Bažnyčios žinios

Liepos 25 d. į Lietuvą atvyko pirmasis prioras – flamandas Eric Jacqmin. Jis energingai ėmėsi burti katalikų Tradicija besidominčius tikinčiuosius, užmezgė daug kontaktų su Lietuvos kunigais ir seminaristais. Pradėtos reguliariai laikyti tradicinės šv. Mišios Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, bandyta pradėti veiklą ir Panevėžyje, Alytuje ir kituose miestuose. Spalį išnuomotas namas Kauno centre, V. Putvinskio gatvėje, kuriame laikinai įsikurs prioratas. Jo šventuoju globėju pasirinktas šv. Kazimieras, o gruodžio 8 d., Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventėje, visa priorato veikla paaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai. Juk iš jo bus vykdoma misija ir Baltarusijoje bei Rusijoje, o šios misijos ypatinga globėja yra Fatimos Dievo Motina. Lapkričio 9 d. Taline, nuostabioje gotikinėje Niguliste (šv. Mykolo) bažnyčioje įvyko iškilmingos pirmo Brolijos kunigo esto – Ivo Õunpuu primicijos. Tai penktas estų tautybės katalikų kunigas po Reformacijos XVI amžiuje! Kun. Õunpuu gyvena Varšuvoje ir pradėjo reguliariai laikyti šv. Mišias Taline ir Tartu.

2003 pavasarį kun. Jacqmin skaitė paskaitas apie Lietuvą Paryžiuje, Versalyje, Lille ir kituose Prancūzijos miestuose. Paskaitomis ir laiškais siekiama sudominti mūsų veikla geradarius Vakarų Europoje – jų aukos yra vienintelis Brolijos darbo finansavimo šaltinis. Balandį pirmąkart Lietuvoje iškilmingai švęsta Didžiosios Savaitės ir Velykų liturgija tradicinėmis apeigomis. Postulantūrą pradėjo pirmieji du Brolijos tretininkai lietuviai. Balandžio 30 d. Kaune įvyko kun. Jacqmin spaudos konferencija, o po kelių dienų – vieša paskaita. Jo Ekscelencija akivysk. S. Tamkevičius bandė sutrukdyti gauti paskaitai savivaldybės salę – esą Brolija klastingai prisidengė Tėvo Damiano de Veusterio fondo vardu. Tačiau šis fondas sukurtas ne priedangai, o teisiniam dalies Brolijos veiklos įforminimui Lietuvoje – pati Brolija nėra įregistruota kaip atskira religinė organizacija, nes yra tik viena iš Katalikų Bažnyčios kongregacijų ir neturi savo atskiros jurisdikcijos tikintiesiems.

Birželio 4–10 dienomis įvyko bendra lenkų ir lietuvių kelionė į Tradicijos piligrimystę nuo Chartres iki Paryžiaus. Analogiškoje Šv. Petro brolijos maldinėje kelionėje keliskart yra dalyvavęs ir Jo Ekscelencija Šiaulių vysk. E. Bartulis. Lietuvių piligrimų buvo 29, Lenkijoje grupė pasipildė dar dvidešimčia. Nepaisant didžiulio krūvio (iki 40 km per dieną!), kelionė visiems paliko didžiulį įspūdį, savo didingumu pakerėjo Chartres, Monmarto katedros, Brolijos Saint Nicolas du Chardonnet bažnyčia. Pakeliui aplankytas Prahos senamiestis, Kelno katedra. Visur dalyvauta iškilmingose šv. Mišiose, bendrauta su Brolijos kunigais iš įvairių šalių. Iš viso piligrimystę Chartre pradėjo apie 2000 maldininkų, o Monmartre jų buvo apie 10 000.

