Šv. Ignaco Lojolos dvasinės pratybos (rekolekcijos)

 

Šv. Ignacas Lojola (1491-1556) gimė Ispanijos baskų krašte, Lojolos tvirtovėje, kilmingoje šeimoje. Jis tapo riteriu ir ėmė tarnauti Ispanijos karaliaus armijoje. Kilus karui Ignacas buvo sunkiai sužeistas. Besigydant jam į rankas papuolė šventųjų gyvenimų aprašymai. Apmąstęs savo paties gyvenimą, jis nusprendė iš paprasto žemiško kario tapti dvasios kariu ir paskirti visą gyvenimą Dievui bei Katalikų Bažnyčiai. Ignacui Lojolai dalyvaujant dominikonų organizuotose Dvasinėse pratybose, pati Dievo Motina, Švč. Mergelė Marija, pasakė jam, kaip sukurti Dvasines pratybas, kurioms buvo lemta tapti visų geriausiomis...

Šv. Ignaco Dvasinės pratybos ‒ tai susikaupimo, maldos ir dvasinio apsivalymo dienos. Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje dėl šių Pratybų atrado tikrąjį katalikų tikėjimą, pradėjo naują gyvenimą, išgirdo Dievo pašaukimą kunigystei ar vienuoliškai tarnybai.

 

KAM ŠIOS PRATYBOS REIKALINGOS „PAPRASTAM“ ŽMOGUI?

Kiekvienas žmogus turėtų nors kartą gyvenime savęs paklausti:

IŠ KUR AŠ ATĖJAU IR KUR EINU?

KAS IŠ TIKRŲJŲ MANĘS LAUKIA PO MIRTIES? KAIP TAM PASIRENGTI?

KOKS MANO GYVENIMO TIKSLAS? KAIP TURIU GYVENTI, KAD JĮ PASIEKČIAU? AR TAIP GYVENAU IKI ŠIOL?

KOKIĄ VIETĄ MANO GYVENIME TURĖTŲ UŽIMTI MANO KŪRĖJAS IR IŠGANYTOJAS?

AR TURIU KLAUSYTI JO ĮSTEIGTOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS IR NAUDOTIS ŠVENTAISIAIS SAKRAMENTAIS?

KAS YRA ŠVENTOSIOS MIŠIOS?

Jei žmogus mąsto apie savo sielą, jam anksčiau ar vėliau iškyla panašūs klausimai. Neatsakę į juos, nežinosime, kaip elgtis su savo siela – svarbiausia mūsų „aš“ dalimi, nebūsime tikri dėl savo ateities šiame gyvenime ir amžinybėje. Į tokius rimtus klausimus tiesiog sunku atsakyti pasaulio triukšme. Dievas kalba mums tyloje ir ramybėje. Šimtus metų žmonės, siekdami tokios tylos, kelioms dienoms ar net savaitėms išvykdavo iš savo kasdieninės aplinkos į ramią nuošalią vietą, kad galėtų dalyvauti dvasininkų rengiamose rekolekcijose. Juk Dievas geriausiai atskleidžia dvasines paslaptis savo tarnų kunigų lūpomis.

 

KAS VYKSTA ŠV. IGNACO REKOLEKCIJOSE?

Lotyniškas žodis recollectio reiškia ,,surinkimas iš naujo“. Tai tarsi proga surinkti į vieną harmoningą visumą pasaulio rūpesčiuose „išbarstytą“ savo sielą, niekieno netrukdomam įvertinti jos būklę, pataisyti joje tai, kas netvarkinga, ir sustiprinti ją dvasinio gyvenimo išbandymams. Turime apginkluoti savo sielą gyvenimo kovai, kad ji išvengtų amžinos pražūties pragare ir pasiektų savo tikslą – amžiną gyvenimą dangaus laimėje. Nepaisant to, kad žiniasklaida ir daugumas žmonių apie tai nebekalba, DANGUS, SKAISTYKLA IR PRAGARAS IŠ TIKRŲJŲ EGZISTUOJA. Į DANGŲ GALIMA NUEITI TIK PER KATALIKŲ BAŽNYČIĄ. Tai nėra pasenusios pažiūros ar „fundamentalizmas“, kaip madinga sakyti mūsų laikais. Dangus arba pragaras yra amžina, laike nekintanti realybė, laukianti kiekvieno žmogaus; tai tiesa, kurią Katalikų Bažnyčia daugelį kartų iškilmingai patvirtino savo neklystamu mokymu. Apie tai plačiau išgirsite rekolekcijose.

