Ar be Katalikų Bažnyčios galime būti išganyti?

Pijus IX: „Bažnyčia yra viena, šventa, apaštalinė Romos Bažnyčia – vienintelė, kurios Sostas patikėtas Petrui. Už jos ribų negalima rasti nei tikro tikėjimo, nei amžinojo išganymo, kadangi neįmanoma turėti Dievo kaip Tėvo, neturint Bažnyčios kaip Motinos“ (Singulari Quidem).

 

Pijus IX: „Nei šventumas, nei išganymas negali būti randamas už šventosios katalikiškos (visuotinės) apaštališkos Romos Bažnyčios“.

 

 

Pijus IX: „Pasinaudodami religiniu abejingumu, klastingi žmonės melagingai įrodinėja, kad žmonės gali pasiekti amžinąjį išganymą, praktikuodami bet kokią religiją, tarsi šviesa galėtų draugauti su tamsa. Šie žmonės prieina prie išvados, jog ne tik Bažnyčios sūnūs, bet ir kiti, kad ir kaip jie būtų nutolę nuo katalikiškos vienybės, taip pat yra išganymo kelyje ir gali pasiekti amžinąjį gyvenimą. Mums trūksta žodžių išsakyti pasibaisėjimą, pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą šiuo nauju ir siaubingu įžeidimu“ (Ubi Primum).

 

 

Pijus IX: „Bažnyčia yra turtinga dangišku mokymu: ji plaukia kaip laivas audringomis pasaulio jūromis, saugodama tuos, kurie ateina į jos prieglobstį, kai tuo metu išorinis pasaulis žūsta“ (Aeterni Patris).

 

 

Pijus IX: „Turi būti laikomasi kaip tikėjimo tiesos, kad be apaštališkosios Romos Bažnyčios niekas negali būti išganytas, Bažnyčia yra vienintelis išganymo laivas, ir kas į jį neįeis, tas žus nuo tvano“ (Singulari Quidem).

 

 

Pijus IX: „Tegul tie, kurie nori būti išganyti, ateina prie tiesos pagrindo ir atramos – Bažnyčios. Mūsų niekada nesulaikys jokie vargai, kurių prireiks nežinančius ir esančius klystkeliuose sugrąžinti į vienintelį tiesos ir išganymo kelią. Dar daugiau, tegul visi, kurie Mums priešinasi, prisimena, kad dangus ir žemė praeis, bet nei vienas Kristaus žodis nepraeis, ir niekas negali būti pakeista mokyme, kurį Katalikų Bažnyčia gavo iš Jėzaus Kristaus, kad jį saugotų, gintų ir skleistų“ (Ubi primum).

 

 

Pijus IX: „Pats pasakymas, jog mes galėtume bent jau viltis išganymo, tų kurie niekada nebuvo tikrojoje Kristaus Bažnyčioje, yra smerkiamas kaip klaida“ (Syllabus Errorum).

 

 

Pijus IX: „Tikėjimas yra absoliučiai būtinas išganymui, nes tas, kas netiki, bus prakeiktas“ (Singulari Quidem).

 

 

Pijus IX: „Jūs turite rūpestingai prižiūrėti, kad tikintieji tvirtai įsisąmonintų mūsų šventosios religijos dogmą, jog katalikų tikėjimas yra būtinas išganymui!“ (Noscitis et nobiscum)

 

 

Pijus IX: „Visiškai neįmanoma toleruoti to, jog krikščionys tikintieji ir dvasininkai turėtų melstis už krikščionių vienybę, vadovaujant eretikams, ar, dar blogiau, su intencija, įkvėpta ir persunkta erezijos“.

 

 

Pijus IX: „O Dieve, amžinasis visų dalykų Kūrėjau, atsimink, kad netikinčiųjų sielos yra Tavo sukurtos ir sutvertos pagal Tavo paties paveikslą bei panašumą. Atsimink, kad Tavo Sūnus Jėzus Kristus kentėjo pačią karčiausią mirtį. Neleisk, o Viešpatie, kad Tavo Sūnus būtų ir toliau niekinamas netikinčiųjų. Pamiršk jų stabmeldystę ir netikėjimą ir suteik jiems malonę kada nors taip pat pažinti Tą, kurį Tu pasiuntei, patį Viešpatį Jėzų Kristų, mūsų Išganymą, Gyvenimą ir Prisikėlimą, kuris mus atpirko ir išganė, kuriam teesie garbė per amžių amžius. Amen. (Raccolta 612).