Birželio 21 d. pasirodė žurnalistės L. Lavaste straipsnis „Lietuvos ryte“, pradėjęs tikrą žiniasklaidos kampaniją prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Analogiška kampanija vyko JAV, Lenkijoje net atskiras laikraštis skirtas vien Bažnyčios puolimui. Vienintelis liberalios žiniasklaidos tikslas – pasimėgauti sensacijomis ir įkąsti Bažnyčiai, kuri šiandien taip gina moralę, o jos tarnai dažnai jos nesilaiko. Kartais tas pats laikraštis viename puslapyje skleidžia homoseksualizmo propagandą, o kitame piktinasi homoseksualizmo apraiškomis Bažnyčioje. Vakaruose atvirai pripažįstama, kad šios apraiškos – logiška pasekmė Bažnyčios „atsinaujinimo“, įkvėpto liberalistinės Vatikano II Susirinkimo dvasios. Visa tai ir norėjo atskleisti liepos 4 d. suorganizuota kun. Jacqmin spaudos konferencija. Kun. Jacqmin pateikė pavyzdžių, kad vyskupai Vakaruose ne tik toleruoja iškrypimus, bet ir bando juos teoretiškai ginti bei organizuoja „kitos orientacijos“ žmonių sielovadą. Deja, žurnalistai norėjo tik „pliotkų“ apie Lietuvos kunigiją, o jų negavę, parašė nepalankius straipsnius. Brolijos kunigai taip pat nėra šventieji ir nesiima viešai teisti kitų žmonių moralinių prasižengimų. Brolija nenori veltis į parapinius skandalus, ji kelia tik esmines problemas ir nori prisidėti prie Bažnyčios krizės įveikimo.

Liepos 19–21 dienomis Lietuvoje pirmąkart lankėsi Jo Ekscelencija vysk. Bernard Fellay, Brolijos Generalinis vyresnysis. Jis susipažino su priorato steigimo reikalais, pagyrė kun. Jacqmin uolų darbą, susitiko su tikinčiaisiais (jų susirinko virš 60), Lietuvos kunigais ir vienuolėmis seserimis. Daug laiko skyrė nuoširdžiam pabendravimui su jaunomis šeimomis, kurios yra Tradicijos viltis visame pasaulyje. Visi buvo sužavėti vyskupo paprastumu, domėjosi jo dalykišku pasakojimu apie vizitus Romoje ir pokalbius su kardinolais. Brolijos „dialogas“ su Roma tęsiasi, bet kol kas bijoma liesti Brolijos keliamas teologines problemas.

Rugpjūčio 20 d. kun. E. Naujokaitis grįžo į Lietuvą, o kun. E. Jacqmin paskirtas atgal į Varšuvą, iš kur jis važinės į Krokuvos ir Katovicų koplyčias. Antruoju Kauno prioru paskirtas kitas flamandas, kun. Joseph Verlinden, iki šiol daug metų vadovavęs Antverpeno prioratui. Jam talkins kun. Naujokaitis bei šveicaras kun. Werner Bösiger, kuris toliau rūpinsis misija Minske ir Maskvoje. Rugsėjo 11 d. kun. Verlinden atvyko į Lietuvą, atsivežė daug liturginės ir biuro įrangos. Prioratą vizitavo Varšuvos vadovas kun. Karl Stehlin, iki šiol organizavęs darbą Lietuvoje. Laikinai uždaroma koplyčia Vilniuje, buvusi nuomotame bute Goštauto g. Zaitzkofeno seminarijoje Vokietijoje studijas pradeda panevėžietis Ramūnas Labanauskas, iki tol studijavęs istoriją Vilniuje. Linkime jam stiprybės ir visų Viešpaties malonių!

Spalio 5 d. kun. Naujokaitis pašventino nedidelę koplytėlę Pašilės kaime (Skuodo r.), kurią pastatė apylinkėje garsus tautodailininkas Kazimieras Krapauskas. Iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo apie 120 žmonių iš Pašilės, Ylakių, Mažeikių, Skuodo, Klaipėdos. Deja, kol kas nėra galimybės koplytėlėje pradėti reguliarų šv. Mišių laikymą, nes tai kone tolimiausias nuo Kauno Lietuvos kampelis.

