Šiandien yra antrasis sekmadienis po Velykų. Šį sekmadienį vadiname Gerojo ganytojo sekmadieniu. Šios dienos evangelijoje mūsų Viešpats sako: „…Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. (Jn 10, 16)“ Jis sako, kad bus viena kaimenė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus šioje žemėje įsteigė vieną Bažnyčią, vieną kaimenę. Žodis „bažnyčia“, arba „ecclesia“, lotyniškai ir graikiškai reiškia „bendruomenė“. Tai reiškia, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus įsteigė vieną Bažnyčią, vieną tikinčiųjų bendruomenę. Ši viena Bažnyčia, ši viena kaimenė žemėje yra Katalikų Bažnyčia. Žodis „katalikų“ kyla iš graikų kalbos ir reiškia „visuotinis“. Tai reiškia, kad Kristaus Bažnyčia yra viena, bet taip pat visuotinė laike ir erdvėje. Šis žodis „katalikų“ buvo naudojamas nuo pat krikščionybės pradžios net Apaštalų tikėjimo išpažinime, kurį kalbame per Rožančių. Žinoma, lietuviškai mes sakome „visuotinė Bažnyčia“, bet „visuotinė“ reiškia universali – Katalikų. Daugumoje kalbų sakome tiesiog Katalikų.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus neįsteigė daug bažnyčių, bet tik vieną Bažnyčią – Katalikų Bažnyčią. Ta viena Bažnyčia yra kaip Nojaus Arka Senojo Testamento potvynio metu. Žemę apsėmė potvynis ir beveik visiškai ją sunaikino, o vienintelis išgelbėjimas nuo potvynio buvo Nojaus Arka. Panašiai Katalikų Bažnyčia yra vienintelė išgelbėjimo Arka nuo nuodėmės ir blogio potvynio. Tai vienintelė teisinga religija, ir dėl to vienintelė teisinga krikščioniška religija. Dėl to, kaip Nojaus Arka, Bažnyčia mokina, kad už Katalikų Bažnyčios nėra išgelbėjimo.
Šv. Fulgencijus sako: „Bet kas, esantis už šios Bažnyčios, eina ne į Dangų, bet į Pragarą. Jis neartėja prie amžinojo gyvenimo namų; priešingai, jis skuba į amžinosios mirties kančias. Ir taip yra ne tik tuo atveju, kai jis lieka pagonis be Krikšto, bet netgi jei po to, kai buvo pakrikštytas, jis lieka eretiku.“ Šv. Alfonsas Liguoris sakė: „Šventoji, Romos, Katalikų, ir Apaštalinė Bažnyčia yra vienintelė tikroji Bažnyčia, už kurios niekas negali būti išgelbėtas.“ Popiežius Inocentas III sakė: „Yra tik viena visuotinė tikinčiųjų Bažnyčia, už kurios visiškai niekas negali būti išgelbėtas.“ Laterano IV Susirinkimas mokino: „Yra tik viena visuotinė tikinčiųjų Bažnyčia, už kurios visiškai nėra išganymo.“ Galiausiai Popiežius Pijus IX mokino: „Yra NUODĖMĖ tikėti, kad už Katalikų Bažnyčios esama išganymo.“ Tokių ir panašių popiežių bei šventųjų pasakymų yra tūkstančiai.
Čia kalbame apie dvi labai svarbias katalikiškas dogmas: (1.) Viena Bažnyčia, kurią Kristus įsteigė, YRA Katalikų Bažnyčia ir (2.) Už Katalikų Bažnyčios nėra išganymo. Turime tikėti ir ginti jas abi. Tačiau turime aiškiai suprasti, kad šie du labai svarbūs Bažnyčios mokymai buvo smarkiai puolami per paskutinį šimtą metų. Šias tiesas susilpnino modernistai ir liberalai. Modernistų ir liberalų Katalikų Bažnyčioje atakos prieš šias dogmas labai rimtai prisidėjo prie šiandieninės krizės Katalikų Bažnyčioje.
Dvidešimto amžiaus pradžioje daug skirtingų protestantų religijų pradėjo organizuoti ekumeninius maldos susirinkimus. Jų tikslas buvo siekti „krikščionių vienybės“. Įvairios protestantų bažnyčios (liuteronai, anglikonai, sekmininkai, ir t. t.) susirinkdavo melstis už šį krikščionių vienybės tikslą ir apie jį kalbėti. Bet, žinoma, kiekviena iš šių protestantų religijų turėjo radikaliai skirtingus įsitikinimus apie krikščionybę. Jie turėjo skirtingus tikėjimus, skirtingas religijas. Tačiau jų tikslas buvo kartu rasti kažkokią vienybę.
