3 skyrius
Mūsų pareigos savo angelams sargams
Iš tikrųjų turime būti labai dėkingi savo Angelui sargui už jo švelnų ir nenuilstantį rūpinimąsi mumis. Tik įžengę į amžinybę galėsime sužinoti, kiek malonių gavome jam tarpininkaujant nuo pirmojo mūsų būties momento. Todėl drauge su Tobiju turėtume didžiai dėkingi sušukti: „Kiek turiu duoti jam už pagalbą?..“ (Tob 12, 2).
Šv. Bernardas sako, kad turime labai gerbti savo angelą sargą už jo buvimą šalia mūsų, visiškai pasikliauti jo meile bei galia mus apsaugoti ir jausti didelį dėkingumą už jo teikiamas didžias malones. „Visada atminkite, kad esate savo angelo sargo akivaizdoje, – skatina jis savo mokinius, – kad ir kur būtumėte, kad ir kokioje nuošalioje vietoje slėptumėtės, galvokite apie savo angelą. Niekada angelo akivaizdoje nedarykite to, ko nedarytumėte mano akivaizdoje“.
Didis šventųjų angelų kilnumas ir šventumas mus neišvengiamai įpareigoja juos gerbti. Žemės didžiūnų akivaizdoje žmonės elgiasi labai kukliai ir pagarbiai, tačiau žemiškųjų karalių ir princų orumas nepalyginamas su žemiausiųjų angelų garbe. Todėl savo šventojo angelo akivaizdoje visada turėtume elgtis pamaldžiai ir kukliai, susilaikydami nuo bet kokio žodžio, poelgio ar veiksmo, kuriuo galėtume supykdyti ar nuliūdinti savo dangiškąjį draugą ir vadovą. Be to, šis nuolatinis prisiminimas apie mūsų šventojo angelo buvimą yra puiki priemonė įveikti pagundas.
Jeigu nuoširdžiai mylime angelą sargą, besąlygiškai pasikliaujame jo galingu užtarimu pas Dievą ir tvirtai tikime jo pasiryžimu mums pagelbėti. Tai mus įkvepia dažnai šauktis jo pagalbos bei apsaugos, ypač pagundų metu. Taip pat tai paskatina prašyti patarimo įvairiais klausimais, daugiau ir mažiau svarbiuose reikaluose. Daugelis šventųjų buvo įpratę nesiimti jokio naujo darbo, pirma nepaprašę savo Angelo sargo patarimo. Žodžius, kuriais Dievas kreipėsi į Izraelio tautą, mūsų Angelas sargas skiria ir mums: „Šaukitės manęs visuose varguose, visuose pavojuose ir pagundose. Aš jus apsaugosiu ir jums padėsiu, o savo malda didinsite mano šlovę“.
Svarbiausia, turime būti nuoširdžiai dėkingi savo ištikimajam angelui globėjui už nesuskaičiuojamas malones, kurias jis mums teikia. Kaip ir jaunasis Tobijas, esame apipilti nuolatinių mūsų gerojo angelo malonių. Visuomet ir visur jis stovi šalia mūsų, su meile mus globodamas, švelniai perspėdamas ir rimtai paragindamas. Nėra geresnio būdo įrodyti savo dėkingumui, kaip nuolankiai laikytis jo patarimų ir rodyti meilingą vaikišką pamaldumą jam.
Pamaldumas savo Angelui sargui
Pripažindami meilingą savo Angelo sargo tarnystę, turime puoselėti švelnų pamaldumą jam ir gyventi bendraudami su juo kaip su mylimu draugu. Kiekviena mūsų gyvenimo diena turėtų būti pilna atsidavimo jam ir padėkos už nuostabų gerumą mums.
Tokiam ryšiui palaikyti gali pasinaudoti šiais patarimais: pabudęs pasveikink šį ištikimą dangaus kunigaikštį, kuris, tau miegant, ištikimai budėjo šalia; padėkok jam ir paprašyk per dieną tave lydėti ir saugoti. Kai rengiesi, drovumu parodyk pagarbą jo buvimui. Pradėdamas maldą, prašyk, kad tave apšviestų, tau patartų ir apsaugotų, kad dienai baigiantis galėtų džiaugsmingai paaukoti tavo darbus Dievui. Išeidamas iš namų, ypač kai vyksti į kelionę, draugiškai pasiūlyk jam tave palydėti. Kai laikrodis muša valandą, ištark jam, pavyzdžiui: „Mano brangusis angele sarge, padėk man mirties valandą“, arba: „O šventasis angele, myliu tave ir trokštu vis labiau tave mylėti“. O vakare padėkok už globą ir už tą daugelį paslaugų, kurias jis taip mielai suteikė. Taip kiekviena diena galės praeiti meilingoje bendrijoje su tavo brangiuoju angelu ir galėsi tikrai pasikliauti jo parama kiekvienu atveju, ypač mirties valandą.
