|
Quicúmque vult salvus esse, * ante ómnia opus est, ut téneat cathólicam fidem:
Quam nisi quisque íntegram inviolatámque serváverit, * absque dúbio in ætérnam períbit.
Fides autem cathólica hæc est: * ut unum Deum in Trinitáte, et Trinitátem in unitáte venerémur.
Neque confundéntes persónas: * neque substántiam separántes.
Alia est enim persóna Patris, ália Fílii, * ália Spíritus Sancti:
Sed Patris, et Fílii, et Spíritus Sancti una est divínitas, * æquális glória, coætérna maiéstas.
Qualis Pater, talis Fílius, * talis Spíritus Sanctus.
Increátus Pater, increátus Fílius, * increátus Spíritus Sanctus.
Imménsus Pater, imménsus Fílius, * imménsus Spíritus Sanctus.
Aetérnus Pater, ætérnus Fílius, * ætérnus Spíritus Sanctus.
Et tamen non tres ætérni, * sed unus ætérnus.
Sicut non tres increáti, nec tres imménsi, * sed unus increátus, et unus imménsus.
Simíliter omnípotens Pater, omnípotens Fílius, * omnípotens Spíritus Sanctus.
Et tamen non tres omnipoténtes, * sed unus omnípotens.
Ita Deus Pater, Deus Fílius, * Deus Spíritus Sanctus.
Et tamen non tres Dii, * sed unus est Deus.
Ita Dóminus Pater, Dóminus Fílius, * Dóminus Spíritus Sanctus.
Et tamen non tres Dómini, * sed unus est Dóminus.
Quia, sicut singillátim unamquámque persónam Deum ac Dóminum confitéri christiána veritáte compélimur: * ita tres Deos aut Dóminos dícere cathólica religióne prohibémur.
Pater a nullo est factus: * nec creátus, nec génitus.
Fílius a Patre solo est: * non factus, nec creátus, sed génitus.
Spíritus Sanctus a Patre et Fílio: * non factus, nec creátus, nec génitus, sed procédens.
Unus ergo Pater, non tres Patres: unus Fílius, non tres Fílii: * unus Spíritus Sanctus, non tres Spíritus Sancti.
Et in hac Trinitáte nihil prius aut postérius, nihil maius aut minus: * sed totæ tres persónæ coætérnæ sibi sunt et coæquáles.
Ita ut per ómnia, sicut iam supra dictum est, * et únitas in Trinitáte, et Trínitas in unitáte veneránda sit.
Qui vult ergo salvus esse, * ita de Trinitáte séntiat.
Sed necessárium est ad ætérnam salútem, * ut Incarnatiónem quoque Dómini nostri Iesu Christi fidéliter credat.
Est ergo fides recta, ut credámus et confiteámur, * quia Dóminus noster Iesus Christus, Dei Fílius, Deus et homo est.
Deus est ex substántia Patris ante sǽcula génitus: * et homo est ex substántia matris in sǽculo natus.
Perféctus Deus, perféctus homo: * ex ánima rationáli et humána carne subsístens.
Aequális Patri secúndum divinitátem: * minor Patre secúndum humanitátem.
Qui, licet Deus sit et homo, * non duo tamen, sed unus est Christus.
Unus autem non conversióne divinitátis in carnem, * sed assumptióne humanitátis in Deum.
Unus omníno, non confusióne substántiæ, * sed unitáte persónæ.
Nam sicut ánima rationális et caro unus est homo: * ita Deus et homo unus est Christus.
Qui passus est pro salúte nostra: descéndit ad ínferos: * tértia die resurréxit a mórtuis.
Ascéndit ad cælos, sedet ad déxteram Dei Patris omnipoténtis: * inde ventúrus est iudicáre vivos et mórtuos.
Ad cuius advéntum omnes hómines resúrgere habent cum corpóribus suis: * et redditúri sunt de factis própriis ratiónem.
Et qui bona egérunt, ibunt in vitam ætérnam: * qui vero mala, in ignem ætérnum.
Hæc est fides cathólica, * quam nisi quisque fidéliter firmitérque credíderit, salvus esse non póterit. Amen.
|
Kas nori būti išganytas, * labiau už viską reikia, kad laikytųsi katalikų tikėjimo.