Žurnalo „Katalikų pasaulis“ lapkričio numeryje pasirodė teol. lic. Remigijaus Oželio straipsnis apie Broliją. Jame pateikta daug tikrų faktų apie Brolijos įkūrimą ir veiklą, teisingai atspindimos Brolijos pažiūros, neskelbiama, kad jos kunigai nepripažįsta Jono Pauliaus II popiežiumi ar apskritai yra fundamentalistai, remiami dešiniųjų ekstremistų. Gaila, kad autorius nepabandė argumentuotai atsakyti į Brolijos kritiką II Vatikano teologijos ir reformų adresu. Kas nuoširdžiai pripažįsta, kad tarp tos teologijos ir viso ankstesnio Bažnyčios mokymo nebėra tęstinumo, tas gali suprasti, kodėl senas arkivyskupas staiga ryžtasi šventinti kitus vyskupus be popiežiaus mandato – tikėjimas yra aukščiau paklusnumo, tai sena katalikiškos moralės tiesa. Autorius rašo: „Anot lefebristų, tik tradiciškai veikianti Katalikų Bažnyčia yra teisinga ir turi realią teisę laisvai gyvuoti bei skleistis. O kitos bažnyčios ar religijos yra klaidingos, todėl tokios teisės neturi. Nekatalikiškos konfesijos ir nekrikščioniškos religijos kaip tokios neva veda į pražūtį.“ Tai yra ne kartą iškilmingai dogmatizuotos tiesos „Extra Ecclesiam nulla salus“ (Už Bažnyčios nėra išganymo) paaiškinimas, ši dogma remiasi pačia Evangelijos esme, ją gynė Bažnyčios tėvai ir visi popiežiai iki Pijaus XII. Kas ją neigia, negali vadintis kataliku. O II Vatikano ekumenizmo ir religinės laisvės doktrina negali pasiremti nė vienu Šv. Rašto, Bažnyčios tėvų ar Magisteriumo žodžiu! Galiausiai, jei Brolija yra schizmatinė, tai kodėl su ja nemezgamas ekumeninis dialogas, kodėl tik be argumentų svaidomasi ekskomunikomis, kodėl Brolijos teologai neapkaltinami erezija? Juk visa Brolijos problema – tikėjimo problema. Popiežiškosios tarybos krikščionių vienybei skatinti pirmininkas kard. Edward Cassidy 1994 gegužės 3 d. davė tokį atsakymą į klausimą apie Brolijos statusą: „...Ekumenizmo [principų ir normų įgyvendinimo] vadovas neaptaria Šv. Pijaus X Brolijos. Šios Brolijos narių situacija yra Katalikų Bažnyčios vidaus reikalas. Brolija nėra kita bažnyčia ar bažnytinė bendruomenė prasme, vartojama Vadove. Be abejonės, Mišios ir sakramentai, teikiami Brolijos kunigų, yra galiojantys, vyskupai yra galiojančiai, bet neteisėtai įšventinti.“

Antroji straipsnio dalis gerokai silpnesnė. Teiginys „Štai dabartinis mišiolas, išleistas popiežiaus Pauliaus VI, sugrąžino liturgijai senąsias formas, kurios mūsų Bažnyčioje gyvavo VIII a.“ skamba naivokai bet kuriam, studijavusiam liturgijos istoriją. Autorius galėtų susipažinti su radikalia liturgijos reformos kritika, kurią išsako daugelis šiandieninių autorių, tarp jų ir kard. Ratzinger. Patartina perskaityti ir Beno Ulevičiaus knygą „Dieviškieji Rytai“ (Aidai, 2002). Brolija puikiai supranta gyvą liturgijos vystymąsi ir neabsoliutizuoja kiekvienos šv. Pijaus V mišiolo rubrikos. Ji tik konstatuoja faktą, kad pop. Pauliaus VI išleistas mišiolas yra visai nauja ir su katalikų teologija sunkiai suderinama liturgija, todėl saugiau naudoti paskutinį iki jo išleistą mišiolą (1962 m.), kuris tarp kitko niekad nebuvo panaikintas ar uždraustas vartoti. O gal autorius galėtų nurodyti II Vatikano tekstą ar Pauliaus VI mišiolo rubriką, numatančią „liturginius sakralinius“ šokius bažnyčioje, apie kuriuos rašo tame pačiame „Katalikų pasaulio“ numeryje žurnalistė Z. Rimgailienė? Ar liturginiai šokiai irgi buvo įprasti Bažnyčioje iki VIII a.? Normaliam katalikui tai greičiau primena „moterį, apsivilkusią purpuru ir raudonu drabužiu“ (Apr 17) ar „sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“ (Mt 4,15).

