|
Ego N. firma fide credo et profíteor ómnia et síngula, quae continéntur in Sýmbolo fídei, quo sancta Romána Ecclésia útitur, vidélicet:
Credo in unum Deum Patrem omnipoténtem, factórem cæli et terræ, visibílium ómnium et invisibílium; et in unum Dóminum Iesum Christum, Fílium Dei unigénitum, et ex Patre natum ante ómnia sǽcula, Deum de Deo, lumen de lúmine, Deum verum de Deo vero, génitum non factum, consubstantiálem Patri; per quem ómnia facta sunt; qui propter nos hómines et propter nostram salútem descéndit de cælis, et incarnátus est de Spíritu Sancto ex María Vírgine, et homo factus est; crucifíxus étiam pro nobis sub Póntio Piláto, passus et sepúltus est; et resurréxit tértia die secúndum Scriptúras, et ascéndit in cælum, sedet ad déxteram Patris, et íterum ventúrus est cum glória iudicáre vivos et mórtuos, cuius regni non erit finis; et in Spíritum Sanctum Dóminum et vivificántem, qui ex Patre Filióque procédit; qui cum Patre et Fílio simul adorátur et conglorificátur; qui locútus est per Prophétas; et unam sanctam cathólicam et apostólicam Ecclésiam. Confíteor unum baptísma in remissiónem peccatórum, et exspécto resurrectiónem mortuórum, et vitam ventúri sǽculi. Amen.
Apostólicas et ecclesiásticas traditiónes reliquásque eiúsdem Ecclésiæ observatiónes et constitutiónes firmíssime admítto et ampléctor. Item sacram Scriptúram iuxta eum sensum, quem ténuit et tenet sancta mater Ecclésia, cuius est iudicáre de vero sensu et interpretatióne sacrárum Scripturárum, admítto, nec eam umquam, nisi iuxta unánimem consénsum Patrum accípiam et interpretábor.
Profíteor quoque septem esse vere et próprie sacraménta Novæ Legis a Iesu Christo Dómino nostro institúta atque ad salútem humáni géneris, licet non ómnia síngulis, necessária, scílicet baptísmum, confirmatiónem, Eucharístiam, pœniténtiam, extrémam unctiónem, órdinem et matrimónium, illáque grátiam conférre, et ex his baptísmum, confirmatiónem et órdinem sine sacrilégio reiterári non posse. Recéptos quoque et approbátos Ecclésiæ cathólicæ ritus in supradictórum ómnium sacramentórum solémni administratióne recípio et admítto.
Omnia et síngula, quæ de peccáto origináli et de iustificatióne in sacrosáncta Tridentína Synódo definíta et declaráta fuérunt, ampléctor et recípio.
Profíteor páriter in Missa offérri Deo verum, próprium et propitiatórium sacrifícium pro vivis et defúnctis, atque in sanctíssimo Eucharístiæ sacraménto esse vere, reáliter et substantiáliter corpus et sánguinem una cum ánima et divinitáte Dómini nostri Iesu Christi, fieríque conversiónem totíus substantiae panis in corpus, et totius substántiæ vini in sánguinem, quam conversiónem cathólica Ecclésia transsubstantiatiónem appéllat. Fáteor étiam sub áltera tantum spécie totum atque íntegrum Christum verúmque sacraméntum sumi.
Constánter téneo purgatórium esse, animásque ibi deténtas fidélium suffrágiis iuvári; simíliter et Sanctos una cum Christo regnántes venerándos atque invocándos esse, eósque oratiónes Deo pro nobis offérre, atque eórum relíquias esse venerándas. Fírmiter ássero, imágines Christi ac Deíparæ semper Vírginis, nec non aliórum Sanctórum, habéndas et retinéndas esse, atque eis débitum honórem ac veneratiónem impertiéndam; indulgentiárum étiam potestátem a Christo in Ecclésia relíctam fuísse, illarúmque usum christiáno pópulo máxime salutárem esse affírmo.
Sanctam cathólicam et apostólicam Románam Ecclésiam ómnium ecclesiárum matrem et magístram agnósco; Romanóque Pontífici, beáti Petri Apostolórum príncipis successóri ac Iesu Christi vicário, veram obœdiéntiam spóndeo ac iuro.
Cétera item ómnia a sacris canónibus et œcuménicis Concíliis, ac præcípue a sacrosáncta Tridentína Synódo [et ab œcuménico Concílio Vaticáno], trádita, definíta ac declaráta [præsértim de Románi Pontíficis Primátu et infallíbili magistério], indubitánter recípio atque profíteor; simúlque contrária ómnia, atque hǽreses quascúmque ab Ecclésia damnátas et reiéctas et anathematizátas ego páriter damno, reício et anathematízo.