 

 

 

Leonas XIII: „Tie, kurie pripažįsta Kristų, turi pripažinti Jį visiškai ir besąlygiškai. Dievo vienatinis Sūnus yra Galva. Jo Bažnyčia yra Kūnas. Visi, kurie Kristaus klausimu nukrypsta nuo Šventojo Rašto, ir visi, kurie nors ir sutinka su Šventuoju Raštu Bažnyčios Galvos klausimu, tačiau nėra prisijungę prie Bažnyčios vienybės, nėra Bažnyčioje. Jie jokiu būdu negali būti laikomi Dievo vaikais, jei jie nepripažįsta Kristaus savo broliu ir Bažnyčios savo Motina. Iš to išplaukia, kad visi, kurie nori būti išganyti be Bažnyčios, yra suklaidinti ir tuščiai stengiasi... Krikščionybė iš tiesų yra įsikūnijusi Katalikų Bažnyčioje, yra tapati šiai tobulai ir dvasinei visuomenei, kuri yra mistinis Kristaus Kūnas, turintis savo regimąją Galvą – Romos popiežių… Tai yra Mūsų paskutinis patarimas jums: priimkite ją, stipriai įsisąmoninkite savo protu, jūs visi – Dievo įsakymu, išganymas nėra randamas niekur kitur, tik Bažnyčioje“ (Annum ingressi sumus ir Tametsi).

 

 

Leonas XIII: „Tie, kurie galvoja ir įsivaizduoja paslėptą ir nematomą Bažnyčią, sunkiai ir pragaištingai klysta“ (Satis Cognitum).

 

 

Leonas XIII: „Jeigu kas nors nemoko, kad turi būti laikomasi Romos tikėjimo, to negalima laikyti turinčiu katalikų tikėjimą“ (Satis Cognitum).

 

 

Leonas XIII: „Negali būti nieko pavojingesnio kaip eretikai, priimantys beveik visą katalikų mokymo depozitą ir vienu žodžiu kaip nuodų lašu užteršiantys tikrą ir paprastą tikėjimą, mokomą mūsų Viešpaties ir perduodamą apaštališkąja Tradicija. Tikėjimo prigimtis yra tokia, kad nieko negali būti absurdiškesnio kaip išsaugoti vienus dalykus ir atmesti kitus. Jeigu yra tikra, kad kas nors yra Dievo apreikšta ir tuo nėra tikima, tai reiškia, kad nėra tikima visu dievišku tikėjimu… Tas, kuris nukrypsta nuo nors vieno dieviškai apreikšto tikėjimo punkto, iš esmės atmeta visą tikėjimą, nes drauge jis atsisako garbinti Dievą kaip Aukščiausiąją Tiesą ir formaliąją tikėjimo priežastį. Daugelyje dalykų jie yra su mumis, bet keliuose jie nėra su mumis; tačiau daugelis dalykų, kurių jie laikosi, neatneš jiems nuopelnų. Ir iš tiesų, tai yra pelnyta, nes tie, kurie išsirenka iš krikščioniško mokymo tai, kas jiems patinka, remiasi savo išvedžiojimais, o ne tikėjimu; iš tiesų jie paklūsta sau, o ne Dievui. Mes esame įpareigoti garbinti Dievą taip, kaip Jis mums parodė savo valia. Jūs, kurie tikite tuo, kuo norite tikėti, o ne tuo, ką moko Evangelijos, labiau tikite savimi nei Evangelijomis“.

 

 

Leonas XIII: „Atsiskyrę nuo Petro ir jo įpėdinių, jie yra atsiskyrę nuo pamato, ant kurio turi stovėti visas pastatas. Dėl to jie yra už pastato sienų. Dėl šios priežasties jie yra atskirti nuo kaimenės, kuriai vadovauja Vyriausiasis Ganytojas: jie yra ištremti iš Karalystės, kurios raktus Kristus įteikė tiktai Petrui“ (Satis Cognitum).

 

 

Leonas XIII: „Sakramentai, kuriuos kai kurie žmonės išlaiko ir naudoja už Kristaus vienybės ribų, gali išsaugoti pamaldumo išvaizdą, tačiau nematoma ir dvasinė tikro pamaldumo dorybė ten nebus nei kiek gyvesnė nei jutimai, likę amputuotoje jūsų kūno dalyje“ (Exima nos laetitia).

