Jei žmogus, priklausęs eretinei ar schizmatinei krikščionių religinei bendruomenei, atsiverčia į katalikų tikėjimą, pirmiausia reikia atidžiai ištirti, ar jis yra gavęs galiojantį Krikštą.
- Jei Krikšto nebuvo ar jis tikrai negaliojantis, tuomet konvertitas priimamas į Katalikų Bažnyčią vien Krikšto sakramentu.
- Jei lieka abejonių dėl Krikšto galiojimo: pirmiausia konvertitas atlieka žemiau pateikiamą tikėjimo išpažinimą ir įgaliotas kunigas jam suteikia išrišimą nuo ekskomunikos, po to suteikiamas Krikštas sub conditione (su sąlyga), galiausiai konvertitas atlieka išpažintį ir gauna išrišimą sub conditione.
- Jei aišku, kad Krikštas galiojantis, tuomet atliekamas tikėjimo išpažinimas, suteikiamas išrišimas nuo ekskomunikos ir atliekama sakramentinė išpažintis.
Įgaliotas atlikti priėmimą kunigas sėdi Epistolos pusėje, konvertitas klaupiasi prieš jį, dešine ranka liečia Evangelijų knygą arba mišiolą ir kalba:
|
Credo in Deum...
Credo Dóminum nostrum Iesum Christum esse Deum et hóminem, éaque de causa beatíssimam Vírginem Maríam, immaculáte concéptam, recte vocári Dei Genetrícem.
Profíteor septem esse sacraménta a Iesu Christo institúta pro humáni géneris salúte.
Profíteor in Missa offérri Deo verum et propitiatórium sacrifícium, quo sacrifícium Crucis repræsentátur ac nobis applicátur, atque in sanctíssimo Eucharistíæ sacraménto esse vere, reáliter et substantiáliter Corpus et Sánguinem una cum ánima et divinitáte Dómini nostri Iesu Christi.
Credo immortalitátem ánimæ, purgatórium, beatitúdinem ætérnam in coelo, et pænam ætérnam in inférno.
Admítto cultum Sanctórum et eórum reliquiárum atque imáginum.
Sanctam cathólicam Románam Ecclésiam fídei christiánæ veram depositáriam et magístram agnósco, ac ómnia, quæ profitétur et docet, ego quoque profíteor atque ampléctor.
Románum Pontíficem summum totíus Ecclésiæ pastórem necnon infallíbilem in rebus fídei et morum doctórem agnósco.
Hanc veram cathólicam fidem ego N. sponte ac sincére profíteor, necnon per totam vitam meam retinére et observáre promítto. Sic me Deus ádiuvet et hæc sancta eius Evangélia.
|
Tikiu Dievą...
Tikiu, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra Dievas ir žmogus, todėl ir švenčiausioji, nekaltai pradėtoji Mergelė Marija teisingai vadinama Dievo Motina.
Išpažįstu septynis sakramentus, žmonių išganymui Jėzaus Kristaus įsteigtus.
Išpažįstu, kad šventosiomis Mišiomis atnašaujama Dievui tikra permaldaujamoji Auka, kuri sudabartina ir mums pritaiko kryžiaus auką. Tikiu, kad Švenčiausiuoju Sakramentu, duonos bei vyno pavidalais tikrai ir esmingai yra Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas drauge su siela ir dievyste.
Tikiu, kad žmogaus siela yra nemirtinga, kad yra skaistykla, amžina laimė danguje ir amžina bausmė pragare.
Pripažįstu, kad reikia gerbti šventuosius, jų relikvijas ir paveikslus.
Šventąją Romos Katalikų Bažnyčią pripažįstu tikrąja Jėzaus Kristaus mokslo perteikėja ir saugotoja ir priimu visas jos skelbiamas tikėjimo tiesas.
Romos popiežių, pripažįstu vyriausiu visos Bažnyčios ganytoju ir neklaidingu tikėjimo bei doroves mokytoju.
Šį Romos Katalikų Bažnyčios tikėjimą aš, N., nuoširdžiai įsitikinęs bei laisvai priimu ir pasižadu savo gyvenime jo laikytis. Tai įvykdyti man tepadeda Dievas ir jo Šventoji Evangelija.
|
Kunigas prideda:
|
Et ego, si hæc observáveris, in nómine Dei omnipoténtis promítto tibi vitam ætérnam.
|
Jei viso to laikysiesi, visagalio Dievo vardu aš tau pažadu amžinąjį gyvenimą.
|
Tuomet konvertitas pabučiuoja Evangelijų knygą ir lieka klūpėti. Kunigas sėdėdamas kalba Ps 129.
Tuomet kunigas atsistoja ir atsigręžęs į altorių kalba:
|
Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Pater noster (tyliai iki:)
V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.
V. Salvos fac servos tuos. R. Deus meus, sperántes in te.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, cui próprium est miseréri semper et párcere: † súscipe deprecatiónem nostram, ut hunc fámulum tuum (hanc fámulam tuam), quem excommunicatiónis senténtia constríngit, * miserátio tuæ pietátis cleménter absólvat. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
|
Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Tėve mūsų (tyliai iki:)
V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.
V. Išgelbėk savo tarnus. R. Mano Dieve, Tavimi pasitikinčius.
R. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, Tu visuomet linkęs pasigailėti ir atleisti. † Priimk mūsų maldavimą, kad šiam Tavo tarnui, kuriam (šiai Tavo tarnaitei, kuriai) buvo tekęs ekskomunikos nuosprendis, * Tavo meilingas pasigailėjimas suteiktų išrišimą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
|
Tuomet kunigas sėdasi, kaip pirma, ir prieš save klūpančiam konvertitui suteikia išrišimą:
|
Auctoritáte reverendíssimi Ordinárii (loci), qua fungor in hac parte, absólvo te a vínculo excommunicatiónis, quam (forsan) incurrísti, et restítuo te sacrosánctis Ecclésiæ sacraméntis, communióni et unitáti fidélium, in nómine Patris, et Fílii, + et Spíritus Sancti. R. Amen.
|
Gerbiamojo (vietos) ordinaro autoritetu, kurio galia čia naudojuosi, išrišu tave iš ekskomunikos pančių, kuriuos (gal būt) buvai užsitraukęs (-usi), leidžiu tau naudotis šventaisiais Bažnyčios sakramentais ir grąžinu į tikinčiųjų bendrystę bei vienybę su jais, vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios. R. Amen.
|
Žodžiai „gal būt“ įterpiami esant abejonei, ar ekskomunika užsitraukta.
Kunigas paskiria konvertitui kokį nors padėkos darbą, pvz., kokias nors maldas ar dalyvavimą šv. Mišiose.
|