Pasiekti amžiną laimę dangaus karalystėje nėra taip lengva, kaip daug kam šiomis dienomis atrodo. Ne veltui šv. Ignacas pavadino rekolekcijas „Dvasinėmis pratybomis“. Siela, kaip ir kūnas, reikalauja priežiūros, susirgus – gydymo bei pratybų, stiprinančių jos sveikatą. Begalinės tėviškos meilės skatinamas, Dievas per mūsų Motiną Mariją ir šv. Ignacą palengvino sunkią mūsų gyvenimo kelionę ir dovanojo žmonijai rekolekcijas.

Kiekvieną rekolekcijų dieną aukojamos tradicinės lotyniškos šv. Mišios, skaitomos paskaitos apie Dievą ir mūsų santykį su Juo, asmeniškai atliekamos meditacijos – paskaitose aptartų temų apmąstymai. Tikra meditacija – tai tarsi žmogaus sielos pokalbis akis į akį su Dievu, bandymas sužinoti, ko Dievas iš manęs nori. Meditacijoje tarsi veidrodyje pamatau, ką sieloje reikia pakeisti, kad ji patiktų Kūrėjui ir taptų Jo atvaizdu. Svarbus žingsnis į tai yra dalinė ar viso gyvenimo išpažintis.

Tyla ir išmintingas kunigo patarimas padės man sužinoti, kokiu gyvenimo keliu eidamas geriausiai įvykdysiu Dievo valią. Rekolekcijos – geriausias laikas tokiam pasirinkimui.

 

ŠV. IGNACO LOJOLOS DVASINĖS PRATYBOS – ŠIMTMEČIŲ IŠBANDYTAS BŪDAS ATRASTI DIEVĄ SAU IR SAVE DIEVUI

Šv. Ignaco užrašytos rekolekcijos buvo popiežių pripažintos geriausiomis Bažnyčioje ir tinkamomis visais laikais bet kokio išsilavinimo bei amžiaus žmonėms. Jos nėra kokios atskiros dvasinės mokyklos metodas, tai universali priemonė VISIEMS.

Popiežius Pijus XI vardija didžiausius Naujųjų laikų šventuosius, gyrusius šias rekolekcijas: benediktinas pal. Liudvikas de Blua, vyskupai šv. Pranciškus Salezas ir šv. Karlas Boromėjus, šv. Vincentas Paulietis, šv. Jonas Boskas, šv. Juozapas Kafasas, tėvas Lonteras, dominikonas pal. Liudvikas iš Grenados, taip pat šv. Teresė Avilietė, šv. Teresė iš Lizjė, šv. Teresė Kuderk ir kiti. Šventumo siekti juos paskatino būtent šios Dvasinės pratybos.

Popiežiaus Pauliaus III Apaštaliniai laiškai patvirtina ir rekomenduoja šias Pratybas. „Mūsų apaštalinio autoriteto amžinam atminimui, šiuo mūsų patikimo mokymo laišku mes aprobuojame, giname ir patvirtiname tas Instrukcijas arba Dvasines pratybas ir viską, kas jose rašoma, visa mūsų galia paragindami Viešpatyje abiejų lyčių tikinčiuosius, visus ir kiekvieną asmeniškai, išnaudoti šias dievobaimingumo kupinas Pratybas ir jų išganingus pamokymus savęs formavimui“. (1548).

 

PRATYBŲ VEIKSMINGUMAS IR AKTUALUMAS ŠIANDIEN

Remdamasis Šv. Ignaco Pratybų vedimo praktika, popiežius Pijus XII teigia:

„Netiesa, kad tas metodas prarado savo veiksmingumą arba kad jis jau nebeatitinka šiuolaikinio žmogaus reikalavimų. <...> Galima pagalvoti, kad Šv. Ignacas parašė jas specialiai mūsų epochai.“ (1952).