Be to, savo angelą gali pradžiuginti dar vienu dalyku: pasirink vieną savaitės dieną jam ypatingai pagerbti. Tą dieną gali, pavyzdžiui, jo garbei kalbėti tam tikras maldas, patarnauti šventosiose Mišiose, priimti šventąją Komuniją ir t. t. Šiam tikslui labai tiktų antradienis, nes jis skirtas šventiesiems angelams. Ypač derėtų pagerbti angelą sargą per savo gimtadienį ir Krikšto metines. Kai kurie žmonės turi gražų paprotį išdalyti kaip išmaldą tokią sumą, kiek metų pragyveno, arba paaukoti tokį skaičių dorų poelgių ar pamaldumo veiksmų. Šiomis dienomis ypač turėtume padėkoti savo Angelui sargui už daugybę jo suteiktų malonių ir maldauti, kad jis vykdytų savo pareigas iki pat mirties ir neleistų mums išeiti iš šio gyvenimo negavus paskutiniųjų sakramentų.
Šventasis Tėvas popiežius Pijus XI per audienciją grupei vaikų ragino juos karštai melstis angelams, kreipiantis į juos kiekvieną rytą ir vakarą, taip pat dažnai dienos metu. „Taip elgdamiesi, – aiškino Šventasis Tėvas, – jūs seksite tai, ką iš tikrųjų daro popiežius. Kiekvienos savo gyvenimo dienos pradžioje ir pabaigoje, vakare, jis kreipiasi į savo angelą sargą; o dažnai šias maldas kartoja ir dieną, ypač susidarius sudėtingesnei ar sunkesnei padėčiai, o tai dažnai atsitinka. Taip pat ir mes norime pasakyti – iš dėkingumo savo angelui sargui – kad visuomet jaučiame, kaip jis mums tam tikru nuostabiu būdu pagelbėja. Dažnai jaučiame ir suvokiame, kad mūsų angelas yra šalia mūsų, pasirengęs mums pagelbėti, padėti. Taip ir kiekvienam iš jūsų padeda jūsų angelas sargas“.
Pamaldus dvasinių veikalų autorius Budonas (Boudon), kurio įkvepiančią knygą „Pamaldumas devyniems angelų chorams“ dažnai atsiversdavome rengdami šią knygelę, pataria štai taip pagerbti angelą sargą: „Kartkartėmis skirk sau penkiolika minučių, pusę valandos, valandą ar daugiau, kad, pasitraukęs nuošaliau, galėtum neskubėdamas pasišnekėti su savo geruoju angelu. Atsiklaupk prieš jį, sukniubk ant žemės – visiškai naudinga tą retkarčiais padaryti, kai esi vienas – paprašyk jo atleidimo už savo nedėkingumą; melsk švento palaiminimo; sakyk viską, ką geros širdies skatinamas žmogus gali ištarti mylinčiam bičiuliui. Vieną kartą gali jam kalbėti apie savo reikmes, apgailėtinas nesėkmes, pagundas ir silpnybes; kitą kartą – apie Dievo meilę ir šventus kelius, vedančius pas Dievą. Kartais kalbėk apie nusižengimus aukščiausiam Viešpačiui Jėzui ir jo švenčiausiajai Motinai; kitąkart smulkiai apsvarstyk, koks turi būti dėkingas jam už jo gerumą tau, jo grožį, tobulybę ir kitas nuostabias jo savybes. Elkis su juo kaip su maloniu tėvu, mylinčia motina, tikru broliu, puikiu draugu, aistringu mylimuoju, budriu ganytoju, geraširdžiu vadovu, tavo svarbiausių paslapčių liudininku, išmaningu gydytoju visiems tavo negalavimams gydyti, gynėju, galingu globėju ir gailiaširdžiu teisėju. Kreipkis į jį visomis šiomis progomis ir kitomis, kurias patars tavo meilė. Jis tau padės įvairiomis aplinkybėmis, ir dėl to daug maloniau leisi laiką su juo nei su šios žemės kūriniais“.
