.
Visi atsako: Amen.
Štai taip bus palaimintas kiekvienas žmogus, bijantis Viešpaties.
|
Vyskupas atsigręžia į sutvirtintuosius ir juos laimina:
Bene+dícat vos Dóminus ex Sion, ut videátis bona Ierúsalem ómnibus diébus vitæ vestræ, et habeátis vitam ætérnam. R. Amen.
|
Tepa+laimina jus Viešpats iš Siono, kad visas savo gyvenimo dienas regėtumėte Jeruzalės gerovę ir turėtumėte amžinąjį gyvenimą.
Sutvirtintieji persižegnoja ir atsako: Amen.
|
Visi atsistoja, vyskupas sėda. Vyskupo paraginti, sutvirtintieji su savo Sutvirtinimo tėvais (motinomis) kalba „Tikiu Dievą Tėvą“, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Visi stovi, kol vyskupas išeina.