„Atėjo dar vienas angelas ir atsistojo prie aukuro, laikydamas aukso smilkytuvą. Jam buvo duota daug smilkalų, kad jis aukotų juos su visų šventųjų maldomis ant auksinio aukuro priešais sostą. Ir pakilo smilkalų dūmai su šventųjų maldomis iš angelo rankų į Dievo akivaizdą.“ (Apr 8, 34).
„Juk jis palieps savo angelams, kad saugotų tave visur, kur tik eitumei. Savo rankomis jie neš tave, kad kojos į akmenį neužsigautum.“ (Ps 91, 11–12).
„Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.“ (Mt 18, 10)
„Dievo Apvaizda patikėjo angelams pareigą sergėti žmoniją ir lydėti kiekvieną žmogų, kad jis būtų apsaugotas nuo visų rimtų pavojų... Mūsų dangiškasis Tėvas kiekvienam iš mūsų skyrė po angelą, kad savo globa ir budrumu jis padėtų mums išvengti priešo slapta rezgamų žabangų, atremti baisius jo puolimus, laikytis teisingo kelio ir išvengti klaidingų žingsnių, kuriems savo vyliais mus gali pastūmėti nelabasis, norėdamas nukreipti nuo į dangų vedančio kelio.“ (Tridento Susirinkimo katekizmas, IV 9, 4).
1 skyrius
Tavo geriausias draugas
Ar žinai, kas yra geriausias ir ištikimiausias tavo draugas? Tasai, kurį pats Dievas tau skyrė kaip bendrakeleivį, vienas iš Jo dangiškojo dvaro didikų – tavo angelas sargas. Dievas jį maloningai paskyrė, kad jis tave visą gyvenimą globotų ir saugotų bei saugiai nuvestų į amžinybės namus.
Angelas sargas rūpinasi tavimi nuo pat tavo gyvenimo pradžios. Jis džiaugėsi, kai atėjai į šį pasaulį, kaip gera motina džiaugiasi savo kūdikio gimimu. Nuo savo Krikšto dienos tapai Angelui sargui dar brangesnis, dar labiau jo mylimas. Jis dieną naktį budėjo ties tavo lopšiu. Tave vedė, kai žengei pirmuosius žingsnius. Su švelnia meile rūpinosi tavimi, kai grėsė pavojus. Tau padarius nuodėmę, jis liūdėjo, tarsi pats patyręs didžiulę skriaudą, ir nedavė tau ramybės, kol nesusitaikei su Dievu nuoširdžia išpažintimi. Jis budėjo ir meldėsi su tavimi tavo sielvarto valandomis. Drauge su tavimi džiaugėsi tavo sėkmėmis. Pirmosios Komunijos dieną jis buvo tavo sielos palydovas. Kai malonės būklėje priimdavai Angelų Duoną, jis džiūgaudamas tave lydėdavo prie šventojo stalo. Tai jis ypatingai meldėsi už tave, kai vyskupo ranka tave patepė kaip Kristaus kareivį Sutvirtinimo sakramentu.
Angelas sargas – tavo geriausias patarėjas. Jis ypač padeda jaunuoliams ir mergaitėms rinktis pašaukimą. Jis tave saugoja nuo pasaulio pavojų. Jeigu jo šauksiesi, jis padės susirasti tau Dievo numatytą gyvenimo draugą. Jis visada liks šalia tavęs, kad galėtum sąžiningai ir ištikimai atlikti savo gyvenimo luomui deramas pareigas.
Jeigu Dievas tave pašaukė vienuoliniam gyvenimui arba šventajai kunigystei, angelas sargas gins tave nuo pasaulio pagundų ir padės išsaugoti nesuteptą skaistumą, jį aukoti šventaisiais įžadais prie altoriaus arba, kaip Aukščiausiojo kunigui, nesuteptomis rankomis ir šventomis lūpomis atnašauti šventąjį Kristaus Kūną.