Kitų žmonių Angelų sargų pagerbimas
Be nuoširdaus pamaldumo savo pačių angelui sargui, turėtume išsiugdyti pagirtiną įprotį gerbti ir kitų angelus sargus. Kai sutinkame pažįstamus, turėtume, juos sveikindami, sykiu su meile pasveikinti ir jų angelus sargus. Tą galima padaryti vidiniu veiksmu, neatkreipiant žmogaus dėmesio. Arba galime priimti gerą ketinimą – ir kartkartėmis jį atnaujinti – kad, kai tik ką nors sveikinsime, pasveikintume ir jo angelą sargą. Netrukus mums taps labai lengva atsiminti šiuos šventuosius angelus ir iš jų gausime daug palaiminimų.
Dažnai pagerbkime savo šventojo globėjo angelą sargą ir padėkokime jam, kad tiek daug padarė dėl jo pašventinimo. Taip pat turėtume pagerbti savo tėvų, seserų ir brolių, savo giminių ir draugų angelus sargus: jų angelai dažnai suteikia mums paslaugų, kurių negautume iš savo paties angelo, galbūt dėl palankaus santykio su mūsų brangiųjų sielomis, arba dėl to gero, kurį jiems padarėme.
Ypatingą pagarbą turėtume reikšti ir dangaus kunigaikščiams, kurie sergėja Romos popiežių, vyskupus, ypač vyskupijos, kurioje gyvename, vyskupą, ir kitus Bažnyčiai vadovaujančius asmenis. Prašykime dvasininkų angelus sargus jiems padėti, kad jiems pavyktų įtvirtinti Jėzaus Kristaus valdžią jų globai patikėtų tikinčiųjų širdyse, kad jie galėtų sunaikinti šėtono imperiją ir gauti šviesos bei galios, reikalingos šventajai drausmei jiems pavaldžiose srityse palaikyti. Be to, dažnai pagerbkime mūsų nuodėmklausių ir dvasinių vadovų angelus sargus, prašydami šias gerąsias dvasias, kad jiems įkvėptų patarimų, visiškai atitinkančių Dievo valią.
Panašiai ir mūsų gyvenamos valstybės, miesto ar miestelio, vyskupijos ir parapijos angelai sargai nusipelno mūsų meilingos ir dėkingos pagarbos. Turėtume dažnai ir nuoširdžiai priminti šiems šventiesiems angelams vietas, patikėtas jų globai, ir, dėkodami už ankstesnę globą, maldauti juos, kad savo maldomis sustabdytų blogio ir nedorybės srautą, taip garsiai besišaukiantį keršto, kad nukreiptų Aukščiausiojo rūstybę, kurią sukelia daugelis nusižengimų Jo priesakams.
Be to, pagerbkime stabmeldžių, eretikų ir bedievių angelus sargus ir retkarčiais mintimis pasikalbėkime su jais, išreiškime savo nuoširdų apgailestavimą dėl jų globotinių netikėjimo. Juk, deja, užuot dėkoję angelams už meilingą rūpestį, šie vargšai bedieviai net nežino, kad angelai jiems padeda!
Įėję į bažnyčią ar kitą vietą, kur susirinkę daug žmonių, nepamirškime pasveikinti visus esančius angelus sargus. Vaikščiodami pilnomis žmonių miesto gatvėmis, savo viduje pamąstykime apie angelus, kurie lydi šią daugybę žmonių. Keliaudami prisiminkime, kad visi miestai ir miesteliai, kuriuose lankomės, turi tiek angelų sargų, kiek juose gyventojų, ir iš širdies pasiųskime jiems meilingą sveikinimą. Šie dangaus kunigaikščiai palankiai žiūrės į mūsų rodomą pagarbą ir bus priversti ką nors padaryti atsilygindami, nes angelai neprilygstami savo dėkingumu.