 

... IR PASAULYJE

 

*Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje „Ecclesia de Eucharistia“ numatyta instrukcija turėjo pasmerkti 37 ekscesus, šiandien pasitaikančius liturgijoje, tarp jų mergaičių ministravimą, plojimą ir šokius bažnyčioje. Dievo kulto kongregacijos prefektas kard. Arinze stipriai kritikavo „nekontroliuojamą kūrybiškumą“ liturgijoje ir „pernelyg vaisingą vaizduotę“, kuri prisidengia inkultūracijos vardu. Il Messagero pastebėjo, kad visi šie ekscesai nuolat matomi paties Šventojo Tėvo Mišiose. Ekstravagantiški šokiai ypač mėgiami kanonizuojant šventuosius iš misijų kraštų. Margai apsirengusios indės šoko ir Motinos Teresės beatifikacijos apeigose. Vienas aukštas kurijos atstovas pasistengė, kad Vatikane ruoštas dokumentas patektų į italų laikraštį Jesus. Kilus protestams, rugsėjo 29 d. Instrukcija pakeista, galutinis variantas bus parengtas gruodį. Anglijos ir Velso vyskupų konferencija spalio mėnesį davė vyskupams visišką laisvę diecezijose leisti mergaitėms atliki ministranto tarnybą. Taip pat leidžiami „liturginiai šokiai“. Berlyno kardinolas Georg Sterzinsky spalio 26 d. viešai gynė leidimą mergaitėms tarnauti ministrantėmis ir pareiškė, kad ši praktika liks ir toliau. Jį remia dauguma Vokietijos vyskupų. Tai rodo, kad Roma jaučiasi bejėgė paprieštarauti vyskupų konferencijoms. Tą pačią spalio 26d. Regensburgo katedroje įvyko „Pasaulio misijų sekmadienio“ pamaldos. Gotikinėje katedroje pagoniškus induistų šokius atliko grupė Kala Kendra.

 

*Die Tagespost spalio 25d. pranešė, kad Belgijos parlamento opozicinė krikščionių demokratų frakcija pateikė įstatymo projektą, jog valstybinėmis nedarbo dienomis būtų paskelbtos pagrindinės musulmonų šventės.

 

*Rugsėjo 30 d. Popiežiškosios tarybos tarpreliginiam dialogui prezidentas arkiv. Michael L. Fitzgerald Vatikano radijui pareiškė: remiantis popiežiaus Jono Pauliaus II Dominum et Vivificantem, biblinį žodį „Dvasia pučia kur nori“ galima aiškinti taip: „Šventoji Dvasia gali būti matoma kaip tiltas tarp religijų... Šventoji Dvasia veikia ne tik Bažnyčioje ir ne tik krikščionių širdyse, bet ir už Bažnyčios. Ji veikia visų žmonių širdyse. Mes vis sutinkame tikrai šventų asmenybių ir iš kitų religijų, žmonių, kurie turi Kažką, ką Dvasia nuveikė juose.“ O ką arkivyskupas mano apie Viešpaties žodžius: „Tėvas jums duos kitą Globėją – Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengė priimti, nes jos nemato ir nepažįsta“ (Jn 14, 17)?

 

*Birželio 6 d. Olandijos mieste Breda atidarytas didžiausias Europoje kazino. Jis įrengtas... XVII a. seserų norbertiečių vienuolyne, restauruotame už 82 mln. frankų. Vienuolės jau paliko pastatą.

 

*Rugsėjo 20 d. Prancūzijos vyskupų „Informaciniame laiške“ pranešta, kad šalies parapijų skaičius bus sumažintas nuo 34595 iki 17555. 1980 Prancūzijoje buvo 35000 kunigų, 2000 m. – 19000, greitai jų teliks 8000, todėl visose vyskupijose numatytas parapijų stambinimas. Pvz. Cambrai diecezijoje iš 452 parapijų beliks 51. La Croix rugpjūtį atliktos apklausos duomenimis, svarbiomis religinėmis šventėmis Kalėdas laiko 74% prancūzų, Velykas – 37%, Visus Šventuosius – 9%, Žolinę – 7%, Ramadaną – 6%, Sekmines – 4%. Į klausimą: „Ką veikiate šių švenčių metu?“ 80% atsakė: „Praleidžiu su šeima“, 41% – „Mąstau apie gyvenimo prasmę“, 35% – „Einu į bažnyčią“, 31% – „Meldžiuosi vienas“. Šventės – paskutinė religijos liekana viešajame gyvenime, bet Europoje ir jos praranda reikšmę ir religinį turinį.