Kas jo gryno ir nepažeisto nesilaikys, * be abejonės per amžius pražus.
O katalikų tikėjimas yra toks: * kad garbintume vieną Dievą Trejybėje ir Trejybę vienybėje.
Nei sumaišydami asmenis, * nei prigimtį padalindami.
Nes yra vienas asmuo Tėvo, kitas Sūnaus, * kitas Šventosios Dvasios.
Bet ir Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios viena yra dievybė, * lygi garbė, vienodai amžina didybė.
Koks Tėvas, toks ir Sūnus, * tokia ir Šventoji Dvasia.
Nesutvertas Tėvas, nesutvertas Sūnus, * nesutverta Šventoji Dvasia.
Begalinis Tėvas, begalinis Sūnus, * begalinė Šventoji Dvasia.
Amžinas Tėvas, amžinas Sūnus, * amžina Šventoji Dvasia.
Tačiau ne trys amžini, * bet vienas amžinas.
Nei trys nesutverti, nei trys begaliniai, * bet vienas nesutvertas ir vienas begalinis.
Tiek pat visagalis tėvas, visagalis Sūnus, * visagalė Šventoji Dvasia,
Bet ne trys visagaliai, * o vienas visagalis.
Taip Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, * Dievas Šventoji Dvasia.
Bet ne trys Dievai, * o vienas yra Dievas.
Taip Viešpats Tėvas, Viešpats Sūnus, * Viešpats Šventoji Dvasia.
Bet ne trys Viešpačiai, * o vienas yra Viešpats.
Nes kaip krikščioniškoji tiesa mus verčia kiekvieną asmenį atskirai išpažinti Dievu ir Viešpačiu, * taip katalikų religija mums draudžia kalbėti apie tris Dievus ar Viešpačius.
Tėvas niekieno nepadarytas, * nei sutvertas, nei gimęs.
Sūnus yra tik iš Tėvo, * ne padarytas, ne sutvertas, bet gimęs.
Šventoji Dvasia iš Tėvo ir Sūnaus, * ne padaryta, ne sutverta, ne gimusi, bet kilusi.
Taigi vienas Tėvas, ne trys Tėvai, vienas Sūnus, ne trys Sūnūs, * viena Šventoji Dvasia, ne trys Šventosios Dvasios.
Ir šioje Trejybėje niekas nėra pirmesnis ar paskesnis, niekas didesnis ar mažesnis, * bet visi trys asmenys yra vienodai amžini ir lygūs.
Kad visame kame, kaip jau anksčiau pasakyta, * būtų garbinama ir vienybė Trejybėje, ir Trejybė vienybėje.
Taigi kas nori būti išganytas, * tegul taip apie Trejybę mano.
Bet būtina amžinajam išganymui, * kad ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimą ištikimai tikėtų.
Todėl yra teisingas tikėjimas, kad tikėtume ir išpažintume, * jog mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra Dievas ir žmogus.
Kaip Dievas, gimęs iš Tėvo prigimties prieš amžius, *o kaip žmogus, gimęs iš motinos prigimties laike.
Tobulas Dievas, tobulas žmogus, * iš protingos sielos ir žmogaus kūno sudarytas.
Lygus Tėvui savo dievyste, * mažesnis už Tėvą savo žmogyste.
Nors yra Dievas ir žmogus, * ne du, bet vienas yra Kristus.
Tačiau vienas ne dievystės virtimu į kūną, * o žmogystės priėmimu į Dievą.
Tiktai vienas, ne prigimčių sumaišymu, * o asmens vienumu.
Nes kaip protinga siela ir kūnas yra vienas žmogus, * taip Dievas ir žmogus yra vienas Kristus.
Kuris kentėjo dėl mūsų išganymo, nužengė į pragarus, * trečią dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, * iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Jam ateinant, visi žmonės turės prisikelti su savo kūnais, * ir turės už savo darbus pateikti apyskaitą.
Ir kurie troško gera, eis į amžinąjį gyvenimą, * o kurie bloga – į amžinąją ugnį.
Toks yra katalikų tikėjimas, * ir jei kuris juo ištikimai ir tvirtai netikėtų, negalėtų būti išganytas. Amen.
|