Kai švenčiate kurio nors šventojo dieną, patartina ir malda pagerbti šventąjį angelą, žemėje buvusį jo globėju. Šiuo atžvilgiu nebūtina padauginti maldų, bet tik reikia siekti pagerbti šventąjį angelą visais gerais darbais, kuriuos atliekame to šventojo garbei. Tokiu būdu per metus galime atšvęsti daugelio įvairių angelų šventes. Taip įgysime visų šių dangiškųjų dvasių palankumą ir pelnysime mieliausių rojaus palaiminimų.
Jeigu taip palaikysime draugystę su angelais, iš tikrųjų būsime palaiminti, nes jokie žemiški draugai negali su jais lenktyniauti gerumu, galia ir meile. Šv. Dionisas, itin uždegančiai rašęs apie šventuosius angelus, džiaugėsi gavęs titulą „Philangelus“, t. y. „Angelų draugas“.
Rimtai priimkime popiežiaus šv. Leono Didžiojo patarimą: „Susidraugaukite su šventaisiais angelais“, ir turėsime meilingiausius kelionės draugus mūsų žemiškoje tremtyje, kartu kovojančius prieš velnių piktavališkumą ir siautėjimą, mūsų gynėjus priešais Dievo teismo sostą ir mielus bičiulius amžinai trunkančioje palaimoje bei šlovėje.
4 skyrius
„Angelų duona“
Labai tinkamai Švenčiausiasis Sakramentas vadinamas „Angelų duona“ – dėl karštos meilės, su kuria angelai šlovina nuostabųjį Sakramentą, ir dėl didelės jų pagarbos po sakramentine priedanga slypinčiam Dievui. Tačiau sykiu šis pavadinimas mums primena angelų skaistumą, kuris turėtų papuošti mūsų širdis, kai priimame šventąją Komuniją. Todėl, eidami prie Viešpaties stalo, turėtume galvoti apie neprilygstamą angelų skaistumą, prašydami jų gauti mums malonę prisiartinti prie dangiškosios puotos stalo tikrai tyra širdimi, deramai pasiruošus.
Mums artinantis prie šventojo stalo, angelai sargai ypač akylai mus stebi, nes tai – ypatingos pagarbos jų mylimiausiam Viešpačiui nuostabiajame eucharistiniame jo nusižeminimo būvyje pareiškimo aktas. Su kokia karšta meile jie teikia Jam savo paslaugas! Ir vis dėlto šventoji Eucharistija buvo įsteigta ne angelams, bet žmonėms. Ar neturėtume labai susigėsti, pamąstę apie tokį angelų uolumą?
Kai rengiamės šventajai Komunijai, angelai stengiasi sužadinti mumyse šventus jausmus, ragina atsikratyti pašalinių minčių ir maldingai kartoti atgailos, Kristaus troškimo ir meilės aktus. Piktoji dvasia patiria malonumą, jeigu jai pasiseka mus išblaškyti ir sukliudyti vaisingai priimti šventąją Komuniją, nes ji žino, kad šis Sakramentas yra viso gėrio šaltinis. Todėl dažnai patiriame, kad būtent per šv. Mišias ir šv. Komuniją mus smarkiausiai puola blaškančios mintys ir pagundos. Tačiau ištikimas angelas šiuo šventu metu irgi padidina budrumą ir, jei su juo bendradarbiausime, pagelbsti mums įveikti priešą ir, deramai nusiteikus, priimti puikųjį Sakramentą. Be to, turime stengtis nenuliūdinti gerojo angelo sargo savo nenoru pagarbiai nusiteikti, artinantis prie šventojo Stalo.
Šventieji angelai sargai su džiaugsmu talkina mums, kai adoruojame Švenčiausiąjį Sakramentą ir per šv. Mišias. Jie daro viską, ką gali, kad sulaikytų mus nuo neatidumo ir nepagarbos, nes dega meile Dievui, kurį regi akis į akį.
Šv. Pranciškus Salezas puoselėjo ypatingą pagarbą šventiesiems angelams, įpareigotiems saugoti tabernakulius. Jo pagarbą šiems angeliškiems sargams sustiprino vienas atsitikimas, parodęs, kad šios skaisčios sielos gerbia ne tik ostijas, bet ir dvasininkus, kurie jas konsekruoja ir laiko rankose. Įšventinęs į kunigus vieną dievobaimingą jaunuolį, šv. Pranciškus pastebėjo, kad naujai įšventintasis stabtelėjo prie durų, tarsi kažką praleisdamas prieš save. „Kodėl sustojai?“ – pasidomėjo šventasis. „Dievas malonėjo man parodyti mano angelą sargą, – atsakė kunigas. – Kol nebuvau įšventintas į kunigus, angelas sargas visada likdavo mano dešinėje ir eidavo priešais mane. Dabar jis eina kairėje ir atsisako žengti priešais mane“. Tokią didelę pagarbą Dievo tarnams angeliškosios dvasios rodo iš pagarbos Švenčiausiajam Sakramentui.