 

*Gegužės 12 d. federalinės teisėjos Cristina Garzon de Lascano sprendimu Argentinoje uždrausta gaminti ir parduoti 97% kontraceptinių priemonių. Dar 2002 m. gale trys Šv. Pijaus X brolijos kunigai įsteigė „Kovo 25 osios fondą“ kovai prieš abortus. Vasarį fondas padavė į teismą Sveikatos ministeriją, leidusią pardavinėti kontraceptines piliules ir spirales, sukeliančias ankstyvą abortą. Fondas procesą laimėjo. Tai sukėlė tikrą audrą tarp aborto propaguotojų, nes sukliudytas milžiniškas biznis. Teisėja apšaukta teroriste, Brolija – Talibanu. Byla perduota apeliaciniam teismui, bet bus išgelbėta tūkstančiai gyvybių.

 

*Škotijos arkivyskupas Keith Patrick O'Brien, rugsėjį popiežiaus pakeltas kardinolu, ėmė viešai raginti Bažnyčią įsileisti homoseksualistus ir vedusius kunigus bei leisti kontracepciją. Apie homoseksualius kunigus jis sakė: „Jei jie gyvena celibate, Dievas palaimins šiuos vyrus.“ 1996 jam pavaldus Argyll vyskupas Roderick Wright paliko tarnystę ir vedė išsiskyrusią moterį, jau turėdamas 15 metų sūnų. 1999 vyskupų sinode arkivysk. O'Brien kritikavo Romos kurijos „lobistus“, kurie blokuoja diskusijas dėl celibato. Spalio 7 d. Edinburgo katedroje jis turėjo viešai atlikti Tikėjimo išpažinimą ir išpažinti katalikų mokymą dėl celibato, homoseksualizmo ir kontracepcijos. Tai liepė padaryti Roma per apaštalinį nuncijų Anglijoje. Jau sekančią dieną kardinolas vėl kalbėjo, kad diskusija šiomis temomis lieka atvira.

 

*Liverpulio (Anglija) vyskupas augziliaras Vincent Malone rugsėjo mėn. pasirodžiusioje savo knygoje siūlo leisti moterims klausyti išpažinčių ir duoti išrišimą. Esą daugeliui būtų maloniau eiti išpažinties pas moteris, nes „jos įkvepia daugiau pasitikėjimo nei vyrai“. Pasauliečiams reikėtų leisti teikti ir Ligonių patepimą. Vyskupas yra atsakingas už Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos ryšius su katalikių moterų organizacijomis.

 

*Birželio 3 d. paskelbtos Tikėjimo mokslo kongregacijos „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“ sukėlė audringą homoseksualistų organizacijų protestą visoje Europoje. Ruošiamo visuotinio tokių sąjungų įteisinimo Europos Sąjungoje akivaizdoje toks dokumentas atrodo anachronistiškai. Italijos gėjų grupė Arci Gay surengė demonstraciją prie Vatikano. Italijos Radikalų Partija paskelbė: „Šis naujas homofobinis dokumentas yra nauja ataka prieš asmens laisvę ir pačių esmingiausių pilietinių teisių pažeidimas.“ Pateikti skundai Romos miesto teismui, Europos komisijai ir Europos parlamentui. Airijoje šio dokumento paskelbimas gali būti legaliai interpretuojamas kaip neapykantos skleidimas ir baudžiamas iki 6 mėn. kalėjimo. Gėjų interneto puslapiuose grasinama imtis priemonių uždrausti Bibliją kaip neapykantą skatinančią knygą. Dokumentą pasmerkė ir Šveicarijos gėjų organizacijos. Dar 2002 spalio 3 d. Šveicarijos katalikų vyskupai pasmerkė bet kokią diskriminaciją prieš homoseksualistus ir atsiprašė už tokią diskriminaciją praeityje, vykdytą Bažnyčios ir krikščionybės vardu. Vyskupai nepritarė homoseksualių porų bažnytinės santuokos įvedimui, bet sutiko, kad būtų įvesta civilinė santuoka. Lozanos, Ženevos ir Fribūro vysk. Genoud pareiškė: „Bažnyčia neatmeta homoseksualių asmenų, nes nė vienas pats nepasirenka tapti homoseksualiu. Meilė tarp dviejų homoseksualių partnerių gali būti labai didelė, labai nuoširdi. Bet tokia sąjunga negali būti sulyginta su krikščioniška santuoka, kuri išgyvenama, kaip moko Biblija ir Bažnyčia, tarpusavio papildyme ir skirtingume, t. y. heteroseksualiai.“ Taigi vyskupų konferencijos vėl pasirodė „pažangesnės“ už „konservatyvią“ Romą.

