Jėzuitų generalinis vyresnysis neigia velnio egzistavimą

Jėzuitų ordinas eilinį kartą įrodo, kaip lengva iš viršūnių nusiristi į padugnes. Kun. Arturo Sosa, jėzuitų ordino generalinis vyresnysis, neseniai teigęs, jog Kristaus žodžius apie santuokos neišardomumą nereikią suprasti paraidžiui, ispanų laikraščiui „El Mundo“ sakė:

„Mes susigalvojome simbolines figūras, tokias kaip velnias, norėdami išreikšti blogio idėją. Ši figūra taip pat gali reikšti socialines sąlygas – kai kurie žmonės elgiasi blogai, nes gyvena tokioje aplinkoje, kurioje neįmanoma elgtis kitaip.“

Čia jėzuitų generalinis vyresnysis neigia ne tik velnio, kaip puolusio angelo, egzistavimą, bet netiesiogiai – ir laisvąją valią, sakydamas, kad tam tikrose sąlygose žmogus negali nesielgti blogai.

Priešingai, Bažnyčios katekizmas [netgi naujasis] moko, kad velnias yra tikra būtybė, prieš Dievą sukilęs angelas:

„Bažnyčia moko, kad iš pradžių tai buvo Dievo sukurtas geras angelas. „Nors velnias ir kiti demonai buvo Dievo sutverti iš prigimties geri, tačiau jie patys pasidarė blogi.

Šventasis Raštas kalba apie šių angelų nuodėmę. Tas „nuopuolis“ – tai tų sukurtųjų dvasių, visiškai ir neatšaukiamai atmetusių Dievą ir Jo karalystę, laisvas nuosprendis. To maišto aidą girdime mūsų pirmiesiems tėvams tartuose gundytojo žodžiuose: „Būsite kaip Dievas“ (Pr 3, 5). Velnias yra „nuodėmėse nuo pat pradžios“ (1 Jn 3, 8), tai „melo tėvas“ (Jn 8, 44).“ (KBK 391–392)

Jėzaus ordino įkūrėjas šv. Ignacas Lojola kovą su velniu ir dvasių skyrimą laikė viena iš svarbiausių dvasinio gyvenimo dalimi. Daugelis šventųjų mokė, jog didžiausia šėtono gudrybė yra įtikinti žmones, kad jo nėra. Deja, modernizmas verčia žmones abejoti visomis tikėjimo tiesomis.

Toliau interviu kun. Sosa minėjo, kad pop. Pranciškus „atvėrė duris“ moterų sakramentinei tarnystei įsteigdamas komisiją, turėsiančią tirti moterų diakonystės klausimą. Vieną dieną Bažnyčia, svajojo jis, „turės visiškai kitokią hierarchiją“.

ŠALTINIS: Catholic Herald