Šv. Kotrynai Sienetei irgi buvo suteikta malonė iš arti matyti savo angelą sargą. Pasakojama, kad kartą, melsdamasi bažnyčioje, ji truputį pasuko galvą, norėdama patenkinti savo smalsumą. Angelas sargas taip rūsčiai žvilgsniu ją subarė dėl nepagarbos Švenčiausiajam, kad šv. Kotryna kelias dienas negalėjo nurimti ir atliko griežtą atgailą, norėdama atpirkti savo kaltę.
Palaimintoji Veronika iš Binasko pasakoja panašią patirtį. „Kartą, – rašo ji, – kai per Mišias iš smalsumo žvilgtelėjau į vieną iš seserų, klūpančią prie altoriaus, Dievo angelas, nuolatos esantis šalia manęs, taip griežtai mane subarė, kad vos neapalpau iš siaubo. Grėsmingai į mane pažvelgęs, jis prabilo: „Kodėl nevaldai savo juslių? Kodėl taip smalsiai žiūri į savo seserį? Tuo gerokai nusikaltai Dievui“. Taip angelas kalbėjo ir Kristaus įsakymu pareikalavo iš manęs sunkios atgailos už mano kaltę: aš ją tris dienas apraudojau. Dabar, klausydamasi Mišių, nedrįstu nė galvos pasukti, bijodama užsitraukti Dievo Didybės nemalonę“. Kokia tai pamoka visiems, kurie bažnyčioje duoda valią akims ir net šnekasi šventųjų Mišių metu!
5 skyrius
Šventieji ir jų Angelai sargai
Beveik visų šventųjų gyvenimai rodo, kad jie turėjo ypatingą ryšį su Angelais sargais. Daugeliui jų buvo suteikta teisė artimai bendrauti su savo angelais, jie gaudavo paslaugų, kurias šventieji angelai teikia savo globotiniams, regimų įrodymų.
Šv. Rožė Limietė, pirmoji Bažnyčios kanonizuota Amerikos šventoji, nugyveno itin skaistų ir nekaltą gyvenimą. Nuo ankstyvos vaikystės ji turėjo dovaną artimai kalbėtis su šventaisiais angelais. Jos šventasis angelas gelbėjo ją iš daugelio sunkumų ir pavojų, o kartą ji pareiškė, kad angelas sargas padarąs viską, ko jinai jo paprašo.
Panašiai ir šv. Gema Galgani puoselėjo meilingą ryšį su savo angelu sargu ir dažnai pasinaudodavo juo kaip pasiuntiniu savo laiškams perduoti.
Šv. popiežius Grigalius Didysis taip pat buvo labai atsidavęs savo angelui sargui. Būtent angelui sargui jis turėjo būti dėkingas už popiežiaus titulo įgijimą. Tuo metu, kai šventasis buvo vienuolyno, kurį pats pastatydino Romoje, abatas, jam dažnai pasirodydavo angelas sargas, persirengęs vargšu prekiautoju, ir prašydavo išmaldos. Tapęs popiežiumi, šv. Grigalius įvedė paprotį kasdien pamaitinti dvylika neturtingų žmonių. Tarp jų pastebėjo vieną, kurio dorybingas elgesys darė jam gilų įspūdį. Kai to žmogaus paklausė, kas jis toks, išgirdo tokį atsakymą: „Aš – tas vargšas prekiautojas, kuriam tu davei, be dvylikos talerių, dar sidabrinį savo motinos dubenį. Šis dosnumo veiksmas, kurį aš paskatinau tave atlikti, parengė tave aukštojo dvasininko garbei. Aš esu tavo angelas. Nebijok, Grigaliau! Dievas mane atsiuntė tau pasakyti, kad – per mano tarnystę – gausi viską, ko prašai. Kadangi daviau pagrindo tavo paaukštinimui į šv. Petro sostą, aš taip pat tave saugosiu ir išlaikysiu šioje padėtyje iki pat mirties“.
