Ar „Ekumenizmo vadovas“ jiems nepasirodytų eretiškas?
„Katalikai tegu pripažįsta vertingumą kai kurių elementų ir gėrybių – dvasinio gyvenimo versmių, randamų kitose Bažnyčiose ir bažnytinėse Bendrijose, priklausančiose vienai Kristaus Bažnyčiai.
(...) Kalbant apie kitas Bažnyčias ir bažnytines Bendrijas, svarbu pateikti jų mokymą tiksliai ir garbingai. Iš tokių elementų, iš kokių statoma ir gaivinama pati Bažnyčia, kai kurių – net daug ir labai vertingų – esama už regimųjų Katalikų Bažnyčios ribų. Tad Kristaus Dvasia neatsisako pasinaudoti tomis bendruomenėmis kaip išganymo priemonėmis. (...) Tai padės katalikams sustiprinti jų pačių tikėjimą ir pažinti bei vertinti kitus krikščionis, vadinasi, palengvins bendras kelio į visišką vienybę tobuloje tiesoje paieškas. (...) Katalikai turi būti padrąsinti pagal Bažnyčios normas jungtis bendrai maldai su kitų Bažnyčių ir Bažnytinių bendrijų krikščionimis“.
(„Ekumenizmo principų ir normų įgyvendinimo vadovas“)
„Tiesa randama tik Katalikų Bažnyčioje, kuri saugoja apaštalų tradiciją. Erezijos nėra senos, jos negalėjo kilti iš apaštalų. (...) Nereikia ieškoti tiesos kitur, jei ją lengva rasti Bažnyčioje, nes apaštalai, kaip turtuolis į lobyną, sudėjo į ją viską, kas priklauso tiesai, taip, kad kiekvienas norintis geria iš jos gyvybės gėrimą. (...) Sustosime prie didžiausios, seniausios ir visiems žinomos bažnyčios, jos tradicijos ir tikėjimo skelbimo, kaip abu garsieji apaštalai Petras ir Paulius, ją Romoje įsteigę, per savo įpėdinius vyskupus perdavė mūsų laikams. Taip pasipriešinsime tiems, kurie kaip visada, iš savimeilės, garbės ieškojimo, aklumo arba nesusipratimo steigia sambūrius. Su šia Bažnyčia dėl jos tvirto pagrindo privalo sutikti visos bažnyčios, tai yra visur esantys tikintieji“.
(Šv. Ireniejus)
„Galvojau, kad privalau iš Petro Sosto, iš apaštalo dėka garsios tikėjimo vietos, gauti patarimą. (...) Po to, kai netikę įpėdiniai išeikvojo tėviškąjį paveldą, vien tik pas jus liko apsaugotas nesudarkytas tėvų palikimas. (...) Kaip be Kristaus nė vieno nepripažįstu aukščiausiuoju vadu, taip jaučiuosi su jūsų šventenybe, tai yra Petro Sostu, susietas bendru tikėjimu. Labai gerai žinau, kad Kristaus Bažnyčia pastatyta ant šios uolos. Kas už šių namų valgo Avinėlį, yra bedievis. Kas negyvena Nojaus arkoje – pražus per tvaną“.
(Šv. Jeronimas)
„Neapsigaukite, mano broliai: tie, kurie griauna šeimas, nepaveldės Dievo karalystės. (...) Jeigu taip darantys kūnu pasmerkti mirti, tai dar labiau tie, kurie klaidingu mokymu ardo Dievo tikėjimą. (...) Taip susitepę žmonės eis į „neužgesinamą ugnį“ ir panašiai bus su tais, kurie jų klauso. Aš noriu jus įspėti: jums nevalia jų priiminėti ir, jei tik įmanoma, vengti bet kokio susitikimo. Už juos reikia melstis, jei tik jie gali atsiversti, nors tai ir sunku“.
(Šv. Ignacas Antiochietis)
„Vien tik Katalikų Bažnyčia turi tikrą kultą (Dievo garbinimą). (...) Kas į ją neįeis ar iš jos pasitrauks, tas bus tolimas gyvenimo ir išganymo vilčiai. Niekam nedera užsispirti ir to nematyti. Tai liečia gyvenimą ir išganymą. Jei atsargiai ir atidžiai nesirūpinsime, juos prarasime ir jie užges. Kadangi atskiri klaidatikių sambūriai laiko save geriausiais krikščionimis ir mano priklausą Katalikų Bažnyčiai, tad reikia žinoti, kad tik ta yra tikroji Bažnyčia, kurioje yra išpažintis ir atgaila.“
(Laktancijus)