Trumpai tariant, Angelas sargas yra ištikimas tavo palydovas visomis gyvenimo aplinkybėmis – tavo draugas sėkmėje ir nelaimėje. Vieną dieną jis tau suteiks ypatingą pagalbą – kai pradėsi paskutinį savo gyvenimo mūšį. Tuomet jis kovos su tavimi ir už tave, kol laimėsi tą kovą ir tavo širdis nurims. Tačiau net tada jis tavęs neapleis – ten, kur visi, net geriausi draugai, privalo tave palikti – ant amžinybės slenksčio. Kai išnyks žemės šviesa ir tave nutvieks amžinybės švytėjimas, angelas sargas pristatys tavo sielą Dievo teismui ir sąžiningai tave užtars. Maža to, jei tau prireiks apsivalymo skaistyklos liepsnose, šventasis angelas tave lankys ir guos. Prieš Dievo sostą jis pateiks tavo žemėje atliktus gerus darbus ir pats tave užtars. Galų gale, pasibaigus nuskaistinimo laikui, džiaugsmingai praneš tau apie išlaisvinimą iš skaistyklos liepsnų ir nuves į palaimingąją dangaus karalystę. Tačiau, norėdamas gauti naudos iš šio dangiškojo draugo buvimo, turi paklusti jo įkvėpimams ir niekada nenusigręžti nuo šio šventojo angelo, tavo vadovo ir gynėjo.
Kas skatina mūsų pasitikėjimą ir dėkingumą
Kokios vertingos mūsų sielos turi būti dangiškojo Tėvo akyse, jeigu Jis paveda savo amžinosios karalystės didikams, savo artimiems draugams mus saugoti, visur lydėti, netgi nešioti ant rankų! Koks tai ypatingas paskatinimas pasitikėti Jo meile ir tėvišku rūpesčiu! Koks galingas stimulas būti dėkingiems mūsų gerajam Viešpačiui ir Dievui! Jeigu kuris nors šio pasaulio karalius vieną iš savo dvariškių pasiųstų pas vargšą pavaldinį, klajojantį toli nuo gimtosios šalies tarp daugelio pavojų, liepdamas vesti tą vargšą keliautoją į savo rūmus, saugoti ir globoti, argi nebūtų tam pavaldiniui sunku rasti tinkamų žodžių, kad išreikštų karaliui savo širdingą dėkingumą? Tačiau šis pavyzdys – tik menkas atvaizdas dangaus Karaliaus gerumo, kurį jis rodo mums, žmonių vaikams, vargstantiems šioje ašarų pakalnėje. Todėl girkime, garbinkime Aukščiausiąjį ir amžinai jam dėkokime už tai, kad davė mums angelą kaip gynėją ir vedlį į dangaus karalystę.
Šventojo Rašto įrodymai
Daugelyje Šventojo Rašto skirsnių aiškiai kalbama apie šventųjų angelų buvimą ir jų teikiamą apsaugą. Išėjimo knygoje (23, 20–22) Dievas pažada Mozei, kad jį dykumoje saugos angelas: „Tikėk manimi, aš siunčiu angelą pirma tavęs saugoti tave kelyje ir nuvesti tave į vietą, kurią paruošiau. Būk jam atidus ir klausyk jo balso. Nemaištauk prieš jį, nes jis neatleis jūsų nusikaltimo. Jis turi mano vardą. Bet jei paklusi jo balsui ir darysi visa, ką sakau, aš būsiu priešas tavo priešams ir nedraugas tavo nedraugams“. Šiuos puikius žodžius visi galime pritaikyti sau, nes visi keliaujame pasaulio tyrais į savo dangiškuosius namus. Tačiau turime paisyti juose išreikšto perspėjimo.
Patriarchas Jokūbas patikėjo savo vaikaičius šventojo angelo globai: „Angelas, kuris išgelbėjo mane iš visų pavojų, telaimina šiuos jaunuolius“ (plg. Pr 48, 15–16). Tobijo knygoje pateikiamas jaudinantis pasakojimas apie arkangelo Rapolo paslaugas jaunajam Tobijui ir rūpinimąsi jaunuoliu bei jo tėvais. Karalius Dovydas savo psalmėse dažnai mini ištikimą angelų apsaugą. Šie gražūs jo žodžiai, pilni užuojautos ir vilties, skirti mums visiems: „Jis palieps savo angelams saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum. Savo rankomis jie neš tave, kad kojos į akmenį neužsigautum“ (Ps 91, 11–12).
Šventieji angelai daug kartų minimi ir Naujajame Testamente. Kartą Jėzus savo mokiniams kalbėjo: „Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nei vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18, 10). Šv. Paulius dažnai juos mini savo laiškuose. Kai grėsė laivo sudužimas, jis drąsino savo bendrakeleivius, žadėdamas, kad niekas iš jų nepraras gyvybės: „Šią naktį man apsireiškė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju, ir pranešė: „Nebijok, Pauliau!.. Dievas tau dovanoja visus, kurie su tavimi plaukia“ (Apd 27, 23–24).