Šv. Pranciškos Romietės biografijoje skaitome, kad antroje gyvenimo pusėje ji patyrė nepaprastą malonę: visuomet šalia savęs matydavo angelą sargą. Štai kaip ji apibūdina savo dangiškąjį gyvenimo draugą: „Jo išvaizda labai švelni ir didinga. Akys paprastai nukreiptos į dangų, ir neįmanoma žodžiais nusakyti to žvilgsnio dieviško tyrumo. Kakta visuomet rami, o žvilgsnis uždega sieloje aistringo dvasinio atsidavimo liepsnas. Kai žiūriu į jį, suprantu angelų prigimties puikumą ir menką savosios prigimties būklę“. Ji visada troško visiškai suderinti savo elgesį su Dievo valia, o dabar šis paslaptingasis vadovas suteikė jai priemonę iki smulkmenų sužinoti šią valią. Kovoje su nelabuoju angelas tapo ją ginančiu skydu.
Dangiškojo vadovo artumas Pranciškai buvo tarsi veidrodis, kuriame ji galėjo pamatyti visus savo trūkumus. Kai ji padarydavo nors mažiausią nusižengimą, Angelas sargas pasišalindavo. Tik tada, kai ji kruopščiai ištirdavo savo sąžinę, atskleisdavo trūkumą ir apverkusi nuolankiai jį išpažindavo, jis sugrįždavo. Antra vertus, kai tik ją sutrikdydavo abejonė ar būgštavimas, jis geraširdišku žvilgsniu išblaškydavo jos nerimą. Savo patarimais jis padėdavo jai įveikti įvairius sunkumus, ypač tuos, su kuriais ji susidurdavo kaip namų šeimininkė. Ji buvo linkusi manyti, kad taip išnaudotos valandos yra prarastos Dievo akyse, tačiau angelas sargas padėdavo jai suvokti jų vertę ir pamokydavo įžvelgti Dievo valią ne tik sunkiuose išmėginimuose bei svarbiuose reikaluose, bet ir kiekvienoje, kad ir įkyrioje, pareigoje, kiekviename, dideliame ar mažame, prieštaravime.
Šv. Margarita Kortonietė Dievo malone atsivertė ir iš didžios nusidėjėlės tapo karšta atgailautoja. Vieną dieną, kai ji uoliai meldėsi už nusidėjėlių atsivertimą, mūsų Išganytojas jai apreiškė, kad jo Širdis nieko labiau netrokšta kaip nusidėjėlių atvertimo ir kad jis visada pasirengęs atleisti. Taip pat pridūrė: „Net siunčiu savo angelus, kad jiems padėtų ir pakartotiniais įkvėpimais paragintų liautis nuodėmingai gyvenus“. Tuomet Margarita paklausė mūsų Viešpaties, ar šios tyros sielos nuolatos budi prie susiteršusių nusidėjėlių. Jėzus paaiškino: „Jeigu ir ne visada paverčiu jų išvaizdą jaučiama, tačiau jie kartkartėmis prabyla į nusidėjėlių širdis, ragindami juos sugrįžti. Tik ties Dievo teismo sostu angelai visiškai palieka įžūlius nusidėjėlius“.
Tai išgirdusi Margarita susimąstė apie savo ankstesnį priešinimąsi angelo perspėjimams ir graudžiai apsiverkė. Tačiau Kristus ją paguodė, sakydamas, kad jos ankstesnis nedėkingumas jau užmirštas, o dabar ją angelas veda išvadavimo keliu, išsklaidydamas jos abejones, apsaugodamas nuo pagundų ir stiprindamas varguose.
6 skyrius
Regimieji „Angelai sargai“
Baigiant reikėtų pasakyti, kad šventųjų angelų veikloje slypi vienas labai ypatingas patarimas mums: mes turėtume prisiimti šventą pareigą būti, angelų pavyzdžiu, regimais kitų žmonių angelais sargais, patardami, padėdami ir darydami jiems gera. Argi ne dažnai turime progos apsaugoti kitą nuo blogio ir paskatinti geram? Laiku pasakyto žodžio, padrąsinimo ar priekaišto dažnai pakanka žmogui apsaugoti nuo nuodėmės.