 

*Lapkričio pradžioje naujasis anglikonų Kenterberio „arkivyskupas“ Rowan Williams aplankė popiežių Joną Paulių II. Jo pirmtakas George Carey aplankė Vatikaną šešis kartus. Williams suklupo prieš popiežių ir pabučiavo jo žiedą – jurisdikcijos ženklą. Popiežius, laikydamas jo ranką savojoje, irgi pabučiavo šio žiedą. (Tai buvo žiedas, kurį pop. Paulius VI dovanojo Williamso pirmtakui M. Ramsay). Kaip suprasti tokį popiežiaus veiksmą? Juk pagal Leono XIII encikliką Apostolicae curae, anglikonų šventimai negalioja. Williams yra pasaulietis, vadovaujantis protestantiškai, katalikus persekiojusiai sektai. Be to, jis garsus savo itin liberalia teologija ir aktyviai remia pagarsėjusius viešai homoseksualių asmenų šventinimus New Hampshire (JAV) bei Reading (Anglija) anglikonų „vyskupais“.

 

*Gegužės 28 – birželio 1 dienomis Berlyne vyko pirmoji ekumeninė „Bažnyčios diena“. Ji pakeitė iki tol kas 4 metus vykusią „Katalikų dieną“, kurios tikslas buvo sustiprinti katalikų sąmoningumą protestantų valdomoje Vokietijoje. Šiemet joje dalyvavo 200 000 žmonių, daugiausia protestantų. Buvo tikėtasi spontaniškos bendros Komunijos su protestantais, bet popiežius tam užkirto kelią enciklika Ecclesia de Eucharistia. Svečiais buvo Dalai Lama, kancleris G. Schröder, gyvenantis su ketvirta sugyventine. Nepaisant draudimų, austras kunigas Gotthold Hasenhüttl, teologijos profesorius Sarbriukeno universitete, demonstratyviai laikė bendrą Eucharistiją su protestantų pastore Brigitte Enzer-Probst liuteronų Getsemanės bažnyčioje, dalyvaujant 2000 katalikų ir protestantų. Pamoksle kunigas pareiškė: „Kas atstumia kitus, tas pats save nustumia nuo Kristaus buvimo. Kas perskiria, tas atskiria pats save ir sukuria pasidalinimą savyje.“ Pastorė, feministinės teologijos atstovė, ceremonijoje meldėsi: „Viešpatie, išvaduok mus nuo Tėvų, kurie mus saugo.“ Vokiečių vyskupai atsiribojo nuo šios interkomunijos, bet neskyrė jokių kanoninių bausmių. Prof. Hasenhüttl yra atviras eretikas, savo publikacijose neigiantis asmeninio Dievo buvimą ir Bažnyčią kaip Kristaus įsteigtą instituciją. Nepaisant to, jis jau 30 metų dėsto klierikams.

Spalio 4 d. laikraštis Die Tagespost paklausė kardinolo J. Ratzinger‘io: „Ar artimoje ateityje katalikai ir liuteronai prieis iki bendravimo prie altoriaus?“ Kardinolas atsakė: „Aš pasakyčiau: žmogiškai kalbant – ne.“ Jis nurodė šias dvi priežastis: „Vidinis evangelinių bendruomenių susiskaldymas“ ir „išliekantys fundamentalūs skirtumai tarp bendruomenių, kilusių iš XVI a. Reformacijos, ir Katalikų Bažnyčios“.

 

*Žymus Holivudo aktorius ir režisierius Mel Gibson sukūrė filmą „The Passion“ („Kančia“), realistiškai vaizduojantį paskutines dvylika Jėzaus gyvenimo valandų. Religiniai filmai Holivudui nepelningi, todėl visą filmo kūrimą (25 mln. dol.) Gibson finansuoja pats. Visas tekstas yra lotynų ir aramėjų kalba, be vertimo ir subtitrų. Filmo premjera – 2004 m. Pelenų dieną.