Hanc veram cathólicam fidem, extra quam nemo salvus esse potest, quam in præsénti sponte profíteor et veráciter téneo, eándem íntegram et immaculátam usque ad extrémum vitæ spíritum constantíssime, Deo adiuvánte, retinére et confitéri atque a meis súbditis vel illis, quorum cura ad me in múnere meo spectábit, tenéri, docéri et prædicári, quantum in me erit, curatúrum, ego idem N. spóndeo, vóveo ac iuro: sic me Deus ádiuvet, et hæc sancta Dei Evangélia.
|
Aš N. tvirtu tikėjimu tikiu ir išpažįstu visas ir kiekvieną tiesą, esančią Tikėjimo išpažinime, kuriuo naudojasi šventoji Romos Bažnyčia, būtent:
Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimų ir neregimų daiktų Kūrėją. Ir į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. Ir įsikūnijo per šventąją Dvasią iš Mergelės Marijos, ir tapo žmogumi. Taip pat dėl mūsų nukryžiuotas; prie Poncijaus Piloto nukankintas ir palaidotas. Trečiąją dieną, pagal Raštus, prisikėlė iš numirusių, įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti, jo karalystei nebus galo. Ir į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Ir vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžiaus gyvenimo. Amen.
Tvirtai pripažįstu ir priimu apaštalines ir bažnytines tradicijas ir tos Bažnyčios papročius bei nuostatus. Taip pat pripažįstu Šventąjį Raštą ta prasme, kurio laikėsi ir laikosi šventoji motina Bažnyčia. Jai priklauso spręsti dėl teisingo šventųjų Raštų supratimo ir aiškinimo. Priimu jį ir aiškinu ne kitaip, kaip pagal vieningą Tėvų supratimą.
Taip pat išpažįstu, kad yra septyni tikri ir tiesiogine prasme Naujojo Įstatymo sakramentai, įsteigti Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, ir būtini žmonių giminės išganymui, nors ir ne visi kiekvienam reikalingi, būtent: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Paskutinis patepimas, Šventimai ir Santuoka. Jie suteikia malonę, o iš jų Krikšto, Sutvirtinimo ir Šventimų negalima pakartoti nepadarant šventvagystės. Priimu ir pripažįstu priimtas ir patvirtintas Katalikų Bažnyčios apeigas visų minėtųjų sakramentų iškilmingame teikime.
Priimu ir pripažįstu visus ir kiekvieną tiesą, kurios buvo švenčiausiojo Tridento Sinodo nutartos ir paskelbtos dėl gimtosios nuodėmės bei dėl nuteisinimo.
Lygiai taip išpažįstu, kad Mišiose Dievui aukojama tikra, tiesiogine prasme suprantama ir atlyginamoji auka už gyvus ir mirusius bei kad švenčiausiajame Eucharistijos sakramente tikrai, realiai ir substancialiai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas kartu su siela ir dievyste, kad įvyksta visos duonos substancijos perkeitimas į Kūną ir visos vyno substancijos – į Kraują. Šį perkeitimą Katalikų Bažnyčia vadina transsubstanciacija. Taip pat pripažįstu, kad ir viename iš pavidalų iš tiesų priimamas visas ir nepažeistas Kristus.
Tvirtai laikausi, kad yra skaistykla, o joje laikomoms vėlėms padeda tikinčiųjų užtarimai; panašiai, kad reikia garbinti ir šauktis šventųjų, karaliaujančių kartu su Kristumi, bei kad jie už mus skiria Dievui maldas, o jų relikvijos turi būti gerbiamos. Tvirtai teigiu, kad reikia turėti ir išlaikyti Kristaus, Dievo Gimdytojos, visuomet Mergelės ir kitų šventųjų atvaizdus bei jiems skirti reikiamą pagarbą ir garbinimą. Teigiu, kad Kristus yra palikęs Bažnyčiai atlaidų galią, o jų naudojimas yra labai išganingas krikščionių liaudžiai.
Pripažįstu šventąją visuotinę ir apaštalinę Romos Bažnyčią, visų bažnyčių motiną ir mokytoją. Pažadu ir prisiekiu tikrą paklusnumą Romos Pontifikui, šventojo Petro, apaštalų kunigaikščio, įpėdiniui ir Jėzaus Kristaus vikarui.
Taip pat ir visus kitus dalykus, perduotus, nustatytus ir paskelbtus šventųjų kanonų ir visuotinių Susirinkimų, o ypač švenčiausiojo Tridento Sinodo [ir visuotinio Vatikano Susirinkimo, ypač dėl Romos Pontifiko primato ir neklystamo mokymo], nedvejodamas priimu ir išpažįstu. Taip pat visus priešingus dalykus bei visokias Bažnyčios pasmerktas, atmestas ir atskirtas erezijas aš taip pat pasmerkiu, atmetu ir atskiriu.
Tą tikrąjį katalikų tikėjimą, be kurio niekas negali būti išganytas, kurį dabar laisva valia išpažįstu ir kurio nuoširdžiai laikausi, aš N. pažadu, pasižadu ir prisiekiu nepažeistą ir nesuteptą iki paskutinio mano gyvenimo atodūsio kuo tvirčiausiai, Dievui padedant, išlaikyti bei išpažinti, taip pat, kiek nuo manęs priklauso, rūpintis, kad jo laikytųsi, mokytų ir jį pamokslautų visi, kuriais dėl savo pareigų turiu rūpintis. Taip man tepadeda Dievas ir ši šventoji Dievo Evangelija.
|