Šią angelo sargo pareigą Dievas paskyrė specialiai jums, krikščionys tėvai. Jūs turėtumėte būti labai stiprūs ir ištikimi dangiškųjų globėjų sąjungininkai. Tegu angelų ištikimybė jums būna pavyzdys vykdant jūsų šventą vaikų auklėjimo pareigą, kad su angelišku stropumu saugotumėte, globotumėte ir prižiūrėtumėte nemirtingas sielas tų, kuriuos Dievas patikėjo jūsų rūpesčiui ir už kuriuos vieną dieną turėsite pateikti ataskaitą. Melskitės už savo vaikus jų šventiesiems angelams, o kur jūsų akys negali jų palydėti, patikėkite vien jų šventųjų angelų globai. Nuo mažumės mokykite vaikus mylėti ir gerbti šventuosius angelus sargus. Įdiekite juose pagarbų jų angelo artumo prisiminimą, kad jie negalėtų jo akivaizdoje nei padaryti, nei pasakyti nieko, ko nesakytų ar nedarytų jūsų akivaizdoje. Svarbiausia, pasistenkite patys neduoti jiems blogo pavyzdžio.
Taip pat pasirūpinkite suteikti jiems švietimą, kuriame būtų puoselėjamas ir saugojamas katalikų tikėjimas bei dorovė. O kai brandesniame amžiuje jie išeis iš namų pradėti savo profesinį kelią ar dėl kitų priežasčių, įsitikinkite, kad jie yra geroje draugijoje.
Malda mūsų Angelui sargui
O šventasis Angele sarge, mano brangus bičiuli ir rūpestingas vadove pavojingame gyvenimo kelyje, tau nuoširdžiai dėkoju už nesuskaičiuojamas malones, kurios buvo man suteiktos dėl tavo meilės ir gerumo, ir už galingą pagalbą, kuria mane apsaugojai nuo tiek daug pavojų ir pagundų. Maldauju, leisk man toliau patirti tavo meilę ir rūpestį. Nukreipk nuo manęs visus pavojus, sustiprink manyje pasibjaurėjimą nuodėme ir meilę viskam, kas gera. Būk mano patarėjas ir guodėjas visuose žemiškuose reikaluose, o kai mano gyvenimas artės į pabaigą, nuvesk mano sielą per mirties slėnį į amžinosios taikos karalystę, kad amžinybėje galėtume drauge garbinti Dievą ir džiaugtis jo šlovėje. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
O Dievo angele, padaryk mane vertą tavo jautrios meilės, dangiškos draugystės ir nuolatinės apsaugos!
Šv. Karolio Boromėjaus malda į Angelą sargą, prašant laimingos mirties
Švenčiausiosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vardu aš, vargšas nelaimingas nusidėjėlis, tavo, mylimasis angele, kurį dieviškoji Didybė man davė kaip gynėją, akivaizdoje iškilmingai pareiškiu:
Aš noriu numirti tikėjime, kurio laikosi ir kurį gina Šventoji Romos Apaštalinė Bažnyčia, kurioje mirė visi Naujojo Testamento šventieji.
Meldžiuosi, kad galėčiau išeiti iš šio gyvenimo, naudodamasis tavo šventa globa ir vadovavimu, todėl prašau padėti man mirties valandą ir permaldauti amžinąjį Teisėją, kurio šventoji Širdis ant kryžiaus degė karšta meile nusidėjėliams.
Iš visos širdies trokštu, kad man būtų leista dalintis Jėzaus Kristaus ir jo šventosios Motinos Marijos, tavo išaukštintosios Karalienės, nuopelnais, ir meldžiu tave per Jėzaus kančią ant kryžiaus sušvelninti mano mirties kančias bei paskatinti dangaus Karalienę, kad nukreiptų į mane savo meilingą žvilgsnį, suramindama mane, vargšą nusidėjėlį, šią baisią valandą.
O mano brangiausias Angele sarge! Tebūnie mano siela atiduota tavo globai, o kai ji išeis iš šio kūno kalėjimo, perduok ją į Kūrėjo ir Atpirkėjo rankas, kad su tavimi ir šventaisiais galėtų žvelgti į jį dangaus laimėje, tobulai jį mylėti ir jame rasti palaimą per amžius. Amen.