Televizijos Fox News paklaustas, ar filmas neįžeis žydų, Gibson atsakė: „Gali būti, bet ne toks yra jo tikslas. Jo tikslas yra papasakoti tiesą. Norėjau būti tiek ištikimas tiesai, kiek tik įmanoma... Juk jis numirė už visą žmoniją ir kentėjo už visą žmoniją. Todėl kiekvienas, kuris nusideda, turi matyti, kokią jis čia vaidina rolę ir kokią neša kaltę.“ Radikali sionistinė organizacija Anti-Defamation League ir įtakinga Amerikoje žydų masonų ložė B'nai B'rith pasmerkė filmą kaip antisemitinį, nes žydai jame vaizduojami neigiamai, esą jie kalti dėl Jėzaus mirties. The New York Times pradėjo kampaniją prieš filmą, jiems pritaria JAV vyskupų konferencija. Tačiau dauguma katalikų ir protestantų remia filmo projektą. Gibson visada smerkė antisemitizmą, kitaip jis nebūtų padaręs karjeros žydų valdomame Holivude. Spalį žurnalui The New-Yorker jis skundėsi, kad yra žydų persekiojamas „kaip Jėzus“. Jis iškirpęs kelias kontroversiškas scenas, nes bijo dėl savo saugumo.

Mel Gibson tėvas – Australijos sedevakantistas (nepripažįsta popiežių po Pijaus XII). Sūnus – nuosaikus tradicionalistas, pripažįsta popiežių, bet atmeta II Vatikano reformas. Kasdien dalyvauja privačioje koplyčioje laikomose tradicinėse šv. Mišiose. 20 metų ištikimas žmonai, turi 7 vaikus, pasisako už tradicinę šeimą.

Rugsėjį kardinolas Dario Castrillon Hoyos pasakė agentūrai Aciprensa: „Filmas skatina mus maldai ir apmąstymui, taip pat tikrai kontempliacijai. Mel Gibson pasiekė kažką nepaprasto. Nuostabia technika jam pavyko atgaivinti Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą šiandienos žmonėms. Viena iš geriausių šio filmo savybių, kad jis gerai mums parodo nuodėmės ir savanaudiškumo baisumą ir atperkančią meilės jėgą... Šis filmas yra meno ir tikėjimo triumfas.“ Čikagos kardinolas Francis George: „Tie, kas mano, kad pati Kančios istorija yra antisemitinė, tokiu laiko ir šia istorija pagrįstą filmą... Mums, kurie netikime, kad Kristaus mirtis už mūsų nuodėmes yra antisemitizmas, manome, kad mes visi esame šios mirties priežastis ir regime čia tik romėniško egzekucijos metodo brutalumą.“ Tačiau kard. Walter Kasper laiške Antidefamacinei lygai teigia, kad kardinolo Hoyos pagyrimai yra „grynai asmeniniai“. Hoyos ir arkivysk. John Foley (Popiežiškosios komisijos socialiniams ryšiams prezidento) pozityvūs komentarai „jokiu būdu neatspindi oficialios Vatikano pozicijos“. Be komentarų.

 

*Čikagos kardinolas Francis George rugsėjį parašė įžangą Tarptautinio liturgijos studijų komiteto (C. I. E. L.) konferencijos medžiagai, kurioje pabrėžia tradicinės liturgijos vertę. Anot jo, „pats Šventasis Tėvas neseniai pastebėjo šv. Pijaus V mišiolo grožį ir gilumą.“ „Platesnis 1962 m. Romos mišiolo naudojimas, jo autorizavimo kontekste [t. y. pagal Pijaus V leidimą jį amžinai visiems kunigams naudoti. – Red. past.], turėtų būti kažkas daugiau nei nostalgiškas garbingo ritualo atgaivinimas... Turiu viltį, kad esame liudininkai aušros tikro Katalikų Bažnyčios liturgijos atnaujinimo, kaip to norėjo Vatikano II Susirinkimas.“ C. I. E. L. kvietimu kard. Jorge Medina Estevaz lapkričio 22 d. Paryžiaus St. Eugene bažnyčioje laikė tradicines šv. Mišias, minint šimtąsias šv. Pijaus X dokumento Tra le sollicitudine išleidimo metines.