Bažnyčios tėvų pamokymai
Būtų galima be galo tęsti Šventojo Rašto ištraukas, kalbančias apie sergėjančių angelų egzistavimą. Prie jau pateiktų citatų pridedame įvairių Bažnyčios tėvų liudijimus, patvirtinančius tą patį mokymą:
„Didinga sielų garbė, – rašo šv. Jeronimas, – nes kiekvienai iš jų, nuo pat buvimo pradžios, paskiriama serginčioji dvasia“.
„Angelai rūpinasi mumis, vargšais keliautojais, – rašo šv. Augustinas, – jie mus užjaučia ir Dievo įsakymu skuba į pagalbą, kad ir mes vieną kartą pasiektume savo bendrą tėvynę“. Labai jaudinančiai jis kalba apie nuolatinę apsaugą, kurią jie mums teikia: „Angelai visur mus lydi, nuolatos stebėdami mus ir tai, ką darome. Jei kur sustojame, jie irgi sustoja; jei toliau keliaujame, jie eina drauge su mumis; jei vykstame į kitą šalį, mus lydi; jie keliauja visur, kur tik keliaujame mes – sausuma ar jūra, jie visuomet su mumis...“
„Mano broliai, – ragina šv. Bernardas, – susidraugaukime su šventaisiais angelais! Džiuginkime juos nuoširdžiais prašymais ir pagerbkime savo maldomis, nes jie visada šalia, pasirengę mus paguosti ir apsaugoti“. Dargi jis rašo: „Kad ir kokie silpni būtume, kad ir kokia liūdna būtų mūsų padėtis, kad ir kokie dideli pavojai mus suptų, tokių globėjų saugojamiems mums nėra ko bijoti! Kad ir kokie sielvartai ar pagundos tave vargintų, melsk pagalbos to, kuris tave sergi, veda, padeda tau įveikti visus sunkumus“.
Nuostabus angelų gerumas
Negali nesistebėti angelų gerumu: jie neatsisako rūpintis net tais, kurie padarė atleistinų nusižengimų savo Kūrėjui, nors žino, koks begalinis yra įžeistos dieviškosios galybės didingumas. Dar labiau stebina tai, kad jie neapleidžia net tų vargšų, kurie gyvena mirtinoje nuodėmėje, kurie trypia kojomis Dievo-žmogaus Kraują ir yra kalti dėl Jo mirties! Su nepaprastu gerumu jie ir toliau sergi šias nelaimingas sielas ir, negailėdami pastangų, skatina jas atgailauti ir susitaikyti su Visagaliu.
Tačiau šventųjų angelų meilė siekia dar toliau: jie globoja taip pat pagonis, eretikus, netikinčiuosius ir stabmeldžius, ir toji globa neabejotinai neša daug gerų vaisių. Šv. Tomo Akviniečio nuomone, net Antikristas tikriausiai turi Angelą sargą, sulaikantį jį nuo blogio, kurį priešingu atveju jis įvykdytų. Taigi visi žmonės be jokių išimčių, kad ir kokie nedori ar niekšiški būtų, sulaukia šventųjų angelų pagalbos. Tačiau, deja, kaip mažai padėkos šios dangiškosios dvasios gauna už savo rūpinimąsi! Kaip mažai jos gauna meilės, atsiliepiant į beribę jų meilę!
Ypatingieji sargai
Kiekvienam amžiui ir visoms gyvenimo sąlygoms yra atitinkami angelai sargai. Vaikai turi savo angelus sargus, kurie saugoja juos nuo pavojų ir sergi jų nekaltybę. Dažnai sakoma, kad joks vaikas nepasiektų brandos amžiaus, jeigu ne angelo sargo apsauga. Šį teiginį patvirtina nesuskaičiuojama daugybė atvejų, kai vaikai buvo paslaptingu būdu apsaugoti ar išgelbėti.
Daliai angelų pavesta rūpintis jaunimu, ypač kai gresia pavojus iškrypti iš doros kelio. Kiti angelai užsidegimu, meile ir pasiaukojimu įkvepia tuos, kurie susiję su jaunimo mokymu. Dar kiti, dvasininkijos angelai, įkvepia dvasininkams uolumo skelbti Dievo žodį. Misionierių angelai juos apsaugo kilus pavojui ir padrąsina misionieriško gyvenimo varguose. Bedievių ir pagonių angelai savo globotinius nuolatos užtaria, kad jų širdys galėtų atsiverti malonės šviesai. Tuos, kurie keliauja oru, žeme ir vandeniu, atitinkami angelai saugoja nuo susidūrimo, gaisro ir sprogimo pavojų ir saugiai nuveda į jų tikslą. Ligonių angelai juos ramina ir užtaria, kad per nekantrumą neprarastų savo dorybių. Taip pat yra angelų, kurie padeda patiriantiems mirties agoniją, pastiprindami, padrąsindami ir gindami juos nuo pragaro priešo puolimų.