Katalikų Bažnyčia pakartotinai ir ryžtingai pasmerkė tokius ekumeninius susirinkimus. Ji viešai mokino, kad negali būti „krikščionių vienybės“ be tikėjimo ir įsitikinimo vienybės. Ji taip pat mokino, kad ši krikščionių vienybė jau egzistuoja Katalikų Bažnyčioje. Jei protestantai arba kiti krikščionys eretikai nori krikščionių vienybės, tai jie turi atsiversti ir grįžti į Katalikų Bažnyčią. Katalikų Bažnyčia yra krikščionių vienybė, tad katalikams nereikia jos ieškoti. Jie ją turi.
Popiežius Pijus XI taip pat pasmerkė šiuos ekumeninius susirinkimus savo enciklikoje „Mortalium Animos“. Jis rašo: „Todėl yra aišku, kodėl Katalikų Bažnyčia niekada neleido savo nariams dalyvauti nekatalikų ekumeniniuose susirinkimuose. Yra tik vienas būdas krikščionių vienybei puoselėti, ir tai yra remti SUGRĮŽIMĄ į vieną tikrą Kristaus Bažnyčią tų, kurie yra nuo jos atsiskyrę; nes praeityje jie nuklydo toli nuo tos vienos tikros Bažnyčios.“
Deja, šie ekumeniniai susirinkimai vis dėlto padarė įtaką daugeliui modernių katalikų kunigų ir vyskupų. Jie pradėjo vis daugiau kalbėti apie krikščionių vienybę. Jie pradėjo kalbėti, kad pasidalijimai krikščionybėje tarp protestantų, katalikų ir stačiatikių yra papiktinimas pasauliui, ir kad krikščionys privalo atstatyti vienybę tam, kad patrauktų daugiau žmonių į krikščionybę. Šios idėjos greitai sklido Katalikų Bažnyčioje. Todėl buvo rašomos naujos idėjos apie Kristaus Bažnyčios prigimtį. Jie pradėjo sakyti, kad Kristaus Bažnyčia yra ne tik Katalikų Bažnyčia, bet taip pat apima protestantus ir stačiatikius. Jie ieškojo sprendimo krikščionių vienybei. Bet tam, kad tai padarytų, jie turėjo kažkaip paslėpti katalikiškas dogmas: Kristaus Bažnyčia YRA Katalikų Bažnyčia, ir už Katalikų Bažnyčios nėra išganymo.
Galiausiai Vatikano II Susirinkime šios idėjos nugalėjo. Katalikų Bažnyčia galiausiai priėmė ekumenizmą ir įvedė naują Bažnyčios prigimties teologiją. Dabar Kristaus Bažnyčia būtų ne TIK Katalikų Bažnyčia, bet ji kažkaip apimtų protestantus ir stačiatikius. Protestantai ir stačiatikiai vadinami „bažnyčiomis seserimis“, kurios turi „dalinę bendrystę“ su Katalikų Bažnyčia. Modernūs teologai ir kunigai kalba apie „dalinę bendrystę“ ir „pilną bendrystę“. Tačiau šių išsireiškimų „dalinė bendrystė“ ir „pilna bendrystė“ Bažnyčia NIEKADA nenaudojo. Žmogus arba buvo Katalikų Bažnyčios narys, arba ne. Dabar kažkaip įmanoma būti „daliniu“ nariu arba „pilnu“ nariu. Ši nauja Bažnyčios teologija padėjo jų ekumenizmo idėjoms. Pagaliau jie galėjo dirbti dėl savo „krikščionių vienybės“.
Bet tai baisi klaida, ir mes privalome ją atmesti. Ji supainioja katalikų protus. Ar jie netiki, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus įsteigė VIENĄ Bažnyčią? Ar jie netiki, kad Katalikų Bažnyčia yra VIENA Jėzaus Kristaus Bažnyčia? Jie pamiršo, kad Bažnyčia pasmerkė ekumenizmą, jie pamiršo tikrą krikščionių vienybės prigimtį. Krikščionių vienybė negali būti įgyvendinta siekiant klaidingos taikos ir vienybės tarp katalikų, protestantų ir stačiatikių. Nėra vienybės be Tikėjimo vienybės. Protestantai ir krikščionys stačiatikiai paliko tikrąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią – Katalikų Bažnyčią. Jei jie nori krikščionių vienybės, jie privalo grįžti į Katalikų Bažnyčią.
Prašykime Nekaltosios Marijos Širdies, kad padėtų mums ginti šias dogmas – Kristaus Bažnyčia YRA Katalikų Bažnyčia, ir už Katalikų Bažnyčios NĖRA išganymo. Mūsų Viešpats įsteigė vieną Bažnyčią, ir už tos Bažnyčios nėra išganymo. Visados dirbkime dėl tikros krikščionių vienybės – sielų atsivertimo į Katalikų Bažnyčią.