„Kokia nelaimė, kai apleidžiamos šios pratybos!“ (Paulius VI)

„Rekolekcijų Manrezoje metu Šv. Ignacas iš pačios Dievo Motinos sužinojo, kaip kovoti Viešpaties metodu. Jis tarsi iš Jos rankų priėmė tas nuostabias taisykles ir nurodymus, <...> kuriais naudotis turi mokėti kiekvienas geras Jėzaus Kristaus karys. <...> Noriai kalbame apie Pratybas, kurios, anot tradicijos, yra duotos šv. Ignacui iš dangaus. Nenorime blogai vertinti kitų tokio pobūdžio pratybų, bet Pratybose, vedamose pagal Šv. Ignaco metodą, viskas pateikiama su tokia išmintimi, viskas taip tarpusavyje susiję, kad jeigu tik žmogus neužsisklęs joms ir Dievo malonei, jos atnaujins žmogų iki pat sielos gelmių bei padės jam visiškai atsiduoti Dievo vadovavimui“. (Pijus XI „Meditantibus nobis“, 1922).

„Be jokios abejonės, šiais laiptais siela pakyla į aukščiausią tobulumą ir švelniai vienijasi su Dievu, veikiama Jo malonės. <...> Jo stebuklingoji Pratybų knyga yra plona, bet pripildyta dangiškos išminties. Tai universaliausia iš visų išganymo ir sielos tobulinimo taisyklių, neišsenkantis kilniausio ir patvariausio pamaldumo šaltinis, patyręs vadovas, padedantis sieloms pasikeisti ir patraukiantis jas iki dvasinio gyvenimo aukštumų“. (Pijus XI, Enciklika „Mens Nostra“).

 

PRATYBŲ AUTENTIŠKUMO SVARBA

„Šv. Ignaco Pratybos visada bus viena iš veiksmingiausių priemonių pasaulio dvasiniam atgimimui ir jo teisingai tvarkai pasiekti, bet su sąlyga, kad jog išliks autentiškomis Šv. Ignaco Pratybomis“ (popiežius Pijus XII, 1948 10 24).

Deja, dabar jau mažai kas organizuoja šias Pratybas ir mažai kas jose dalyvauja. Šv. Tėvo Pauliaus VI-jo žodžiais tariant, jos apleistos, ir dėl to kyla daug nelaimių šių dienų pasaulyje. Žmonės nebežino, ką daryti su savo siela, kad ji gyventų pilnavertį gyvenimą čia žemėje ir pelnytų amžinybę. Ko gero, mūsų laikai pavojingesni sielai nei šv. Ignaco epocha.

Jeigu šiandien šios rekolekcijos ir vedamos, tai nebe autentišku šventojo Ignaco metodu, o nekatalikišku modernistiniu būdu, nutylint svarbiausius rekolekcijų dalykus. Todėl, kaip minėjo Pijus XII, jos praranda savo veiksmingumą. Tačiau ta Ignaco Lojolos įkurto jėzuitų ordino dalis, kuri modernistinių Bažnyčios reformų sūkuryje pasiryžo likti ištikima katalikų Tradicijai, išsaugojo autentišką rekolekcijų metodą ir išmokė jo katalikų kunigus, susibūrusius į Šv. Pijaus X kunigų broliją. Šie kunigai aktyviai rengia autentiškas šv. Ignaco Pratybas visame pasaulyje, kasmet siūlydami galimybę jose dalyvauti ir Lietuvos žmonėms.

 

ARTIMIAUSIOS REKOLEKCIJOS VYKS

2019 m. liepos 8­–13 d.

Šv. Kazimiero priorate, Kaune, Birutės g. 1

Rekolekcijas ves kunigai Shane Pezzutti ir Edmundas Naujokaitis.

 

Ar verta man į jas eiti? Ar verta joms skirti 5 dienas iš 365-ių, jeigu laiko trūksta net „būtiniausiems" dalykams? Jei kyla tokie klausimai, tiesiog prisiminkime paties šv. Ignaco Lojolos žodžius:

„MES NIEKO NEGALIME PADARYTI BE KRISTAUS,

MES ESAME NIEKAS BE KRISTAUS,

MES BŪSIME NIEKAS BE KRISTAUS...“

 

Kaina: 45 eur

Kviečiame kuo anksčiau užsiregistruoti:

telefonais: 37 345357, 8 695 01222, 614 03208

arba el. paštu: prioratas@fsspx.lt