Šv. Klemenso, šv. Grigaliaus Didžiojo, Origeno ir kitų šventųjų rašytojų nuomone, kiekviena šalis, kiekvienas didmiestis, miestas ir kaimas, ir net kiekviena šeima turi specialų angelą sargą. Tvirtai tikėdamas, kad kiekviena šalis turi savo angelą sargą, šv. Pranciškus Ksaveras maldingai kreipdavosi į kiekvienos šalies ir miesto, kur skelbdavo šventąją Evangeliją, angelą sargą, o išvykdamas pamokslauti į kitą vietą, jo paties į tikėjimą atvestą naują bendruomenę visuomet patikėdavo šventųjų angelų globai.
Panašiai ir altoriai, bažnyčios, parapijos, vyskupijos bei vienuolijos turi savus angelus sargus. Kiekviena Katalikų bažnyčia turi savo ypatingą angelą, kuris ją saugo nuo išniekinimo, o kiekvienas altorius – tūkstančius angelų, kurie garbina dangaus ir žemės Dievą, slypintį Švenčiausiajame Sakramente.
Šventasis arkangelas Mykolas gerbiamas kaip visos Katalikų Bažnyčios globėjas, panašiai kaip jis buvo Senojo Testamento išrinktosios tautos slobėjas. Tai pat tikima, jog jis buvo ypatingas Kristaus sergėtojas jo žemiškajame gyvenime ir Kristaus vietininko žemėje, Šventojo Tėvo globėjas. Šis šventasis arkangelas apreiškė šv. Eutropijui, kad jis yra ir Švenčiausiojo Sakramento sergėtojas.
Mokslingo istoriko Baronijaus liudijimu, angelai saugojo Konstantinopolio bažnyčias ir imperatoriaus rūmus nuo arijonų puolimų. Tas pats istorikas pasakoja, kad saksams įžengus į šv. Bonifacui pašvęstą bažnyčią, pasirodė du nuostabaus grožio galingi angelai kariai ir juos išvarė. Kai imperatorė Justina pareikalavo šv. Ambraziejaus, kad užleistų arijonams Milano priemiestyje stovinčią baziliką, angelai apgynę jį ir bažnyčią.
Palaimintasis Petras Faberis, įžymus Jėzaus draugijos misionierius ir šv. Ignaco, jos steigėjo, draugas, Vokietijoje skelbdamas Evangeliją, daug sielų atvertė į Dievą. Faberiui keliaujant po gimtąją vyskupiją, jį daug kartų guodė keleto parapijų angelai sargai. Ne kartą jis gavo labai apčiuopiamų ir įtikinamų jų globos įrodymų. Kartais šie šventieji angelai apsaugodavo jį nuo eretikų įtūžio; kitais atvejais švelnino žmonių sielas, ruošdami jas, kad lengviau priimtų iš jo išganymo doktriną.
Šv. Pranciškus Salezas suklupęs meldėsi Šablė (Chablais, Prancūzija) diecezijos Angelui sargui, kad padėtų jam atversti joje įsigalėjusius kalvinistus į katalikų tikėjimą. Po ketverių metų pamokslavimo beveik visi iš 72 tūkst. vyskupijos gyventojų grįžo į katalikybę.
Regimasis pasaulis yra valdomas angelų
Globojanti šventųjų angelų meilė yra tokia beribė, kad jie, nepasitenkindami žmonių sielų sergėjimu, saugoja net gyvulius ir fizinį pasaulį. Anot šv. Augustino, yra angelų, kurie prižiūri kiekvieną matomą daiktą ir visas įvairias žemės būtybių, tiek gyvųjų, tiek negyvųjų, rūšis.
Jeigu gerasis Dievas atvertų mums akis ir regimai parodytų angelus, kokių stebuklų išvystume! Įsigilinkime ir gerai pasvarstykime, kad visi patogumai ir nauda, kuriuos gauname iš žemės, oro, vandens, ugnies – iš visų kūrinių – tampa mums prieinami tarpininkaujant šventiesiems angelams, ištikimiems Dievo tarnams.