Malda visiems Angelams sargams
Tyrosios ir palaimintosios dvasios, kurias Visagalis parinko tapti žmonių angelais ir sergėtojais! Aš nuolankiai puolu prieš jus ant kelių, dėkodamas už geraširdiškumą ir uolumą, su kuriuo vykdote savo užduotį. Deja, kiek žmonių praleidžia visą gyvenimą, niekada nepadėkodami savo nematomiems draugams, kuriems tūkstantį kartų turi būti dėkingi už savo apsaugą!
O gerieji sielų, už kurias numirė Kristus, sergėtojai, o liepsnojančios dvasios, negalinčios nemylėti tų, kuriuos Jėzus amžinai mylėjo, leiskite man pavestųjų jūsų globai vardu kreiptis į jus ir melsti, kad kiekviena tų sielų dėkingai suvoktų daugybę jūsų paslaugų, taip pat Dievo malonę, gaunamą dėl jūsų geraširdiškos pagalbos.
O angelai tų laimingų vaikų, kurie dar yra „be dėmės prieš Dievą“, aš nuoširdžiai prašau jūsų išlaikyti jų nekaltybę.
O angelai jaunuolių, veikiamų tokios daugybės pavojų, saugiai veskite juos prie Dievo krūtinės, kaip Tobijas buvo parvestas pas savo tėvą.
O angelai tų, kurie užsiima jaunimo mokymu, įkvėpkite jiems savo uolumą ir meilę, mokykite juos sekti jūsų tyrumu ir nuolatiniu bendravimu su Dievu, kad jie galėtų deramai ir sėkmingai bendradarbiauti su nematomais jų jaunųjų auklėtinių Globėjais.
O angelai dvasininkijos, tų, „kurie turi skelbti žemės gyventojams amžinąją Evangeliją“, pateikite jų žodžius, veiksmus ir ketinimus Dievui ir nuskaistinkite juos toje meilės ugnyje, kuri liepsnoja jumyse.
O angelai misionierių, palikusių gimtąją šalį ir visus, kurie jiems brangūs, kad galėtų skelbti Evangeliją svetimuose kraštuose, saugokite juos nuo gresiančių pavojų, ypač nuo susidūrimo su plėšriaisiais žvėrimis ir nuodingomis gyvatėmis. Paguoskite juos liūdesio ir vienatvės valandomis ir veskite pas tuos, kuriems gresia pavojus numirti nepasikrikštijus.
O angelai bedievių ir pagonių, kuriems tikroji Tiesa dar nebuvo nušviesta, užtarkite juos, kad jie galėtų atverti savo širdis malonės spinduliams, atsilieptų į Dievo misionierių perduotą žinią ir pripažintų bei garbintų vienintelį tikrąjį Dievą.
O angelai visų, keliaujančių oru, žeme ar vandeniu, būkite jų vadovais ir bendrakeleiviais, saugokite juos nuo visų susidūrimo, gaisro bei sprogimo pavojų ir nuveskite į kelionės tikslą.
O nusidėjėlių angelai sargai, geraširdiški vadovai tų nelaimingų mirtingųjų, kurių užsispyręs gyvenimas nuodėmėje apkartina net jūsų, gyvenančių Dievo ramybėje, neapsakomus džiaugsmus, karštai maldauju jus, paremkite mano meldimą, kad jie atsiverstų!
Ir jūs, ligonių angelai sargai, labai meldžiu jus padėti, paguosti ir maldauti džiugaus nusiteikimo tiems, kurie neteko sveikatos, nes ji – viena iš brangiausių dovanų žmogui. Užtarkite juos, kad nepasiduotų nevilčiai ir iš nekantrumo neprarastų malonių, kurias gali gauti nuolankiai nešdami Kristaus kryžių, jiems uždėtą kaip ypatingą jo meilės ženklą.
O angelai tų, kurie šiuo metu kenčia priešmirtines kančias, sustiprinkite, padrąsinkite ir apginkite juos nuo pragariško priešo puolimų.
O ištikimieji vadovai, šventosios dvasios, Dievybės garbintojai, visų kūrinių angelai sargai! Sergėkite mus visus, mokykite mus mylėti, melstis, kovoti žemėje, kad vieną dieną galėtume pasiekti dangų ir būti ten laimingi per amžių amžius. Amen.