 

 

 

 

Šv. Pijus X: „Kur yra kelias, vedantis mus pas Jėzų Kristų? Jis yra prieš mūsų akis: tai yra Bažnyčia. Mūsų pareiga yra paaiškinti kiekvienam, dideliam ir mažam, jog mes privalome laikytis šios Bažnyčios, kad galėtume užsitarnauti sau amžinąjį išganymą“ (Supremi apostolatus).

 

 

Šv. Pijus X: „To paklausti krikščionys turėtų atsakyti, kad tie, kurie mirė kaip neteisingo tikėjimo išpažinėjai, yra prakeikti“ (Dangaus vartai, p.17 – Šventosios Oficijos dekretas, 1907).

 

 

Šv. Pijus X: „Teiginys, kad Kristus nemokė apibrėžto mokymo visumos visiems laikams ir žmonėms, ir kad Jis įsteigė religinį judėjimą, priderinamą ar priderintiną prie įvairių laikotarpių ir vietovių, pasmerkiamas kaip klaida“ (Modernistų klaidos, Nr. 59).

 

 

Šv. Pijus X: „Dogmų progresas iš tiesų yra ne kas kita kaip dogmų sugadinimas. Aš apskritai atmetu eretišką mokymą apie dogmų evoliuciją, suprantamą kaip perėjimą nuo vienos dogmos prasmės prie kitos, kitokios nei Bažnyčia mokė iš pradžių. Taip pat smerkiu bet kokią klaidą, teigiančią, kad filosofiniai išradimai, žmogiškojo proto kūriniai, ar žmogaus pastangų vaisiai, kuriems esą lemta be galo progresuoti, gali pakeisti tą dieviškojo mokymo visumą, kurią Kristus perdavė ištikimai saugoti Bažnyčiai. Pasmerkta ir uždrausta yra klaida, kad dogmos yra krikščionių išminties interpretacijos ir evoliucija, išauginusi ir ištobulinusi mažą sėklą, paslėptą Šventajame Rašte“ (Sacrarum antistitum, Modernistų klaidos ir Ecclesiam suam).

 

 

Šv. Pijus X: „Teiginys, kad nereikia cenzūruoti Šventojo Rašto mokslininko, kai jis kuria prielaidas, jog dogmos yra neteisingos ar abejotinos, nors jis ir tiesiogiai neneigia pačių dogmų, pasmerkiamas kaip klaida“ (Modernistų klaidos, Nr. 24).

 

 

Šv. Pijus X: „Veiksmai, kurie kyla iš natūralaus gerumo, turi tik dorybės išvaizdą; jos negali savaime išlikti ir nusipelnyti išganymo“ (Editae saepe).

 

 

Šv. Pijus X: „Mes meldžiamės ir raginame jus apmąstyti žalą sieloms, kurią atneša vienintelė priežastis: nepažinimas šių aukščiausiųjų tiesų, kurios yra taip nutolę nuo daugumos žmonių prigimtinio supratimo, tačiau, nepaisant to, turi būti žinomos visiems žmonėms, kad jie galėtų pasiekti amžinąjį išganymą. Nepakanka teisintis tuo, jog tikėjimas yra dovana. Taip, visi pakrikštytieji Kristuje turi tikėjimo dorybę, tačiau šis dieviškas daigas neauga savaime, savo paties jėgomis. Žmogus iš prigimties turi sugebėjimą suprasti, tačiau jis turi būtinai priversti šį sugebėjimą veikti. Taip pat ir krikščionis turi savyje tikėjimą, tačiau jam reikia Bažnyčios žodžio, kad jis taptų vaisingas. Nei vienas negali pildyti krikščionio pareigų, jų nežinodamas. Mes pabrėžiame: žmogaus valia negali būti teisingai nukreipta arba jo elgesys geras, jei jo protas yra kvailo nežinojimo vergas! Žmogus, kuris tapo aklas, tikrai papuls į pavojaus nasrus. Kol tikėjimo šviesa nėra visiškai sunaikinta, visada išlieka tam tikra blogo gyvenimo reformavimo viltis, o nežinojimas prie sugedimo prideda tikėjimo trūkumą. Tokia padėtis yra sunkiai pataisoma ir kelias į amžinąją pražūtį yra atviras. Mes iškilmingai skelbiame: dauguma tų, kurie yra pasmerkti amžinajai bausmei, patenka į šią nesibaigiančią nelaimę dėl tikėjimo paslapčių nepažinimo, paslapčių, kurias būtinai turi žinoti ir į kurias tikėti turi visi, priklausantys išrinktiesiems“ (plg. Aukščiausiojo pontifiko Pijaus X aktai, Roma: Vatikano spauda, 1904).